- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- TA-648-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00992-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovo atstovas), (toliau – ir atsakovas) 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. buvo Šiaulių tardymo izoliatorius) (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl naudojimosi telefonu, bendraujant su artimaisiais ar advokatu. Telefono aparatai nėra atitverti vienas nuo kito jokiomis pertvaromis, taip pat nėra jokių pertvarų tarp telefono aparato ir pareigūnų. Dėl netinkamai įrengto telefono kiti asmenys girdėjo ką pareiškėjas kalba su artimaisiais bei advokatu. Pareiškėjas negalėjo tinkamai palaikyti pokalbių su artimaisiais, bendraujant su advokatu negalėjo tinkamai ruoštis gynybai. Tai pareiškėjui sukėlė diskomfortą bei kitų neigiamų psichologinių išgyvenimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), X skyriaus nuostatos. Nei Taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Šiaulių kalėjime telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems yra įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito. Telefonų aparatai yra atskirti šonine sienele, o tai slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų ar juolab prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje nenumato, tačiau taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą. Patikrinus atstumus, nustatyta, kad atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros durų yra 2,23 m, nuo pirmojo taksofono iki antrojo – 1,13 m, nuo vidurinio iki trečiojo taksofono – 1,23 m. Tai matyti iš teismui pateikiamų nuotraukų. Gyvenamosios kameros yra kur kas atokiau.
4.2. Nei Taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nedraudžia bausmių atlikimo vietų įstaigos (kalėjimo) patalpoje skambinimo metu būti pareigūnams. Šiaulių kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų nuostatomis ir veikia teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į skambučių kontrolės išklotinę, pareiškėjas, būdamas Šiaulių kalėjime, naudojosi teise paskambinti telefonu nuo 2023 m. sausio 7 d. Vadovaujantis teismui pateikiama skambučių kontrolės išklotine, nėra galimybės nustatyti ir identifikuoti advokato numerio. Pareiškėjui draudimų, apribojimų nebuvo taikyta, nuteistasis turėjo galimybę skambinti savo artimiesiems ir gynėjui, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.
4.3. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo prašymų, skundų ar pareiškimų dėl konfidencialumo užtikrinimo ar jo pažeidimo pareiškėjo pokalbių telefonu su advokatu metu nebuvo užregistruota.
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Šiaulių kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.
6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 43 straipsnio 1, 3 dalių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 3 straipsnio, 14 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisė paskambinti reglamentuota Taisyklių X skyriuje (77–82 punktai). Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog suimtajam (nuteistajam) turi būti sudaryta galimybė skambinti telefonu. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Atsiliepimas
7. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, o tai slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos taksofonų fotonuotraukos bei 2023 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. SV-24-10490, kurioje nurodyta, jog atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros yra 2,23 m, nuo pirmojo taksofono iki antro – 1,13 m, nuo vidurinio iki trečiojo – 1,23 m. Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu artimiesiems ar advokatui nesikreipė. Pareiškėjas teikė prašymą Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl informacijos pateikimo. Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 28 d. atsakyme Nr. SN-24-324 pareiškėjui paaiškinta naudojimosi taksofonai tvarka. Įvertinęs tai, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl taksofonų įrengimo ir privatumo pažeidimo skambinant taksofonu atmetė kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės 3 500 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
10. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį duoti paaiškinimus advokatą Arvydą Montrimą bei iš atsakovo išreikalauti telefono išklotinę, kurioje būtų aiškiai nurodytas minėto advokato telefono numeris, kuris yra nurodytas pareiškėjo skunde.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog:
Šalies argumentai
11.1. Skunde jis nurodė, kad jo pokalbio telefonu su artimaisiais klausydavosi pašaliniai asmenys, taip pat ir administracijos darbuotojai, tuo pažeisdami pareiškėjo privatumą. Taip pat skunde jis nurodė, kad, bendraujant telefonu su advokatu, buvo pažeidžiamas jo privatumas bei jo ir gynėjo bendravimo konfidencialumas (SVĮ 7 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismui jis pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad jam yra skirtas gynėjas, bei iš atsakovo prašė išreikalauti telefono pokalbio išklotines, kuriose būtų matyti, kad jis Šiaulių kalėjime telefonu bendravo su gynėju. Teismas sprendime nurodė Taisyklių reikalavimus dėl skambinimo kontrolės, tačiau nieko nenurodė, jog Taisyklės leidžia pareigūnams klausytis pareiškėjo pokalbių telefonu su gynėju ar artimaisiais.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš atsakovo pateiktos išklotinės neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu skambino advokatui. Tai reiškia, kad atsakovas teismui atsiuntė ne visus dokumentus, susijusius su šia byla. Pareiškėjas teismo prašė į teismo posėdį iškviesti jo gynėją Arvydą Montrimą, tačiau teismas dėl nepaaiškinamų priežasčių atsisakė jį iškviesti. Pareiškėjas šį gynėją prašo iškvieti į teismo posėdį duoti paaiškinimus tikslu išsiaiškinti, ar pareiškėjas su juo bendravo.
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo registruota pareiškėjo prašymų, skundų dėl bendravimo telefonu su advokatu (gynėju) konfidencialumo. Pareiškėjo teigimu, jam nereikia papildomai rašyti raštu, kad jo ir gynėjo pokalbiai būtų konfidencialūs, nes tai numato įstatymas, o Šiaulių kalėjimo administracija privalo užtikrinti įstatyme numatytą tvarką.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d., atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pareiškėjo privatumo naudojantis telefonu pažeidimo, pareiškėjui būnant Šiaulių kalėjime ginčo laikotarpiu.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl privatumo naudojantis telefonu. Pareiškėjas prašo iškviesti į teismo posėdį duoti paaiškinimus jo advokatą Arvydą Montrimą bei iš atsakovo išreikalauti telefono išklotinę, kurioje būtų aiškiai nurodytas minėto advokato telefono numeris, kuris yra nurodytas pareiškėjo skunde.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
18. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas, ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pareikalauta papildomų įrodymų, matyti, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, o atsakovo atstovas, vykdydamas šias nutartis, pirmosios instancijos teismui pateikė turimus dokumentus, susijusius su skundu, be kita ko, duomenis dėl pareiškėjo skambinimo, skambučių išklotinę (b. l. 28–57, 91–117), kurioje taip pat nurodytas ir pareiškėjo skunde minimas jo advokato telefono numeris. Taigi pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo prašomi išreikalauti duomenys yra pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo reikalauti atsakovo atstovo juos pakartotinai pateikti. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties taip pat matyti, kad šia nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas apklausti liudytoju pareiškėjo gynėją, nustačius, kad šio liudytojo paaiškinimai neturės esminės reikšmės pareiškėjo keliamam ginčui. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teikdamas prašymą dėl liudytojo iškvietimo, iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pareiškėjas su juo (gynėju) bendravo. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir minėtoje teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, atsakovo atstovas atsiliepime ir pateiktoje medžiagoje neneigia, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas skambino savo gynėjui, t. y. dėl to ginčo nėra. Pareiškėjui apeliaciniame skunde nenurodžius, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes prašomas kviesti liudytojas galėtų patvirtinti ar paneigti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl liudytojo iškvietimo.
19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 101 straipsnio 1 dalis nustatė, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. BVK 102 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.
21. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 42 straipsnis nustato, kad nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami (1 d.). Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas (2 d.). Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai nuteistajam bausmės atlikimo vietoje teikiamos notarinės ir mediacijos paslaugos (3 d.). Pagal BVK 43 straipsnį, nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių (1 d.). Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių (2 d.). Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (3 d.).
22. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.
23. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios SVĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo gynėju ir jam skambinti. Susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, laiškų kiekis neribojami. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, suimtųjų bendravimo su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo administracija pareiškėjui užtikrino teisę paskambinti. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo iš esmės grindė privatumo pažeidimu skambinant telefonu, t. y. telefono aparatai nėra atitverti vienas nuo kito jokiomis pertvaromis, nėra jokių pertvarų tarp telefono aparato ir pareigūnų, dėl to kiti asmenys girdėjo ką pareiškėjas kalba su artimaisiais bei advokatu.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Byloje esančiais įrodymais nustatyta (žr. šios nutarties 7 p.), kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, o tai slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu artimiesiems ar advokatui nesikreipė.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo esant netinkamam atitvėrimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ar nebuvo užtikrintas konfidencialumas bendraujant su advokatu ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims, ar kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis dėl neužtikrinto konfidencialumo ir pan. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 28 d. rašto Nr. SN-24-324 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (atsakymo į pareiškėjo 2023 m. kovo 21 d. prašymą, reg. Nr. 2G-732) turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimui taip pat nebuvo nurodęs konkrečių atvejų, kada pareiškėjo pokalbių su advokatu konfidencialumas nebuvo užtikrintas.
27. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-647-575/2023).
28. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.