- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-24-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01207-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Tomadas“ ieškiniu teismo prašė iš atsakovo R. M. priteisti 6 662,40 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2020-06-05 UAB „Tornadas“ su Vilniaus apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88 (toliau – Sutartis), kurios 1 p. nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 2.5 p. yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2020-07-01 ieškovė transportavo transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2020-07-01 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Ieškovė automobilį nugabeno saugoti į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, kur jis yra saugomas iki šios dienos. Ieškovė niekada nebuvo subjektas, savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 8.9 ir 8.13 punktai bei Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas. Sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemones ir saugoti priima policijos pareigūnai, teismas, prokuroras ar ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas (Sutarties 8.9. punktas). Grąžinti transporto priemonę asmenims priima įgaliotas policijos pareigūnas arba teismas, prokuroras ar ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas (Sutarties 8.13. punktas). Aprašo 19 punkto nuostatomis tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Tačiau neretai susiduriama su situacija, kai Vilniaus apskrities VPK, prokuratūra ar teismas nusprendžia grąžinti transporto priemonę, tačiau jos savininkas ar teisėtas valdytojas piktybiškai neatvyksta į saugojimo aikštelę jos atsiimti, kaip yra ir šioje byloje. Sutarties Priedo Nr. 1, 12 punktas numato, jog ieškovė kartą per mėnesį raštu kreipiasi į Vilniaus apskrities VPK siųsdama jiems faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę ar dar ne. Ir tik tada, kai gaunama informacija apie transporto priemonės grąžinimą, ieškovė savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus apie būtinybę atsiimti saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas, o nepavykus su savininkais susitarti taikiai, kreipiasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę 2020-07-01. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 70,00 Eur. Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2020-07-21) automobilis buvo saugomas 21 dieną. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudarė 12,00 Eur. Po leidimo išdavimo dienos (2020-07-22) iki ieškinio pateikimo teismui (2021-04-09) saugojimo terminas sudarė 262 dienas. Vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovės vadovės 2020-06-05 Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 sudaro 24,20 Eur. Taigi atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 6 662,40 Eur (PVM įskaitytas).
2. Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo pranešimai kartu su ieškinio ir priedų nuorašais jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str. 1 d. – viešo paskelbimo būdu), atidėti bylos nagrinėjimą ar kitokių prašymų iš atsakovo negauta, todėl atsakovui pasinaudojus savo teise neteikti atsiliepimo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo R. M. 847 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,07 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB ,,Tomadas“. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog pagrindai priverstiniam atsakovo valdytos transporto priemonės nuvežimui egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu. Kadangi ieškovė pagal pareigūno priimtą sprendimą suteikė priverstinio transporto priemonės nuvežimo paslaugą, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas šių išlaidų fakto neginčija (CPK 187 straipsnis).
5. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, apskaičiuodama skolos dydį, už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-07-21 taikė Sutarties 2 punkte nustatytus dydžius, o laikotarpiu nuo 2020-07-22 iki 2021-04-09 – pagal vienašališkai ieškovės direktorės įsakymu patvirtintą padidintą vienos paros įkainį 24,20 Eur sumos.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad UAB „Tomadas“ už automobilio nuvežimo bei saugojimo paslaugą iki leidimo pateikimo prašydami sumokėti didesnį mokestį, nei yra numatyta sutarties sąlygose, pagrindė savo 24,20 eurų dydį ekonominiais skaičiavimais ir realiais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju viena sutarties šalis savo pačios nuožiūra pakeitė sutarties sąlygas savo vadovo įsakymo forma, kuri tapo aktuali trečiajai sutarties šaliai, t. y. padidino jos išlaidas dėl automobilio laikymo po leidimo atsiimti automobilį.
8. Pažymėtina, kad iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale teismas nustatė, kad Širvintų ir Ukmergės rajonuose priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutartyse nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės saugojimas – 5 Eur su PVM už parą. Klaipėdos apskrities VPK su UAB „Tomadas“ sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Klaipėdos rajone ir Rietavo savivaldybėje tiekimo Nr. 30-ST2-81, kurioje nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės saugojimas – 10,51 Eur su PVM už parą. Šiaulių apskrities VPK su UAB „Tomadas“ sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį, kurioje nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės – 5 Eur su PVM už parą, sutartis galioja iki 2020 m. lapkričio 13 d. Panevėžyje ieškovas sudarė sutartį, kurioje saugojimo įkainis – 4–4,84 Eur už parą. Aplink Vilnių, t. y. Vilniuje, Vilniaus rajone, Trakų rajone, Šalčininkų rajone, Elektrėnų rajone paslaugas teikia ieškovė, imdama už saugojimo parą 12 eurų mokestį.
9. Teismas darė išvadą, kad rajonuose (miestuose) veikiančių policijos komisariatų sudarytų sutarčių su analogiškų kaip ir ieškovė paslaugų teikėjais už automobilio priverstinį saugojimą transporto priemonių savininkams pagal sutartis yra taikomas vidutiniškai 6,20 Eur įkainis už vienos paros transporto priemonės saugojimą.
10. Ištyręs bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad saugojimo kaina automobilio savininkui ir (ar) valdytojui yra primesta ir neatitinka realių ieškovės saugojimo išlaidų / kainos santykio. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jos veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties pagrindu. Taigi objektyviai įvertinti ieškovės kaštų remiantis vien tik jos vienašališkai pateiktais skaičiavimais teismas neturi galimybės, todėl teismas papildomai remiasi lyginamuoju metodu. Nagrinėjamu atveju iš priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Kapsų gatvėje, Vilniuje, t. y. Naujininkų mikrorajone. Iš viešai prieinamų internetinių duomenų matyti, kad šiame rajone panašaus pobūdžio paslaugų (automobilio saugojimo aikštelėse) įkainiai yra žymiai mažesni, nei deklaruojami ieškovės.
11. Teismas, įvertinęs, kad kituose ir net aplinkiniuose rajonuose (miestuose) panašiu laikotarpiu buvo nustatyti mažesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai, turi pagrindo išvadai, kad iš ieškovės reikalaujamas priteisti 12,00 Eur įkainis, o tuo labiau 24,20 Eur įkainis po leidimo atsiimti transporto priemonę už vieną transporto priemonės saugojimo parą negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju 7,00 Eur suma už vieną saugojimo parą iki leidimo pasiimti transporto priemonę išdavimo būtų pagrįsta, teisinga, protinga ir proporcinga.
12. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentavo tai, kad UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apsk. VPK sudarytoje Sutartyje, pateiktoje į bylą, nustatyti du transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo tarifai: įkainiai, taikytini automobilio savininkams ir (ar) valdytojams; įkainiai, taikytini policijos įstaigai. Iš minėtos sutarties 3.4 punkto nustatyta, kad policijos įstaigai taikomas nulinis nuvežimo įkainis, ir 3 Eur saugojimo. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, skirtingiems subjektams už tas pačias priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas nustatyti kelis kartus besiskiriantys įkainiai.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas.
14. Ieškovės siųsti pranešimai atsakovui galbūt nebuvo įteikti, tačiau tai nepaneigia atsakovo kaip transporto priemonės savininko pareigos imtis veiksmų automobiliui atsiimti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas su ieškove susisiekęs nebuvo, t. y. automobilį paliko likimo valiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nedalyvavo ir teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, tai teismo taip pat įvertintina priimant šį sprendimą.
