Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo G. L. skundą atmetė. Teismas nurodė, jog CPK 736 straipsnio nuostatos taikomos atliekant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų ar davinių. Duomenų, kad antstolė atliko išieškojimą iš lėšų, nurodytų minėtame straipsnyje, vykdomojoje byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad trečiojo asmens Teisingumo ministerijos pervestos 2 165 Lt piniginės lėšos yra skolininko darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai. CPK 739 straipsnyje nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Teisingumo ministerijos pervestos 2 165 Lt piniginės lėšos taip pat nepatenka į minėtame straipsnyje nurodytas sumas, todėl išieškojimas iš šių piniginių lėšų galimas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Remdamasis šios dalies normomis teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris, visų pirma, turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė, vykdanti vykdomuosius dokumentus pagal apelianto atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, pagrįstai išieškojimą nukreipė į apelianto lėšas, buvusias pas trečiuosius asmenis, ir skirtas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tiek skundas dėl antstolės veiksmų, tiek atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu, t.y. kad antstolė V. L. privalėjo, remdamasi CPK 736 straipsniu, areštuoti tik 50 procentų pareiškėjo pagal teismo sprendimą gautų lėšų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą ir antstolės veiksmus dėl išieškojimo iš lėšų, kurios skirtos apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti, pripažino teisėtais. Apelianto teigimu, teismas turėjo įpareigoti antstolę grąžinti jam dalį (50 procentų) išieškotų lėšų, nes tokių lėšų išskaitymą riboja CPK 736 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus atmeta, kadangi pareiškėjo (skolininko) gautos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas nėra laikomos darbo užmokesčiu, iš kurių vykdymo proceso metu gali būti išskaitoma tik vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, jog skolininko gautas žalos atlyginimas iš Teisingumo ministerijos taip pat negali būti pripažįstamas ir darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms.