Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat, kad būdamas transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Tačiau A. D. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir mano, jog ši poveikio priemonė jam iš viso neturėtų būti skiriama.

7. Kaip minėta, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3661-2024 A. D. nubaustas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą fiziniams asmenims, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, skiriama bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomai skiriama, o ne alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Kaip matyti, aptariamu Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu A. D. už jo padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos minimalaus dydžio baudos (60 Eur ir 300 Eur), kurias subendrinus ANK 38 straipsnio pagrindu, paskirta galutinė nuobauda – bauda 300 Eur, bei minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė, t. y. taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažino, jog byloje yra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leidžia A. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas sutrumpintas iki 2 mėnesių.

8. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

10. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. akcentuoja neneigiantis padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, bei teigia nuoširdžiai besigailintis. Tačiau pažymėtina, kad tai jau buvo teisiškai įvertinta ir jo prisipažinimas padarius administracinius nusižengimus bei nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo įvertinta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, o pirmosios instancijos teismui – taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 2 mėnesių. Todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti apelianto atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat jau įvertino aplinkybes, kad A. D. iš karto sumokėjo paskirtą baudą (2024 m. balandžio 16 d.), padaryti administraciniai nusižengimai jokių pavojingų padarinių eismui nesukėlė, žala nebuvo padaryta, pastarasis vairavo blaivus, esant šviesiam paros metui, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį. Be to, įvertinta, kad A. D. turi teisę vairuoti AM, A, BĮ, B, Cl, C, BE C1E, CE kategorijų transporto priemones, kas iš esmės patvirtina, jog pastarasis neabejotinai turi tiek teorinių, tiek praktinių žinių, susijusių su transporto priemonių vairavimu, be to, yra patyręs vairuotojas, t. y. dirba sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoju, kas pagrįstai rodo mažesnį tiek jo, kaip pažeidėjo asmenybės, tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Apeliaciniame skunde papildomai akcentuojamos aplinkybės, kad aptariamus administracinius nusižengimus A. D. padarė išeiginę dieną (šeštadienį, visgi dienos metu, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus – 11.50 val.), bei motociklu niekur neketino važiuoti, tik jį išbandė po atlikto remonto (pastebėtina, kad aptariama transporto priemonė įgyta prieš mažiau nei savaitę iki administracinių nusižengimų padarymo ir 2024 m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog transporto priemonė trūkumų neturi), išskirtinai jo atsakomybės nešvelnina.

11. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog A. D. per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus, visus juos už KET pažeidimus (greičio viršijimas, mobiliojo ryšio telefono naudojimas rankomis vairuojant (du kartus), krovininės transporto priemonės vairavimas, neturint pažymėjimo, patvirtinančio privalomą pradinę kvalifikaciją). Nors už šiuos nusižengimus paskirtas baudas A. D. yra sumokėjęs, visgi administracinius nusižengimus, už kuriuos jis yra nubaustas aptariamu Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu, A. D. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, t. y. būdamas baustas. Tai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir patvirtina, kad jis nėra itin drausmingas ir atsakingas vairuotojas, priešingai, yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau pažeidinėja KET. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. padaryti nusižengimai, už kuriuos jis yra nubaustas Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu, nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, vien faktas, jog jis yra sumokėjęs paskirtas baudas tiek už anksčiau įvykdytus nusižengimus, tiek už naujai padarytus nusižengimus, nelaikytinas apelianto atsakomybe itin švelninančia aplinkybe, dėl kurios administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš viso neturėtų būti skiriama, pažymint, kad paskirtų baudų sumokėjimas necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, kurią jis privalėtų vykdyti nepriklausomai nuo jo valios.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemonę A. D. yra reikalinga tam, kad jis galėtų atlikti savo darbo funkcijas: A. D. yra įregistravęs transporto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis yra ir įmonės vadovas, ir vienintelis vairuotojas, o jo žmona dirba įmonės buhaltere, kitų darbuotojų neturi. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. sausio 16 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį yra įsigijusi krovininį automobilį – balninį vilkiką „IVECO STRALIS“, už kurį kas mėnesį turi mokėti po 500 Eur iki 2025 m. gruodžio 31 d., bei išsinuomojusi puspriekabę „SCHMITZ GOTHA, nuomos mokestis – 800 Eur per mėnesį, galiojimo terminas iki 2024 m. gruodžio 31 d., taip pat su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi nuolatinę krovinių vežimo sutartį, galiojančią iki 2024 m. gruodžio 31 d., pagal kurią turi vykdyti krovinių pervežimą. Apeliantas tvirtina, kad netekus teisės vairuoti šios sunkiasvorės transporto priemonės, jis nebegalės įvykdyti šių sutarčių ir praras gaunamas pajamas, darbo vietą. Visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės švelnesnės administracinės nuobaudos taikymui. Asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos išlaikymu (su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) yra svarbios, tačiau egzistavo ir apelianto administracinių nusižengimų padarymo metu bei nesutrukdė A. D. nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Neabejotina, kad būdamas socialiai atsakingas asmuo, turintis ilgametį vairavimo stažą, gaunantis pajamas ir su žmona išlaikantis du nepilnamečius vaikus, jis privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

13. Aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. D. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą dar labiau švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos netaikyti. Be to, šiuos nepatogumus A. D. patirs tik laikinai – 2 mėnesius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę. Todėl įvertinus A. D. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, pripažįstama, jog dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį ir už jo padarytus administracinius nusižengimus iš viso neskirti specialiosios teisės atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. D. situaciją, įvertino visas jo skunde nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės atkartojamos apeliaciniame skunde, todėl jas pakartotinai vertinti kaip sudarančias pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pažeidėjui, padariusiam savo pobūdžiu pakankamai šiurkštų administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę), nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad ši administracinio poveikio priemonė iš viso nebūtų skiriama. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl keisti šią nutartį A. D. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.