- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- A18.-801-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00857-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K. (A. K.), jo atstovui advokatui Mindaugui Repšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Armėnijoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam Individualioje įmonėje „S.“ vairuotoju-menedžeriu, vedusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2021 m. birželio 17 d., apie 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, iš rankų išplėšė vairuotojo pažymėjimą, stangdino, tokiu elgesiu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. K. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 17 d. sirgo, buvo namuose, tačiau baigėsi vaistai, todėl paskambino žmonai, kuri pasakė, kad reikia nuvykti į vaistinę ir nusipirkti vaistų. Gatvėje stovėjo sūnaus automobilis ir juo važiavo į vaistinę. Nežinojo, kad automobilis nedraustas ir nepraėjęs techninės apžiūros. Važiuojant jį sustabdė policija, pasakė, kad automobilis nedraustas ir nepraėjęs techninės apžiūros. Jis pasakė, kad skuba, jam reikia į vaistinę. Jam pasirodė, kad pareigūnas rankos gestu parodė, jog duotų pinigų, tačiau jis skubėjo, todėl nekreipė į tai dėmesio ir paprašė rašyti protokolą. Pareigūnas nuėjo į tarnybinį automobilį ir po 10-15 min. pakvietė jį. Jam stovint prie tarnybinio automobilio, pareigūnas pasakė, jog jo vairuotojo teisės negalioja ar yra padirbtos, sakė, kad jos buvo atimtos. Jis manė, kad teises turi paimti, bet nori pinigų, tai klausė, ką jiems daryti. Žino, kad jeigu paima vairuotojo pažymėjimą, turi išduoti dokumentą, su kuriuo galima važiuoti. Jo teisės buvo galiojančios. Jis atėmė savo teises iš pareigūno rankų ir įsikišo į kišenę. Policijos pareigūnai prašė grąžinti teises, tačiau jis nedavė. Pareigūnai su juo kalbėjo lietuviškai, jis – rusiškai. Šiek tiek suprato kas jam sakoma, tačiau ne viską, prašė vertėjo, siūlė vykti į policijos komisariatą ir viską išsiaiškinti. Suprato, kad policijos pareigūnai su juo tiesiog žaidžia, nors prašė teisių, jis jų nedavė. Tada pareigūnai paguldė jį ant žemės, užlaužė rankas, prispaudė koja ir uždėjo antrankius. Po to iš kišenės ištraukė teises. Jį laikė kaip didžiausią nusikaltėlį, nors jis sirgo, turėjo temperatūros. Paskui teises įkišo atgal į kišenę. Po to jį įstūmę į policijos automobilį ir iškvietė kitą ekipažą. Pradžioje jam surašė protokolą, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Policijos komisariate surašė protokolą dėl vairavimo be teisių, baudą sumokėjo. Jo teisės buvo galiojančios, nesusidėvėjusios, įprastos europietiškos. Pareigūnai sakė, kad jis neturi teisės vairuoti, nes jam ši teisė yra atimta, nors kiek buvo sustabdytas anksčiau, dėl to nebuvo baustas ir niekas to nesakė. Konfliktas įvyko todėl, kad jis manė, jog iš jo reikalaujama pinigų. Nors jis sakė, kad serga, niekas jo neklausė. Prisipažįsta, kad šaukė, nes jam skaudėjo, kai užlaužė rankas, jis buvo šoke. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nurodė, kad įrašas nepilnas, jis tikrai prašė vertėjo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. P. paaiškino, kad įvykio gerai nepamena, tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos tiksliau, jas tvirtina. Kiek pamena, įvykis buvo birželio mėnesį. Patruliuojant, pastebėjo galimai netvarkingą automobilį. Per mobilią naršyklę nustatė, kad automobilis yra išregistruotas, be techninės apžiūros ir draudimo. Automobilį sustabdė. Vairuotoją tikrino L. P.. Kokia kalba kolega kalbėjo su vairuotoju, nežino. Jis parsinešė visus automobilio dokumentus į tarnybinį automobilį ir sakė rašys administracinio nusižengimo protokolą, kadangi vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. AN registras pateikė duomenis, kad vairuotojas yra praradęs teisę vairuoti. Bandė aiškintis dėl kokių priežasčių ir per POLIS2 patikrino asmenį. Kiek pamena, „Regitros“ skiltyje nebuvo pažymėta, kad vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojui surašė protokolą, tačiau baudos neskyrė, o nurodė atvykti į Kelių policijos tarnybą, kad išsiaiškintų visas aplinkybes. Visas aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo aiškinosi su kolega tarnybiniame automobilyje. Kolega vairuotojo pažymėjimą laikė rankose. Tuo metu prie tarnybinio automobilio priėjo vairuotojas iš keleivio pusės. Jam pasakė, kad jis neturi teisės vairuoti, tačiau vairuotojas pradėjo elgtis emocionaliai, pradėjo šaukti, kad šią teisę turi ir iš kolegos rankų pagriebė pažymėjimą bei įsidėjo į kišenę ir pasakė, kad nuvažiuos. Jie išlipo iš automobilio ir pareikalavo grąžinti pažymėjimą, tačiau vairuotojas atsisakė, nurodė, kad neduos. Pažymėjimas dar buvo reikalingas, nes protokolas dar nebuvo surašytas. Kadangi vairuotojas pradėjo stanginti rankas, buvo panaudota „švelnių rankų“ priemonė, kas leido asmeniui persigalvoti, tačiau vairuotojas nenusiramino, buvo agresyvus, keikėsi, stangino rankas, kėlė grėsmę, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Jokios kitos specialios priemonės nebuvo panaudotos. Vairuotojas ir toliau buvo agresyvus, trukdė jiems vykdyti pareigas, vairuotojo pažymėjimo negrąžino, todėl, kai uždėjo antrankius, išėmė daiktus. Apžiūrint asmenį, visada paimami visi daiktai. Paimtus daiktus kartu su vairuotojo pažymėjimu sudėjo į paketą. Po to iškvietė kitą ekipažą, kuris išvežė vairuotoją į komisariatą protokolo surašymui, nes buvo labai karšta, o vairuotojas skundėsi, kad jaučiasi blogai. Patys liko baigti forminti dokumentų. Vairuotojo pažymėjimo jie neatėmė, o tik paėmė protokolo surašymui. Kai teisė vairuoti atimama, pažymėjimo kortelė nėra paimama. Vėliau vairuotojo pažymėjimas turėjo būti grąžintas. Nei jis, nei jo kolega pinigų iš vairuotojo nereikalavo. Vairuotojas kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai, aiškino, kad teisę vairuoti turi. Bet kai vairuotojas priėjo prie automobilio, suprato, kad jis yra rusakalbis. Jis rusų kalbos gerai nemoka, tačiau iš vairuotojo kalbos suprato, kad jis suprato pareigūnus. Kai asmuo nekalba lietuviškai yra kviečiamas vertėjas, arba ekipažas, kuris moka kalbą ir gali susikalbėti. Kolega kalbėjo su vairuotoju lietuviškai ir nesakė, kad vairuotojas jo nesuprato. Negirdėjo, kad vairuotojas reikalautų vertėjo.
