Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.7.6.; 2.4.1.1.; 2.4.6.1.

2026 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio pinigine bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 13 d..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta iš D. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Mercedes-Benz EQS 450+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 20 000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. P. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. 00 val. 37 min. iki 01 val. 08 min., nuo (duomenys neskelbtini) teritorijos, kelio (duomenys neskelbtini) 120-o kilometro iki (duomenys neskelbtini) teritorijos, kelio (duomenys neskelbtini) 187 kilometre, ten esančios degalinės ,,V.“ stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam VTMT Toksikologijos laboratorijos 2024 m. gruodžio 20 d. specialisto tyrimu (išvada Nr. T-A 6350/2024 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilių etilo alkoholio, vairavo UAB „D.“ priklausantį lengvąjį automobilį „Mersedes-Benz EQS 450+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Arūnas Justeikas prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendį dėl D. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį - D. P. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 304-307 straipsniuose numatytus nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos reikalavimą ir dėl to netinkamai taikė įstatymą. Teigia, kad jo ginamasis D. P. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, nes pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes teismas neišpildė reikalavimo, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir nuoseklios.

2.2. Gynėjas teigia, kad D. P. kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę, nes mano, jog neteisingas aplinkybių traktavimas bei to pasėkoje neteisingas įrodymų vertinimas bei iš to sekusi analizė turėjo esminės įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Nurodo, kad analizuojant tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ištirtus įrodymus akivaizdu, jog neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių D. P. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus nėra, nes visi į bylą surinkti įrodymai betarpiškai patvirtina, kad D. P. buvo transporto priemonėje, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent D. P. vairavo minėtą transporto priemonę būdamas neblaivus byloje nėra.

2.3. Teigia, kad analizuojant liudytojos E. N. teisme duotus parodymus, jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes liudytoja nurodė bendravusi išskirtinai su viena liudytoja, tai yra I. K., tačiau I. K., kaip ir kartu važiavęs T. D., apie galimai pavojingą automobilio manevravimą kelyje pranešė tik važiuojant magistraliniu keliu ties (duomenys neskelbtini), bet jie apie jokias aplinkybes, susijusias su transporto priemonės sustojimu tame pačiame kelyje esančioje „E.“ degalinėje nežinojo ir negalėjo žinoti. Nurodo, kad apie automobilio sustojimą „E.“ degalinėje parodė liudytoja A. K., kuri teisme parodė, jog pamatė nestabiliai važiuojantį automobilį, pamanė gal kas su sveikata negerai, kad automobilis pasuko į degalinę „E.“, sustojo ir jie neužsukę į degalinę, kad jį pastebėti, nuvažiavo toliau. Dėl to gynėjas skunde teigia, kad liudytoja E. N. negalėjo žinoti tokių aplinkybių, kurias nurodė teisme, todėl liudytojos E. N. parodymai akivaizdžiai yra neteisingi ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

2.4. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad analizuojant liudytojos I. K. teisme duotus parodymus, jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes teisme peržiūrėjus iš liudytojos vairuojamos transporto priemonės vaizdo registratoriaus įrašą buvo nustatyta, jog transporto priemonė „Mercedes Benz“ tik du kartus per maždaug 20 km atstumą buvo pakeitusi važiavimo kryptį, tai yra važiavimo juostas, jokio pavojingo manevravimo kelyje nesimatė. Teigia, kad juostų keitimas arba greičio reguliavimas gali būti tiesiogiai sietinos su pačios liudytojos vairuojamo automobilio padėtimi, kadangi važiavimas labai artimu atstumu ne mažiau 20 km priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojui sukelia diskomfortą, jam visiškai neaišku tokio iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojo tikslai, todėl akivaizdu, kad priekyje važiuojantis automobilis dėl saugumo sumetimų gali ir tikslu praleisti transporto priemonę mažinti greitį arba keisti važiavimo juostas. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos parodymai, jog jie sustojo aikštelėje už automobilio „Mercedes Benz“ galo, taip pat yra neteisingi, kadangi tai prieštarauja vaizdo įrašui, kurį byloje yra pateikusi kavinės „(duomenys neskelbtini)“ administracija. Nurodo, kad iš šio įrašo aiškiai matosi, jog liudytojos vairuojama transporto priemonė sustojo daug toliau ir kairiau nuo aikštelėje pastatyto, neva, nuteistojo D. P. vairuojamos transporto priemonės. Be to, liudytojos parodymai yra ne tik, kad netikslūs, bet ir prieštaraujantys logikai, nes, kaip stovint už automobilio „Mercedes Benz“ galo galima matyti automobilį per keleivio langą bei nematyti, kur policija rado sėdintį žmogų. Pažymi, kad liudytojos automobilis trumpam sustojo už automobilio „Mercedes Benz“ galinės dalies, o po to dėl saugumo sumetimų buvo perstatytas į kitą vietą, kur matymą ribojo tiek paros laikas, tiek atstumas tarp transporto priemonių, tiek tarp transporto priemonių matomumą ribojanti kliūtis - didelis dekoratyvinis krūmas.

2.5. Gynėjas skunde teigia, kad analizuojant liudytojo T. D. teisme duotus parodymus, akivaizdu, kad liudytojas savo duodamais parodymais siekia padėti pareigūnams įrodyti galimo nusikaltimo įvykdymo faktą, nes nelogiška, jog transporto priemonės vairuotojas, sėdintis kairiau nuo keleivio (transporto priemonei esant kairėje nuo stebimo automobilio), geriau nei asmuo, sėdintis ir tikrai geriau galintis matyti analizuojamą faktą, mato stebimą transporto priemonę. Taip pat teigia, kad visiškai nelogiška liudytojo nurodyta aplinkybė, jog liudytojas nematė transporto priemonėje užsidegančios šviesos tuo atveju, jei būtų atsidariusios transporto priemonės durelės. Kelia klausimą, kam reikia kalbėti apie galimą šviesų užsidegimą, jei tu matai transporto priemonę. Akivaizdu, kad transporto priemonė liudytojui dėl paros laiko, atstumo tarp transporto priemonių ir papildomų kliūčių nebuvo matomumo zonoje, o liudytojo padarytos asmeninės išvados dėl jo pastovaus stebėjimo prieštarauja tiek bylos duomenims, tiek ir loginėms liudytojo padarytoms išvadoms.

2.6. Taip pat teigia, kad liudytojos A. K. teisme duoti parodymai, jog automobilyje sėdėjo vienas asmuo, prieštarauja jos pačios nurodytai informacijai, paskambinus trumpuoju pagalbos telefonu ir bendraujant su pareigūnu. Pažymi, kad liudytoja ne kartą paminėjo, jog transporto priemonėje yra asmenys, tai yra apie transporto priemonėje esančius asmenis, liudytoja visada kalbėjo daugiskaita („jie važiuoja“, „jie įsuko“, „jie sustoja“ ir t. t.).

2.7. Gynėjas teigia, kad analizuojant liudytojo M. G. teisme duotus parodymus, jie yra logiški, jie patvirtina tiek pačio nuteistojo byloje duotus parodymus, taip pat iš dalies patvirtina ir kitų liudytojų duotus parodymus dėl automobilio manevravimo subtilybių, bei paneigia liudytojų, kurie akcentavo ypač pavojingą transporto priemonės „Mercedes Benz“ manevravimą kelyje (šiuos liudytojų parodymus paneigia ir byloje pateikta vaizdo registratoriaus medžiaga). Taip pat gynėjas teigia, kad liudytojo M. G. parodymai patvirtina faktą, kad būtent liudytoja A. K. nurodė, jog pavojingai manevruojamoje transporto priemonėje yra asmenys, o ne asmuo. Nurodo, kad liudytojas taip pat parodė, jog sustojęs degalinės „V.“ teritorijoje, automobilio salone porą kartų buvo įjungęs vidaus apšvietimą, kol ieškojo savo raktų bei kitų daiktų, o tokie liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo T. D. parodymams, neva, laukė kol automobilio salone užsidegs šviesos ir iš to jis galėtų suprasti, kad buvo atidarytos automobilio durelės.

2.8. Apibendrindamas liudytojų parodymus, gynėjas skunde teigia, kad atsižvelgus į parodymuose nurodytus prieštaravimus, tikslingus parodymų iškraipymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilį „Mercedes Benz“ vairavo nuteistasis D. P..

2.9. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtina tik faktą, jog transporto priemonė „Mersedes-Benz EQS 450+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku vyko iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios degalinės „V. teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, kad automobilyje buvo ir juo važiavo nuteistasis D. P. ir, kad D. P. buvo neblaivus, tačiau nepatvirtina, kad transporto priemonę „Mersedes-Benz EQS 450+“ vairavo būtent nuteistasis D. P.. Be to, kiti bylos įrodymai dalinai paneigia liudytojų parodymus. Tvirtina, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio, neginčijamo įrodymo, pagrindžiančio D. P. kaltę. Dėl to teigia, kad nuosprendis byloje priimtas išskirtinai remiantis tik liudytojų nenuosekliais, prieštaraujančiais parodymais, todėl nuosprendis neatitinka BPK 1 straipsnio l dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio l dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, o šių reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais. Dėl to veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, turi būti šalintinos iš kaltinimo (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009).

