Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1075-569/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
2S-1075-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04000-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1075-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04000-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1;3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjaLina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5287-772/2015 pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., D. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. T. pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas įpareigoti antstolę grąžinti pusę sumos iš 2 800,00 Eur. Nurodė, kad antstolės išieškomi 2 800,00 Eur pareiškėjui buvo priteisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-585/2015 neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo nuomone, antstolė negalėjo išieškoti iš šios pinigų sumos. Teigė, kad jam priteisti žalos atlyginimo pinigai yra priskiriami prie darbo užmokesčio pinigų sumos, todėl antstolė, jeigu ir galėjo išieškoti iš jam priteistos žalos atlyginimo, pažeidė CPK 736 straipsnį, nukreipdama išieškojimą į visą sumą, o ne į 50 procentų sumos. Pareiškėjas teismui pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog išieškotoja L. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra mirusi, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. Todėl pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę grąžinti visas iš jo išieškotas lėšas bei priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Antstolė E. R. 2015-05-15 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė. Antstolė nurodė, kad iki pareiškėjo R. T. skundo gavimo 2015-05-11 antstolei nebuvo žinoma apie priteistas pinigų sumas skolininkui iš valstybės, ir tik nustačiusi, kad skolininkas turi gauti pinigines lėšas, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, kuris numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, 2015-05-15 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias pas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė nurodė, kad CPK 739 straipsnyje nenumatytas draudimas išieškoti iš skolininkui priklausančio neturtinės žalos atlyginimo. Kompensacija R. T. priteista dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veikimo ar neveikimo, dėl įkalinimo sąlygų, tačiau R. T. niekaip nebuvo sužalota sveikata ir jis nebuvo suluošintas, todėl taikyti CPK 737 straipsnyje nustatytą išieškojimo tvarką nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nagrinėjant bylą, teismui pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog išieškotoja L. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra mirusi, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. Todėl pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę grąžinti visas iš jo išieškotas lėšas bei priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Antstolė E. R. 2015-05-29 patvarkymu atsakė į pareiškėjo skundo papildymą ir nurodė, kad skolininkui suteikus informaciją apie mirusią išieškotoją, vadovaujantis CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra priimtas patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol po išieškotojos mirties atsiras galimas jos teisių perėmėjas arba išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Antstolė teigė, kad nepaisant to, jog išieškotoja yra mirusi, antstolė galėjo areštuoti skolininko lėšas. Taip pat pažymėjo, kad skolininko atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, kurios nėra sustabdytos, todėl išieškojimas iš skolininko lėšų gali vykti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pagal CPK 688 straipsnyje išdėstytas nuostatas antstoliui suteikta teisė nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo R. T. skundo reikalavimą dėl antstolės E. R. veiksmų, prašant įpareigoti antstolę grąžinti 50 procentų sumos, atmetė; skundo reikalavimą dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Teismas vertino, kad antstolės 2015-05-15 patvarkymas Nr. R014230 priimtas CPK XLVIII skyriuje įtvirtinto 688 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, jog pagal CPK 739 straipsnį negalima nukreipti išieškojimo į R. T. pinigines lėšas, kurios jam priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas.Teismas nenustatė, kad antstolės veiksmai prieštarautų BVK nuostatoms ar LR pasirašytoms tarptautinėms sutartims, skirtoms apsaugoti įkalintųjų teises. Teismas sprendė, kad antstolė išieškojimo iš areštuotų lėšų nėra pradėjusi, todėl išieškotinos sumos nėra paskirstytos. Nesant atliktų veiksmų, kuriuos pareiškėjas skundžia, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti antstolę grąžinti 50 procentų išieškotos sumos, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui priteista neturtinė žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, turėtų būti prilyginama darbo užmokesčiui, ir išieškojimas iš jos turėtų būti vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo negali būti keliamas reikalavimas dėl žalos priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. T. prašo pinigines lėšas, kurios jam priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas, vertinti kaip kompensacines ir įpareigoti antstolę grąžinti apeliantui 1400 Eur priteistos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nurodo, kad piniginės lėšos – 2800 Eur, priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas už blogas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pablogėjusią sveikatą. Nurodo, kad visus šiuos pinigus paėmė antstolė E. R.. Minėtos lėšos yra kompensacinio pobūdžio, jos priskiriamos prie darbo užmokesčio, todėl negalima areštuoti daugiau nei 50 procentų. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-6096-199/2013, analogiškoje situacijoje, įpareigojo antstolę grąžinti 50 procentų areštuotos sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartyje konstatuota, kad pareiškėjui neturtinė žala, atsiradusi dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nesusijusi su pablogėjusia jo sveikata ar sveikatos sutrikimais, psichologinėmis problemomis. Dėl to apelianto argumentas, kad jam priteista neturtinė žala yra dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo, yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo R. T. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti išdėstyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo skundo dėl antstolės veiksmų teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau papildomai pasisako tik dėl pagrindinių atskirojo skundo argumentų.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė E. R. 2015-05-15 priėmė patvarkymą Nr. R014230 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo 29 396,25 Eur skolos ir 2 170,38 Eur vykdymo išlaidų, esačių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinioje ir priklausančių išmokėti skolininkui R. T.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-143-858/2015 2015 m. sausio 29 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – pareiškėjas dalį laiko buvo kalinamas neatitinkančiomis higienos reikalavimų sąlygomis. Nebuvo konstatuota, kad apeliantui neturtinė žala yra susijusi su pablogėjusia jo sveikata. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš apeliantui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimąį tokias lėšas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis.

Pažymėtina, kad CPK 737 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijos, sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, dividendai ir pensijos. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad minėtos lėšos yra priskiriamos prie darbo užmokesčio, vertintinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tam, kad iš skolininko galimos išieškoti lėšos būtų paskirstytos išieškotojams, antstolė turi priimti atskirus patvarkymus. Iš civilinės bylos vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė yra priėmusi tik patvarkymą Nr. R014230 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo 29 396,25 Eur skolos ir 2 170,38 Eur vykdymo išlaidų, esačių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinioje ir priklausančių išmokėti skolininkui R. T., tačiau patvarkymų dėl gautų lėšų paskirstymo dar nėra priimta, nėra aišku ir kaip antstolė paskirstys gautas lėšas, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą įpareigoti antstolę grąžinti 50 procentų – 1400 Eur išieškotos sumos.

Dėl apelianto nurodomos Kauno apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6096-199/2013, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėtos ir šios bylos aplinkybės nėra visiškai analogiškos. Pareiškėjo minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl areštuotų piniginių lėšų, kurios buvo pareiškėjui priteistos kaip neturtinė žala iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) nesuteikiant ieškovui laiku odontologo paslaugų. Kauno apylinkės teismas priteistą neturtinę žalą vertino kaip kompensacinio pobūdžio, susijusią su sveikatos sutrikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantui priteista neturtinė žala, atsiradusi dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (pareiškėjas dalį laiko buvo kalinamas neatitinkančiomis higienos reikalavimų sąlygomis), o ne dėl pablogėjusios jo sveikatos. Todėl atsižvelgti į minėtą sprendimą apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė