- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- TA-647-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01361-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo mėn. jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) (dabar – Šiaulių kalėjimas), kaip suimtasis ir nuteistasis, ir ten buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Telefoninių pokalbių metu jam nebuvo užtikrinamas pokalbių privatumas, kadangi jo pokalbius galėjo girdėti ir jų klausytis Šiaulių kalėjimo administracijos darbuotojai bei kiti suimtieji ar nuteistieji, nes taksofonai yra įrengti per 100 cm atstumą vienas nuo kito. Dėl to jis juto žmogiškojo orumo pažeminimą, daug nervavosi, juto diskomfortą ir kitus nepatogumus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Atsakovas neužtikrino pareiškėjo bendravimo su jo gynėju (advokatu) konfidencialumo. Pareiškėjas prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką detaliai reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi internetine telefonija tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 nenumato suimtiesiems ir nuteistiesiems skirtų telefonų aparatų bei skambinimo patalpų įrengimo specialiųjų reikalavimų. Šiaulių kalėjime suimtiesiems ir nuteistiesiems skirti telefonų aparatai (taksofonai) yra įrengti įstaigos rėžiminio korpuso koridoriuose, aparatai yra atskirti vienas nuo kito apsaugine šonine sienele, kuri slopina garso sklidimą. Be to, telefonų aparatai yra įrengti tokiu atstumu vienas nuo kito, kuris neleidžia girdėti kitų asmenų pokalbių.
5. Atsakovas paaiškino, kad pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, vykdo nuolatinę kalėjime laikomų asmenų priežiūrą, užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą bei elgesio kontrolę, pvz. , kad pokalbio metu nebūtų triukšmaujama, nebūtų vartojami necenzūriniai žodžiai ir kt., ir toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.
6. Pasak atsakovo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo būtų nerealizavęs savo teisės skambinti telefonu, be to, pareiškėjas teise skambinti telefonu aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisės į privatumą neužtikrinimas būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius.
7. Teikdamas papildomą informaciją, atsakovas nurodė, kad Šiaulių kalėjime atstumai nuo taksofono iki gyvenamosios kameros durų yra 1,13–2,23 m, atstumas nuo taksofonų iki posto (pareigūnų darbo vietos) pirmame aukšte sudaro 1,1– 4,8 m, visi taksofonai yra apsaugoti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei eliminuoja galimybę kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
9. Teismas išsamiai aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias viešąją civilinę atsakomybę ir neturtinę žalą.
10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 31 d. daug kartų skambino telefonu, naudodamasis Šiaulių kalėjimo koridoriuje įrengtais taksofonais. Teismas konstatavo, kad taksofonai įrengti per atstumą vienas nuo kito, nurodoma, jog atstumas yra 1,13 – 1,23 m, kas beveik atitinka pareiškėjo nurodytus atstumus (apie 1,00 m), taksofonai turi šonines sieneles pokalbio privatumui užtikrinti. Viename aukšte netoli vieno iš taksofonų yra pareigūnui skirtas stalas, kuris nuo kito taksofono atskirtas spintele, kituose aukštuose stalų pareigūnams nėra. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 3 d. dėl konfidencialumo skambinant buvo pateikęs skundą Šiaulių kalėjimo administracijai, į kurį atsakyta, jog pažeidimų nenustatyta. Nors pareiškėjas skunde teismui teigė, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo privatumo ir konfidencialumo skambinant neužtikrinimas, tačiau nenurodė, kokie teisės aktai, reglamentuojantys privatumo ir konfidencialumo skambinant užtikrinimą, buvo pažeisti.
11. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 43 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 80 punkto nuostatas, konstatavo, jog teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas, bet nustato, kad pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos.
12. Teismas, įvertinęs taksofonų Šiaulių kalėjime įrengimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įrengus taksofonų šonines sieneles, bei esant pakankamam atstumui tarp taksofonų, yra užtikrintas pakankamas privatumas, o pareiškėjas nenurodė konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, tik nurodo, kad tokia galimybė buvo.
13. Teismas pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui jo teisę skambinti telefonu, nenustatyta, kad būtų pažeistas pokalbio privatumas, nes jis pakankamai buvo užtikrintas atstumu tarp taksofonų ir šoninių sienelių įrengimu, pažeidimų, pareigūnams kontroliuojant pokalbius, nenustatyta.
III.
14. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesilaikė protingumo ir teisingumo principų.