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistojo D. P. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuteistąjį D. P. išteisinti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes D. P. šios nusikalstamos veikos nepadarė. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai bei tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20, 305 straipsnio nuostatas, ir dėl to netinkamai taikė Baudžiamąjį įstatymą. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Be kitų reikalavimų, įstatyme nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Taigi, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

6.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

6.3. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

6.4. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, nurodė, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

8. D. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 18 d., nuo 00 val. 37 min. iki 01 val. 08 min., nuo (duomenys neskelbtini) teritorijos, kelio (duomenys neskelbtini) 120-o kilometro iki (duomenys neskelbtini) teritorijos, kelio (duomenys neskelbtini) 187 kilometre esančios degalinės ,,V.“ stovėjimo aikštelės, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilių etilo alkoholio.

8.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8.2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo ginamojo kaltės, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį.

8.3. Pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis D. P. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nepripažino ir parodė, kad buvo krepšinio varžybos, sutarė su M. G., kad jį parveš į (duomenys neskelbtini), nes M. G. buvo blaivus, jis pats sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo vartojo alkoholį – gėrė brendį, kad važiuojant susipyko, nes jis M. G. reguliavo kaip reikia vairuoti, buvo persisvėręs į priekį ir reguliavo muziką, ir M. G. jį paliko prie „(duomenys neskelbtini)“, „V.“ degalinėje, jis persėdo į automobilio priekį ir miegojo, kad po įvykio su M. G. susisiekė gal už savaitės, o susitiko gal po kokių keturių mėnesių (2 t., b. l. 77-80, 86-88, 192-193). Nors nuteistasis D. P. nurodė, jog ne jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, kad automobilį vairavo jo pažįstamas M. G., o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tačiau nuteistojo parodymuose yra prieštaravimų. Nuteistasis tvirtino, kad jis automobilyje vartojo alkoholį, tačiau apžiūrėjus automobilį, jo salone jokių alkoholinių gėrimų nebuvo rasta (kompiuterinė laikmena su policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai; 1 t., b. l. 20). Taip pat iš į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės E. N. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15-17) nurodytų duomenų, kurie sutampa su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (1 t., b. l. 25-26), matyti, kad policijos pareigūnams nuteistasis D. P. tvirtino, kad jis niekur nevažiavo, jau stovi ilgą laiką, kad alkoholį vartojo bare, tačiau iš VIA Lietuva pateiktų foto nuotraukų matyti, jog automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja keliu (duomenys neskelbtini): 110,15 km (data 2024-12-18, laikas 00:24:07 (VIA Lietuva atsakymas, PRIEDAS Nr. 12); 142,22 km (data 2024-12-18, laikas 00:47:20 (VIA Lietuva atsakymas, PRIEDAS Nr. 5); 164,54 km (data 2024-12-18, laikas 00:57:56 (VIA Lietuva atsakymas, PRIEDAS Nr. 7); 186,44 km, (data 2024-12-18, laikas 01:14:57 (VIA Lietuva atsakymas, PRIEDAS Nr. 10)) (1 t., b. l. 52-68, 71-76), taip pat Bendrojo pagalbos centro gauti pranešimai - pirmas 2025-12-18 00:37:05, antras 2025-12-18 01:08:27, iš kurių matyti, kad nuteistojo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo (1 t., b. l. 28, 29), o ne stovėjo, kaip teigė nuteistasis. Be to, nuteistojo parodymų prieštaringumą įrodo ir tai, kad jis su liudytoju M. G. po įvykio kalbėjo ne po kelių dienų, kaip D. P. nurodė teisme, o tos pačios dienos – 2024 m. gruodžio 18 d., ryte, 5.08 val., ir skambutis truko 52 sekundes, bei telefonu bendravo 14.41 val. ir pokalbis truko 31 sekundę (2 t., b. l. 25-26). Šie nuteistojo D. P. parodymuose esantys prieštaravimai duoda pagrindą nuteistojo parodymus vertinti kaip neteisingus.

8.4. Be to, tokius nuteistojo D. P. parodymus nevairavus automobilio, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

8.5. Kaip liudytoja apklausta A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad grįžtant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), jos vyras pasakė apie kelyje vinguriuojantį automobilį, ji pamatė, kad automobilis važiavo nestabiliai, o kai automobilis padidinęs greitį juos lenkė iš kairės pusės, vos neatsitrenkė į priešais juos važiavusį kitą automobilį, važiuodami paskui tą automobilį matė, kad automobilis labai „šlitinėjo“, tada paskambino ir pranešė automobilio numerius, kad po to automobilis nerodydamas posūkio signalo pasuko į degalinę „E.“, bet jie toliau automobilio nebestebėjo, nuvažiavo. Liudytoja teisme teigė, kad jeigu gerai pastebėjo, automobilyje sėdėjo vienas asmuo, matė vieno asmens siluetą (2 t., b. l. 196-197). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat parodė, kad automobilis pavojingai manevravo kelyje per abi eismo juostas, didino greitį, nerodė posūkio signalo bei tvirtino, kad automobilyje matė vieną vyrą, jai jos dukra taip pat sakė, kad „lyg važiuoja vienas“ (2 t., b. l. 63-66). Nors iš šios liudytojos pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore turinio matyti, kad liudytoja apie pavojingai manevruojantį automobilio vairuotoją kalbėjo daugiskaita „<...> greičiausiai važiuoja girti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) autostrada, nusuko į degalinę E., jie mus lenkė čiut neatsitrenkė ir po visą kelią pradėjo mėtytis <...>“ (1 t., b. l. 29, 30-31), dėl ko nuteistojo gynėjas teigia, jog tokie liudytojos parodymai patvirtina nuteistojo D. P. parodymus, jog jie važiavo dviese, tačiau iš įvykio suvestinės matyti, jog 2024-12-18 00.37 val. gautas pranešimas apie tai, kad „autostrada (duomenys neskelbtini) moteris pastebėjo pavojingai manevruojantį a/m, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pokalbio metu įsuko į degalinę „E.“, prašo pareigūnų patikrinti“ (1 t., 29, 30-31). Sugretinus liudytojos A. K. parodymus su Bendrojo pagalbos centro bei įvykio suvestinėje užfiksuotais duomenis, daroma išvada, kad liudytojos A. K. parodymai patvirtina, kad įvykio metu automobilis, kurio valst. Nr. simboliai „(duomenys neskelbtini)“, pavojingai manevravo kelyje, dėl ko liudytojai kilo įtarimų, jog šio automobilio vairuotojas yra neblaivus. Dėl to netikėti liudytojos parodymais nėra pagrindo, be to, liudytoja parodymus davė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojos A. K. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Tai, kad liudytoja, kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro operatore, kalbėjo daugiskaita apie pavojingai manevruojantį automobilį, nepatvirtina nuteistojo parodymų, jog tuo metu automobilyje nuteistasis važiavo ne vienas, nes liudytoja nurodė, jog sustojus autostrados kelkraštyje, kai pavojingai manevruojantis automobilis pasuko į degalinę „E.“, ji nematė, kad iš automobilio kas išlipo.

8.6. Be to, liudytojos A. K. parodymai, jog automobiliu važiavo vienas asmuo, sutampa su liudytojų I. K. ir T. D. parodymais.

8.7. Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su draugu važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) pamatė po kelią keistai laviruojantį automobilį „Mercedes“ – tai iš pirmos juostos važiavo į antrą, buvo momentų, kai atrodė, kad automobilis nuvažiuos nuo kelio, buvo greičio svyravimų, todėl pranešė policijai, važiavo paskui tą automobilį, kol automobilis sustojo aikštelėje, jie stebėjo automobilį, kol atvažiavo pareigūnai, nematė, kad iš automobilio kas būtų išlipę, nematė kiek žmonių buvo automobilyje, nes buvo tamsu (2 t., b. l. 195). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, jog automobilis „Mesrcedes“ vinguriavo po kelią, keisdamas važiavimo juostas, kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio atitvarus, kad automobiliui sustojus aikštelėje, visą laiką degė automobilio galiniai žibintai, dėl to ji suprato, kad automobilis stovėjo užvestu varikliu, kad ji dėl tamsaus paros meto nematė, kas vairavo automobilį (2 t., b. l. 28-29, 45-48). Tokius liudytojos I. K. parodymus patvirtina jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 28, 30-31). Be to, kaip liudytoja apklausta I. K. parodymus davė, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl netikėti liudytojos parodymais nėra pagrindo.

8.8. Kaip liudytojas apklaustas kartu su liudytoja I. K. važiavęs jos draugas T. D., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną vairuotoją, kuris „plūduriavo“ - važiavo nuo kelio į atitvarus ar griovį, to automobilio nelenkė, nes būtų autoįvykis, todėl jo draugė paskambino policijai ir perdavė informaciją, važiavo paskui automobilį, kol automobilis sustojo degalinėje „V.“ ir laukė, kol atvažiavo policija, aikštelė buvo pakankamai apšviesta, viską gerai matė, jis nematė, kiek žmonių važiavo automobilyje, taip pat nematė, kad kas išlipo automobilio (2 t., 195-196). Tokias pat įvykio aplinkybes liudytojas T. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 30-31, 39-42), jo parodymai sutampa su liudytojos I. K. aprodymais. Liudytojas T. D. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nenustatytas liudytojo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo T. D. parodymais.

