- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- I-998-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03267-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas G. L. pateikė teismui skundą (b. l. 1–4, 6), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuo 2010-07-14 iki 2011-12-15 buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) apie savaitę laiko kameroje Nr. 25 buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo ventiliacijos, kameros buvo labai mažos ir dažniausiai perpildytos, kiti nuteistieji kamerose rūkydavo, todėl būdavo neįmanoma kvėpuoti, nuo lubų krisdavo dažai, gultai sulaužyti, patalynė, čiužiniai ir antklodės purvini, drėgni ir suplyšę. Naktį pareiškėjas negalėdavo naudotis tualetu, nes bijojo prikelti kitus nuteistuosius ir dėl to būti sumuštas. Lukiškių TI-K pareigūnai į asmenų skundus nereaguodavo, buvo nemandagūs. Blogiausios sąlygos buvo kameroje Nr. 258, kurioje būdavo laikoma apie 18 žmonių, labai daug tarakonų, nuo cigarečių dūmų pajuodavusios sienos, buvo tik vienas mažas stalas ir suoliukas, dvi spintelės. Netoli šios kameros esantis dušas buvo itin prastos būklės, purvinas, iš jame esančio tualeto sklisdavo smarvė. LAVL kameros neatitiko sanitarinių reikalavimų, buvo nešvarios, jose įsiveisę tarakonai. Dėl kalinimo netinkamomis ir antisanitarinėmis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, buvo pažemintas jo orumas ir sutrikdyta sveikata.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–19) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ne visą laikotarpį nuo 2010-07-26 iki 2011-12-15 pareiškėjui nebuvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas 3,6 kv. m, tam tikrais laikotarpiais kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos įstaigos, todėl jo teisių Lukiškių TI-K pažeisti negalėjo. Nuteistieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Nuteistieji privalo patys palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tam jiems yra išduodamos tvarkymosi priemonės, kalcinuota soda. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus ir asmenys, kurie vėdina kameras, problemų dėl ventiliacijos bei drėgmės neturi. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–40) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas LAVL buvo gydomas vienintelį kartą nuo 2011-08-26 iki 2011-09-08 ir buvo laikomas Vidaus ligų režiminio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 kv. m, 10 lovų. Duomenų, kiek konkrečiu laikotarpiu su pareiškėju buvo laikoma asmenų LAVL, neveda, todėl pateikti teismui negali. To daryti neįpareigoja jokie teisės aktai. Pagal Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintus reikalavimus, minimalus vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas yra 3,6 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, todėl galėjo būti viršytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto normos. Ligoninės kameros yra remontuojamos eilės tvarka, jose atliekamas dezinfekcija. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 p. reikalavimus. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar LAVL pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas žalos padarymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo G. L. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Valstybės atsakomybė už žalą įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.
Reikalavimą priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m. kameros ploto, pačios kameros ir jų inventorius neatitiko higienos reikalavimų (nebuvo ventiliacijos; nuo lubų krisdavo dažai; gultai sulaužyti; patalynė, čiužiniai ir antklodės purvini, drėgni ir suplyšę; įsiveisę tarakonų; nuo cigarečių dūmų pajuodavusios sienos; aštuoniolikai kalinių buvo skirtas vienas mažas stalas ir suoliukas, dvi spintelės; dušas itin prastos būklės, purvinas, iš jame esančio tualeto sklisdavo smarvė; dėl kitų nuteistųjų rūkymo kamerose nebuvo įmanoma normaliai kvėpuoti).
