- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- 1-110-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16887-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Civilinis ieškovas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 13 d. apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui (9 punktas), sukdamas į kairę neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio (127 punktas) ir nuvažiavo į pakelės griovį, dėl to buvo sužalotas automobilio keleivis P. Ž., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl uždaro dešinio žastikaulio kūno lūžio ir nubrozdinimo kaktoje.
Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo išsigandęs, todėl nesakė tiesos, tada davė melagingus parodymus. Dabar pripažįsta, kad tada sakė netiesą. Parodymus keičia, nes prabilo sąžinė. P. Ž. nepilnametis, galvojo, kad jam skirs švelnesnę bausmę. Susirinko pas jį sode 2022 m. gegužės 13 d. E. L., J. S., T. K., ir jis. Sėdėjo, kalbėjosi. Paskambino K. S., klausė ar gali prisijungti, atsakė, kad gali. K. S. atvažiavo su P. Ž. „Ford Mondeo“ automobiliu. Automobilis turbūt priklauso P. Ž. tėvui. Nusprendė pasivažinėti, tiksliau jis paprašė P., kad nuvežtų iki degalinės. Sėdo jis vairuoti, galvojo, kad moka vairuoti automobilį, rakteliai buvo automobilyje. Kartu važiavo P. Ž., kuris buvo šalia jo, o T. K. atsisėdo gale, jis sėdo už vairo. Į degalinę vyko nusipirkti maisto. Jis buvo blaivus, nei vienas nevartojo alkoholio. Netoli nuvažiavo. Važiavo nuo žiedo, prieš (duomenys neskelbtini) miestą pasuko į dešinę pusę, į kelią kuris veda link (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo apie 500 metrų. Į griovį įvažiavo, nes išsigando ir pasimetė. Greitis buvo apie 70 km/h. Keleiviui T. K. nieko nebuvo. Jis ir P. Ž. trenkėsi į stiklą galvomis. Susitrenkė alkūnę, buvo ištinusi. Iš pradžių P. Ž. nieko nesakė, išlipus iš mašinos pradėjo sakyti, kad skauda ranką. Jis bandė užkurti mašiną, bet nebesikūrė. Buvo tamsus paros metas. Pro šalį važiavusi sustojo moteris. P. prie moters priėjęs pasakė visą situaciją, kad jam skauda ranką. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Jis su T. K. išėjo į sodą pasiimti telefono, nes buvo palikęs krautis. Būtų ieškoję, su kuo ištraukti automobilį iš griovio. Savo elgesį vertina blogai, nepagalvojo, gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta. Sutinka, kad būtų priteisti. Žalos neatlygino, nes areštuota jo sąskaitą. P. atsiprašė, kada jis gulėjo ligoninėje.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Nukentėjusiojo P. Ž. (nepilnametis) parodymais, kad tiksliai kada įvyko eismo įvykis nepamena. Žino, kad buvo šį mėnesį. Įvykio vakarą ėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą apie 20 ar 21 val., tikslaus laiko nepamena. Ėjo su draugu L. M.. Jie iš anksto planavo susitikti. Susitikę planavo pasikalbėti apie reikalus. Eidami tiesiog vaikščiojo ir pradėjo kalbėti apie automobilius. Pokalbio metu L. M. paklausė, kokį automobilį jis turi. L. M. jis parodė automobilį „Ford Mondeo“, kuris buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime. Automobilis stovėjo kieme. Nepamena, ar jis buvo užrakintas ar ne. Ar parodęs automobilį „Ford Mondeo“ turėjo raktelius, nepamena. Apžiūrėdami automobilį, užvedė jį rakteliu, tačiau nežino, ar turėjo raktelius pasiėmęs iš namų, ar jie buvo palikti sodyboje. Žino, kad jis pirmas užvedęs automobilį sėdo į vairuotojo pusę. Kai jis sėdo į vairuotojo pusę, draugas L. M. stovėjo prie jo. Pamatę, kad automobilyje mažai kuro, L. M. pasiūlė užpilti kuro. Žino, kad po to, kai L. M. pasiūlė užpilti kuro, jis sėdo į vairuotojo pusę. Jis tada sėdo į priekinę keleivio pusę. Ar tuo metu jau kažkas buvo su jais nepamena. Žino, kad kažkuriuo metu prie jų prisijungė vaikinas, kurio nepažįsta. Jis buvo L. M. draugas. Kai L. M. sėdo į automobilį, o jis į priekinę keleivio pusę, jie vyko užsipilti kuro į degalinę. Į kurią degalinę vyko, pasakyti negali. Automobilį iš sodybos vairavo L. M.. Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš sodybos, nežino, nežiūrėjo į laikrodį. Jis iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, važiavo į sodus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. Mano, kad soduose buvo neilgai. Pamena, kad iš sodų važiavo galimai į degalinę. Važiuodami žvyrkeliu soduose kažkur pasuko ir paskui sustojo. L. M. sėdėdamas už automobilio vairo sustojo. Po sustojimo L. M. pasuko į dešinę pusę. L. M. pasukus į dešinę, jis neišsuko vairo ir nuvažiavo nuo kelio. Kokiu greičiu L. M. važiavo, jis nežino, mano, kad palengva. L. M. bandė sukti, tačiau tikriausiai užsikirto vairas ir galbūt nusispaudė „gazas“, dėl to nuvažiavo į pakelės griovį. Pradėjus važiuoti ir įvyko eismo įvykis, nes nebesisuko vairas. Eismo įvykio metu jis galva trenkėsi į priekinį automobilio stiklą, L. M. taip pat trenkėsi. Po trenkimo jam iš kaktos bėgo kraujas. Po smūgio jis liko automobilyje, nes tai buvo jo automobilis. L. M. norėjo pasilikti su juo, tačiau jo draugas, kurio nepažįsta, buvo labai išsigandęs. Jie abu buvo šoke. L. M. draugas norėjo grįžti. Po įvykio L. M. teiravosi, ar jam viskas gerai. Jis atsakė, kad jaučia jog lūžo ranka. L. M. suprato, kad jis yra sužeistas ir išėjo. Pamena, kad dar L. M. su draugu būnant prie automobilio, prie jų sustojo kitas automobilis. Ką tiksliai sakė nepamena, tačiau mano, kad jie iškvietė policijos pareigūnus. Ten buvo du vyrai, kurių nepažįsta. Ar tie vyrai dar matė L. M. su draugu prie automobilio, jis nežino. Prisimena, kad L. M. su draugu ėjo į sodus pasiimti mobiliojo ryšio telefono, nes prie savęs neturėjo. Jie norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Abu ėjo į sodus, nes ten kažkuris iš jų turėjo sodo namelį, jei gerai žino. Žino, kad netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Dėl sužalojimų jis buvo išvežtas į ligoninę. L. M. padarė eismo įvykį vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, kuris priklauso jo tėčiui M. Ž.. Daugiau tą vakarą niekas nebuvo prisėdęs prie automobilio vairo. Po įvykio L. M. buvo su juo susisiekęs. Jis teiravosi kaip ranka, sakė sumokės už rankos gydymą. L. M. labai atsiprašinėjo. Jis atleido L. M. ir pretenzijų neturi. Ar L. M. turi vairuotojo pažymėjimą, nežino. Kiek buvo su juo, L. M. alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 94-98).