15. Kita vertus, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nebuvo informuotas apie automobilio nuvežimą bei saugojimą. Byloje yra duomenų, kad ieškovė nepagrįstai delsė informuoti atsakovą apie skolą ir automobilio atsiėmimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip minėta, ieškovė byloje pateikė duomenis, jog siuntė atsakovui 2020-08-12 ir 2020-09-11 pranešimus, tik nepateikė duomenų apie jų įteikimą. Vis dėlto byloje taip pat nėra pakankamų duomenų spręsti, jog atsakovas pats neatsiėmė jam skirtos ieškovo korespondencijos per siuntos saugojimo terminą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažino, jog skolos susidarymo laikotarpį lėmė ir nepakankamai aktyvūs atsakovo veiksmai, galimas pasyvus elgesys (tai patvirtina ir atsakovo pasirinkimas neteikti atsiliepimo šioje byloje), todėl atsakovas turi atlyginti automobilio saugojimo išlaidas nuo priverstinio automobilio nuvežimo (2020-07-01), bet ne iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-04-09), t. y. už 262 dienas, nes ieškovė, turėdama pareigą imtis priemonių informuoti R. M. kaip galima greičiau apie jo teisę atsiimti automobilį, to nedarė be pateisinamų priežasčių ir po antro pranešimo nesikreipė į teismą, taip didindama atsakovo išlaidas ir nepagrįstai siekdama kuo didesnės ieškinio sumos (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
17. Teismas vertino būtinybę užtikrinti teisingą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, todėl nusprendė, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašomos priteisti automobilio saugojimo išlaidos mažintinos, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 847 Eur skolą, taikant 7 Eur paros įkainį už saugojimo laikotarpį nuo leidimo atsiimti išdavimo (70 Eur automobilio nuvežimo išlaidos + 147 už saugojimą nuo priverstinio nuvežimo iki leidimo atsiimti automobilį (7 Eur x 21 d.) + 630 Eur už saugojimą po leidimo išdavimo iki protingos galimybės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (7 Eur x 90 d.)) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu apeliantė teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-07-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4793-723/2021 dėl apeliantės UAB „Tomadas“ atmestų reikalavimų dalies (5 815,40 Eur sumos, kurią sudaro 6 662,40 Eur ieškinio suma minus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-07-30 sprendimu priteista 847,00 Eur suma) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – apeliantės UAB „Tomadas“ ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.); 2 ) priteisti iš atsakovo R. M. bylinėjimosi išlaidas apeliantei UAB „Tomadas“ pagal bylos medžiagoje esančius dokumentus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
19. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra svarbi atsakovui priklausiusio automobilio saugojimo sąlygų pasikeitimo aplinkybė, svarbu yra tai, jog įgijęs teisę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį atsakovas to nepadarė ir toliau nesirūpino savo turtu.
20. Ginčo bylos atveju tolimesnis automobilio laikymas apeliantei priklausančioje aikštelėje atsakovui įgijus teisę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau to nepadarant, yra vykdomas dėl paties atsakovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių sutartis nereguliuoja. Todėl apeliantė, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.
21. Po priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko įgytos teisės atsiimti transporto priemonę dienos – po atitinkamo teismo, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinio sprendimo priėmimo dienos – policijos įstaiga apeliantei už saugojimo paslaugas nebemoka jokiais atvejais, kadangi nuo šio laikotarpio tolimesnis transporto priemonės saugojimas, esant suteiktai teisei atsiimti transporto priemonę, vyksta transporto priemonės savininko / valdytojo iniciatyva ir rizika. Pavyzdžiui, Sutarties 3.2 p. aiškiai nustato, jog policijos įstaiga apeliantei moka už paslaugas priverstinai saugant ikiteisminiuose tyrimuose sulaikytas transporto priemones tik iki sprendimo grąžinti transporto priemonę asmeniui dienos. Nuo momento, kada teismas, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaiga suteikia teisę savininkui (valdytojui) atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, iš esmės policijos įstaigos ir apeliantės sutartiniai santykiai pasibaigia. Apeliantė, vykdydama policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinį sprendimą, nuveža, saugo ir išsaugo atitinkamą transporto priemonę, o teismas, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka savininkui (valdytojui) suteikia teisę atsiimti tokią transporto priemonę (t. y. atlieka iš esmės paskutinį nuo teismo, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos priklausantį procesinį veiksmą), todėl tolimesnis transporto priemonės laikymas apeliantės aikštelėje yra nulemtas išskirtinai tik paties savininko (valdytojo) veiksmų.
22. Akivaizdu, jog teismui, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigai priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui) išdavus leidimą atsiimti transporto priemonę (atitinkamai – priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui) įgijus teisę ją atsiimti) priverstinis saugojimas pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindu priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemonę. Nei teismas, nei policijos įstaiga, juolab — apeliantė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tai, jog transporto priemonių savininkai neįgyvendina arba netinkamai įgyvendina jiems suteiktas teises arba nevykdo įstatymo nustatytų pareigų. Apeliantė neteikia nei automobilio statymo, nei įprastinio saugojimo paslaugų asmenims viešosios sutarties pagrindu, todėl, įvertinus tai, jog savininkai (valdytojai) priverstinai nuvežtų transporto priemonių neatsiima net ir esant išduotiems leidimams (tai iš esmės reiškia priverstinės paslaugos pabaigą pagal sutartį), o apeliantė negali nustoti saugoti jai patikėto daikto, dėl šios priežasties apeliantė, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.