Bylos duomenys tvirtina, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad G. L. nuo 2010-07-26 iki 2011-12-14 (išskyrus laikotarpius nuo 2010-09-20 iki 2010-09-27 ir nuo 2011-08-26 iki 2011-09-08) buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Išnagrinėjęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu G. L. Lukiškių TI-K praleido 484 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančių teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m, plotas, t. y. kameros būdavo perpildytos, apribota galimybė laisvai judėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (484 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 51 dieną, t. y. 2011-03-10 ryte (kamera Nr. 166, plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2011-03-30 ryte, 2011-04-14, 2011-04-15 ryte (kamera Nr. 258, plotas – 34,71 kv. m, 9 asmenys kameroje), nuo 2011-05-04 iki 2011-05-19 (kamera Nr. 252, plotas – 42,33 kv. m, 7–11 asmenų kameroje), 2011-05-26 ryte, 2011-05-31 ryte, 2011-06-07 ryte, 2011-06-21 ryte, 2011-06-22 ryte, 2011-06-23 ryte, 2011-08-11 ryte, 2011-08-16, 2011-08-17 ryte (kamera Nr. 271, plotas – 7,76 kv. m, 1–2 asmenys kameroje), nuo 2011-09-13 iki 2011-09-15 ir 2011-09-16 ryte, nuo 2011-10-04 iki 2011-10-09 (kamera Nr. 255, plotas – 7,76 kv. m, 5–6 asmenys kameroje), nuo 2011-10-10 iki 2011-10-14 ryto, nuo 2011-10-19 iki 2011-10-25 ryto, 2011-10-27, 2011-10-28 vakare, nuo 2011-10-29 iki 2011-11-03 ryto, 2011-11-08, 2011-11-09, 2011-11-10 ryte ir 2011-11-11 ryte, nuo 2011-11-14 iki 2011-11-17 (kamera Nr. 255, plotas – 42,33 kv. m, 6–11 asmenų kameroje), 2011-11-25 ryte (kamera Nr. 258, plotas – 34,71 kv. m, 9 asmenys kameroje). Likusias 433 dienas G. L. buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 3,6 kv. m, gyvenamojo ploto kameroje. Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 433 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1.5 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kameros neatitinka joms keliamų higienos reikalavimų, t. y. netinkama ventiliacija; nuo lubų krisdavo dažai; gultai sulaužyti; patalynė, čiužiniai ir antklodės purvini, drėgni ir suplyšę; įsiveisę tarakonai; nuo cigarečių dūmų pajuodavusios sienos; aštuoniolikai kalinių buvo skirtas vienas mažas stalas ir suoliukas, dvi spintelės; dušas itin prastos būklės, purvinas, iš jame esančio tualeto sklisdavo smarvė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Teismui nėra pateikti duomenys, kad dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų pareiškėjas bausmės atlikimo metu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Skundą teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas pateikė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po išvykimo iš Lukiškių TI-K, todėl teismas neturi galimybių patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Kai kurias jų paneigia Lukiškių TI-K pateikti duomenys, tvirtinantys, kad pataisos įstaiga buvo sudariusi sutartis dėl Lukiškių TI-K patalpų priežiūros ir buitinių kenkėjų naikinimo. Tai, kad kameros yra vėdinamos per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl kitų nuteistųjų rūkymo kamerose nebuvo įmanoma normaliai kvėpuoti.
Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas, kurio 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų, o Lukiškių TI-K administracija būtų atsisakiusi šį prašymą tenkinti, pareiškėjas nepateikė. Todėl negali būti konstatuota, kad, laikant pareiškėją kartu su rūkančiais asmenis, būtų pažeisti Higienos normos Nr. HN 76-2010 ar kitų teisės aktų reikalavimai.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 433 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad G. L. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsirado psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (433 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 800 Lt), bendrą šalies ekonominę situaciją, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 2 165 Lt suma (5 Lt už kiekvieną dieną) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 2 165 Lt sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamo kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildino ir iš to, kad LAVL kamera Nr. 25, kurioje jis buvo gydomas apie vieną savaitę, neatitiko sanitarinių reikalavimų, buvo nešvari, joje įsiveisę tarakonai.
Pateiktame atsiliepime LAVL patvirtino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas vienintelį kartą nuo 2011-08-26 iki 2011-09-08 ir buvo laikomas Vidaus ligų režiminio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 kv. m, 10 lovų. Kaip nurodyta anksčiau, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie kalinimo sąlygas LAVL patvirtinantys duomenys teismui nėra pateikti ir šios aplinkybės grindžiamos tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie yra nekonkretūs ir teismo negali būti įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų dėl LAVL kamerų būklės, skundo dalis, kuria prašoma priteisti pareiškėjui 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atmestina kaip nepagrįsta.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. jam priteistina 2 165 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, suma, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui G. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 2 165 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.