- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- A-1510-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02647-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio 19 d. Lukiškių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, antisanitarinėmis sąlygomis, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, trūko oro. Tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameros patalpoje bei atskirtas tik 0,3 m sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas juo naudojantis, kameroje buvo blogas kvapas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinę kančią, jautėsi kankinamas.
Atsiliepimas
3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 10–16) prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškino, kad kamerų vėdinimas bei kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, tačiau būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 94–97) prašė jį atmesti.
6. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde išdėstyti tik abstraktūs teiginiai ir bendro pobūdžio pareiškimai dėl nežmoniškų sąlygų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Departamento įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra CK įtvirtintų būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus plotas, jam tekdavo 1,46–3,46 kv. m kameros ploto.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan. įrengimą) byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma) 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi vėdinimo sistemos įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikytinas. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimas dėl nuolatinio oro trūkumo yra gana subjektyvus ir abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose oro judėjimo greitis buvo netinkamas ar jų nebuvo galima išvėdinti pro langą, o ventiliacijos kanalai užpilti smėliu, todėl reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Todėl pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog Lukiškių TI-K kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, tai patvirtina į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai. Atliktų patikrinimų metu kameroje Nr. 106 nustatytas oro judėjimo greičio pažeidimas, tai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Be to, pareiškėjui 2014 m. vasario 6 d. būnant kameroje Nr. 106 nebuvo užtikrinta pakankama oro cirkuliacija. Teismo vertinimu, tokie pažeidimai laikytini pažeidžiančiais Konvencijos 3 straipsnį, objektyviai darantys neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.
13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl kilusių išgyvenimų kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į Lukiškių TI-K dirbančius specialistus. Kaip matyti iš teismui pateiktų pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K administracijai ir atsakymų į juos, pareiškėjas gana aktyviai naudojosi šia teise, tačiau visi pareiškėjo nusiskundimai buvo susiję su medicininių paslaugų teikimu ar asmeninėmis lėšomis. Nurodytais pagrindais pareiškėjas neturtinės žalos nekildina, tuo tarpu dėl gyvenimo sąlygų pažeidimų pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai nesiskundė. Tai leidžia daryti išvadą, kad šių pažeidimų nevertino, kaip darančių itin didelę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėjo negrįžtamą pobūdį ar jų mastas būtų itin didelis. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Pareiškėjo sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo užtikrinta sveikatos priežiūra. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekama gyvenimo sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams kontrolė, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką.
14. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darė išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas.
III.
15. Pareiškėjas P. V. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 135–136), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus pareiškėjo patirtiems išgyvenimams. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kamerose buvusių įrengimų užimamo ploto, pareiškėjo emocinės sveikatos sutrikimų, patirtų išgyvenimų ir dėl to atsiradusių pasekmių.
Atsiliepimas
17. Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 150–153) prašo jį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 129–131) prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visus bylos duomenis, nustatė, jog pareiškėjas 18 parų Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų atskirais laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., atlyginimo.
22. Pareiškėjas nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes ir tai turėjo įtakos atlygintinos žalos dydžiui. Todėl prašo pakeisti sprendimą ir priteisti 10 000 Eur. dydžio žalos atlyginimą.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, pareiškėjui 2014 m. vasario 6 d. būnant kameroje Nr. 106 nebuvo užtikrinta pakankama oro cirkuliacija. Taip pat pripažinta, jog tokie pažeidimai laikytini pažeidžiančiais Konvencijos 3 straipsnį, objektyviai darantys neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pažeidimo kvalifikavimu ir daro išvadą, jog priteista 50 Eur žalos atlyginimo suma neatitinka pareiškėjo patirtos žalos, todėl atlygintinos žalos dydis didintinas.
25. Nustatydama žalos atlyginimo piniginę išraišką, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur žala yra nepagrįsta. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui P. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.