Papildomais nukentėjusiojo P. Ž. parodymais, kad prie ankščiau duotų parodymų paaiškina, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo L. M.. Jis vairavo automobilį „Ford Mondeo“, kuris priklauso tėčiui M. Ž.. Eismo įvykio metu jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, L. M. sėdėjo vairuotojo pusėje, o gale sėdėjo vaikinas pravarde „K.“. Įvykio metu automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Mano, kad niekas nematė, jog L. M. sėdėjo už automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir vairavo šį automobilį. Kaip L. M. pasiėmė automobilį ir sėdo į vairuotojo pusę, nepamena. Jie lyg ir važiavo į degalinę. Tiksliai nepamena, ar jis davė automobilį, ar jis pasiėmė pats. L. M. tiesiog pasakė „važiuojam“ ir jie važiavo. Jis mažai ką bepamena iš įvykio. Mano, kad pirminiai parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis, kadangi šiuo metu labai mažai ką pamena. Po eismo įvykio praėjus maždaug 10 ar 11 dienų, jis susitiko su L. M.. Žino, kad su juo susitiko maždaug po tiek dienų, nes būdamas ligoninėje skaičiavo dienas. Pamena, kad grįžęs į namus, tai buvo trečiadienis, jis su draugu ėjo į jo močiutės darbą ir eidamas keliu sutiko L. M.. L. M. klausė, kiek reikės sumokėti už ranką, siūlė pasirašyti popierių, kuriame būtų nurodyta, kad jis vairavo automobilį eismo įvykio metu. Jis norėjo įtikinti, kad neva jis sudaužė automobilį. Iš pradžių L. M. paklausė apie sveikatą, o tik vėliau pasiūlė parašyti raštelį, kuriame jis prisipažintų vairavęs. Iš pradžių jis nesutiko su jo pasiūlymu ir jie išsiskirstė. Po pokalbio su L. M., jo draugas K. K., su kuriuo ėjo, pasakė, kad pokalbio metu L. M. kojos virpėjo. Jis suprato, kad L. M. yra išsigandęs. Praėjus maždaug mėnesiui nuo grįžimo į namus, jis sutiko L. M.. Jie susitiko atsitiktinai. Kai susitiko, L. M. vėl kalbėjo apie popierių. L. M. sakė, kad jeigu jis apsiims vairavęs automobilį, jis duos pinigų, kad susimokėtų baudą už vairavimą, operaciją, aikštelę, kur stovi automobilis ir visą tyrimą. L. M. sakė, kad jis duos 350 eurų. Pokalbio metu L. M. sakė, kad pinigus duos savaitės bėgyje nuo lapelio pasirašymo. Jo ir L. M. pokalbį girdėjo pastarojo močiutė. Ji girdėjo, nes pokalbis vyko jo kambaryje. Pokalbio metu jis sutiko pasirašyti raštelį. L. M. tiesiog prašė pasirašyti šį raštelį, jis nevertė to daryti. Kai sutiko pasirašyti, jis nepamena, ar kas sakė ką rašyti. Pamena tik tai, kad L. M. močiutė pasakė, kaip turi atrodyti raštelis. Nepamena, ar ji sakė, kas turi būti parašyta. Po raštelio pasirašymo L. M. nedavė pinigų. Rašydamas raštelį jis suvokė, kad nori apsiimti jo kaltę. Taip darė, nes pagailo L. M.. Po raštelio pasirašymo L. M. nebuvo sutikęs. Nepamena, ar pasirašė vieną ar kelis egzempliorius. Žino, kad pasirašytą lapą paliko L. M.. Apie tai, kad pasirašė raštelį, niekam nesakė. Spaudimo, norėdamas, kad jis pasirašytų raštelį, kuriame nurodytų, kad būtent jis vairavo automobilį, L. M. nedarė. Užtikrintai ir tvirtai teigia, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo L. M. ir jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis nukentėjo. Dar paaiškino, kad kai buvo visi trys griovyje, prie jų buvo sustojęs didelis „Volvo“ automobilis, kurio vairuotojas ir keleivė klausė, ar jiems reikia pagalbos. Tuo metu dar buvo visi trys. Kai automobilio vairuotojui kažkuris iš vaikinų pasakė, kad pagalbos nereikia, automobilis nuvažiavo. Netrukus prie jų sustojo antras automobilis. Tuo metu L. M. ir jo draugas „K.“ išėjo ieškoti pagalbos. Iš automobilio išlipę asmenys iškvietė pagalbą (1 tomas, b. l. 105-109).
Liudytojos L. Ž. (nukentėjusiojo P. Ž. atstovė pagal įstatymą) parodymais, kad jos sūnus yra P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pamena, kad 2022 m. gegužės 13 d. apie 21 val. sūnus paprašė išleisti pas draugus. P. Ž. nesakė, kur jis ruošiasi eiti, o ji su vyru net nesiteiravo, kur jis eis, kadangi jis visada eidavo pas tuos pačius, jai su vyru pažįstamus draugus. Dėl to šį kartą net nepasiteiravo, kur sūnus eis. Sūnui leido išeiti iki 23 val. Pamena, kad apie 23.30 val. su vyru buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Būdami namuose laukė sūnaus skambučio, kad jis paskambins ir pasakys, dėl ko vėluoja į namus. Sūnus ne kartą yra vėlavęs grįžti, tačiau jis visada paaiškindavo dėl ko vėluodavo ir jo paaiškinimai būdavo nuoširdūs. Taigi, laukdama sūnaus skambučio, ji sulaukė felčerės J., kurios pavardės nežino, skambučio iš sūnaus telefono. Paskambinusi felčerė prisitarė ir paaiškino, kad sūnus pakliuvo į avariją ir jam įtariamas rankos lūžis. Taip pat pasiteiravo, ar gali jį lydėti į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Netrukus po skambučio GMP atvyko į namus jau su sūnumi ir visi kartu vyko į (duomenys neskelbtini). Kol lydėjo sūnų į ligoninę, jis nepasakojo konkrečių įvykio aplinkybių. Ji tiesiog pasiteiravo, kas vairavo automobilį, o sūnus pasakė, kad automobilį vairavo jo draugas L. M., kurio ji nepažįsta. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad nuvažiavo nuo kelio. Ji sužinojo, kad eismo įvykis buvo padarytas jiems priklausančiu automobiliu, nes ją informavo felčerė. Daugiau sūnus įvykio naktį nieko nepasakojo, jis skundėsi galvos ir rankos skausmu, dėl to prašė leisti jam nekalbėti. Naktį ji buvo su sūnumi ligoninėje. Sūnaus nieko nebeklausė ir leido jam pailsėti. Kitą dieną išvyko į namus, o sūnus liko ligoninėje. Sūnui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, sūnui buvo padaryta rankos operacija. Kiek žino, žasto kaulai buvo pasislinkę, dėl to buvo reikalinga operacija. Po operacijos su sūnumi bendravo tik telefonu, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo jo aplankyti. Pokalbio metu sūnus kai kuriuos dalykus vengė pasakoti ir teigė, kad ne viską prisimena. Sūnus negalėjo paaiškinti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) miesto nuvažiavo apie 7 km į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime yra negyvenama sodyba, kurią su šeima tvarko ir prižiūri. Toje sodyboje buvo paliktas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis ten seniai buvo paliktas, kadangi jis neturėjo nei draudimo, nei techninės apžiūros. Automobilis buvo važiuojantis, tačiau juo nesinaudojo, todėl laikė sodyboje. Automobilio užvedimo rakteliai būdavo laikomi namuose. Sūnus ir visi kiti šeimos nariai žinojo, kur laikomi sodybos ir automobilio raktai. Taigi, sūnus, jos manymu, prieš išeidamas pas draugus pasiėmė automobilio raktelius. Pokalbio metu sūnus teigė neatsimenantis, kaip nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir kaip atvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esančius sodus. Jis teigė, kad apie tai nieko papasakoti negali. Sūnus aiškina, kad jam sutrenkta galva ir jis dėl to nepamena kai kurių įvykio detalių. Sūnus teigė, kad automobiliu kartu su juo važiavo L. M., kuris ir vairavo jiems priklausantį automobilį „Ford Mondeo“ ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Paaiškino, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pavogtas. Sūnus P. Ž. pats pasiėmė automobilį, nes žinojo, kur jis yra ir kur padėti užvedimo rakteliai (2 t., b. l. 3-6).
Papildomais liudytojos L. Ž. parodymais, kad sūnui P. Ž. 2022 m. spalio 18 d. galutinai baigtas gydymas. Chirurgo išvada – P. Ž. yra sveikas, tačiau po pusės metų jis dar turės pasirodyti kaip gyja. Jis pusę metų turi atleidimą nuo fizinio lavinimo pamokos. Daugiau nieko nepaaiškins, kadangi ką žinojo, tą papasakojo pirminėje apklausoje. Sūnus P. Ž., kalbėdamas su ja savo parodymų nekeičia, toliau teigia, kad tikrai L. M. vairavo jiems priklausantį automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Sūnus po įvykio stresuoja ir yra dirglus. Jis kartais prašo raminamų vaistų, kad galėtų miegoti. Kai P. Ž. praneša, kad reikia vykti į apklausą, jis pradeda nervintis. P. Ž. teigia, kad jis streso nejaučia, tačiau jo elgesys išduoda, kad jis jaudinasi. P. Ž. jautriai reaguoja į visą procesą, jis klausia, kada viskas baigsis. P. Ž. nenori susitikti L. M.. Konkrečios priežasties jis neįvardina, jis sako, kad tiesiog nenori (2 t., b. l. 9-12).
Liudytojo M. Ž. parodymais, kad apie eismo įvykį, kuriame nukentėjo sūnus P. Ž., nieko paaiškinti negali, nes viską papasakojo žmona L. Ž.. Jis pats su sūnumi po įvykio nebendravo ir nežino kaip viskas įvyko. Viską žino iš žmonos pasakojimo ir ką girdėjo telefoninio pokalbio su sūnumi metu. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis registruotas jo vardu. Automobilį pirko maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų. Kiek pamena, už jį mokėjo apie 7000 litų. Automobilis įvykio metu pavogtas nebuvo, kadangi sūnus žinojo, kur laikomi užvedimo rakteliai. Automobilis apie 3 metus buvo paliktas (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, kurią su šeima tvarko ir prižiūri. Automobilis buvo nenaudojamas. Automobilio draudimas ir techninė apžiūra negaliojo, nors juo buvo galima važiuoti. Taigi, sūnus žinojo, kad automobilis puikiai važiuoja ir kur laikomi užvedimo rakteliai. Jie buvo laikomi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sodybos raktais. Kaip supranta, sūnus P. Ž., išeidamas iš namų pasiėmė automobilio raktelius ir kažkokiu būdu atsidūrė (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, kuri yra maždaug už 7 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto. Kaip jis ten nuvažiavo, su kuo ir pan., jis nežino. Sūnus mokėjo vairuoti automobilį, nes ne kartą yra važinėjęs aikštelėje. Kas iš tikro iš sodybos išvarė ir vairavo jam priklausantį automobilį nežino. Kiek žino, įvykio metu automobilis buvo užvestas su rakteliais, taigi be sūnaus žinios jo tikrai niekas nepaėmė. Jis tikrai nepavogtas. Po eismo įvykio automobilis buvo stipriai apgadintas. Kokia žala padaryta negali pasakyti, nes pats jo nematė. Automobilis, jo žiniomis, išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Kokia padaryta žala dėl automobilio sugadinimo patikslins eigoje (2 t., b. l. 21-24).
Liudytojo E. L. parodymais, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo draugo L. M. sode, esančiame už (duomenys neskelbtini) miesto. Tą vakarą L. M. sode dar buvo J. S., T. K., jis ir pats L. M.. Daugiau asmenų nebuvo, jei gerai pamena. Būdami sode tarpusavyje bendravo. Pamena, kad kai lauke jau buvo tamsu, tikslaus laiko negali pasakyti, gal buvo apie 23 val., prie L. m. sodo vartelių privažiavo automobilis. Iš pradžių buvo keista, nes jis nežinojo, kad kas nors dar turi atvažiuoti. Privažiavus automobiliui prie vartelių, L. M. su T. K. nuėjo pirmi, jei gerai pamena. Netrukus ir jis išėjo pažiūrėti, kas ten atvažiavo. Draugas J. S. tuo metu miegojo sodo namelyje. Išėjęs prie vartelių pamatė, kad atvažiavo P. Ž.. P. Ž. žino iš matymo, jis nėra draugas, tačiau jį pažįsta. Šiuo metu nepamena, ar jam priėjus P. Ž. buvo išlipęs iš automobilio ar ne. Jis atvažiavo tamsios spalvos automobiliu, kurio markės ir modelio neįsidėmėjo. Priėjus arčiau, automobilio gale sėdėjo T. K.. Pamatęs pravertas automobilio galines dureles, jis pats sėdo į galą už keleivio. Tuo metu galvojo, kad atsisėdus pakalbės ir viskas. T. K. sėdėjo už vairuotojo, gale. P. Ž. sėdėjo vairuotojo pusėje, o L. M. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Jam sėdus į automobilį, kažkas pasakė, kad važiuojam į degalinę. Kas tai pasakė nepamena. Po šių žodžių P. Ž. pradėjo važiuoti. Pavažiavus kelis metrus, automobilis užgeso. Tada jis išlipo iš P. Ž. vairuojamo automobilio dėl to, kad nujautė, jog kažkas bus negerai. Jis žinojo, kad P. Ž. nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Be to, iš jo vairavimo suprato, kad jis nemoka vairuoti ir neturi įgūdžių. Iš kur P. Ž. gavo automobilį nežino, tuo nesidomėjo. Tą vakarą viskas vyko labai greitai. Jam išlipus iš automobilio T. K. dar kvietė grįžti, tačiau jis atsisakė ir nuėjo atgal į sodo namelį. Grįžus į sodo namelį, J. S. dar miegojo. P. Ž. vairuojamu automobiliu išvažiavo L. M. ir T. K.. Praėjus kelioms minutėms po jų išvažiavimo, į sodo namelį grįžo T. K. ir L. M.. Jis matė, kad L. M. iš kaktos ir kairės rankos bėga kraujas. Pamatęs, kad L. M. bėga kraujas pasiteiravo, kas nutiko. Jis atsakė, kad automobiliu nuvažiavo į griovį. Tuo metu jis paklausė, kas vairavo automobilį, o L. M. atsakė, kad ne jo reikalas, nes jeigu jis mažiau žinos, tai visiems bus ramiau. L. M. turėjo omenyje, kad jeigu jis ką nors žinos, jis gali viską papasakoti kitiems. Taigi, kas vairavo, jis nežino. Jam pasiteiravus, kur yra P. Ž., L. M. ir T. K. pasakė, kad jis liko prie automobilio. Ar P. Ž. kas nors nutiko po įvykio, nei vienas nepasakė. Taigi, avarijos tikslių aplinkybių nežino, kadangi jie nieko konkrečiai nepasakojo. Tik praėjus kelioms savaitėms po eismo įvykio jis pamatė P. Ž., kurio ranka buvo įtvare. Pasiteiravus, kas nutiko, jis pasakė, kad susižalojo per avariją. Tada jis suprato, kad P. Ž. susižalojo būtent per eismo įvykį, kuomet važiavo kartu su L. M. ir T. K.. Daugiau P. Ž. jam nieko nepasakojo (2 t., b. l. 27-30).
Papildomais liudytojo E. L. parodymais, kad ankščiau duotų parodymų papildomai nieko nepasakys, kadangi viską papasakojo pirminėje apklausoje. Šiuo metu tik nori patikslinti tai, kad nėra tikras, kas išvažiavo P. Ž. automobiliu iš sodų. Kiek pamena, kai buvo įsėdęs į jo automobilio vidų, t. y. į galą, kažkas pasakė „važiuojam“. Tada automobilyje sėdėjo T. K., L. M., P. Ž. ir jis. Jis su T. K. sėdėjo automobilio gale, o P. Ž. su L. M. priekyje. Nei šiuo metu, nei duodamas pirminius parodymus, nebuvo tikras, kas sėdėjo vairuotojo pusėje. Pirminėje apklausoje nurodė, kad būtent P. Ž. sėdėjo vairuotojo pusėje, nes kažkas iš draugų taip sakė. Kuris draugas taip sakė, nepamena. Jis patikėjo draugo žodžiu ir pats nurodė, kad automobilį vairavo P. Ž.. Šiuo metu nėra tikras, kas sėdėjo vairuotojo pusėje ir kas vairavo automobilį. Tiksliai žino tai, kad P. Ž. automobiliu atvažiavo iki L. M. sodų. Jis atvažiavo kartu su K. S.. Kas automobilį vairavo eismo įvykio metu, nežino. Taip pat nėra tikras, kas vairavo išvažiuojant iš sodų, kai jis išlipo. To nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Vairuoti galėjo arba P. Ž. arba L. M.. Daugiau pirminėje apklausoje duoti parodymai buvo teisingi ir prašo jais vadovautis (2 t., b. l. 39-42).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas E. L. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip atrodė ir ką sakė L. M. grįžęs po eismo įvykio. Užfiksuota, kad priešais filmuojantį vaikiną (nustatyta, kad E. L.) stovi svirduliuojantis ir aimanuojantis L. M.. Filmuojantis vaikinas sako priešais stovinčiam L. M.: „Paro to (duomenys neskelbtini) savo ranką. Eik to (duomenys neskelbtini)...“. Priešais stovintis L. M. dejuoja ir sako: „Aj, (duomenys neskelbtini)“. Filmuojantysis sako: „Tai čia (duomenys neskelbtini) įamžinta bus, (duomenys neskelbtini). Paro kaktą“. L. M.: „Dorns to (duomenys neskelbtini), aš čia kai (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) į griov, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti, kad L. M. kairės rankos alkūnė nubrozdinta, kairėje kaktos pusėje prie plaukuotos dalies yra prakirsta ir šiek tiek nubėgęs kraujas ant veido. Ant nosies nuo vidurio labiau į dešinę pusę yra nežymus apskritimo formos įdrėskimas. L. M. vilki šviesiai pilkos spalvos džemperį, už džemperį šviesesnes pilkas kelnes ir avi mėlynos spalvos kedus (2 t., b. l. 31).
Liudytojo T. K. parodymais, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti 13 d., apie 19 val., nuėjo pas draugą L. M. į sodą, esantį už (duomenys neskelbtini) miesto. Koks tiksliai adresas yra sodo nežino, tačiau namelis stovi pagrindinėje gatvėje įvažiavus į sodus. L. M. sodo namelyje buvo jis, E. L., J. S. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta ir matė pirmą kartą. Būdami sodo namelyje alkoholio nevartojo, tiesiog tarpusavyje kalbėjo. Pamena kad vakare, kai lauke buvo tamsu, galėjo būti apie 23 val., L. M. „Messenger“ programa paskambino kažkoks vaikinas. Jis norėjo atvažiuot į L. M. sodą. Netrukus po skambučio prie sodo namelio atvažiavo automobilis. Automobilis, jei gerai pamena, buvo „Ford“, tamsios spalvos. Daugiau apie automobilį nieko pasakyti negali, kadangi neįsidėmėjo. Pirmas prie atvažiavusio automobilio išėjo L. M., o netrukus jis pasikvietė jį prieiti arčiau. Priėjęs matė, kad prie automobilio galo stovėjo nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, tai buvo P., kurio pavardės nežino ir L. M.. Jie tarpusavyje kalbėjosi. Jam priėjus, P. (nustatyta, kad Ž.) pasiūlė važiuoti pasivažinėti. P. Ž. atrodė blaivus. Pasiūlius pasivažinėti jis ir L. M. sutiko. Iš pradžių nežinojo, kur gali važiuoti, tada kažkas pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), esančią degalinę. Nusprendus važiuoti į degalinę, kažkas iš draugų išėmė automobilio gale buvusius daiktus. Jeigu gerai pamena, ten buvo kažkoks skardos gabalas. Jį išėmė iš automobilio ir paliko sodo namelyje ar prie jo. Daugiau lyg ir daiktų nebuvo. Pralaisvinus vietą į automobilio galą sėdo jis ir E. L.. Jis sėdo į galinę vietą už vairuotojo, o E. sėdo į galą už keleivio. L. M. sėdo į priekinę keleivio pusę, o P. Ž. už vairo. Kai sėdo į automobilį, jis nežinojo, kad P. Ž. yra nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuo metu tai nelabai rūpėjo. Jam tiesiog pasiūlė važiuoti ir jis sutiko. Pradėjus važiuoti ir pavažiavus kelis metrus, P. Ž. užgeso. Jautėsi, kad jis nelabai gerai moka vairuoti. Kai P. Ž. automobilis užgeso, tada E. L. nebenorėjo važiuoti ir išlipo iš automobilio. Jis išlipo netoli sodo namelio, nes jie buvo nedaug pavažiavę. Tuo metu sodo namelyje buvo pasilikęs J. S. ir jam nepažįstamas vaikinas. E. S. grįžo pas juos. Tada automobiliu važiavo jis, L. M. ir P. Ž.. P. Ž., užvedęs automobilį, pradėjo vėl važiuoti. Jis važiavo iš sodų link pagrindinio kelio. Privažiavęs sankryžą P. Ž. nesustojo prie „Stop“ ženklo ir važiuodamas vidutiniu greičiu, t. y. nebuvo labai greitai ir nebuvo labai lėtai, koks buvo greitis nematė, jis iš šalutinio kelio nestabdęs išvažiavo į pagrindinį kelią. P. Ž., išvažiavęs į pagrindinį kelią, kiek matė, mėgino pasukti vairą į kairę pusę, tačiau jis nesuko vairo, nes rankos lyg nuslydo nuo vairo ir tada nuvažiavo tiesiai į pakelės griovį. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Nei vienas iš jų nesegėjo saugos diržo. Smūgio metu jis sėdėdamas už vairuotojo krūtine trenkėsi į sėdynę. Kur tekėsi kiti nematė, nes viskas vyko labi greitai. Po smūgio dužo priekinis automobilio stiklas. Automobiliui sustojus, visi greitai išlipo iš automobilio. Matė, kad L. M. iš galvos, kaktos srities, bėgo kraujas. Ar P. Ž. kur nors bėgo kraujas nematė. Išlipę iš automobilio kelias minutes pastovėjo ten, kur kiekvienas išlipo. Pastovėjus kelias minutes, keliu pravažiavo automobilis, kuris sustojo. Iš sustojusio automobilio išlipo moteris. Tuo metu buvo išsigandęs dėl to, kas įvyko ir nelabai rūpėjo, kas sustojo ir pan. Sustojusi moteris teiravosi, ar jam ir kitiems reikia pagalbos. Kažkuris pasakė, kad pagalbos nereikia. Atsakius, kad nereikia pagalbos, moteris dar stovėjo prie kelio ir niekur nevažiavo. Tuo metu jis, supratęs, kad gali kilti problemų, nes bus iškviesti policijos pareigūnai, nusprendė grįžti į sodą. Norėdamas grįžti į sodą, jis L. M. pasiūlė eiti kartu. Jis iš pradžių nenorėjo eiti, tačiau netrukus paklausė ir abu ėjo atgal į sodą. Eidami praėjo pro moterį, kuri stovėjo ant kelio. Ką darė P. Ž. nelabai pamena. Kai jis su L. M. praėjo pro moterį, ji nieko nesakė. Kas vyko toliau, kai jis su L. M. grįžo į sodo namelį nežino. Ar P. Ž. po įvykio sakė, kad jam kažkur skauda ar jis yra susižeidęs, nežino. Tuo metu viskas vyko labai greitai. Praėjus kažkiek laiko po įvykio, jam L. M. pasakė, kad dėl eismo įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam tai pasakė P. Ž.. Po šios informacijos jautėsi ramus, kadangi jis nieko nepadarė, tiesiog važiavo kartu. L. M. taip pat jautėsi ramus, kadangi jis taip pat nieko nepadarė. Kiek kartų ir kaip bendravo L. M. su P. Ž. po įvykio nežino, tuo nesidomėjo. Kadangi P. Ž. nepažįsta ir įvykio metu matė jį pirmą kartą, nelabai domėjosi, kas vyksta po to. Kodėl P. Ž. teigia, kad automobilį vairavo L. M. - nežino. Taip pat nežino, iš kur P. Ž. gavo automobilį. Tai nelabai rūpėjo (2 t., b. l. 45-49).
Papildomais liudytojo T. K. parodymais, kad prie ankščiau duotų parodymų nori paaiškinti, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, įvykusio eismo įvykio metu, kurio metu nukentėjo kartu važiavęs P. Ž., automobilį „Ford“ vairavo L. M.. Pirminėje apklausoje sakė, kad automobilį vairavo pats P. Ž.. Šie parodymai buvo netikslūs. Praėjus šiek tiek laiko po eismo įvykio, gerai pergalvojo, kas ir kaip buvo tą vakarą, ir prisiminė, kad iš pradžių papasakojo netikslias įvykio aplinkybes. Dabar prisimena viską ir paaiškina, kad automobilį tikrai vairavo L. M.. Buvo taip, kad jam, E. L., J. S. būnant L. M. sodo namelyje apie 23 val. atvyko P. Ž. ir K. S.. Jie abu atvyko P. Ž. vairuojamu automobiliu „Ford“. Jiems atvažiavus, L. M. kažką kalbėjo su P. Ž., tačiau jis negirdėjo ką, nes su E. L. stovėjo šiek tiek atokiau nuo jo. Žino, kad kažkuriuo metu P. Ž. stovint prie automobilio, L. M. sėdo į automobilio vairuotojo pusę. L. M. siūlė jam ir E. L. važiuoti kartu. Jis norėjo važiuoti kažkur pavažinėti, gal net siekti (duomenys neskelbtini) miestą. Kadangi jis tą vakarą buvo girtas, nes vartojo alkoholį su E. L., L. M. ir J. S., sutiko važiuoti kartu. Tai padarė net negalvodamas apie pasekmes. Iš pradžių į automobilio vidų, t. y. galinę sėdynę, sėdo jis ir E. L.. E. L. greitai išlipo, nes išsigando pamatęs, kaip važiuoja L. M.. Jis išlipo L. M. pavažiavus tik kelis metrus. Pavažiavus L. M. užgeso automobilis. Matėsi, kad jis nemoka važiuoti ir visiškai nebesiorientuoja. Automobilio priekyje sėdėjo P. Ž., kurio ir buvo automobilis ir L. M., kuris vairavo automobilį. E. L. išlipus, gale už vairuotojo pusės sėdėjo jis. Kodėl P. Ž. liko automobilyje - nežino. Gal jis bijojo duoti vieniems automobilį, nes suprato, kad nieko gero nebus. Taigi visi trys pradėjo važiuoti. L. M. važiuojant nuo sodų link (duomenys neskelbtini) miesto, jis privažiavęs sankryžą nesustojo prie „Stop“ ženklo ir iš šalutinio kelio, kirtęs pagrindinį kelią, važiavo tiesiai į pakelės griovį. Kiek matė, L. M. net nepasuko vairo į kairę ar dešinę pusę, kad nenuvažiuotų į griovį. Kodėl jis taip padarė nežino, gal dėl girtumo. Kai automobilis nuvažiavo į pakelės griovį, visi trys išlipo iš automobilio. Jie neklysta, P. Ž. išlipo pirmas apžiūrėti automobilio. Tada išlipo jis ir L. M.. Pamatęs, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis sustojo ir iš jo išlipo du vyrai, išsigando ir sakė, kad nori eiti iš įvykio vietos. Tai išgirdęs L. M. nedvejojo ir ėjo kartu, nors iš pradžių jis norėjo pasilikti su P. Ž.. Jam pradėjus bėgti link sodų, kartu bėgo ir L. M.. P. Ž. liko vietoje. Jiems bėgant per kelią, kelkraštyje stovėjo vienas automobilis iš kurio buvo išlipę du vyrai, o jiems perbėgus per kelią, šalia sustojusio automobilio sustojo dar vienas automobilis. Kas ten išlipo nematė, nes skubėjo atgal į L. M. sodą. Įvykio vietoje nepasiliko, nes buvo labai išsigandęs. Suprato, kad įvyko eismo įvykis ir jie buvo dėl to kalti. Jis bijojo būti apkaltintas vairavęs automobilį. Kai paliko P. Ž. prie automobilio, jis nežinojo, kad jis rimtai sužeistas. P. Ž. buvo minėjęs, kad jam skauda ranką, tačiau nežinojo, kas jam tiksliai yra. Jis nematė, ar jam iš kur nors bėgo kraujas. Taigi perbėgus į L. M. sodą, jie apie įvykį papasakojo E. L.. Jis dar filmavo L. M. kaip jis atrodo. L. M. po eismo įvykio buvo perkirsta kakta ir sužeista ranka. Iš tų vietų bėgo kraujas. Jis pats nebuvo sužeistas. Taigi E. L. žinojo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. M., vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo tiesiai į pakelės griovį. Papasakojus kas įvyko, jie dar šiek tiek pabuvo ir ėjo į namus. Tuo viskas ir pasibaigė. Kaip minėjo, iš pradžių nenurodė, kad automobilį vairavo L. M., nes dėl girtumo buvo susimaišęs. Šiuo metu patikslina, kad P. Ž. automobilį „Ford“ vairavo L. M.. Jis vairuodamas nesuvaldė automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis (2 t., b. l. 52-55).