Liudytojas L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kiek pamena, įvykis buvo Minijos gatvėje. Per mobiliąją naršyklę tikrino automobilius ir užfiksavo techniškai netvarkingą automobilį. Automobilį sustabdė ir iš vairuotojo paėmė dokumentus bei pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vairuotojas dėl pažeidimo neprieštaravo, sakė, kad automobilis ne jo. Administracinių nusižengimų registre pamatė, kad vairuotojui yra atimta teisė vairuoti. Jis vairuotojo dokumentus laikė rankose ir su vairuotoju aiškinosi situaciją, dėl ko atimta teisė vairuoti. Tuo metu asmuo stovėjo prie tarnybinio automobilio. Vairuotojas priėjo tarnybinio automobilio lango ir pagriebė dokumentą iš jo rankų bei nuėjo prie savo automobilio. Kokį dokumentą pagrobė – vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės dokumentą – nepamena. Jie su kolega priėjo prie asmens ir paėmė jį už rankos. Tačiau asmuo pradėjo stanginti rankas, elgtis agresyviai, šaukti, todėl buvo sulaikytas. Nepakluso jų reikalavimui nesipriešinti. Jis vairuotojui tik surašė administracinio nusižengimo protokolą, nutarimo nerašė, nes nebuvo aiškų dėl teisės vairuoti atėmimo. Jis pats rusiškai nekalba. Su asmeniu bendravo lietuvių kalba, asmuo taip pat kalbėjo lietuviškai, vertėjo neprašė, nors kai yra poreikis, visada kviečiamas ekipažas, kuris moka kalbą arba vertėjas. Šiuo atveju su vairuotoju pavyko susikalbėti, jis suprato ko yra klausiamas, kai buvo aiškinamasi dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nepamena ką šis atsakė, tačiau labai įsiaudrino, pradėjo elgtis agresyviai.
Teismo posėdyje peržiūrėti byloje pateikti vaizdo įrašai (b. l. 20). Faile 2021_0617_152213_020 užfiksuota, kad pareigūnas prieina prie automobilio ir, prisistatęs, kad yra specialistas P., lietuvių kalba paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Paaiškina, kad automobilis yra išregistruotas, be draudimo ir be techninės apžiūros. Vairuotojas nustemba, ir lietuvių kalba nurodo, kad automobilis ne jo. Pareigūnas paprašo palaukti automobilyje ir paaiškina, kad bus surašytas protokolas. Vairuotojas klausia kokio dydžio bus bauda. Jam nurodoma, kad greičiausiais apie 25 Eur, jei nėra baustas. Vairuotojas sutinka ir lietuviškai paaiškina, kad automobilio šeimininkas kaltas, jog nepasakė. Faile L1711.-(duomenys neskelbtini)210617-153600-153959 užfiksuota, kad tarnybiniame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi policijos pareigūnas. Kitas policijos pareigūnas ateina į tarnybinį automobilį ir atsisėda keleivio vietoje. Jam iš paskos ateina vairuotojas. Per atviras tarnybinio automobilio duris jis, kalbėdamas lietuviškai su akcentu, aiškina, jog jo vairuotojo pažymėjimas galioja. Pareigūnas paaiškina, kad pažymėjimas negalioja, greičiausiai jis buvo praradęs teisę vairuoti ir neišlaikė specialių kursų, kad šią teisę susigrąžintų. Policijos pareigūnas dokumentą laiko kairėje rankoje. Staiga vairuotojas, stovėdamas prie sėdinčio policijos pareigūno ir vis aiškindamas, kad vairuotojo pažymėjimas galioja, ištraukia dokumentą iš policijos pareigūno rankų ir pasitraukia nuo automobilio. Policijos pareigūnas išlipa iš automobilio ir prašo grąžinti dokumentą, bandydamas paimti vairuotoją už rankos. Vairuotojas jau rusų kalba aiškina, kad neatiduos, reikalauja patraukti rankas, vykti į policijos komisariatą ir viską išsiaiškinti, atidaro galines tarnybinio automobilio dureles ir bando įlipti į automobilį. Pareigūnas bando vairuotoją sulaikyti, tačiau šis nepaklūsta, reikalauja atitraukti nuo jo rankas. Tuo metu iš tarnybinio automobilio išlipa kitas pareigūnas ir ateina padėti kolegai, sugriebia vairuotoją už kitos rankos. Vairuotojas muistosi, nenori pasitraukti nuo automobilio, stangina rankas, šaukia, reikalauja „laikyti rankas prie šonų“. Pareigūnams pavyksta pargriauti vairuotoją ant žemės ir uždėti antrankius, tačiau ir pargriautas, vairuotojas nenurimsta, šaukia žmones, grasina, kad pareigūnai dėl to atsakys, aiškina, kad jo kišenėse daug pinigų. Pareigūnas paaiškina, kad viskas filmuojama. Faile 2021_0617_153902_007 užfiksuota, kad vairuotojas priešinasi pareigūnams, neleidžia uždėti antrankių. Rusų kalba reikalauja patraukti nuo jo rankas. Jį pavyksta pargriauti ant žemės ir uždėti antrankius. Lietuviškai šaukia, kad jo kišenėje yra daug pinigų. Pakeltas nuo žemės, vairuotojas nenurimsta, keikiasi, grasina pareigūnams nemalonumais. Vairuotojas pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Faile 2021_0617_154011_021 užfiksuota ir tai, kaip pareigūnas, patikrinęs ant žemės gulinčio antrankiais surakinto vairuotojo kišenę, iš jos ištraukia vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu asmuo šaukia, reikalauja pasitraukti nuo jo, aiškina, kad jo kišenėje yra daug pinigų.
