Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-240-312/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
AN2-240-312/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00434-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Pažeidėjas
M. Z.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-240-312/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00434-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas M. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10ANR_N-3093-2021 panaikinimo arba poveikio priemonės termino sutrumpinimo dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2021 m. sausio 23 d. M. Z. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-9103-2021 už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, nes jis 2021 m. sausio 23 d., 11.57 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės-Girgždės 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3093-2021 M. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 800 Eur dydžio bauda su ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

3. Iš dalies nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnės 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3093-2021 paskirta nuobauda, M. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti šios priemonės taikymo trumpesnį terminą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi M. Z. skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad M. Z. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. M. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti Institucijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskiriant šios teisės trumpesnį atėmimo terminą.

5.1. Skunde nurodoma, jog, skundžiama nutartis pagrįsta nepakankamai, todėl turi būti panaikinta. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas akcentuoja, jog nuobauda gali būti švelninama, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, tik išskirtiniais atvejais. Teigiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neturėtų būti suabsoliutintos, o skundžiamoje nutartyje jų taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis. Apelianto vertinimu, tai lėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies pažeidimą, kadangi šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.

5.2. Teigiama, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, nagrinėjamos bylos atveju, reikšmingos aplinkybės yra – padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad į daugelį iš minėtų aplinkybių atsižvelgta nebuvo, o tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5.3. Toliau skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi apelianto asmenybė iš esmės neįvertinta ir teismo yra nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, su kuriais apeliantas nesutinka. Taip pat nurodoma kad neįvertinta ir tai, kad apeliantas anksčiau nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų dėl KET pažeidimo, ką atspindi į bylą pateiktas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, apelianto teigimu, tai atspindi, kad apelianto padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis ir apeliantui nei kiek nebūdingas poelgis.

5.4. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamos nutarties matyti tai, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir nagrinėjamoje byloje iš esmės vertino, kad teisę vairuoti apeliantas prarado dėl neblaivumo, o jau vien dėl to ANK 34 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma. Tačiau, apelianto vertinimu, tai prieštarauja ANK 34 straipsnio 6 daliai, kadangi šioje teisės normoje nėra numatyta jokio administracinių nusižengimų sąrašo, kuriame būtų numatyta, dėl kokių administracinių nusižengimų padarymo ANK 34 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma.

5.5. Dar nurodoma, jog neteisingai yra vertinama, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja, nurodoma, kad tai prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Taip pat apeliantas nurodo pasekmes, kurios kyla konkrečiai apelianto atveju, jam netekus teisės vairuoti – apeliantas netenka jokios susisiekimo galimybės, kadangi gyvena užmiestyje, ir tai lemia negalėjimą nuvykti į darbą ne tik pačiam, bet ir sutuoktinei, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi šios pasekmės, apelianto manymu, nebuvo įvertintos ir skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs.

5.6. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodoma administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje ir teigiama, kad priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino nei vieno iš minėtame straipsnyje pateiktų administracinės nuobaudos paskirties punktų.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. Z. apeliacinis skundas netenkinamas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su skundžiama nutartimi bei bylos duomenimis, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto ir pažeidėjo kaltės nustatymo apeliantas neginčija, tačiau apeliaciniame skunde prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, tai yra panaikinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones paskirtam 12 mėnesių terminui arba paskirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui.

8. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, privaloma skirti baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, be kita ko, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

9. Byloje esant nustatytai vienai M. Z. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo), nesant pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jam paskirta minimali piniginė – 800 Eur nuobauda ir minimaliam laikotarpiui – 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones.

10. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, savo sprendimą jų netaikyti išsamiai motyvavo, šiam sprendimui, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

13. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Skiriant nuobaudą, įvertinamas kiekvienos padarytos veikos pavojingumas, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, konkrečias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

14. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis iki šio nusižengimo anksčiau nėra padaręs visiškai jokių administracinių nusižengimų dėl KET pažeidimo ir jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis ir nei kiek nebūdingas poelgis, taip pat teisė vairuoti jam yra būtina dėl to, jog apeliantas netenka susisiekimo galimybės, kadangi gyvena užmiestyje, ir tai lemia negalėjimą nuvykti į darbą ne tik pačiam, bet ir sutuoktinei. Tačiau būtent šių aplinkybių pagrindu nutarimą priėmusi institucija (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius) ir skyrė pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei nustatė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šią administracinę nuobaudą, kaip tinkamai individualizuotą, paliko ir M. Z. skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas. Akcentuotina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė M. Z. bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nors jo sutuoktinė ir nevairuoja ir jos vairuotojo teisės šiuo metu yra negaliojančios, tačiau teisę vairuoti ji yra įgijusi (b. l. 42).

15. Pažymėtina, jog M. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,78 promilės), vairavo automobilį dienos metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta jokia žala žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tėra tik atsitiktinumas, nes pažeidėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pabrėžiama, kad aplinkybės, jog M. Z. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,78 promilės), alkoholinius gėrimus jis prisipažino vartojęs iš vakaro, o ne pažeidimo padarymo dieną, gyvena užmiestyje, dirba dviejose darbovietėse ir jose yra charakterizuojamas teigiamai, santuokoje augina vaiką, automobilį vairuoja ganėtinai ilgą laiko tarpą – daugiau nei 8 metus, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad M. Z. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minėtam terminui, jis ir jo žmona neteks susisiekimo į darbą galimybės, kur viešasis transportas visiškai neišvystytas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės M. Z. bus sunkiau ir nepatogiau vykti į darbo vietą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos, darbo pobūdžio ir kita, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju M. Z., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam ir jo sutuoktinei yra būtina vykti į darbo vietą, vežti dukrą į darželį ir panašiai, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nepagrindė, kodėl specialiosios teisės atėmimo trukmė galėtų būti sumažinta bent vienu mėnesiu nepakitus jokioms aplinkybėms, nurodytoms apeliaciniame skunde.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinį skundą bei jo priedus, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos tikslai, negali būti pasiekti panaikinus arba paskyrus trumpesnį nei minimalų, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

17. Apygardos teismo vertinimu aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. M. Z. skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl jo asmenybės, šeimos, gyvenamosios vietos, dėl darbinės veiklos ir atsiradusių nepatogumų susisiekimo galimybėms, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima dar labiau sutrumpinti teismo paskirtą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės-Girgždės 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3093-2021 M. Z. paskirtą nuobaudą. Pažeidėjui paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas absoliučiai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl švelninti administracinio poveikio priemonę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė