- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- TA-603-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01175-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) jam priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo patalpintas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame, 2-ajame ir 3-ajame kalėjimuose, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kuriame nebuvo užtikrinta teisė į privatumą jam naudojantis dušu, nes dušo vieta buvo atvira ir visiems matoma. Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpoje šoninės pertvaros buvo įrengtos 2023 metais. Pareiškėjas aiškino, kad anksčiau dušo patalpoje buvo įrengtas permatomas langas, per kurį jis buvo nuolat stebimas laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų bei kitų asmenų. Nuo 2023 metų ant dušo patalpos lango buvo pradėta klijuoti neperregima plėvelė. Pareiškėjas pažymėjo, kad dušo patalpoje nebuvo atskiros persirengimo patalpos, lentynėlių, kilimėlių ant slidžių grindų plytelių, neįrengti veidrodžiai, drabužių pakabos. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl neužtikrintos teisės į privatumą jis negalėjo praustis, jausdavo didelį diskomfortą, patyrė patyčias, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas teigė kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas nebuvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime). Akcentavo, kad ginčo laikotarpiu Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2-ojo sektoriaus dušinėse matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 ir 3 sektoriaus dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės teisės aktai nenumatė, tačiau siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą dušinėse, pertvaros buvo įrengtos iki 2022 m. spalio mėn.
5. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumatė atskiros persirengimo patalpos prie dušinių įrengimo. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jame ir 2-ajame sektoriuose persirengimo vietos buvo įrengtos atskirose patalpose prie bendrųjų dušinių, o 3-ajame sektoriuje vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose patalpose. Persirengimo vietose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad persirengimo vietų įrengimo be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir daugumai priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės nei likusiai visuomenės daliai sąlygos.
6. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas su pretenzijomis dėl privatumo dušinėse neužtikrinimo į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją, o dėl patirtų dvasinių išgyvenimų į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologus, nesikreipė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie patirtus išgyvenimus yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nesudarė pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Atsakovo teigimu, skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti bendrais teiginiais apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo M. O. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose. Nuo 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvusiuose Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje): nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 11 d. 1-ajame sektoriuje; nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d. 2-ajame sektoriuje; nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. 3-ajame sektoriuje; nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. 1-ajame sektoriuje; nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki dabar 3-ajame sektoriuje.
9. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo įstaigos privalo nusiteistiesiems sudaryti galimybę bent kartą į savaitę pasinaudoti karštu dušu (18 ir 44 punktai), nustato dušinės privalo būti valomos (28.2 punktas) ir t. t.
10. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis. Vis dėlto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
11. Teismo nuomone, nors atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d., kai pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo užtikrinta, tačiau byloje esančios fotonuotraukos patvirtino, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje pertvaros bendrojoje dušinėje buvo įrengtos 2022 m. kovo mėnesį, 3-ajame sektoriuje – 2022 m. spalio mėnesį, o apie pertvarų bendrojoje dušinėje įrengimą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje duomenų nėra. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d., pareiškėjas buvo priverstas naudotis dušu, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros, todėl vertino, jog pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta.
12. Kadangi pareiga dušinėse įrengti atskiras persirengimo patalpas, lentynėles, kilimėlius veidrodžius, pakabas drabužiams, nėra įtvirtinta teisės aktuose, tokių priemonių nebuvimo teismas nelaikė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.
13. Įvertinęs pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo trukmę, teismas pareiškėjo patirtus išgyvenimus laikė neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo aspektu. Kita vertus, byloje esanti pažyma patvirtino, kad dėl patirto pažeidimo pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs ir sukrečiantys. Nagrinėjamu atveju nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgė į pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad būtų siekiama sąmoningai pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Kadangi iš atsakovo pareiškėjui teismo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Kadangi ši byla teisme iškelta 2023 m. gegužės 18 d., pareiškėjui teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 100 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
III.
14. Pareiškėjas M. O. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priteisti prašomą 3 000 Eur neturtinę žalą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki dabar yra kalinamas Pravieniškių kalėjimuose, nuolat keičiant kameras, todėl buvo sunku apsiprasti, be to, patirdavo privatumo pažeidimus, dušuose nebuvo pertvarų, langai permatomi, o tai pareiškėjui sukeldavo neigiamus išgyvenimus. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nuolat patirdavo patyčias duše ir dėl to, dabar jaučia ilgalaikes pasekmes. Prie apeliacinio skundo pareiškėjas prideda kreipimusis dėl psichologinės pagalbos.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone. Atsakovas pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame papildomai nurodo, kad atsakovas teismui pateikė netikslius duomenis, kadangi į dušą buvo vedamas ne 1 kartą, bet 3 kartus per savaitę, t. y. ir tomis dienomis kai grįždavo po futbolo, krepšinio treniruočių ar treniruoklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų, kuriais jam laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. (skundo pateikimo teismui diena) nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos (nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu), atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d. pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu, todėl priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje skundą atmetė.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad jam turi būti priteista 3 000 Eur kompensacija. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.
22. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurių jis nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kreipimusis dėl psichologinės pagalbos). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
23. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
24. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti įrodymus ir teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas prijungti ir išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020). Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Byloje pareiškėjas turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmetamas.
25. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvusiuose Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje): nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 11 d. 1-ajame sektoriuje; nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d. 2-ajame sektoriuje; nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. 3-ajame sektoriuje; nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. 1-ajame sektoriuje; nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki dabar 3-ajame sektoriuje. Teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d., pareiškėjas buvo priverstas naudotis dušu 2-ajame sektoriuje, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros, todėl vertino, jog pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta.
26. Nors pareiškėjas teigia, kad dušu naudojosi tris kartus į savaitę, duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojančioje Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo kaip nurodo pareiškėjas, t. y. tris kartus per savaitę.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimo pobūdžiu (privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu), tačiau nesutinka su laikotarpiu (2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d.) ir mastu. Nustatyta, kad nors byloje esančios fotonuotraukos yra darytos 2022 m. kovo ir spalio mėnesiais, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 13) aiškiai nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje pertvaros bendrojoje dušinėje buvo įrengtos 2022 m. vasario mėnesį, 3-ajame sektoriuje – 2022 m. spalio mėnesį, o apie pertvarų bendrojoje dušinėje įrengimą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje duomenų nepateikė. Kadangi pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir 1-ajame, ir 3-ajame sektoriuose iki pertvarų bendrosiose dušinėse įrengimo, atitinkamai iki 2022 m. vasario ir spalio mėn., taigi ir šiais laikotarpiais jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 11 d. (5 kartus) kalint 1-ajame sektoriuje bei laikotarpiais: nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. (39 kartus), nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (19 x 2 = 38 kartus) kalint 3-ajame sektoriuje. Taip pat, kaip tinkamai nustatė ir pirmosios instancijos teismas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 14 d. (5 kartus), pareiškėjas buvo priverstas naudotis dušu, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros 2-ajame sektoriuje.
28. Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad viso pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta 87 kartus.
29. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu 87 kartus nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu), taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, į ginamų vertybių turinį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 850 Eur.
30. Nors pareiškėjas skunde prašė jam priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pareiškėjui M. O. 850 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui M. O. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.