Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-645-524/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-15358-2014-0)

NUTARTIS

2015 m. balandžio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, antstolei L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2014-11-26 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, juo nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad skundą pareiškėjas pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, prašymo atnaujinti terminą nepateikė, rašytinių įrodymų, dėl ko buvo praleistas skundo pateikimo terminas, nepridėjo.

2014-12-23 pareiškėjas pateikė skundą, jame nurodė, kad antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2014-11-03 skundą. Skundą dėl antstolės veiksmų pateikė nepraleidęs devyniasdešimties dienų termino. CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą praleido ne dėl pareiškėjo kaltės, nes dokumentus gavo pasibaigus dvidešimties dienų terminui. Prašė įpareigoti antstolę priimti 2014-11-03 skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/06/01194, pradėtą pagal 2006-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-781-158/2006 dėl 2998,00 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo V. K. išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai (v. b. l. 107). Taip pat iš vykdomosios bylos Nr. 0109/06/01110 medžiagos matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal 2006-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-781-158/2006 dėl 5205,13 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai (v. b. l. 17). Patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatyta, kad skolininkas V. K. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie LR TM Marijampolės pataisos namuose (v. b. Nr. 0109/06/01194 l. 67). 2014-09-12 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 3.5.-12401, kuriuo areštuotos 10 189,63 Lt lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje V. K. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios V. K., ir areštuotas lėšas įpareigota pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0109/06/01194 l. 71).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo galios nustatytos LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog teismas nenagrinėjo jo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apelianto skundą dėl 2014-09-12 antstolio patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis anksčiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas sutiko, jog jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Pareiškėjas nurodė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pažeidė CPK 733 straipsnio 3 dalies ir 735 straipsnio nuostatas. Teigia, kad antstolio patvarkymuose dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų turėjo būti nurodytas išskaitų dydis ir periodiškumas, bet to padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino. Pažymėjo, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytas darbo užmokesčio ar jam prilygintas pinigines sumas, iš kurių išieškojimas yra galimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas, vadovaujantis CPK XLVIII skyriuje tvirtinto 688 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taigi, minėto straipsnio nuostatos reglamentuoja antstolio teisę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, nesusijusį su gaunamu darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis pajamomis. Išieškojimo vykdymo tvarką iš pastarųjų pajamų reglamentuoja CPK LI skyriaus nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė, priimdama 2014-09-12 patvarkymą, pagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl CPK 733 straipsnio 3 dalies ir 735 straipsnio nuostatų pažeidimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Pareiškėjas, remdamasis CK 1.125 straipsniu, prašo taikyti ieškinio senatį, panaikinti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėto straipsnio nuostatos taikomos atitinkamiems reikalavimams teisme pareikšti. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal vykdomuosius raštus, išduotus baudžiamosios bylose priimtų procesinių sprendimų pagrindu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodyto CK 1.125 straipsnio ir antstolės vykdomą išieškojimą nutraukti, taikant ieškinio senatį.

Pareiškėjas teigia, jog antstolė areštavo pinigines lėšas, kurios perduodamos tam, kad jis galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, – įsigyti maisto, subalansuoti mitybą (kadangi serga cukriniu diabetu) ir pan. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal dietinio maitinimo normas. Taigi maistu, medikamentais šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Darytina išvada, kad areštavus pareiškėjui perduodamas jam priklausančias lėšas, jo teisės ir teisėti interesai nurodomais motyvais nėra pažeidžiami.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.