23. Atsakovo (kaip ir bet kurio kito priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko / valdytojo) turtinė padėtis (kaip ir priverstinai nuvežtos transporto priemonės vertė ir pan.) yra niekaip nesusijusi su apeliantės teise gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Priešingai reikštų, jog policijos pareigūnai apskritai neturėtų teisės priimti sprendimo priverstinai nuvežti mažos vertės transporto priemonės arba transporto priemonės asmens, gaunančio mažas pajamas ar esančio bedarbiu. Šios konkrečios bylos atveju teismas neturėjo jokio pagrindo dirbtinai sumažinti apeliantei priteistiną įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, teismas turėjo visas galimybes pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtini.
24. Pirmosios instancijos teismui kvestionuojant apeliantės teikiamos priverstinio saugojimo paslaugos įkainio diferencijavimą tuomet, kai prievolė mokėti už šią paslaugą kyla priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui), o kitu atveju – policijos įstaigai, pažymėtina, jog tokį paslaugos kainos diferencijavimą lemia nemaža faktorių, tokių kaip priverstinai saugojimui nuvežtų transporto priemonių kiekis, nuvežimas BPK ir ANK normų pagrindu, toliau — saugojimo terminas (ikiteisminio tyrimo metu, kai prievolė mokėti už paslaugas kyla policijos įstaigai, transporto priemonės yra saugojamos žymiai ilgesnį laikotarpį nei transporto priemonės, sulaikomos ANK nuostatų pagrindu, kai transporto priemonių savininkai iš esmės jau kitą dieną po sulaikymo tokias transporto priemones gali atsiimti, o tai lemia, jog saugant transporto priemones ilgesnį laiko tarpą apeliantė gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai santykinai mažesnę atitinkamos paslaugos kainą).
25. Sutartis tarp apeliantės ir Vilniaus apskrities VPK buvo sudaryta remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, tai reiškia, jog būtent apeliantė konkrečiu laikotarpiu (2020 m.) konkrečioje teritorijoje (Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone) perkančiajai organizacijai pasiūlė mažiausią paslaugos kainą iš visų tiekėjų. Sutartis dėl paslaugų teikimo konkrečioje teritorijoje (Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone) buvo sudaryta tik su viešojo pirkimo laimėtoju apeliantu, kas reiškia, jog niekas kitas, išskyrus apeliantą konkrečiu laikotarpiu (2020 m.) konkrečioje teritorijoje (Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone) perkančiajai organizacijai analogiškų paslaugų neteikė ir negalėjo teikti (viešojo pirkimo laimėtojas, su kuriuo sudaroma viešojo pirkimo sutartis, gali būti tik vienas). Dėl šios priežasties apskritai objektyviai nėra jokių galimybių pateikti kitokių duomenų apie priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų kainas 2020 m. laikotarpiu Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone, kadangi tik pati apeliantė, laimėjusi viešąjį pirkimą, šias paslaugas Vilniaus apskrities VPK ir teikė (nes kiti pirkime dalyvavę tiekėjai pasiūlė didesnes paslaugų kainas nei apeliantė ir elementariai nelaimėjo viešojo pirkimo).
26. Apeliantei nepagrįstai yra perkeliamos su informavimu susijusios teisės ir pareigos, pagal kompetenciją tenkančios policijos įstaigai (šiuo atveju – Vilniaus apskrities VPK). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009- 03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-21 įsakymo Nr. 5-V-230 redakcija)) III skyriaus nuostatos imperatyviai numato policijos įstaigos (ne apeliantės) veiksmus bei pareigas priverstinai nuvežant transporto priemones, įskaitant ir priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko (valdytojo) informavimą apie priverstinį nuvežimą ir kt. Apeliantė šiuo atveju yra tik policijos pareigūnų sprendimų vykdytojas, Sutarties pagrindu priverstinai nuvežantis ir saugojantis transporto priemones, savarankiškai nepriimantis jokių procesinių sprendimų, susijusių su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu, saugojimu ir grąžinimu. Apeliantė abejoja, ar policijos įstaiga atsakovo atžvilgiu būtų nesilaikiusi apraše nurodytų minėtų procedūrų, galėjusių lemti atsakovo teisių pažeidimą, dėl kurių apeliantė apskritai negali būti laikoma atsakinga.