Liudytojo K. S. parodymais, kad L. M. yra jo draugas, kurį pažįsta nuo vaikystės. 2022 m. gegužės 13 d. buvo L. M. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini)o miesto sodų bendrijoje, tikslaus namelio adreso nežino. Jis į L. M. sodo namelį atvažiavo su P. Ž.. Atvažiavo P. Ž. vairuojamu automobiliu „Ford“. Automobilį P. pasiėmė iš savo sodybos. Prieš važiuojant į sodus, jie 3-4 valandas ištisai buvo drauge. Žino, kad susitikus P. Ž. pasiūlė eiti pas jį į sodybą, esančią netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Kur tiksliai yra jo sodyba nežino ir tiksliai pasakyti negali, nes ten lankėsi tik vieną kartą. Nėra tikras, ar galėtų parodyti kur yra jo sodyba. Gegužės 13 d. buvo pirmas kartas kai ėjo į P. Ž. sodybą. Ėjo dviese, daugiau su jais nieko nebuvo. Ko tiksliai ėjo į P. Ž. sodybą nepamena, berods P. norėjo parodyti sodybą. P. Ž. sakė, kad turi sodybos raktus. Jie ten ėjo neturėdami konkretaus tikslo. Nuėjus į P. Ž. sodybą, ten pabuvo, pavaikščiojo. Tada, kai lauke jau buvo tamsu, laiko nepamena, jam per „Messenger“ programą paskambino L. M.. Jis pasiūlė ateiti į jo sodą. Jam pasakė, kad nežino ar ateis, nes yra su P. Ž.. L. M. pasakė, kad gali eiti kartu. Tada jis P. Ž. pasiūlė eiti pas L. M.. Kiek žino, P. Ž. L. M. pažįsta, tačiau mažiau nei jis. Po siūlymo P. Ž. sutiko eiti pas L. M.. Jis ne iš karto sutiko eiti, tačiau vėliau sutiko. Tada P. Ž. pasiūlė važiuoti pas L. M. automobiliu. Automobilis stovėjo sodybos kieme. Iš pradžių jis nesutiko važiuoti su P. Ž., tačiau vėliau sutiko. Iš kur P. Ž. gavo automobilio raktelius nežino. P. Ž. sėdo į automobilio „Ford“ vairuotojo pusę, o jis sėdo į priekinę keleivio pusę. Pradėjus važiuoti, P. Ž. automobilį vairavo ganėtinai gerai. Nebuvo panašu, kad jis vairuotų pirmą kartą. Važiuodami link sodų nebuvo užgesę. Link sodų nuo P. Ž. sodybos važiavo lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) kaimo. Nuo (duomenys neskelbtini) važiavo pagrindiniu keliu link sodų. Kur tiksliai buvo L. M. sodas tiksliai nežino. Važiuodamas paskambino L. M. paklausti, kur yra jo sodas. L. M. pasakė maždaug kur važiuoti ir pasakė, kad jis išeis jų pasitikti. Pokalbio metu L. M. pasakė, kad atvažiuoja automobiliu. Jei gerai pamena, L. M. klausė, iš kur gavo automobilį, o jam atsakė, kad ten P. Ž. automobilis. Nuvažiavus į sodus, juos pasitiko L. M.. Jis pasitiko vienas prie namelio. Atvažiavę išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėti. Paėjęs toliau nuo automobilio prie sodo namelio, jis kalbėjo su L. M.. P. Ž. tuo metu buvo išlipęs ir stovėjo prie automobilio. Netrukus jis atėjo prie jų. Tada L. M. pasakė eiti į namelį. Jis ten kvietė eiti tiesiog pabūti, nes dėl to ir kvietė paskambinęs. Ruošdamasis eiti į sodo namelio vidų, jis išgirdo kaip L. M., priėjęs arčiau P. Ž., pradėjo kažką sakyti apie važiavimą. Jis suprato, kad L. M. nori kažkur važiuoti. Tai išgirdęs nuėjo prie L. M. su P. Ž. ir jų paklausė, kur jie nori važiuoti. Nepamena ką tiksliai pasakė, tačiau L. M. minėjo, kad reikia kuro ar dar kažko. Esmė buvo ta, kad jis tiesiog norėjo kažkur važiuoti. Kaip iš pokalbio suprato, jie norėjo važiuoti link kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur yra žiedas, nes ten yra degalinė. Ką tiksliai sakė P. Ž. nežino, tačiau, kaip pamena, jis nelabai norėjo važiuoti. Pokalbio apie važiavimą eigoje iš sodo namelio į lauką išėjo dar du vaikinai, t. y. E. L. ir T. K.. Atėję vaikinai išgirdo pokalbio apie važiavimą pabaigą. Tada jie abu pradėjo klausinėti, kas ir kur nori važiuoti. Kažkas pasakė, kur nori važiuoti, tačiau kas pasakė negirdėjo, nes buvo pasivedęs P. Ž. į šoną pakalbėti. Jam pasakė, kad jis niekur nevažiuotų ir neduotų automobilio. P. Ž. pasakė, kad „gerai“. Jiems kalbant su P. Ž., prie jų atėjo L. M.. Iš pradžių jis atėjo vienas ir prašė P. Ž. važiuoti. L. M. sakė: „važiuojam“, o po to sakė, kad jis pats vairuos P. Ž. automobilį. Tuo metu, kai L. M. prašė automobilio, arčiau jų atėjo T. K. ir E. L.. Ar jie ką nors sakė, jis nelabai pamena. Mano, kad T. K. ir E. L. taip pat norėjo važiuoti. L. M. tuo metu prašė ir prašė P. Ž. kažkur važiuoti. Jis P. M. pasakė, kad nevažiuotų visai ar bent jau tada jis vairuotų automobilį. Jis nenorėjo, kad L. M. vairuotų, nes nebuvo matęs, kaip jis vairuoja. Ar L. M. tą vakarą buvo vartojęs alkoholio nežino, kvapo neužuodė. Tą vakarą jis atrodė agresyvesnis nei įprastai. P. Ž. iš pradžių norėjo sutikti su juo, t. y. niekur nevažiuoti, o jei ir važiuoti, kad bent jau jis vairuotų. Tada L. kažkaip priprašė P. Ž. važiuoti ir jis leido L. vairuoti automobilį. L. M. P. Ž. sakė, kad jam duotų vairuoti, nes jis moka vairuoti, tai darė gyvendamas užsienyje. P. Ž. sutiko ir leido L. M. vairuoti automobilį. Jis matė, kad į automobilio „Ford“ vairuotojo pusę sėdo L. M., o į priekinę keleivio pusę sėdo P. Ž.. E. L. su T. K. norėjo sėsti į galą, tačiau E. L., pamatęs, kad už vairo sėdi L. M., išlipo iš automobilio. Jis suprato, kad E. L. iš automobilio išlipo būtent dėl to, kad už vairo sėdėjo L. M.. Prieš minėtiems asmenims išvažiuojant, jis dar priėjo prie L. M. ir paklausė, ar jis tikrai nori važiuoti. Taip pat pasakė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis žinojo, kad L. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes yra pasakojęs, kad bandė laikyti vairavimo egzaminus, tačiau neišlaikė. Tai prisiminęs bandė atkalbėti L. M. nuo važiavimo. L. M. tada pasakė, kad nieko nebus ir jie greitai suvažinės. Kur jie tiksliai važiavo nežino, tačiau prieš tai kalbėjo, kad užsipilti kuro. Kai L. M. pasakė, kad nieko nebus, jis dar pasilenkė prie P. Ž., kuris sėdėjo priekinėje kleivio vietoje ir pasiteiravo, ar jis tikrai nenori pasikeisti vietomis su L. M., t. y. kad jis vairuotų. P. Ž. atsakė, kad nebesikeis ir važiuos. Jis matė, kaip automobilį „Ford“ vairavo L. M.. Pradėjus važiuoti ir pavažiavus apie 10 m, automobilis užgeso. Jis suprato, kad L. M. negali ir nemoka vairuoti. Kai automobilis užgeso, norėjo pribėgti prie automobilio ir pasakyti kad L. M. nevairuotų, nes nemoka to daryti. Norėjo, kad L. M. išliptų iš automobilio. Kai jis priartėjo prie automobilio ir buvo maždaug 3 metrų atstumu, pamatė kaip įsijungė automobilio šviesos, užsikūrė automobilis ir nuvažiavo. Mano, kad nuvažiavo vidutiniu greičiu. Automobilis nuvažiavo link išvažiavimo į žiedą. Kai pamatė, kad jie nuvažiavo, jis nuėjo į sodo namelio vidų. Namelio viduje buvo J. S. ir E. L.. Jis nuėjęs į namelio vidų, laukė grįžtančio P. Ž.. Manė, kad jie greitai grįš. Praėjus maždaug 10 minučių paskambino P. Ž., nes norėjau sužinoti, kaip jiems sekasi. P. Ž. neatsiliepė. Kai P. Ž. neatsiliepė, po kiek laiko bandė skambinti dar kartą. Jis vėl neatsiliepė. Kai P. Ž. neatsiliepė, jis garsiai pasakė, kad gal kažkas atsitiko. E. L. pasakė, kad gal nieko neatsitiko. J. S. nieko nesakė, nes jis miegojo. Dar šiek tiek palaukęs pamatė, kad yra daug valandų ir nusprendė eiti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), E. L. liko sodo namelyje su J. S.. Eidamas į namus sulaukė P. Ž. skambučio. P. Ž. pasakė, kad įvyko avarija. Jis teigė, kad nuvažiavo į griovį. Iš pradžių nesuprato, kur jie nuvažiavo į griovį, tačiau vėliau P. Ž. paskambino vaizdo skambučiu ir parodė, kur yra. Iš pradžių nesuprato, kur ta vieta, tačiau vėliau pažiūrėjęs suprato, kad vieta yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Sužinojęs apie eismo įvykį paklausė, kaip jaučiasi P. Ž., o jis atsakė, kad nejaučia rankos. Tada klausė, kaip jie nuvažiavo į griovį ir kur yra L. M. su T. K.. P. sakė, kad L. M., vairuodamas automobilį, nuo sodų norėjo pasukti vairą, tačiau jo negalėjo pasukti. P. Ž. nežinojo, ar sugedo vairas, ar jis specialiai taip padarė. Jis teigė, kad lyg matė, kaip L. M. bandė pasukti vairą. Dėl to, kad vairas nepasisuko, jie nuvažiavo tiesiai į griovį. Pasiteiravus, kur L. M. su T. K., jis pasakė, kad jie kažkur išėjo, nes prie jų pradėjo stoti automobiliai. Jis teigė, kad nežino, kur jie išėjo, nes nieko nesakė. Pasiteiravus kaip jie jaučiasi, P. Ž. pasakė, kad L. susitrenkė galvą. Kaip tiksliai susitrenkė nežino, lyg ir trenkė į stiklą. Kaip suprato, T. K. nenukentėjo. Pokalbio metu pasiteiravus, ką jis toliau darys, P. Ž. pasakė, kad sustojo automobiliai ir jam kažkas iškvies pagalbą. Daugiau su P. Ž. nekalbėjo. Jam paskambino kitą dieną. Jis su P. Ž. bendrauja iki šiol. K. S. teigė, kad po eismo įvykio bendravo su L. M.. Jie susirašė per „Messenger“ programą. Jis pasiteiravo L. M., kaip jis jaučiasi, o L. M. atsakė, kad susitrenkė galvą, ištinusi ranka. Jo pasiteiravus, kaip sugebėjo nuvažiuoti į griovį, L. M. teigė, kad sukant vairą, jis nepasisuko ir dėl to nuvažiavo į griovį. Jis neneigė, kad vairavo automobilį. Praėjus kelioms dienos po įvykio L. M. prašė nesakyti, kas vairavo automobilį. Jis liepė sakyti, kad nežino, kas vairavo. Teigė, kad taip pasakydamas jis nepadarys problemų nei jam, nei P. Ž.. L. M. prašė nesakyti, kad jis vairavo telefonu ir susitikimo metu. Kadangi ilgai vyksta ikiteisminis tyrimas, L. M. jį sutikęs pasakė, kad sakytų ką nori, nes viskas labai ilgai trunka. Daugiau niekas neprašė nesakyti, kad L. M. vairavo automobilį (2 t., b. l. 73-75).
