- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- I1-8429-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 23–31) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 23–31) nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) (toliau – Pravieniškių PN-AK) bausmę atliko nuo 2021 m. kovo mėnesio pabaigos. Teigė, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. baudos izoliatoriuje gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, sienos buvo atsilupusios, baudos izoliatoriaus kamera neatitiko higienos normų, joje buvo reikalingas remontas. Kamera nebuvo pritaikyta žmonėms su negalia, o pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. spalio 22 d. atliko bausmę 6 būryje, kuriame bendro naudojimo dušuose nebuvo įrengtos pertvaros ar užuolaidos, dušai nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Pareiškėjas buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjui, kaip žmogui su negalia, nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai išsimaudyti, nebuvo sudaryta galimybė maudantis atsisėsti, pareiškėjas turėjo maudytis stovėdamas ant vienos kojos arba atsirėmęs į sieną. Toks maudymasis pareiškėjui sukeldavo dvasinius ir fizinius nepatogumus, pareiškėjas patirdavo patyčias iš kitų nuteistųjų, pareiškėjas buvo prislėgtas emociškai. Be to, jis paslydęs duše nukrito ir iš (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. spalio 22 d. nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas kalbant taksofonu. Vykstant asmeniniam pokalbiui kiti nuteistieji nevaržomai galėjo klausytis pareiškėjo pokalbių. Per triukšmą koridoriuje nebuvo įmanoma susikalbėti su artimaisiais.
Nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią.
Taip pat nurodė, jog, jeigu bylos duomenys pagrindžia, jog pareiškėjas dėl per žemos kameros oro temperatūros susirgo peršalimo ligomis, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Pabrėžė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negali ramiai miegoti, yra dirglus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 53–59, 88–92) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 6 būrio dušinėje pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Taigi, pareiškėjas dušu be pertvarų naudojosi laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Atlikdamas bausmę 14, 17, 21, 25, 26 būriuose pareiškėjas naudojosi dušu su įrengtomis pertvaromis ir dušo užuolaidėlėmis.
Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrino tinkamą dušo patalpų įrengimą. 25, 26, 21 būrių bendro naudojimo dušinėse buvo įrengtos kėdutės, 14, 17 būrių gyvenamosiose patalpose įrengtos kėdutės, kuriomis pareiškėjas galėjo naudotis ir dušo kabinose. Tuo tarpu, 6 būrio bendro naudojimo dušinėje įrengti suoliukai. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl negalėjimo tinkamai dėl jo negalios pasinaudoti dušu raštu nesikreipė ir nesiskundė.
Teigė, jog teisės aktai nenumato, kad skambinimo telefonu metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant uždaras kabinas. Pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos.
Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas.
Nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo konsultuotas gydytojo odontologo. Ambulatorinio apsilankymo apraše pažymėta, kad pareiškėjui sulūžo plokštelė, kuri buvo taisyta. Pabrėžė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl perkėlimo į socialinės globos sektorių. Apklausus medikus apie pareiškėjo sveikatos būklę, buvo paaiškinta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl poreikio perkelti pareiškėją į specializuotą padalinį (socialinės globos sektorių), kuriame kalinami neįgalūs asmenys, nebuvo
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo ir aprūpinimo kėde nesikreipė ir nesiskundė. Taip pat į įkalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinės depresijos ar sukrėtimo, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 22 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nurodo, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje, kurios būklė neatitiko higienos normų, sienos buvo atsilupusios, buvo reikalingas kameros remontas, kamera nebuvo pritaikyta gyventi asmenims su negalia.
Atsakovės atstovė į bylą pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 25 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o ne baudos izoliatoriuje. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2024 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. SV-22-9417 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. nuobaudos patalpinti į kamerų tipo patalpas neatliko, laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpose nebuvo (b. l. 93). Nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 22 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 25 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, 6 būrio 10 ir 8 gyvenamosiose patalpose, 14 būrio 12 ir 2 gyvenamosiose patalpose (b. l. 21, 61–62, 95–96). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės nuosekliai teikiama informacija tiek pareiškėjui, tiek teismui, pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą taip pat kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-249 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (neteko galios 2021 m. spalio 1 d.) 2 punkte buvo numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje (Technikos g. 34, Kaunas) laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m). Iš esmės analogiški reikalavimai minimaliai vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normai buvo nustatyti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (neteko galios 2023 m. sausio 5 d.) 2 punkte, kuriame buvo numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje (Technikos g. 34, Kaunas) laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m).
Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą.
Bylos duomenys (b. l. 61–62, 95–96, 97–99) patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas gyveno 25 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 61,79 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas gyveno 6 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 22,97 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,74 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas gyveno 6 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 12,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 6,15 kv. m, gyvenamojo ploto, nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 3 d. pareiškėjas gyveno 14 būrio 12 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 14,25 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 7,13 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 22 d. pareiškėjas gyveno 14 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 14,25 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 14,25 kv. m gyvenamojo ploto.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpi buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl patalpų perpildymo atmestinas.
Pareiškėjas skunde taip pat pamini, kad jeigu bylos duomenys pagrindžia, jog pareiškėjas dėl žemos kameros oro temperatūros susirgo peršalimo ligomis, priteistina pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau iš pareiškėjo skundo nėra aišku kada ir kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas susirgo dėl žemos temperatūros, todėl paminėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Pažymėtina, jog teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje (b. l. 17–18) pasiūlė pareiškėjui, patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kada buvo susirgęs peršalimo ligomis, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nepatikslino.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. spalio 22 d. nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas kalbant taksofonu, be to dėl triukšmo koridoriuje nebuvo įmanoma susikalbėti su artimaisiais.
Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog telefonų (taksofonų) aparatai įkalinimo įstaigoje turi būti įrengiami uždarose kabinose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse jokie papildomi reikalavimai telefono aparatams (taksofonams) įrengti nėra nustatyti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių (BVK 102 straipsnio 2 dalis). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 straipsnio 5 dalis).
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.) 41 punkte nustatyta, kad jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui.
Iš atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų (b. l. 80–81) matyti, kad telefoninių pokalbių vietoje neįrengtos būdelės ar atitvarai užtikrinantys garso izoliaciją ir visišką privatumą, todėl yra tikimybė, kad kalbantis telefonu gali būti girdimas triukšmas, taip pat galimai girdimi pareiškėjo pokalbiai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad taksofonai yra tvarkingi, todėl jais galima tinkamai naudotis. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o pataisos įstaigos administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą.
Be to, pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas lemia, jog įkalinimo įstaigos administracija ir pareigūnai privalo užtikrinti, jog nuteistieji (suimtieji) nepažeistų skambinimo tvarkos, kad neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo bei nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-647-575/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-648-815/2023).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji specialiai būtų siekę klausytis pareiškėjo asmeninių pokalbių. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir, kad dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo ir triukšmo skambinant telefonu atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. spalio 22 d. atliko bausmę 6 būryje (atsakovės atstovės pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę 6 būryje atliko nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.), kuriame bendro naudojimo dušuose nebuvo įrengtos pertvaros ar užuolaidos, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas maudantis.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 6 būrio dušinėje pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas naudojosi dušais be pertvarų.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 17.5 punktas numatė, kad nuteistieji iš užrakinamų gyvenamųjų patalpų, aukštų išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą bei nesant duomenų, jog pareiškėjas dušu naudojosi dažniau nei numatyta teisės aktuose, spręstina, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Darytina išvada, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu 56 savaites galėjo pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, taigi dušu turėjo teisę pasinaudoti apie 112 kartų.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023). Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad atlikdamas bausmę 14, 17, 21, 25, 26 būriuose pareiškėjas naudojosi dušu su įrengtomis pertvaromis arba dušo užuolaidėlėmis. Šį teiginį pagrindžia į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 69–79). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu atliekant bausmę minėtuose būriuose pažeista nebuvo.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog 6 būrio dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, todėl pareiškėjui, turinčiam negalią ((duomenys neskelbtini)) ir nesant duše galimybės maudantis buvo sudėtinga naudotis dušu, dėl netinkamo dušo įrengimo pareiškėjas griuvo ir sulūžo (duomenys neskelbtini).
Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra suprantamas pasireiškiantis tuo, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019).
Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat akcentavo, kad valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą. EŽTT akcentuoja, jog valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jiems savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei organizuotas pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12).
Pareiškėjas į bylą pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 14), taip pat iš 2024 m. vasario 8 d. medicininio pažymėjimo Nr. PPN-26-24 matyti, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (b l. 15). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategoriją.
Atsakovės atstovė į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. birželio 3 d. pažymą Nr. LV-31831 (b. l. 97 – 99), kurioje nurodyta, jog 6 būrio bendro naudojimo dušinėje įrengti suoliukai. Įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį į bylą nepateikta. Be to, nėra galimybės nustatyti, ar pažymoje nurodytais suoliukais pareiškėjas galėjo naudotis prausdamasis duše. Minėtoje pažymoje taip pat pažymima, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl kėdutės praustis duše paskyrimo nesikreipė. Tačiau teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, turėdami informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Tai, jog, kaip nurodo atsakovės atstovė atsiliepime į skundą, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (b. l. 91), nepaneigia fakto, jog pareiškėjas yra neįgalus asmuo ir jam reikalingos atitinkamos buities sąlygos. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotini neteisėti atsakovės veiksmai laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. neužtikrinat pareiškėjui teisės naudotis neįgaliesiems pritaikytu dušu.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog dėl neįgaliesiems nepritaikyto dušo paslydęs nugriuvo ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė tikslių šio įvykio aplinkybių, nenurodė kada konkrečiai nugriuvo dušo patalpose (šias aplinkybes nurodyti jam buvo pasiūlyta 2024 m. balandžio 9 d. teismo nutartyje (b. l. 17–18). Bylos duomenys patvirtina, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. (po vertinamojo laikotarpio pabaigos) pareiškėjas kreipėsi į gydytoją odontologą ir Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (b. l. 101) yra užfiksuota, kad sulūžo plokštelė. Taigi, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kada konkrečiai ginčo laikotarpiu pareiškėjui nugriuvus duše (duomenys neskelbtini) ir susieti šio įvykio su netinkamu dušo įrengimu, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius ir fizinius nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negali ramiai miegoti, yra dirglus.
Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas gydytojams yra skundęsis dėl nemigos (b. l. 33–49), tačiau, kadangi pareiškėjas turi daugiau sveikatos sutrikimų, kurie gali sąlygoti blogą miego kokybę, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nemiga atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos nesikreipė (b. l. 65).
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo, dušo nepritaikymo neįgaliesiems) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
2024 m. birželio 25 d. teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą (reg. Nr. DOK-30168). Atsižvelgiant į tai, kad atsikirtimas gautas teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, minėtas dokumentas nevertinamas ir dėl jo nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.