Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. birželio 17 d., 16.45 val., A. S. vairavo automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,82 prom. neblaivumas. Tuo A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 870 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 13 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pareiškėjas skunde prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis skirti švelnesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei ANK 422 straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismų praktikoje suformuluota, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Teismo posėdžio metu bei skunde pareiškėjas pažymėjo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl galėjimo vykdyti darbinę veiklą, A. S. dirba (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas be pagrindinio darbo papildomai vykdo individualią veiklą, todėl pareiškėjui tenka vykti pas fizinius asmenis ir įmones ir važiuoti ilgesnius atstumus, o be to pareiškėjas turi vežti muzikinius instrumentus ar jų dalis, o be vairuotojo teisių pareiškėjas negalės to padaryti. Todėl pareiškėjo teigimu tikėtina jis neteks pajamų šaltinio, o pareiškėjas turi įsiskolinimų (AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to pareiškėjas rūpinasi savo (duomenys neskelbtini) vaikais, vežioja juos į darželį, (duomenys neskelbtini) mokyklą, gydymo įstaigas.

Pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-616/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti A. S. nuvykimą į darbą ir klientus, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pareiškėjas į darbovietę ir iš jos gali nuvažiuoti viešuoju transportu, o papildomą darbinę veiklą (vykstant pas klientus) pareiškėjas nevykdo kasdien, todėl vykimą pas klientus jis gali planuoti ir pasinaudodamas pavėžėjo paslaugomis ar kitų asmenų pagalba, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkinta, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Teismų praktikoje pažymima, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-358-885/2021, AN2-240-312/2021).

A. S. pateikta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) vaikų nuvežimo į gydymo ir šveitimo įstaigas ar jo turimos sveikatos problemos dėl kurių jis turi reguliariai lankytis pas gydytojus taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Skunde pareiškėjas pažymi, jog netekęs teisės vairuoti jis rizikuoja padidėjusiu krūviu, o tai apsunkintų jo sveikatos būklę, fizinis aktyvumas sukelia (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų ambulatorinių apsilankymų išrašų nustatyta, jog gydytojai rekomenduoja pareiškėjui vengti vartoti kofeiną, vartoti pakankamai skysčių, vengti streso, turėti adekvatų miego ir darbo režimą bei turėti reguliarų fizinį aktyvumą. Taigi iš teismui pateiktų duomenų nėra nustatyta, jog A. S. rekomenduotinas mažesnis fizinis aktyvumas. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad vaikų ir jo patekimas į minėtas įstaigas gali būti užtikrintas ir A. S. žmonos. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo šeimos narių gerove.

Pareiškėjas skunde pažymi, jog jis nesijautė neblaivus, kadangi alkoholį vartojo birželio 16 d. vakare, o automobilį vairavo tik birželio 17 d., 16.45 val. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, jog alkoholį vartojo prieš 12 val. iki automobilio vairavimo. Pareiškėjo teigimu jis administracinį nusižengimą padarė veikdamas neatsargiai, o ne tyčia.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

Visgi iš neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, jog pirmojo pūtimo metu 16.48 val. pareiškėjui nustatyta – 0,84 promilių, o 17.04 val. – 0,86 promilių neblaivumo koncentracija. Akivaizdu, jog A. S. neblaivumas nebuvo nežymus, jog būtų pagrindas jo veiką laikyti mažareikšme ir/ar nepavojinga. Administracinio nusižengimo dieną nustatyta didėjanti alkoholio koncentracija suponuoja, jog pareiškėjas alkoholį vartojo mažiau nei po 12 valandų iki automobilio vairavimo. Teismų praktikoje pažymima, jog visuotinai yra žinoma, jog žmogaus organizmas skaido alkoholį ir paprastai per valandą pašalina 0,15–0,2 proc. alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Todėl akivaizdu, jog po alkoholio pavartojimo bėgant laikui asmens neblaivumas mažės. Didėjanti alkoholio koncentracija (promilių skaičius) rodo, jog tikrinamo asmens organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl alkoholis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-988/2023).

Pareiškėjo skunde cituojamoje teismų praktikoje matyti, jog teismai vertindami skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę ar administracinės poveikio priemonės neskirti atsižvelgė į girtumo laipsnį, aplinkybę, jog asmenys nebuvo bausti administracine tvarka, taip pat buvo nustatytos ekstraordinarios aplinkybės. Iš nurodytų apylinkės teismų sprendimų akivaizdu, kad kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai.

Pareiškėjas darbovietėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas, kaip atsakingas, pareigingas, punktualus, iniciatyvus darbuotojas. Visgi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo asmenybę charakterizuoti kaip itin teigiamą, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. S. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, jog pareiškėjas nėra padaręs pavojingų nusižengimų ar sukėlęs eismo įvykio, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi laikytis visiems eismo dalyviams privalomų Kelių eismo taisyklių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai yra kiekvieno eismo dalyvio pareigos, kurios turi būti vykdomos visada. Taigi ankščiau minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, visgi sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymo A. S. atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtinas sankcijos ribose numatytas alternatyvus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams (minimalus terminas) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 13 mėnesių (artimas minimaliam terminui). Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – yra alternatyvios ir savaime nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.

Minėtos administracinio poveikio priemonės dydis nustatytinas atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, be to padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, padarytas susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nepakankamai įvertinus situaciją ir nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko, jog jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, be to prašė paskirti šią alternatyvią administracinio poveikio priemonę ir teismui pateiktame skunde. Neabejotina, kad A. S. patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį, o pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad A. S. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, A. S. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, skaičiuotinas nuo 2025 m. birželio 17 d., t. y. nuo dienos, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 (trylikai) mėnesių ir A. S. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 (trylikai) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. S., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. birželio 17 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.