16. Pareiškėjas nurodo skunde teismui nereiškęs prieštaravimų dėl to, kad jam nebuvo leidžiama skambinti, ar dėl to, kad pareigūnai surinkdavo telefono numerį, kuriuo skambindavo pareiškėjas, tačiau teigia teikęs skundą dėl jo pokalbių privatumo neužtikrinimo, nes jų klausydavosi prie taksofono buvę pašaliniai asmenys, taip pat ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai, nors jie neturėjo teisinio pagrindo ir įgaliojimų tą daryti. Tokie atsakovo veiksmai žemina pareiškėjo orumą, sukelia neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog teisės aktai nenumato, jog skambinimo telefonu metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas, bei su išvada, kad pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius ir šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos, o nagrinėjamu atveju pakankamas privatumas yra užtikrintas įrengiant šonines sieneles bei esant pakankamam atstumui tarp taksofonų.
18. Pasak atsakovo, pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamumą, nenurodo konkretaus pažeidimo, kad kas nors realiai būtų klausęs jo pokalbių, o tik abstrakčiai nurodo, jog egzistavo tokia galimybė. Apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant Šiaulių kalėjime ir skambinant telefonu nebuvo užtikrintas pareiškėjo pokalbių privatumas bei pokalbių su advokatu konfidencialumas. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo skunde grindė privatumo pažeidimu skambinant telefonu Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo mėn., pasireiškusį tuo, kad, skambinant telefonu, pokalbius girdi kiti nuteistieji ir pareigūnai, todėl neužtikrinamas pokalbių telefonu konfidencialumas, pažeidžiama jo teisė į privatų pokalbį.
23. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 101 straipsnis nustatė, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi (1 d.). Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas (2 d.). BVK 102 straipsnis nustatė, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 d.). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (3 d.).
24. Nuo 2023 m. galiojančios BVK redakcijos 42 straipsnis numato, kad nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami (1 d.). Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas (2 d.). Pagal BVK 43 straipsnį, nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių (1 d.). Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių (2 d.). Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (3 d.).
25. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas, o pagal 4 dalį – šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
26. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad suimtųjų bendravimo su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas; o 14 straipsnio, numatančio suimtųjų teisė paskambinti, 3 dalis nustato, kad pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.
27. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), 40 punktą, suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį, o pagal 41 punktą, jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui.
28. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 80 punkte nustatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti. Pagal šių taisyklių 81 punktą, jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.
29. Pagal ginčui aktualios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 10 punktą, įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Pagal Instrukcijos 11.10 punktą, asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama asmenų, laikomų įstaigose, skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu bei kontrole.
30. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi internetine telefonija tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430, 37 punktas nustato, kad darbuotojas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu ar naudojimąsi interneto telefonija, suimtajam (nuteistajam) skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis interneto telefonija leidžia tik įsitikinęs skambinančiojo tapatybės atitikimu su duomenimis, esančiais Elektroninėje apskaitos sistemoje (ypatingą dėmesį skiriant fotonuotraukai), taip pat įsitikinęs, kad suimtasis ar nuteistasis telefono aparatu surinko tą abonento numerį, kurį nurodė raštiškame prašyme. Pagal šio aprašo 38 punktą, darbuotojas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis (nuteistasis), o pagal 39 punktą – pažeidus skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar naudojimosi interneto telefonija suteikimo ir organizavimo tvarką, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu ar naudojimąsi interneto telefonija, turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu ar naudojimąsi interneto telefonija nutraukti arba neleisti jam įvykti. Nutrauktas suimtojo ar nuteistojo skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija traukiamas į apskaitą kaip įvykęs. <...>.
31. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021).
33. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog neužtikrinus pareiškėjo telefoninių pokalbių privatumo, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama asmenų teisė į privatumą, pažymi, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, laikantis Konstitucijos, galima riboti. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą). Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų. Pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Suvaržius tokio asmens laisvę gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privatumą. Apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Apribojimai neturi peržengti protingų ribų ir paneigti apribojamos teisės esmės, priemonės turi būti pakankamos, tačiau jos neturi asmens teisių bei laisvių riboti daugiau negu yra būtina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo esant netinkamam atitvėrimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista, ar nebuvo užtikrintas konfidencialumas bendraujant su advokatu, ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims, ar kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis dėl neužtikrinti konfidencialumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021).
36. Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo telefoninių pokalbių su advokatu konfidencialumas, tačiau nenurodo jokių konkrečių atvejų, kada šis konfidencialumas buvo pažeistas, nepateikia domenų, jog dėl konkrečių pokalbių su advokatu konfidencialumo užtikrinimo atvejų kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją, ir toks prašymas nebuvo patenkintas. Nors pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. balandžio 26 d. pateikė skundą Šiaulių kalėjimo administracijai dėl konfidencialumo skambinant, tačiau pareiškėjui pateikto Šiaulių kalėjimo 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. SA-24-81 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (skundo pirmosios instancijos teismui priedas) turinys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo nurodęs konkrečių atvejų, kada pareiškėjo pokalbių su advokatu konfidencialumas nebuvo užtikrintas, ir teikė tik bendro pobūdžio skundą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra pagrįstos teisės aktais ir byloje surinktų įrodymų tinkamu įvertinimu.
37. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.