- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- TA-627-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02549-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisėjų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas)), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nurodytu laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
2.2. Atsakovo atstovas nesilaikė teisės aktuose nustatytų gyvenimo sąlygų, kamerose trūko gyvenamojo ploto, tarp nuteistųjų buvo įtampa, slogi emocinė būsena, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumus, pareiškėjui teko valgyti šaltą maistą.
2.3. Atsakovo atstovas neužtikrino saugių kalinimo sąlygų. Pareiškėjas miegojo dviaukštėje lovoje, tačiau nebuvo kopėtėlių užlipti į miegamąją vietą, todėl jam buvo sunku užlipti, du kartus pareiškėjas buvo nukritęs ir stipriai susimušęs koją, dėl ko gėrė vaistus.
2.4. Kamerose, kuriose atliko laisvės atlėmimo bausmę, buvo labai šalta, taip pat kamerose esantis dirbtinis apšvietimas neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų, kameroje jautėsi drėgmė, o ventiliacija neveikė.
2.5. Vilniaus PN neveikia pavojaus iškvietimo mygtukai, todėl, pajutęs skausmą, pareiškėjas negalėjo išsikviesti pareigūno, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, dėl to teko kęsti fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus.
2.6. Vilniaus PN langai buvo uždengti grotomis, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, kadangi į kamerą nepapuldavo dienos šviesos, dėl to pareiškėjui pablogėjo rega.
2.7. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi juose labai mažai vietos, sienos nelygaus paviršiaus bei nėra pareigūno posto. Pažymi, jog kai kuriuose kiemeliuose taip pat nėra iškvietimo mygtuko, todėl jis negalėjo nueiti į tualetą ir patyrė fizinį skausmą.
2.8. Ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas buvo vedamas į bendro naudojimosi dušą su kitais kaliniais, dušai įrengti be užuolaidėlių, nėra persirengimo vietos, kiti kaliniai pareiškėją stebėdavo, iš jo juokdavosi, todėl jis patyrė psichologinius nepatogumus.
2.9. Dėl nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, orumo pažeminimą, stresą ir depresiją, sveikatos pablogėjimą, ir kančias.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.
4.2. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
4.3. Vilniaus PN nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“. Maistas, skirtas Vilniaus PN suimtiesiems bei nuteistiesiems, išvežant jį iš virtuvės bei dalinimo metu yra laikomas tam skirtuose termosuose, kad maistas neatšaltų, todėl visiems nuteistiesiems (pareiškėjui), patiekiamas maistas yra visada šiltas.
4.4. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Priduria, jog sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Tvirtina, kad jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Higienos normos) 17 punkte nustatytas reikalavimas, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti.
4.5. Visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
4.6. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas higienos normų laikymasis. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų kamerų tipo patalpų radiatorius, todėl patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.
4.7. Pareiškėjas galėjo ir turėjo kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus su prašymu išrašyti pažymą, kuri patvirtintų, jog dėl tam tikros būklės pareiškėjui tinkamesnė miegamoji vieta yra pirmame lovos aukšte. Vėliau, su minėta gauta pažyma, pareiškėjas galėjo kreiptis į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris būtų ėmęsis veiksmų pakeičiant miegamąją vietą, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir dėl tokios pažymos į Vilniaus PN esančius Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus nesikreipė ir pretenzijų neturėjo, kas įrodo, jog pareiškėjas nurodė problemą, kurios nebuvo iškėlęs.
4.8. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kamerų tipo patalpoms priklausančių pasivaikščiojimo kiemelių sienos yra sudarytos iš profiliuotų lakštų, kurių danga yra lygi, pasivaikščiojimo kiemelių grindys taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta kritulių šalinimo sistema, kiekvieną dieną Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami. Nuteistieji, laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse yra išvedami tik į techniškai tvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius, o visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas bei atitinka keliamus reikalavimus. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai.
4.9. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Pataisos įstaigos administracijai nuolatos tenka atlikti remonto darbus Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose, nes nuteistieji, esantys šiose patalpose, nuolatos gadina jose esantį inventorių, blogina patalpų būklę. Vilniaus PN finansiniai ištekliai yra riboti, todėl atsižvelgiant į nustatytą remonto planą, atsižvelgiant į remonto darbų skubumą, yra šalinami atsirandantys trūkumai, tačiau visų trūkumų vienu metu pašalinti nėra objektyvių galimybių.
4.10. Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos, gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais. Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.
4.11. Pareiškėjas nepagrindė, kaip jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu Vilniaus PN buvo užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos. Iš pateiktų į bylą nuotraukų teismas nustatė, kad dušuose yra tik pertvaros, nėra užuolaidų, dėl ko asmuo besimaudantis matomas kitų asmenų, atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu per visą ginčo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. yra pažeistas iš viso 30 kartų.
7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 15 nėra galimybės tinkamai išvėdinti patalpą, nustatyta per didelė santykinė oro drėgmė, nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, kameroje Nr. 18 nustatyta per maža santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis, kameroje Nr. 18 nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Vilniaus PN gyveno ir bausmę atliko kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 15, 7, 14, 18, 1, 16, o pažeidimai nustatyti būtent patalpose Nr. 15 ir Nr. 18, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jis patyrė neturtinę žalą būtent dėl netinkamos ventiliacijos bei netinkamo dirbtinio apšvietimo.
8. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė.
9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mąstą (teismas nustatė atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privatumo duše neužtikrinimo 30 kartų, taip pat pareiškėjui kilo nepatogumai bei diskomfortas būtent dėl netinkamos ventiliacijos bei netinkamo dirbtinio apšvietimo), intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 300 Eur.
III.
10. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinį teismą 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai ir priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
11. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), atlyginimo priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija ir apšvietimas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas padarytiems pažeidimams.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos sprendimą ginčija tik neturtinės žalos dydžio aspektu, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl neturtinės žalos dydžio.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
17. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (t. y. pareiškėjui ginčo laikotarpiu 30 kartų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų (buvo netinkamas apšvietimas ir ventiliacija)), taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, į ginamų vertybių turinį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023) konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma (300 Eur) yra adekvati pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, teisingai nustatęs atlygintinos neturtinės žalos dydį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.