8.9. Liudytojų I. K. ir T. D. parodymus apie tai, kad automobilis „Mercedes“ kelyje pavojingai manevravo, patvirtina vaizdo registratoriumi darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 71-76), iš kurių matyti, kad „<...> priekyje važiavusi transporto priemonė pradeda keisti važiavimo kryptį, šiek tiek išvažiuoja iš pirmos eismo juostos į antrąją ir vėl grįžta į pirmąja eismo juostą, vaizdo įrašo laikas 01:38 ir taip tęsiasi kelis kartus. Priešais toliau važiuojanti transporto priemonė, persirikiavusi iš pirmos į antrą eismo juostą, kerta kairėje kelio pusėje esančią plačią ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštus automagistralėje, įvažiuoja į vidurinę skiriamąją juostą (žalią veją) link atitvarų ir į juos vos neatsitrenkia, vaizdo įrašo laikas 02:11, tačiau vėl grįžta į kelią ir važiuoja toliau. Toliau važiuojanti transporto priemonė važiuoja vidurio keliu, tarp pirmos ir antros eismo juostos, o vėliau keisdama juostas važiuoja tai pirma, tai antra eismo juosta. Važiuojanti priešais transporto priemonė nerodo įspėjamųjų posūkio signalų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad taip keisti važiavimo kryptį jai nebuvo jokio pagrindo. <...> Važiuodama keliu transporto priemonė dėl neaiškių priežasčių kerta dešinėje pusėje esančią plačią ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštus automagistralėje ir vėl sugrįžta į pirmą eismo juostą, vaizdo įrašo laikas 00:23. Sugrįžusi į važiuojamąją dalį toliau važiuojanti transporto priemonė vinguriuoja po kelią ir netrukus vėl dėl neaiškių priežasčių kerta dešinėje pusėje esančią plačią ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštus automagistralėje ir vėl sugrįžta į pirmą eismo juostą, vaizdo įrašo laikas 00:33. Toliau transporto priemonė kurį tai laiką važiuoja pirma eismo juosta, o vėliau vėl pradeda vinguriuoti po kelią taip šiek tiek kirsdama vidurinę brūkšninę liniją, skiriančią tos pačios krypties transporto srautus ir vėl sugrįždama į pirmą eismo juostą, vaizdo įrašo laikas 01:05-01:58. <...> Transporto priemonė važiuodama keliu du kartus kerta vidurinę brūkšninę liniją, skiriančią tos pačios krypties transporto srautus ir vėl sugrįžta į pirmą eismo juostą, vaizdo įrašo laikas 02:32 ir 02:38. <...> Vėliau važiuojant keliu dešinėje kelio pusėje matosi, kad yra išsukimas iš magistralinio kelio, kur priekyje važiuojanti transporto priemonė, nerodydama įspėjamojo dešinio posūkio signalo rikiuojasi ir išvažiuoja iš magistralinio kelio, vaizdo įrašo laikas 00:29. Išsukus iš magistralinio kelio dešinėje matyti iškaba „(duomenys neskelbtini)“, o kairėje pusėje yra „V.“ degalinės stovas, vaizdo įrašo laikas 00:52. Toliau kairėje pusėje matosi „(duomenys neskelbtini)“ kavinė, o šalia automobilių stovėjimo aikštelė. Priešais važiavęs automobilis įsukęs į „(duomenys neskelbtini)“ kavinės teritoriją sustoja dešinėje pusėje, vaizdo įrašo laikas 01:03. Tuo tarpu paskui važiavusi transporto priemonė sustoja už sustojusio automobilio, pasisukdama taip, kad priekyje važiausios transporto priemonės nebefilmuoja, vaizdo įrašo laikas 01:09“. Pažymėtina, kad iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad važiuojant buvo keičiamas ir važiavimo greitis – nuo 100 km/h iki 60 km/h ir vėl staigiai didinamas iki 113 km/h ir vėl mažinamas, važiavimo juostos keičiamos be priežasties, nerodant posūkio signalų, kertant ir kelkraščio ar vidurio liniją žyminčias juostas, kelis kartus vos neatsitrenkiant į kelio atitvarus, o toks vairavimas negali būti vertinamas kaip automobilio techninių parametrų bandymas, įvertinus tai, kad toks automobilio važiavimas buvo fiksuotas nuo (duomenys neskelbtini) nuvažiavus daugiau kaip 40 km ir važiuojant dar apie 40 km iki „V.“ degalinės aikštelės šalia „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, kad buvo vairuojamas naujas elektromobilis, kuriame, kaip nurodė pats nuteistasis, yra kelio juostų palaikymo funkcija.

8.10. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad liudytojų I. K. ir T. D. parodymai yra nepatikimi, nes jiems vaizdą matyti, ar iš automobilio kas išlipo ar ne, užstojo krūmas, trukdė tamsus paros metas. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš liudytojo T. D. automobilio vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Mercedes“, įvažiavęs į degalinės aikštelę, sustojo dešinėje, o iš paskos jo važiavęs liudytojo vairuotas automobilis sustojo šiek tiek kairiau ir liudytojams I. K. ir T. D. jokia kliūtis netrukdė stebėti dešiniau sustojusio automobilio (1 t., b. l. 71-76, kompiuterinė laikmena su registratoriaus įrašais). Tai patvirtina ir prie policijos pareigūnės E. N. tarnybinio pranešimo pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 18, 22). Taip pat iš vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo matyti, kad pro sustojusį liudytojo T. D. automobilį niekas nepraėjo (1 t., b. l. 71-76). Iš UAB „K.“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pro filmuojamą kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinės teritoriją niekas nepraėjo (1 t., b. l. 71-76). Įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-12, foto Nr. 3) bei policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai patvirtina, kad aikštelė, kurioje sustojo tiek automobilis „Mercedes“, tiek ir liudytojo T. D. vairuotas automobilis, kliūčių, užstojančių vaizdą, nėra, apšvietimas nuo žibintų yra pakankamas (1 t., b. l. 9-13, 18, 22). Be to, liudytojai I. K. ir T. D. parodė, kad jiems sustojus aikštelėje ir stebint automobilį „Mercedes“, policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, tokie liudytojų parodymai sutampa su įvykio suvestinėje nurodytais duomenimis, jog pranešimas buvo gautas 2024-12-18 01.08 val., o policijos pareigūnai atvyko 01.12 val. (1 t., b. l. 28), o kadangi pranešimas iš liudytojos I. K. buvo gautas važiuojant paskui automobilį „Mercedes“ iki aikštelės, akivaizdu, kad policijos pareigūnai į aikštelę atvyko tikrai labai greitai. Įvertinus tai, kad liudytojams I. K. ir T. D. stebėti sustojusį aikštelėje automobilį „Mercedes“ niekas netrukdė, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko netrukus (per 4 minutes nuo gauto pranešimo), daroma išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą iš sustojusio automobilio „Mercedes“ niekas nebuvo išlipęs. Tai, kad liudytojas T. D. nurodė nematęs, kad būtų užsidegusios šviesos, kai atidaromos automobilio durelės, ir dėl to liudytojas sprendė, kad iš automobilio niekas neišlipo, liudytojo T. D. parodymų, kad jis aikštelėje stebėjo sustojusį automobilį ir iš automobilio niekas neišlipo, iš esmės nepaneigia, nes kaip jau minėta, kliūčių, trukdžiusių liudytojui stebėti automobilį, nebuvo, aikštelėje apšvietimas buvo pakankamas.

8.11. Įvertinus liudytojų A. K., I. K. ir T. D. parodymus, daroma išvada, kad jų parodymai yra nuoseklūs, patikimi, abejoti jais teisėjų kolegija neturi pagrindo, be to, jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais vadovavosi, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą.

