Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams L. N., A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovai žinojo apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą ieškovės aikštelėje, atsakovams buvo siųsti pranešimai dėl transporto priemonės atsiėmimo, bet jie į pranešimus nereagavo, su ieškove nebendradarbiavo, elgėsi nerūpestingai. Paaiškino ir tai, kad nors saugojimo išlaidos viršija transporto priemonės vertę, tačiau nepaisant transporto priemonės vertės ieškovei išlieka pareiga saugoti ir išsaugoti transporto priemonę.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tą dieną, kai iš kaimyno atsakovo L. N. pasiėmė automobilį, blogai jautėsi, turėjo važiuoti į ligoninę, tačiau pakeliui sustabdė policijos pareigūnai, nurodydami, kad automobilis nėra draustas, taip pat neturi galiojančios techninės apžiūros, bei kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Tą pačią dieną nuvažiavo į policiją pasiteirauti kaip galėtų pasiimti automobilį, nes turi jį grąžinti savininkui. Policijoje atsakė, kad turi atvykti pats automobilio savininkas su galiojančiu techninės apžiūros lapu, kurio nebuvo. Tuomet nuėjo pas kaimyną atsakovą L. N., paaiškino situaciją, jis nurodė, kad nuvyks ir automobilį pasiims. Manė, kad jis taip ir padarė, iki šiol apie tą automobilį nieko nežinojo, jokių pranešimų dėl jo atsiėmimo negavo, nors sąžiningai tikrina korespondenciją. Automobilis yra senas, labai prastos būklės, dabar jo vertė kaip metalo laužo, apie 200 Eur. Sutinka atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas už vieno mėnesio laikotarpį.

8. Atsakovas L. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės UAB „Tomadas“ ir Klaipėdos apskrities VPK buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 punkto pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone. Saugojimo paslaugų vienos paros įkainis pagal Sutarties 2.6. punktą yra 10,51 Eur (su PVM). 2019 m. sausio 8 d. UAB „Tomadas“ direktoriaus įsakymu Nr. 178/1 „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ patvirtinta priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarka, pagal kurią nustatyta sumos, kurią už saugojimą ir transportavimą moka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą sulaikytos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, apskaičiavimo tvarka: iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos taikomi Sutarties 2 punkte numatyti įkainiai (transportavimo paslaugos įkainis - 60,50 Eur (su PVM), vienos paros saugojimo įkainis - 10,51 Eur (su PVM)), po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę vienos paros saugojimo įkainis sudaro 24,20 Eur (su PVM) (įsakymo 2 punktas).

10. Iš byloje pateikto 2021 m. birželio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK specialistas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nustačius, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 14 punktų reikalavimus, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

11. Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. lapkričio 16 d. išdavė leidimą transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 29 d. gautas Klaipėdos apskrities VPK atsakymas į užklausimą, kuriame nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), o asmuo, nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už priverstinį nuvežimą bei saugojimą kreipėsi į S. B., kuris ieškovei pateikė 2021 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad S. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė T. A., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Ieškovė 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. sausio 20 d. pranešimais kreipėsi į T. A. dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kuris 2022 m. vasario 8 d. ieškovei taip pat pateikė 2021 m. kovo 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir VĮ „Regitra“ pažymą, iš kurių matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas atsakovui L. N.. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis ir 2021 m. kovo 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovas L. N.. Pažeidimą transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė atsakovas A. K..

14. Ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu bei 2022 m. sausio 6 d. pakartotiniu pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už priverstinį nuvežimą bei saugojimą kreipėsi į atsakovą L. N., 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu bei 2022 m. sausio 6 d. pakartotiniu pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už priverstinį nuvežimą bei saugojimą kreipėsi į atsakovą A. K., siūlydama geranoriškai sumokėti skolą ir atsiimti automobilį.

