Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-538-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-1474-618/2020Nutartis · 2020-01-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-09Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-06-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
2S-538-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00082-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
R. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-538-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00082-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. U., R. U., antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas į Marijampolės pataisos namų sąskaitą, informuojant, kad nuo šių lėšų jau buvo išskaičiuota suma antstoliui.

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė jam priklausančias 9 700 Eur pinigines lėšas. Teigia, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti nuskaičiuota 50 procentų nuo sumos, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą (tolia – MMA), ir 30 procentų nuo sumos, neviršijančios vieno MMA. Pradėdamas išieškojimą antstolis taip pat negalėjo nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio sumą.

2.2. Priimdamas 2019 m. gruodžio 10 d. patvarkymą antstolis neįtraukė į apskaitą 661,14 Eur sumos, o vykdymo išlaidos antstoliui atlyginamos baigus vykdymo procesą, t. y. baigus išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nustatė, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700 Eur kompensaciją iš valstybės. Konstatavo, kad minėta kompensacija nepatenka į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 737 straipsnyje nurodytą pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą ir į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervesta nebuvo. Darė išvadą, kad minėtų piniginių lėšų išieškojimui taikytinos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės, įtvirtintos CPK XLVII skyriuje, įskaitant CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

4.2. Nurodė, kad apribojimas taip pat taikytinas ir skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamoms lėšoms. Pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 7 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. spalio 3 d. ir 2019 m. kovo 8 d. patvarkymais areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigė, jog 2018 m. kovo 5 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas antstoliui pervedė 411,89 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, 2018 m. rugsėjo 11 d. – 942,39 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų. Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, buvo priteista iš viso 2 450 Eur, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas antstoliui pervedė iš viso 1 354,28 Eur. Pažymėjo, jog tokiu būdu išieškojimas nebuvo nukreiptas į 1 095,72 Eur sumą. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas yra vienkartinis, į tai, kad antstoliui nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700 Eur kompensaciją iš valstybės, pareiškėjui jau buvo užtikrinta teisė į piniginių lėšų sumą, neviršijančią vieno MMA, darė išvadą, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančios 9 700 Eur kompensacijos, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

4.3. Nurodė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, jog skolininkui vykdymo išlaidų neapmokėjus per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte. Nustatė, kad antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė 9 700 Eur išieškotą sumą: 9 038,86 Eur išieškotojams; vykdymo išlaidas antstoliui – 180,03 Eur būtinas vykdymo išlaidas, 113,13 Eur papildomas vykdymo išlaidas, 367,98 Eur atlygį antstoliui. Darė išvadą, jog priešingai nei nurodė pareiškėjas, antstolis 2019 m. gruodžio 10 d. patvarkymu paskirstė visą išieškotą 9 700 Eur sumą, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

6.1. Nurodė, kad trečioji suinteresuota šalis teismui pateikė melagingą atsiliepimą dėl iš pareiškėjo gaunamų pinigų vaikų išlaikymui.

6.2. Teigia, jog ta sąlyga, kad pareiškėjas atlieka bausmę, nereiškia, kad jam nereikia pinigų pragyvenimui (egzistavimui). Teigia, jog tas faktas, jog pareiškėjas gauna maistą, nėra pagrindas atimti iš jo visas pinigines lėšas, kurios teisėtai jam priklauso.

6.3. Mano, jog piniginės lėšos, gautos už įkalinimo sąlygas kaip neturtinės žalos atlyginimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra traktuojamos (prilyginamos) pajamomis, gautomis iš darbo užmokesčio.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Šalies argumentai

8.1. Nurodė, kad pareiškėjas nei pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nei pateikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, esančioje Marijampolės pataisos namuose, gali būti ar bus lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas yra vienkartinis, tai, kad antstoliui nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700 Eur kompensaciją iš Valstybės, pareiškėjui jau buvo užtikrinta teisė į piniginių lėšų sumą, neviršijančią vieną MMA, darė išvadą, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančios 9 700 Eur kompensacijos nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