27. Prievolė atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas savininkui (valdytojui) apskritai kyla nuo priverstinio nuvežimo momento, bet ne nuo apeliantės informacinio pobūdžio raginimo / pretenzijos dėl įsiskolinimo pateikimo priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui). Remiantis bylos duomenimis patvirtinta, jog po 2020-07-21 Vilniaus apskrities VPK Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 2692 išdavimo dienos apeliantė su 2020 08-12 bei 2020-09-11 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nereagavo jokia forma. Kaip teisingai nurodoma sprendime, apeliantė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat kreipėsi ir į teismą, tačiau apeliantei nepatikslinus atsakovo registracijos duomenų (kuriais kitokiais apeliantas nedisponavo) teismo įsakymas buvo panaikintas. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius dėl apeliantės pasyvumo, juolab — argumentus, neva apeliantė sąmoningai didina įsiskolinimo sumą nesikreipdama į teismą ir negali paaiškinti, kodėl to nepadaro anksčiau. Ginčo bylos atveju apeliantė teismo posėdžio metu teismui bandė paaiškinti aplinkybes, jog šią dieną turi net kelis šimtus aktyvių teisminių procesų, taip pat – ir einamųjų įmonės reikalų bei procesų, todėl fiziškai neturi galimybės dienų tikslumu kiekvieno skolininko atžvilgiu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo bylos atveju apeliantė prašė teismo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo už automobilio priverstinį saugojimą iš viso už 283 paras, tai nėra ir negali būti laikoma neprotingu laikotarpiu ar pan. Teismo argumentai, kad neva apeliantei kreipusis į teismą anksčiau būtų ir mažesnė ieškinio suma, yra tik hipotetiniai, kadangi įsiskolinimas būtų priteisiamas už vieną konkretų periodą, tačiau tas savaime nereiškia, jog esant teismo sprendimui priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) iškart atsiimtų transporto priemonę.
28. Net ir esant palankiam apeliantei teismo sprendimui tokios transporto priemonės neatsiimant apeliantė būtų priversta ją ir toliau saugoti, tai reiškia, jog įsiskolinimas toliau būtų skaičiuojamas jau už vėlesnį laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, o apeliantė būtų priversta dar kartą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo jau už vėlesnį priverstinio saugojimo laikotarpį. Ginčo bylos atveju kaip tik ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai net ir esant priimtam sprendimui (kaip tokiam) atsakovas automobilio vis tiek neatsiima ir apeliantė yra priversta jį toliau saugoti, tai reiškia, jog apeliantė neišvengiamai bus priversta kreiptis į teismą dar kartą tik jau dėl skolos priteisimo už kitą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
31. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas ieškovės ieškinio dalį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl sprendimo teisėtumo
32. Pirmosios instancijos teismas vertino būtinybę užtikrinti teisingą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, todėl nusprendė, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti automobilio saugojimo išlaidas sumažinti, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 847 Eur skolą, taikant 7 Eur paros įkainį už saugojimo laikotarpį nuo leidimo atsiimti išdavimo (70 Eur automobilio nuvežimo išlaidos + 147 už saugojimą nuo priverstinio nuvežimo iki leidimo atsiimti automobilį (7 Eur x 21 d.) + 630 Eur už saugojimą po leidimo išdavimo iki protingos galimybės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (7 Eur x 90 d.)). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, jog neturi pagrindo atsakovui taikyti padidintų ieškovės vienašališkai nustatytų vienos dienos saugojimo įkainių – 24,20 Eur sumos.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-06-05 tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus AVPK) buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teismo sutartis Nr. 10-ST2-88, kuria ieškovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone (Sutarties 1 punktas). 2020-07-01 Vilniaus apskrities VPK priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK patrulis priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatęs, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities VPK 2020-07-21 išdavė leidimą Nr. 2692 atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. 2020-08-11 VĮ „Regitra“ duomenimis, nuvežto automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2020-06-30 buvo R. M.
34. Pagal ieškovės ir Vilniaus apskrities VPK sudarytą Sutartį priverstinio nuvežimo kaina yra 70 Eur, o vienos paros saugojimo kaina – 12,00 Eur. Po leidimo atsiimti automobilį išdavimo (2020-07-22) iki ieškinio pateikimo teismui (2021-04-09) saugojimo terminas sudarė 262 dienas, o vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovės vadovo 2020-06-05 įsakymą Nr. 222/1 „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ sudaro 24,20 Eur. Paminėtu įsakymu patvirtinta priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarka, pagal kurią nustatyta sumos, kurią už saugojimą ir transportavimą moka pagal Administracinių nusižengimų kodeksą sulaikytos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, apskaičiavimo tvarka – iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos taikomi Sutarties 2 punkte numatyti įkainiai, po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę vienos paros saugojimo įkainis sudaro 24,20 Eur (su PVM) (įsakymo 2 punktas).
