- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2-5287-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04000-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. P., antstolei Eurikai Rulienei ir suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, apie teismo posėdį šiems asmenims pranešta tinkamai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Eurika Rulienė, D. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė skundą antstolei Eurikai Rulienei dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 69-1743/2012 ir prašo įpareigoti antstolę grąžinti pusę sumos iš 2 800,00 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, nurodė, kad antstolės išieškomi 2 800,00 Eur jam buvo priteisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-585/2015 neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo nuomone, antstolė negalėjo išieškoti iš šios pinigų sumos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam priteisti žalos atlyginimo pinigai yra priskiriami prie darbo užmokesčio pinigų sumos, todėl antstolė, jeigu ir galėjo išieškoti iš jam priteistos žalos atlyginimo, pažeidė CPK 736 straipsnį, nukreipdama išieškojimą į visą sumą, o ne į 50 procentų sumos.
Antstolė Eurika Rulienė 2015-05-15 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir su vykdomąja byla Nr. 69-1743/2012 persiuntė nagrinėti teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą antstolė nurodė, kad iki pareiškėjo R. T. skundo gavimo 2015-05-11, antstolei nebuvo žinoma apie priteistas pinigų sumas skolininkui iš valstybės, ir tik nustačiusi, kad skolininkas turi gauti pinigines lėšas, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, kuris numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, 2015-05-15 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias pas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė teigimu, CPK 739 straipsnyje nustatytas išsamus sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau šiame straipsnyje nenumatytas draudimas išieškoti iš skolininkui priklausančio neturtinės žalos atlyginimo. Antstolė atkreipė dėmesį, kad iš CPK 737 straipsnio 4 dalyje numatytų sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, išskaitoma kaip iš pajamų prilygintų darbo užmokesčiui tik baudžiamajame įstatyme padarytais nusikaltimais asmens sveikatai ir gyvybei. Antstolės teigimu, išanalizavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-585/2015, kompensacija R. T. priteista dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veikimo ar neveikimo dėl įkalinimo sąlygų, tačiau R. T. niekaip nebuvo sužalota sveikata ar jis nebuvo suluošintas, todėl taikyti CPK 737 straipsnyje nustatytą išieškojimo tvarką nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-05-27 teismui pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja L. P. vykdomojoje byloje Nr. 69-1743/2012 yra mirusi, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. Todėl pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę grąžinti visas iš jo išieškotas lėšas bei priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Antstolė Eurika Rulienė 2015-05-29 patvarkymu, atsakydama į pareiškėjo skundo papildymą, pažymėjo, kad, skolininkui suteikus informaciją apie mirusią išieškotoją, pagal CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra priimtas patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 69-1743/2012 iki kol po išieškotojos mirties atsiras galimas jos teisių perėmėjas arba išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta (CPK 628 str. 1 d.). Antstolė taip pat nurodė, kad remiantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, nepaisant to, kad išieškotoja yra mirusi, antstolė galėjo areštuoti skolininko lėšas, o be to, skolininko atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, kurios nėra sustabdytos ir išieškojimas iš skolininko lėšų gali vykti. Nesutikdama su pareiškėjo reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, antstolė nurodė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodytas aplinkybėmis, todėl turi būti atmestas ir paliktas nenagrinėtu. Antstolės teigimu, vien skolininko prašymai pervesti lėšas į kito asmens (sesers) sąskaitą įrodo, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nesiruošė pirkti savo skunduose nurodytų daiktų ar prekių. Antstolė taip pat teismui pateikė pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 69-394/2012, Nr. 69-393/2012, Nr. 69-755/2011 ir Nr. 69-411/2007.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nenustatyta kompetencija vertinti antstolio procesinių veiksmų, nes tokią teisę turi tik teismas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad CPK 688 straipsnyje išdėstytas reglamentavimas suteikia teisę antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimus įvykdo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai juos gauna, taip pat nurodė, kad nesant antstolio patvarkymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos piniginės lėšos pervedamos į asmens, kuriam yra priteista žala, sąskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė įpareigoti antstolę grąžinti pusę sumos iš 2 800,00 Eur. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolė turėjo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 69-1743/2012, nes išieškotoja yra mirusi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolė nesiaiškino pinigų kilmės, t. y. nenustatinėjo, kad tai yra kompensacija atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, iš kurios išieškojimas nėra galimas. Pareiškėjas nurodė, kad jo sveikatos sužalojimas apsireiškia prostatos sutrikimu.
Suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, D. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo šaukimais. Suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje yra vykdomos vykdomoji byla Nr. 69-1743/2012 pagal Šiaulių apygardos teismo 2011-11-15 vykdomą raštą Nr. 1-97-332/2011 dėl 29 396,52 Eur žalos padarytos nusikaltimais išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojos L. P. naudai, vykdomoji byla Nr. 69-755/2011 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-18 vykdomą raštą Nr. 1-117-409/2011 dėl 2 443,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojo Policijos departamentas prie LR VRM naudai, vykdomoji byla Nr. 69-394/2012 pagal Šiaulių apygardos teismo 1996-10-09 vykdomą raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1⁵-60/1996 dėl 17,06 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojo valstybės (atstovas VMI prie LR FM) naudai, vykdomoji byla Nr. 69-393/2012 pagal Šiaulių apygardos teismo 1996-08-06 vykdomą raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1⁵-60/1996 dėl 0,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojo valstybės (atstovas VMI prie LR FM) naudai, vykdomoji byla Nr. 69-411/2007 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-05 vykdomą raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-12/2004 dėl 130,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojo valstybės (atstovas VMI prie LR FM) naudai.
Antstolė pateikė informaciją, kad pagal CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra priimtas patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 69-1743/2012 iki kol po išieškotojos mirties atsiras galimas jos teisių perėmėjas arba išnyks aplinkybės dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Pažymėtina, kad CPK 628 straipsnio 3 dalis numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 str. ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Antstolė taip pat pateikė informacija, kad skolininko atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, kurios nėra sustabdytos ir išieškojimas iš skolininko lėšų gali vykti.
Pareiškėjas nesutinka, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą bei nesutinka su išieškotų sumų paskirstymu ir prašo grąžinti pusę sumos iš 2 800,00 Eur, nurodydamas, kad buvo pažeistos CPK 736 straipsnio nuostatos. Nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų dėl išieškojimo iš jam priteistos žalos atlyginimo antstolei pateikė 2015-05-11, o antstolė patvarkymą Nr. R014230 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo 29 396,25 Eur skolos ir 2 170,38 Eur vykdymo išlaidų, esačių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinioje ir priklausančių išmokėti skolininkui R. T., priėmė tik 2015-05-15. Patvarkymas išsiųstas skolininkui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Savo atsiliepime į pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nenurodė, kad areštuotą pareiškėjui priklausančią išmokėti 2 800,00 Eur sumą pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, o tik pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimus įvykdo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai juos gauna, taip pat nurodė, kad nesant antstolio patvarkymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos piniginės lėšos pervedamos į asmens, kuriam yra priteista žala, sąskaitą. Antstolė Eurika Rulienė duomenų, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija areštuotas lėšas būtų pervedusi į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat nepateikė. Iš Alytaus pataisos namų 2015-05-28 rašto Nr. 8-8436 matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje, esančioje įkalinimo įstaigoje, laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-21 išlaidos sudarė 3,00 Eur , o pajamos – taip pat 3,00 Eur.
CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.
Taigi antstolė, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Todėl teismo vertinimu, antstolės 2015-05-15 patvarkymas Nr. R014230 priimtas CPK XLVIII skyriuje įtvirtinto 688 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taip pat teismo vertinimu, vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad pagal CPK 739 straipsnį, negalima nukreipti išieškojimo į R. T. pinigines lėšas, kurios jam priteistos teismo kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog jam išmokėtina neturtinė žala, kaip kompensacija dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atskirai pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog antstolės veiksmai prieštarautų ir BVK nuostatoms ar LR pasirašytoms tarptautinėms sutartims skirtoms apsaugoti įkalintųjų teises. LR Konstitucija leidžia įstatymu riboti tam tikras žmogaus teises ir laisves pagal nustatytą procedūrą. Be to, įstatymas įkalintajam asmeniui nedraudžia gauti, o ne tik įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų priemonių iš sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių (BVK 92, 93, 96, 98 str. ir kt.). Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo būtiniausi poreikiai Alytaus pataisos namuose yra užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo Ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.