8.2. Nurodė, kad atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą, reikalavimus, antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00325 atliktas griežtai vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys R. U. ir R. U. prašo atmesti atskirąjį skundą visa apimtimi. Nurodė, kad pareiškėjas savo keturių vaikučių išlaikymui neskiria jokio išlaikymo ir nesistengia to daryti. Teigia, jog iš pareiškėjo vaikams išlaikyti buvo priteista po 130 Eur kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau P. V. išmokų vaikams išlaikyti nemokėjo. Pažymėjo, jog įsiskolinimas sudaro apie 40 000 Eur. Todėl antstolio J. P. priimti sprendimai teisingi ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Iš šioje civilinėje bei vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00325 esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2016 m. vasario 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-95-586/2016 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis priteisimo iš skolininko P. V.. 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis areštavo 19 736 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S18-24958 antstolis areštavo 36 313,40 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė, nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548 Eur kiekvieną mėnesį. 2018 m. spalio 3 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S18-27930, antstolis areštavo 35 919,01 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė, nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548 Eur kiekvieną mėnesį. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. spalio 3 d. patvarkymais pažymėjo, jog draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias MMA, yra taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. 2019 m. kovo 8 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S19-6183, areštavo 38 671,01 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė, nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548 Eur kiekvieną mėnesį. Antstolis 2019 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S19-26639 areštavo skolininko turtinę teisę į 43 445,95 Eur sumą, esančią ir / ar pateksiančią į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą ar kasą. 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė antstoliui 9 700 Eur pinigines lėšas, priklausančias skolininkui. 2019 m. gruodžio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė 9 700,00 Eur išieškotą sumą: 9 038,86 Eur išieškotojams; vykdymo išlaidas antstoliui – 180,03 Eur – būtinas vykdymo išlaidas, 113,13 Eur papildomas vykdymo išlaidas, 367,98 Eur atlygį antstoliui.

13. Atskiruoju skundu teigiama, kad trečioji suinteresuota šalis teismui pateikė melagingą atsiliepimą dėl iš pareiškėjo gaunamų pinigų vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas be deklaratyvių teiginių nenurodė jokių kitų aplinkybių, kokias pinigines lėšas skyrė vaikų išlaikymui, taip pat nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismui, nenustačius aplinkybių, jog pareiškėjas teikia savo nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio išlaikymą, konstatuoja, jog šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

14. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog ta sąlyga, kad pareiškėjas atlieka bausmę, nereiškia, kad jam nereikia pinigų pragyvenimui (egzistavimui). Teigia, jog tas faktas, jog pareiškėjas gauna maistą, nėra pagrindas atimti iš jo visas pinigines lėšas, kurios teisėtai jam priklauso. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

15. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

16. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas, be kitų nurodytų apribojimų, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose, ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225–236).

17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700,00 Eur kompensaciją iš valstybės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėta kompensacija nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytą pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą ir į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervesta nebuvo. Šios nutarties 16 punkte nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, buvo taikytas ir skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamoms lėšoms. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. bei 2018 m. birželio 1 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A-1510-261/2017 ir Nr. A-1134-858/2018 pareiškėjui priteista atitinkamai 1 000 Eur ir 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. 2018 m. kovo 5 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas antstoliui pervedė 411,89 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, 2018 m. rugsėjo 11 d. – 942,39 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų. Tai reiškia, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo buvo priteista iš viso 2 450 Eur, tačiau Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas antstoliui pervedė iš viso 1 354,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu išieškojimas nebuvo nukreiptas į 1 095,72 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas yra vienkartinis, darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančios 9 700 Eur kompensacijos, nepažeidė procesinių teisės normų bei formuojamoje teismų praktikoje nurodytų reikalavimų, susijusių su išieškojimu iš skolininko turto. Taip pat konstatuotina, jog antstolis laikėsi civilinio proceso įstatyme nustatyto vienkartinio apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Šios aplinkybės rodo, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, teisės normų nepažeidė, todėl atskirojo skundo argumentas, jog antstolis neturėjo teisės vykdyti išieškojimą iš visos pareiškėjo gautos kompensacijos, laikytinas nepagrįstu.

18. Nors atskiruoju skundu pareiškėjas ir teigia, jog piniginės lėšos, gautos už įkalinimo sąlygas kaip neturtinės žalos atlyginimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra traktuojamos (prilyginamos) pajamomis, gautomis iš darbo užmokesčio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra teikęs išaiškinimo, jog lėšos, gautos už įkalinimo sąlygas kaip neturtinės žalos atlyginimas, gali būti prilyginamos pajamoms, gautoms iš darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo (skolininko) gautos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas iš Teisingumo ministerijos negali būti pripažįstamas ir darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms, kadangi tai yra vienkartinė išmoka, skiriama kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-131-278/2017, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1075-569/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-280-467/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

22. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. vasario 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 5-2020 bei 2020 m. vasario 14 d. sąskaitos išrašą. Kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens antstolio J. P. teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

23. Kiti proceso dalyviai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo P. V. antstoliui J. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jolanta Gailevičienė