35. 2020-08-12 pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie saugomą transporto priemonę ir jos buvimo vietą, ragino kuo skubiau atvykti su Vilniaus AVPK leidimu atsiimti automobilį ir sumokėti skolą (854,40 Eur). 2020-09-11 pakartotiniu pranešimu ieškovė pakartotinai pranešė atsakovui apie transporto priemonę ir jos buvimo vietą, pakartotinai informavo atsakovą apie tai, kad šis turi kuo skubiau atvykti su Vilniaus AVPK leidimu atsiimti automobilį ir sumokėti skolą (1 580,40 Eur). Pastebėtina, kad atsakovas, kaip ieškovės saugojamos transporto priemonės savininkas, turi pareigą rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti, nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK bei ieškovės atsakovui teikti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad atsakovui apie susidariusią situaciją buvo žinoma, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ir pateisintų atsakovo neveikimą – pareigų atsiimti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir susimokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, nevykdymą. Už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki leidimo atsiimti automobilį 2020-07-21, t. y. už 21 dieną, pagal Sutarties 2.5. punkte nurodytą 12,00 Eur su PVM paros įkainį, atsakovui priskaičiuota mokėti 252,00 Eur bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 70,00 Eur. Už laikotarpį nuo 2020-07-22 iki ieškinio pateikimo 2021-04-09, t. y. už 262 dienų, pagal 2020-06-05 įsakymą Nr. 222/1 „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ patvirtintą priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarką, taikant 24,20 Eur su PVM paros įkainį, atsakovui priskaičiuota mokėti 6 340,40 Eur suma, iš viso atsakovas ieškovei skolingas 6 662,40 Eur sumą.
36. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti su teisingumo ir proporcingumo principais nederančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo išreiškęs valios. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.
37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
38. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
39. 2020-07-21 Vilniaus AVPK leidimu atsiimti automobilį atsakovui buvo grąžinama transporto priemonė, tačiau šiam neatvykus atsiimti automobilio ir neatsiskaičius už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, UAB „Tomadas“ tolimesniam atsakovo transporto priemonės saugojimui taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą.
40. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas yra taikomas iki 2020-07-21 Vilniaus AVPK leidimo atsiimti automobilį, kuriuo atsakovui grąžinama transporto priemonė, tolimesnis automobilio laikymas UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje buvo vykdomas dėl paties atsakovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių Sutartis nereguliuoja. Todėl UAB „Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jo saugojimo aikštelėje.
41. Svarbu ir tai, kad Sutartimi nustatyti saugojimo įkainiai negali būti vertinami izoliuotai. Sutartis tarp šalių sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, kurių metu atsakovė UAB „Tomadas“ siūlė parduoti kompleksą paslaugų – transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo. Taigi saugojimo įkainiai ir nuvežimo įkainiai pagal Sutartį susiję ir priklausomi vienas nuo kito. Tiekėjas, atitinkamai apskaičiavęs vidutinę saugojimo trukmę, viešojo pirkimo procedūrose turi galimybę pasiūlyti nedidelę ir dėl to konkurencingą saugojimo kainą, atsižvelgdamas į numatomą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, dėl tokio laikotarpio susidarantį saugomų transporto priemonių skaičių ir tam reikalingą saugojimo aikštelių plotą. Be to, mažesnę saugojimo kainą gali iš dalies kompensuoti didesnė nuvežimo kaina ir (arba) atvirkščiai. Dėl šios priežasties saugojimo kaina, kuri turi būti mokama po to, kai transporto priemonės savininkas, gavęs policijos įstaigos leidimą, neatsiima (jam neatiduodama) transporto priemonės dėl to, kad nevykdo įstatymo reikalavimo sumokėti nuvežimo ir saugojimo kainą iki atsiėmimo, gali būti nustatoma kita, negu ta, kuri numatyta Sutartyje. Kitaip būtų sudarytos sąlygos neteisėtus veiksmus atliekančiam transporto priemonės savininkui tokiais neteisėtais veiksmais sukurti nuostolius kuriančias išlaidas sąžiningam ir teisėtai verslą vykdančiam ūkio subjektui.
42. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. E2A-51-585/2020, vadovaudamasis byloje turimais duomenimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 suformuota praktika analogišku klausimu, konstatavo, kad UAB „Tomadas“ taikytas 24 Eur įkainis už transporto priemonės paros saugojimą atitinka rinkos kainą ginčo laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija ieškovo argumentus dėl per didelės transporto priemonės saugojimo kainos už parą po leidimo išdavimo atmetė kaip nepagrįstus.
43. Šioje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą rūpintis pastarajam nuosavybės teise priklausančiu turtu – automobiliu, žinodamas ir suvokdamas, jog pastarajam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra nuvežta ir saugoma ieškovės automobilių saugojimo aikštelėje, net ir po to, kai Vilniaus AVPK 2020-07-21 atsakovui išdavė leidimą atsiimti automobilį, taip pat ieškovei išsiuntus 2020-08-12 ir 2020-09-11 pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos už suteiktas paslaugas apmokėjimo, atsakovas ir toliau nuosekliai savo pasyviu elgesiu vengė vykdyti šiam tenkančias pareigas.
44. Taigi net ir atsakovui žinant apie jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir susidariusią padėtį, pastarasis nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo. Tokie atsakovo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės savininko elgesio standarto. Pažymėtina ir tai, kad automobilio saugotojas, kai transporto priemonė saugoma priverstinio nuvežimo atveju, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) neatsiima automobilio, neturi teisės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Išsaugoti transporto priemonę, nepriklausomai nuo jos vertės ir būklės, yra saugotojo pareiga, todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti skolą už atsakovui suteiktas automobilio saugojimo paslaugas.
45. Sutiktina su apeliantės pozicija, jog apeliantei nepagrįstai yra perkeliamos su informavimu susijusios teisės ir pareigos, pagal kompetenciją tenkančios policijos įstaigai (šiuo atveju – Vilniaus apskrities VPK). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-21 įsakymo Nr. 5-V-230 redakcija)) III skyriaus nuostatos imperatyviai numato policijos įstaigos (ne apeliantės) veiksmus bei pareigas priverstinai nuvežant transporto priemones, įskaitant ir priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko (valdytojo) informavimą apie priverstinį nuvežimą ir kt. Sutiktina, kad apeliantė šiuo atveju yra tik policijos pareigūnų sprendimų vykdytoja, Sutarties pagrindu priverstinai nuvežanti ir saugojanti transporto priemones, savarankiškai nepriimanti jokių procesinių sprendimų, susijusių su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu, saugojimu ir grąžinimu.
46. Remiantis bylos duomenimis patvirtinta, jog po 2020-07-21 Vilniaus apskrities VPK Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 2692 išdavimo dienos apeliantė su 2020-08-12 bei 2020-09-11 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nereagavo jokia forma.
47. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad net ir esant palankiam apeliantei teismo sprendimui atsakovui ir toliau neatsiimant transporto priemonės ši būtų priversta ją ir toliau saugoti, dėl to įsiskolinimas ir toliau būtų skaičiuojamas už vėlesnį laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, o apeliantė būtų priversta dar kartą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo jau už vėlesnį priverstinio saugojimo laikotarpį.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosekliai, ieškovės ne kartą ragintas ir įspėtas, vengė įgyvendinti jam tenkančius įsipareigojimus, tuo tik prailginęs automobilio saugojimo terminą ir padidinęs ieškovei mokėtiną įsiskolinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl 5 815,40 Eur skolos priteisimo atmesta, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principų, dėl to apeliantės apeliacinis skundas yra tenkintinas ir skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl 5 815,40 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesdamas, padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
52. Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas visiškai – naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo dėl 5 815,40 Eur sumos atmesta, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Už apeliacinio skundo pateikimą apeliantė sumokėjo 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
54. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; <...> (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo tik tą teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas 5 815,40 Eur skolos priteisimo dalyje, darytina išvada, kad apeliantei kilo pareiga sumokėti 131,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi šios patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 131,00 Eur, priteistinos iš atsakovo. Likusi 19,00 Eur permoka apeliantei grąžintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6 662,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB ,,Tomadas“ (j. a. k. 302308932).“
Priteisti iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 131,00 Eur žyminį mokestį apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“.
Uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ grąžinti 19,00 Eur žyminio mokesčio permoką, atliktą 2021 m. rugpjūčio 30 d., dokumento Nr. 1414. Žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.