15. Iš ieškovės pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovų skola už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą ieškovei sudaro 4 935,53 Eur (su PVM), t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. už 153 dienas, pagal Sutarties 2.6. punkte nurodytą 10,51 Eur (su PVM) paros įkainį, atsakovams priskaičiuota mokėti 1 608,03 Eur bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 60,50 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. už 135 dienas, pagal UAB ,,Tomadas“ direktoriaus įsakymu Nr. 178/1 patvirtintą priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarką, taikant 24,20 Eur (su PVM) paros įkainį, atsakovams priskaičiuota mokėti 3 267 Eur suma.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnio 1 dalį, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).

17. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) numato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad SEAKĮ 33 straipsnyje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. nurodo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš jo išlaidų už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlyginimo, nes jis negali būti laikomas teisėtu transporto priemonės valdytoju. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

20. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalis). SEAKĮ 20 straipsnis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

21. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, priverstinai nuvežtos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2021 m. kovo 22 d. buvo atsakovas L. N.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-801-549/2021 matyti, kad A. K. buvo surašytas administracinis protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2021 m. birželio 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat automobilis yra be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomosios techninės apžiūros ir yra išregistruotas valstybės nustatyta tvarka; 2021 m. birželio 28 d. už tai jam paskirta subendrinta 350 Eur bauda. Taigi, atsakovas A. K. valdė ir naudojo transporto priemonę 2021 m. birželio 17 d. prieš ją priverstinai nuvežant. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. paaiškino, kad automobilį bei jo raktelius jo prašymu jam davė jo ir sūnaus bendras pažįstamas, kaimynas, automobilio savininkas L. N.. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas A. K. transporto priemonę būtų ėmęs vairuoti prieš savininko valią, tokios aplinkybės atsakovas A. K., minėta, ir neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. administracinio nusižengimo, dėl kurio buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, metu vairavo aptariamą transporto priemonę, duomenų, kad jis tai būtų daręs be teisėto pagrindo nėra, todėl jis buvo transporto priemonės valdytojas SEAKĮ prasme. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovai – transporto priemonės savininkas atsakovas L. N. ir valdytojas atsakovas A. K. – turi pareigą solidariai atlyginti ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

22. Šiuo atveju atsakovas A. K. nurodo ir tai, kad ieškovės paskaičiuotos transporto priemonės saugojimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, atsakovo teigimu, vienos paros įkainis 24,20 Eur sumai yra neadekvatus, neatitinkantis protingumo, proporcingumo principų, automobilio saugojimo kaina keliasdešimt kartų viršija jo vertę. Be to, ieškovė nesiėmė visų veiksmų, kad informuotų atsakovus apie galimybę atsiimti automobilį.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

24. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

25. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.