Iš specialisto L. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame nurodyta, jog birželio 17 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK NVRS vyriausiuoju patruliu K. P., patruliuojant Klaipėdos mieste, Minijos gatvėje buvo pastebėtas įtartinas, techniškai netvarkingas automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą transporto priemonę ir patikrinus per duomenų bazę, buvo nustatyta, kad automobilis neturi privalomosios techninės apžiūros, automobilis taip pat be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir išregistruotas nustatyta tvarka. Nuėjus prie automobilio, vairuotojas A. K. gim. 1968-07-25 pateikė vairuotojo pažymėjimą. Įsivedus asmens duomenis į duomenų bazę, buvo nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas yra prarastas. Patikrinus informacija per „POLIS II“ naršyklę, buvo nustatyta, kad vairuotojas A. K. yra praradęs teisę vairuoti dar 2016 metais. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. K. priėjo prie tarnybinio automobilio. Bendraujant su pareigūnais, staiga čiupo iš jo rankų vairuotojo pažymėjimą ir įsidėjo jį į kišenę. Po to asmuo tapo agresyvus, pradėjo šūkauti, aiškino, kad tai jo dokumentas ir nieko jis neturi parodyti. Asmeniui garsiai ir aiškiai paaiškinus, kad ištrauktų rankas iš kišenių, asmuo toliau buvo agresyvus, vartojo daug necenzūrinių rusiškų žodžių stangdino rankas, neleido jų ištraukti iš kišenės, prieš asmenį panaudojus „švelnią rankos kontrolę“ asmuo toliau buvo agresyvus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga ir kovinių imtynių veiksmai, vyriškis paguldytas ant žemės, asmeniui uždėtos spec. priemonė - antrankiai. Į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas „1714“, kuris asmens pristatė į Klaipėdos OVS budėtojų dalį protokolo surašymui ir neblaivumo patikrinimui. Įvykis filmuotas BOF1EC60F3B0 ir BOF1EC60990C (b. l. 5).
Vyriausiojo patrulio K. P. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, patvirtinančios, kad A. K. ištraukė iš kolegos paimtą vairuotojo pažymėjimą ir įsidėjo jį į kišenę. Po to tapo agresyvus, aiškino, kad tai jo dokumentas ir nieko jis neturi parodyti. Asmeniui garsiai ir aiškiai paaiškinus, kad ištrauktų rankas iš kišenių, jis toliau buvo agresyvus, vartojo daug necenzūrinių rusiškų žodžių stangdino rankas, neleido jų ištraukti iš kišenės. Prieš asmenį panaudojus „švelnią rankos kontrolę“, asmuo vis tiek buvo agresyvus, todėl prieš jį panaudota fizinė jėga ir kovinių imtynių veiksmai, vyriškis paguldytas ant žemės, asmeniui uždėtos spec. priemonės antrankiai. Į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas „1714“, kuris asmenį pristatė į Klaipėdos OVS budėtojų dalį protokolo surašymui ir neblaivumo patikrinimui. Įvykis filmuotas BOF1EC60F3B0 ir BOF1EC60990C (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad specialistas L. P. 2021 m. birželio 17 d. 15.50 val. dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įregistravo administracinį nusižengimą, nurodydamas jo aplinkybes analogiškas tarnybiniam pranešimui (b. l. 7-8).
Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. K. surašytas administracinis protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2021 m. birželio 17 d., vairavo transporto priemonę automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat automobilis yra be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomosios techninės apžiūros ir yra išregistruotas valstybės nustatyta tvarka (b. l. 9). 2021 m. birželio 28 d., už tai jam paskirta subendrinta 350 Eur bauda (b. l. 46-47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Kad atsirastų administracinė atsakomybė dėl šio nusižengimo padarymo, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis, nustatantis policijos pareigūnų įgaliojimus, nurodo, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kita ko, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.
Kelių eismo taisyklių 7 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Kelių eismo taisyklių 14 punktas, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 93 punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
Taigi, būtent vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones.
Pagal Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 5 punktą, nustačius pažeidimą ir surinkus įrodymus, dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą ir pažeidėją.
Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – policijos pareigūnų paaiškinimai, jų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, administracinių nusižengimų registras, paties A. K. paaiškinimai – patvirtina, kad A. K. vairuojamas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, įtariant jį pažeidus Kelių eismo taisykles.
Kadangi vairuoti transporto priemones gali tik asmenys, turintis tokią teisę (Kelių eismo taisyklių 14 punktas), neabejotina, kad policijos pareigūnas, sustabdęs transporto priemonę, privalo patikrinti ar ją vairuojantis asmuo turi tokią teisę, kas šiuo atveju ir buvo daroma iš vairuotojo A. K. paėmus jo vairuotojo pažymėjimą.
SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre.
Byloje nėra abejonių, kad policijos pareigūnai K. P. ir L. P. vykdė savo tarnybines pareigas ir nustatė, kad galimai A. K. padarė administracinį nusižengimą – be kita ko, vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės. Liudytojais apklausti K. P. ir L. P. patvirtino, kad šiuo atveju registro duomenys nepatvirtino, kad A. K. turi teisę vairuoti transporto priemones, nes galimai ji yra atimta, todėl vairuotojui buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, kaip numato Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 5 punktas.
Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 5 punktą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. O pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, policijos pareigūnai turi teisę, įtardami, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), ne tik tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, bet ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti, ypač kai paimamas su administraciniu nusižengimu susijęs dokumentas.
Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad A. K. iš policijos pareigūno L. P. rankų, šiam aiškinantis ar nėra pažeistos Kelių eismo taisyklės ir padarytas administracinis nusižengimas, išplėšė savo vairuotojo pažymėjimą ir policijos pareigūnams pareikalavus, vairuotojo pažymėjimo negrąžino, nors policijos pareigūnas, įtardamas, jog A. K. pateiktas vairuotojo pažymėjimas negalioja ir šis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, rašė administracinio nusižengimo protokolą ir vairuotojo pažymėjimo vairuotojui dar nebuvo nusprendęs grąžinti. Aptarti policijos pareigūnų paaiškinimai, jų tarnybiniai parodymai, vaizdo įrašai, paties A. K. paaiškinimai patvirtina, kad A. K. policijos pareigūnui L. P. pareikalavus, atsisakė grąžinti vairuotojo pažymėjimą, jį įsidėjo į kišenę. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog A. K. į policijos pareigūno reikalavimą grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nurodo, kad pažymėjimas jo ir jis jo neduos. Policijos pareigūnui L. P. išlipus iš automobilio ir prašant, grąžinti dokumentą, bandant paimti vairuotoją už rankos, A. K. tapo agresyvus, šaukė, kad dokumento neatiduos, reikalauja patraukti rankas, atidaręs galines tarnybinio automobilio dureles, bandė įlipti į automobilį. Pareigūnui bandant jį sulaikyti, nepaklūsta, toliau reikalauja atitraukti nuo jo rankas. Net kolegai į pagalbą atėjus kitam pareigūnui K. P. ir sugriebus A. K. už kitos rankos, šis muistosi, nenori pasitraukti nuo automobilio, stangina rankas, šaukia, reikalauja „laikyti rankas prie šonų“. Tik pareigūnams A. K. pargriovus ant žemės ir uždėjus antrankius, iš jo kelnių kišenės pavyksta paimti vairuotojo pažymėjimą, nors ir tada pažeidėjas nenurimo, šaukė, grasino pareigūnams, aiškino, kad jo kišenėse daug pinigų. Vedamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. K. iš tikrųjų 2021 m. birželio 17 d., vairavo transporto priemonę automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir už tai jam 2021 m. birželio 28 d. nutarimu paskirta nuobauda (b. l. 46-47).
Taigi, byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. padarė ir ANK 506 straipsnio 4 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nes įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų – policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas ir vienam jų –L. P. – forminant A. K. galimai padarytus administracinius nusižengimus surašant administracinio nusižengimo protokolą, bei tikrinant jo dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, galiojimą, dar policijos pareigūnui negrąžinus šio dokumento pažeidėjui, iš policijos pareigūno rankų išplėšė vairuotojo pažymėjimą, o pareikalavus šį dokumentą grąžinti, nevykdė šio policijos pareigūnų reikalavimo, elgėsi agresyviai, stangino rankas, dėl ko buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai.
Nors A. K. tvirtino, kad jis buvo įsitikinęs, jog jo vairuotojo pažymėjimas galiojantis, o policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir norėjo gauti iš jo pinigų, tačiau toks subjektyvus įvykio aplinkybių aiškinimas nepaneigia, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir jo argumentai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės. A. K., būdamas informuotas, kad yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, privalėjo vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, o manydamas, kad šie viršija įgaliojimus ar jų veiksmai yra neteisėti, ginčyti juos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad A. K. būtų pateikęs skundą dėl policijos pareigūnų L. P. ir K. P. veiksmų ir kad šie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.
Taip pat A. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra rusakalbis ir nemoka lietuvių kalbos bei gerai jos nesupranta, todėl gerai nesuprato policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko ir kilo konfliktas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Pagal teismų suformuotą praktiką, šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-886-487/2012). Asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Pažeidėjas A. K. ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kas pažeidėjas supranta tik šnekamąją lietuvių kalbą, todėl negalėjo gerai suprasti kuo yra kaltinamas ir ko iš jo reikalaujama. Policijos pareigūnai nurodė, kad suprato, jog A. K. yra rusakalbis, o nei vienas jų rusų kalba nekalba. Tačiau bendraujant su pažeidėju lietuvių kalba, suprato ir tai, kad A. K. yra aiškūs jų reikalavimai, be to, vertėjo nereikalavo. Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 3) matyti, kad vertėjas surašant protokolą, nedalyvavo. Ir nors iš vaizdo įrašu galima spręsti, kad A. K., nors ir tik šiek tiek ir su dideliu akcentu kalbėjo lietuviškai, tačiau supranta policijos pareigūnų nurodymus, vis tik sutiktina, jog jis lietuvių kalbos gerai nemoka ir galėjo pilnai nesuprasti policijos pareigūnų reikalavimų, todėl institucijos pareigūnai, surašant administracinio nusižengimo protokolą, privalėjo užtikrinti vertėjo dalyvavimą net ir tuo atveju, kai pats pažeidėjas to nereikalavo.
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 2AT-14-139/2016 yra išaiškinęs, kad ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu. Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu. Administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti bylą nagrinėjantis apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.
Šiuo atveju ikiteisminėje proceso stadijoje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas. A. K. kaltės ir nuobaudos skirimo klausimas sprendžiamas teisminio nagrinėjimo metu. Ir ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apylinkės teismas, nes byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nagrinėjant bylą dalyvavo vertėjas, kuris užtikrino, kad paskelbus administracinio nusižengimo protokolą, jis vertėjo būtų išverstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be to, teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, dalyvaujant jo atstovui advokatui, ir išsiaiškino jo poziciją dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Taigi nurodytas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas buvo ištaisytas.
A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – A. K. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogiškas veikas nėra baustas, dirba, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nėra ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus šiek tiek didesnę, nei ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijos minimumas, numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21136131014, įmokos kodą 1001.
Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.