8.12. Be to, kaip liudytoja apklausta į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė E. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie kelyje pavojingai manevruojantį automobilį, sureagavo, bendraudami su pranešėjais iki tos vietos kur sustojęs automobilis, privažiavo ir rado automobilį, prie vairo sėdėjo D. P., automobilyje daugiau nieko nebuvo, pranešėja pasakė, kad niekas neišlipo, kaip sustojo automobilis taip ir stovi, priekiu stovi, bet viską mato, D. P. sakė, kad jis nevairavo, kad draugas nuėjo į kolonėlę, jis sėdi ir laukia, bet draugui nei skambino, nei pavardės neminėjo. Liudytoja nurodė, kad ji bendravo tik su pranešėjais – moterimi ir vyru, kurie važiavo paskui, nors budėtojai buvo minėję, kad ir (duomenys neskelbtini) buvo informuoti, kai juos prie įvykio prijungė, ji paskambino pranešėjai, kurios pasakymas buvo, kad įsukinėja į ,,E.“ kolonėlę (2 t., 193-194). Tokius parodymus liudytoja davė apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 57-60), bei nurodė iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15-17). Netikėti liudytojos E. N. aprodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Be to, liudytojos E. N. parodymus patvirtina „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 25-26, kompiuterinė laikmena su „Body“ kamerų vaizdo įrašais). Tai, kad liudytoja pirmosios instancijos teisme teigė bendravusi tik su viena pranešėja, kuri nurodė, jog automobilis nusuko į „E.“ degalinę, kas atitiktų liudytojos A. K. parodymus, nėra pagrindas iš viso netikėti liudytojos E. N. parodymais ar juos laikyti melagingais, nes liudytoja taip pat nurodė, kad ji bendravo su pranešėjais – moterimi ir vyru, kurie važiavo paskui automobilį iki šis sustojo „V.“ aikštelėje, o tai sutampa su liudytojų I. K. ir T. D. parodymais, bei nurodė, kad buvo gautas ir kitas pranešimas dėl to paties automobilio. Be to, pažymėtina, kad liudytoja E. N. dirba policijos pareigūne, todėl tokio pobūdžio įvykius tiria kasdien, o pirmosios instancijos teisme ji kaip liudytoja buvo apklausta praėjus daugiau kaip pusmečiui po įvykio, dėl to liudytoja galėjo visų įvykio aplinkybių teisme nebeprisiminti.

8.13. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti liudytojų A. K., I. K., T. D. parodymai ir juos patvirtinantys įvykio suvestinėse, automobilio registratoriumi užfiksuotų vaizdo įrašų, Bendrojo pagalbos centro skambučių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina faktą, kad automobilis „Mercedes“ važiavo pavojingai manevruodamas, o liudytojų I. K. ir T. D. parodymai patvirtina, kad iš aikštelėje sustojusio automobilio „Mercedes“ iki kol į aikštelę atvažiavo policijos pareigūnai, niekas neišlipo.

8.14. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog nuteistojo D. P. parodymus, jog ne jis įvykio metu vairavo automobilį, patvirtina liudytojo M. G. parodymai.

8.15. Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis susitarė su D. P., kad jį parveš į namus (duomenys neskelbtini), kad spontaniškai sutiko pavairuoti D. P. automobilį, pasisvečiuoti pas jį (duomenys neskelbtini), nes pažįsta jo žmoną, kad jam buvo įdomu vairuoti naują automobilį, kad važiuojant D. P. sėdėjo gale, ties viduriu, kairėje pusėje, kad atsisėdo kaip direktorius, kaip bosas, kad D. P. kelis kartus muziką garsino, blaškė jo dėmesį, erzino, todėl kelis kartus buvo paleidęs vairą, buvo pasukę į „E.“ degalinę, kelis kartus važiavo ir 60 km/h greičiu, darė manevrus, nes kelyje nedaug buvo automobilių, be to, norėjo išbandyti automobilį, kadangi D. P. ir toliau jį blaškė, tai nusuko į „V.“, automobilyje buvo pametęs raktus, važiuodamas dar savo daiktus rinkosi, salone apšvietimą buvo įjungęs kelis kartus, būdamas prie „E.“ degalinės suvokė, kad neturi telefono, tai išlipo iš automobilio, nuėjo į priekį ir movė į miškelį per pievas, perlipo per autostradą, paėjo truputėlį į priekį ir labai greitai susistabdė vilkiką, namus apsiekė po valandos-pusantros, o D. P. paliko ant galinės sėdynės (2 t., b. l. 197-199). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytojas M. G. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 51-54). Tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog palikęs D. P. automobilyje, jis iš karto perėjo į kitą autostrados pusę bei, kad nebandė automobilio techninių parametrų, kad automobilis tik kelis kartus susvirduliavo, o tokios aplinkybės skiriasi nuo jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme. Nors liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme vienodai teigė, kad ne D. P., o jis vairavo automobilį, tačiau tokius M. G. parodymus, o taip pat ir nuteistojo D. P. aiškinimus, paneigia nuoseklūs liudytojų I. K. ir T. D. parodymai, jog jie „V.“ aikštelėje nematė, kad iš sustojusio automobilio „Mercedes“ būtų kas išlipęs, juolab, kad policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, todėl aiškinimas, kad liudytojas M. G. išlipo ir nuėjo į kitą autostrados pusę, o nuteistasis D. P. persėdo nuo galinės sėdynės į vairuotojo vietą, prieštarauja visumai byloje esančių įrodymų, ir laikomas kaip D. P. gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Automobilio vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas bei UAB „K.“ pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ kavinės vaizdo įrašas patvirtina, kad niekas pro vaizdo įrenginiais filmuojamas teritorijas nepraėjo (1 t., b. l. 71-76). Be to, liudytojo M. G. parodymus įvykio metu vairavus nuteistojo D. P. automobilį, paneigia UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „Telia Lietuva“ elektroninių telekomunikacijų ryšių celių išklotinių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 25-27). Iš šio protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024-12-17 15.00 val. iki 2024-12-20 24.00 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso liudytojui M. G.), 2024-12-17 17.20 val. minėtam numeriui skambino telefono numeris (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso D. P.), tačiau neatsiliepta, o 2024-12-18 nuo 01.44 val. iki 02.24 val. fiksuotas sujungimas iš tel. (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso D. P.) skambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso liudytojui M. G.), tačiau neatsiliepta, skambinta 12 kartų. Taip pat šiame protokole nurodyta, kad pagal liudytojo M. G. telefono numerį - buvimo vieta: 2024-12-17 22.15 val. (duomenys neskelbtini), toliau nuo 2024-12-17 22.33 val. iki 2024-12-18 05.18 val. buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), o pagal įtariamojo (šiuo metu nuteistojo) D. P. telefono numerį - buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame protokole ir byloje esančius nuteistojo ir liudytojo M. G. naudotų telefonų suvestinėse (1 t., b. l. 135-169, 170-200, 2 t., b. l. 1-24) užfiksuotus duomenis sugretinus su paties liudytojo M. G., nuteistojo D. P. parodymais, Bendrojo pagalbos centrui perduota informacija, akivaizdu, kad nuteistasis D. P. ne vieną kartą skambino liudytojui M. G. ne tik iš karto po įvykio, bet ir tuo metu, kai pagal liudytojo M. G. parodymus jie abu važiavo automobiliu, jau žinodami, kad liudytojas M. G. neturi su savimi telefono (pagal liudytojo M. G. parodymus, jis suprato, kad telefono neturi sustojus degalinėje „E.“), o liudytojas M. G. naudojosi telefone esančiu internetu, 00.12 val. pats skambino D. P., bet į skambutį nebuvo atsiliepta, taip pat siuntė ir SMS žinutes nuteistajam D. P.. Įvertinus šiuos duomenis drauge su kitais byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad liudytojas M. G. tiriamo įvykio metu automobilio „Mercedes“ nevairavo, o būdamas pažįstamas su nuteistuoju, siekdamas jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, davė melagingus parodymus, prisipažindamas, kad ne D. P., o jis vairavo automobilį. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis D. P. drauge su liudytoju M. G. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas.

9. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat tai, kad nuteistojo D. P. bei liudytojo M. G. parodymuose yra prieštaravimų, dėl kurių tikėti nuteistojo ir liudytojo parodymais nėra pagrindo, bei tokių nuteistojo ir liudytojo M. G. parodymų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, bet, priešingai, juos paneigia, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai bei visumoje su kitais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. P. 2024 m. gruodžio 18 d. nuo 00.37 val. iki 1.08 val. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kraujyje nustatyta mažiausia 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija, tokiu būdu jis vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. P. veikoje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ir D. P. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra pagrindo.

10. Nors apeliaciniame skunde bausmės ar skirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimu, nenurodyti, tačiau, įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma išteisinti nuteistąjį, pasisakytina ir dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės.

10.1. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10.2. Nuteistasis D. P. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistasis vedęs, turi šeimą, augina vaiką, kuris turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 188-189), dirba trijose įmonėse: nuo 2009-03-05 UAB „D.“, nuo 2025-01-07 UAB „N.“ ir nuo 2025-05-15 UAB „S.“ (2 t., b. l. 132). Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 103-104), baustas administracine tvarka 9 kartus (iš jų penkis kartus už KET pažeidimus), turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 106-130). Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. P. už jo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką parinko BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, nustatydamas jos dydį, labai artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, jos mažinti nėra pagrindo.

10.3. Nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, automobilį vairavo būdamas neblaivus (kraujyje nustatytas 2,14 promilių girtumas), automobilį vairavo automagistralėje, keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui ir sveikatai, įvykio metu jo vairuotas automobilis vertinamas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas yra UAB „D.“, kurioje dirba nuteistasis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo įstatyminio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nuteistajam D. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams, kurio terminas parinktas net mažesnis nei šios poveikio priemonės vidurkis (BK 68 straipsnis), bei automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertės dalies konfiskavimą, konfiskuojant 20 000 Eur, t. y. mažesnę nei pusę automobilio „Mercedes Benz“ vertės dalį (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „Mercedes Benz EQS 450+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 70 350 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 124) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

11. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, reikšmingų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. baudą už jo padarytą tyčinį nusikaltimą ir baudžiamojo poveikio priemones, būtų neteisingai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. P. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.