26. Nagrinėjamu atveju nors transporto priemonės saugojimo įkainis po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę - 24,20 Eur (su PVM) – nustatytas vienašališkai ieškovės direktoriaus įsakymo pagrindu, tačiau pareiga įrodyti, kad šis ieškovės pritaikytas įkainis yra nepagrįstas, tenka būtent atsakovams, konkrečiai atsakovui A. K., kuris šiuo pagrindu grindžia savo nesutikimą su ieškiniu. Atsakovas neįrodė, jog ieškovės nurodytas padidintas įkainis neatitinka rinkoje vyraujančių kainų, nepateikė duomenų apie kitokią priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų rinkos kainą nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020, konstatavo, kad UAB „Tomadas“ taikytas 24 Eur įkainis už transporto priemonės paros saugojimą atitinka rinkos kainą ginčo laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija argumentus dėl per didelės transporto priemonės saugojimo kainos už parą po leidimo išdavimo atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog UAB „Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jo saugojimo aikštelėje, kuri gali būti nustatyta kita, negu ta, kuri numatyta Sutartyje, kitaip būtų sudarytos sąlygos neteisėtus veiksmus atliekančiam transporto priemonės savininkui / valdytojui tokiais neteisėtais veiksmais sukurti nuostolius kuriančias išlaidas sąžiningam ir teisėtai verslą vykdančiam ūkio subjektui, transporto priemonės savininkas ar valdytojas nebūtų motyvuojamas rūpintis jam priklausančiu turtu, siekiant kuo greičiau atsiimti jį iš saugojimo aikštelės priverstinai nugabenus transporto priemonę (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-24-459/2022; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1056-459/2021; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-439-544/2022; 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-368-280/2021; kt.). UAB „Tomadas“ taikytas 24,20 Eur įkainis už transporto priemonės paros saugojimą laikomas atitinkančiu rinkos kainą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-445-440/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktikos išaiškinimus, taip pat įvertinus įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo tenkinti atsakovo A. K. prašymo ir mažinti ieškovės nustatyto 24,20 Eur (su PVM) vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainio po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Atsakovas A. K., minėta, taip pat nurodo, kad ieškovė nesiėmė visų priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau atsiimta, kas sąlygojo išlaidų padidėjimą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas žinojo apie 2021 m. birželio 17 d. įvykusį priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kadangi jame dalyvavo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-801-549/2021 taip pat priimtas dalyvaujant atsakovui, todėl atsakovui turėjo būti žinoma apie tai, kad automobilis nėra konfiskuojamas, ir jį bus galima pasiimti. Leidimas atsiimti ginčo automobilį išduotas 2021 m. lapkričio 16 d. Ieškovė su paklausimu dėl transporto priemonių statuso į Klaipėdos apskrities VPK kreipėsi 2021 m. lapkričio 19 d., Klaipėdos apskrities VPK atsakymą į ieškovės užklausą suformavo 2021 m. lapkričio 29 d. Pirmas pranešimas atsakovui A. K. dėl transporto priemonės atsiėmimo buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 9 d., pakartotinis pranešimas dėl transporto priemonės atsiėmimo atsakovui A. K. išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. Pagal pateiktus duomenis pranešimai atsakovui siųsti registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas pripažįsta, kad tai yra tiek jo deklaruotos, tiek faktinės gyvenamosios vietos adresas. Po pakartotinio pranešimo išsiuntimo ir suėjus jame nustatytam 30 dienų terminui, ieškovė per protingą terminą kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Šiuo atveju, minėta, leidimas atsiimti transporto priemonę išduotas 2021 m. lapkričio 16 d., pranešimai siųsti 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. sausio 6 d., į teismą kreiptasi 2022 m. balandžio 4 d., todėl teismo vertinimu šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ir ieškovė yra atsakinga už susidariusių išlaidų dydį. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 2021 m. birželio 17 d. įvykio automobiliu nesidomėjo. Nors atsakovas taip pat paaiškino, kad jis informavo apie įvykį automobilio savininką L. N., kuris žadėjo jį atsiimti, tačiau nepateikė nei šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog automobilio savininkas atsiimtų automobilį. Teismo vertinimu atsakovas A. K. nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, žinodamas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą ieškovės aikštelėje, ir visą šį laiką nesidomėdamas transporto priemonės likimu, prisiėmė riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus, didėjimo.

28. Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, kad automobilio rinkos vertė yra maža, o išlaidos už jo saugojimą gerokai ją viršija, niekaip neįtakoja nuvežimo ir (ar) saugojimo paslaugos kainos. Kaip minėta, įsiskolinimo suma susidarė dėl pačių atsakovų veiksmų laiku neatsiimant transporto priemonės iš ieškovės aikštelės. Pastebėtina, kad teismų praktikoje ir už mažesnių gabaritų nei automobilio transporto priemonės (motociklo) saugojimą yra priteisiama virš 12 000 Eur suma (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-415-372/2022).

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 4 935,53 Eur dydžio skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (CPK 178, 185 straipsniai).

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

31. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 55,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. N. ir A. K. (A. K.) 4 935,53 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 53 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 935,53 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 53 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Tomadas“.

Priteisti iš atsakovo L. N. 55,50 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Tomadas“.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) 55,50 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Tomadas“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.