Pažymėtina, kad tam, kad iš skolininko galimos išieškoti lėšos būtų paskirstytos išieškotojams, antstolė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, pagrindu turi priimti atskirus patvarkymus. Iš antstolės pateiktų vykdomųjų bylų matyti, jog antstolė nėra priėmusi patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo, todėl nėra nurodžiusi, kokio dydžio suma iš areštuotos pareiškėjui priteistos žalos atlyginimo bus išieškoma ir kaip ji bus paskirstoma, t. y. ar bus paskirstoma 50 procentų, ar kitokio dydžio pareiškėjui priteistos sumos dalis. Kaip minėta, teismas net neturi duomenų, kad pareiškėjui priklausanti išmokėti suma yra pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad antstolė išieškojimo iš areštuotų lėšų nėra pradėjusi, taigi išieškotinos sumos nėra paskirstytos. Todėl nesant atliktų veiksmų, kuriuos pareiškėjas skundžia, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti antstolę grąžinti 50 procentų išieškotos sumos yra nepagrįstas.
Nors pareiškėjo reikalavimas gražinti 50 procentų išieškotos sumos yra nepagrįstas todėl, kad antstolė apskritai dar neatliko skundžiamų veiksmų, tačiau pažymėtina ir tai, kad CPK 737 straipsnyje yra konkrečiai nurodyta, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijos, sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, dividendai ir pensijos. Pažymėtina, kad CPK 737 straipsnyje pateiktas pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui sąrašas yra baigtinis. Tai, kad šiame sąraše nėra įtrauktos neturtinės žalos atlyginimo pajamos, priteistos kaip žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reiškia, kad tokios pajamos nėra prilygintos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms. Todėl nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jam priteista neturtinė žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, turėtų būti prilyginama darbo užmokesčiui ir išieškojimas iš jos turėtų būti vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje tokios pajamos nelaikomos pajamomis, prilyginamomis darbo užmokesčiui ir CPK 736 straipsniu kaip skolininko interesų apsaugos garantu nesiremiama (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-280-467/2015). Be to, tokią išvadą sustiprina ir tai, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad tiek geranoriškai paaukotos, tiek paskolintos lėšos, tiek ir pajamos, gautos iš nuomos teisinių santykių, taip pat nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygintomis išmokomis ar pajamomis, kurioms apribojimai išieškojimams iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų taip pat netaikytini (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1077-413/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-645-524/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-343/2012).
Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-280-467/2015, nors savo esme pareiškėjo gautas neturtinės žalos atlyginimas labiausiai galėtų būti prilyginamas CPK 737 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sumoms, gaunamoms dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, tačiau, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados konkrečiu atveju padaryti negalima, atsižvelgiant į teismo sprendimo, kuriuo priteista neturtinė žala motyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-858/2015, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas, konstatuota, kad pareiškėjui neturtinė žala, atsiradusi dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nesusijusi su pablogėjusia jo sveikata ar sveikatos sutrikimais, psichologinėmis problemomis. Dėl šios priežasties, gauta pinigų suma taip pat negali būti prilyginta lėšoms, susijusioms su sveikatos sužalojimu. Vadinasi, kaip teismas pažymėjo, pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistos sumos nepatenka į CPK 737 straipsnyje reglamentuojamą sąrašą sumų, iš kurių išieškoti galima tik su atitinkamais apribojimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjo R. T. skundo reikalavimas įpareigoti antstolę gražinti 50 procentų išieškotos sumos atmestinas.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam, pareiškėjo manymu, antstolės veiksmais padarytą 3 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas pažymi, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nagrinėtinose ypatingos teisenos tvarka, gali būti keliami tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimai, t. y. gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, nes pastarieji reikalavimai gali būti reiškiami teisme, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir sumokant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyto dydžio žyminį mokestį, skaičiuotiną nuo prašomos priteisti sumos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio kreiptis pareiškėjui į teismą įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kartu su ieškiniu pateikiant žalą patvirtinančius įrodymus bei sumokant žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, prašant įpareigoti antstolę grąžinti 50 procentų sumos, atmesti.
Pareiškėjo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.