Liudytojo J. S. parodymais, kad L. M. yra jo pažįstamas apie pusę metų. Susipažino per bendrus draugus. Apie eismo įvykį, kuris buvo 2022 m. gegužės 13 d., žino tik tai, kad toks eismo įvykis buvo. Kas jį sukėlė nežino. Jis pats 2022 m. gegužės 13 d. buvo sode. Sodas priklauso L. M. močiutei. Ten nuėjo apie 20 val. su E. L., T. K. ir L. M.. Dar buvo trys asmenys, kurių nepažįsta, matė pirmą kartą. Mano, kad minėti trys vaikinai, kurie buvo tame pačiame sode, yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nėra tikras, ar esant reikalui galėtų juos atpažinti. Jie buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jie į sodą atvažiavo tiesiog pabūti su draugais, pakalbėti. Jį į sodą kvietė E. L., o E. L. kvietė L. M.. Tą vakarą alkoholio niekas nevartojo. Pamena, kad būnant sode, apie 23.00 val., gal ankščiau ar vėliau, L. M., E. L. ir T. K. išėjo į kiemą su kažkuo pakalbėti. Su kuo jie ėjo pakalbėti ir kur tiksliai jie išėjo nežino. Jis pasiliko saugoti sodo. Minėti trys vaikinai, kurių nepažinojo, iš sodo išvyko prieš gerą valandą, kai L. M., E. L. ir T. K. išėjo į lauką su kažkuo pakalbėti. Likęs vienas sode jis užmigo, nes buvo pavargęs. Pamiegojęs apie pusvalandį pabudo ir pamatė, kad sodo namelyje yra vis dar vienas. Tada bandė skambinti E. L., tačiau jis neatsiliepė. Daugiau niekam neskambino, nes kiti nebuvo draugai ir jų kontaktų neturėjo. Kai nepriskambino E. L., jis vienas išėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Jis į namus ėjo vienas per sodus, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Po to pasuko link stadiono ir į namus. Eidamas nieko nesutiko. Taigi, minėtą vakarą jis daugiau draugų nematė. Kai grįžo į namus, tuo viskas pasibaigė. Praėjus kelioms dienoms po to, kai išėjo iš L. M. sodo į namus, jis kalbėjo su E. L.. E. L. pasakojo, kad jis išlipo iš kažkokio automobilio, o jie, t. y. L. M. ir T. K. važiavo automobiliu ir pakliuvo į eismo įvykį. Kas buvo atvažiavęs automobiliu, kokiu automobiliu ir kur kas važiavo, jis nežino. E. L. nepasakė, kas atvažiavo automobiliu, o jis neklausė. E. L. teigė, kad išlipęs iš automobilio ėjo atgal į sodą, bet jo neberadęs taip pat išėjo į namus. Jis žino, kad eismo įvykis buvo kažkur prie sodų. Kas atvažiavo automobiliu, kas jį vairavo nežino. Apie eismo įvykį su E. L. mažai kalbėjo, nes jam buvo neįdomu. Tyrėjai uždavus klausimą, ar J. S. pažįsta P. Ž., jis atsakė, kad nepažįsta. Kol jis buvo L. M. sode, K. S. ten nebuvo. Tą vakarą jo išvis nematė. Po eismo įvykio buvo susitikęs su L. M., tačiau apie eismo įvykį nekalbėjo. Jis nieko nesakė (2 t., b. l. 61-64).
Liudytojo M. L. parodymais, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Tuo metu buvo maždaug po 23 val. Tą vakarą jis paprašė nepažįstamo vaikino, kad jį parvežtų į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste iš (duomenys neskelbtini) miesto. Vaikiną pamatė (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje. Jį vežusio vaikino vardo ir pavardės nežino. Jį matė pirmą kartą. Vaikinas sutiko parvežti į namus, kadangi jam žadėjo atsilyginti. Vaikinas į namus vežė jo automobiliu, o iš paskos važiavo vaikino draugai, kurie turėjo atgal parsivežti draugą. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miesto ribų ir važiuojant keliu link žiedo, maždaug ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) miesto sodų, vaikinas sušuko: „Žėk, mašina nulėkė per kelią į griovį“. Tada jis atsisuko ir pamatė, kad pakelės griovyje yra automobilis. Atsisukus prie automobilio jokių asmenų nebuvo. Jis nieko nematė. Žino, kad pamatę automobilį sustojo kelkraštyje. Tada jis su vairavusiu vaikinu išlipo iš automobilio. Už jų važiavęs vairuotojo draugų automobilis taip pat sustojo. Iš minėto automobilio taip pat išlipo keli asmenys. Nepamena kiek tiksliai jų buvo. Jis su vaikinu, kuris vežė, nuėjo prie griovyje stovėjusio automobilio. Priėjęs arčiau pamatė, kad automobilio viduje, keleivio priekinėje sėdynėje, sėdėjo vaikinas. Vaikinas buvo susiėmęs už rankos ir sakė, kad galimai lūžo ranka. Vaikinas apie įvykį nieko tiksliai nepasakojo. Jis tiesiog sakė, kad jam skaudą ranką. Jie prie vaikino buvo tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jie užsirašė jo ir kitų vaikinų duomenis ir leido važiuoti į namus. Kas vairavo automobilį, kuris nuvažiavo į pakelės griovį ir ar daugiau buvo asmenų nežino, nes nematė. Matė tik tai, kad priėjus prie automobilio, jo viduje, keleivio pusėje, sėdėjo vaikinas su sužalota ranka. Vaikino jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą (2 t., b. l. 78-81).
Liudytojo R. P. parodymais, kad 2022 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos ir laiko nepamena, gal apie 23 val., iš (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Važiavo su tokiu žmogumi, kuris prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis vairavo nepažįstamo vyro automobilį, nes jis buvo neblaivus. To vyro nepažįsta. Grįžo į (duomenys neskelbtini) rajoną su draugu, kuris važiavo jam iš paskos su savo automobiliu. Jį savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) parvežė T. S.. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) miesto, prieš viaduką, pamatė dešinėje pusėje nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir kad per kelią bėga kažkokie du asmenys. Greičiausiai tai buvo vaikinai, bet tiksliai, kas tokie, kaip jie atrodė ir kaip buvo apsirengę, negali pasakyti. Jie perbėgo per kelią ir nubėgo į sodų pusę, daugiau jis jų nebematė. Jis sustojo kelkraštyje, išlipo iš automobilio ir priėjo prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio pažiūrėti, ar jame dar kas nors yra. Galvojo, gal kam nors reikia suteikti pagalbą. Automobilis buvo mėlynos spalvos, bet automobilio markės nepaskys, nežino. Kartu su juo prie automobilio priėjo draugas T. S., kuris taip pat važiuodamas iš paskos sustojo. Kartu su juo priėjo ir tas neblaivus asmuo, kurį vežė į (duomenys neskelbtini) miestą. Priėjus prie automobilio, priekinėje keleivio pusėje, sėdėjo jaunas vaikinas, kuris iš karto pasakė, kad yra nepilnametis ir kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis yra jo. Daugiau jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei prie automobilio nebuvo. Taip pat tas vaikinas pasakė, kad jam skauda ranką, jis ją galimai susilaužė, todėl iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Nebuvo panašu, kad nepilnametis buvo neblaivus, jis sakė, kad jis jokio alkoholio nėra gėręs. Po kurio laiko vaikinas išlipo iš automobilio, pasivaikščiojo ir įsėdo į jų automobilį, nes jis sakė, kad jam bloga. Nei jis, nei draugas T. S., nei tas kitas vyras, to nepilnamečio nepažinojo. Jį matė pirmą kartą. Tas vaikinas buvo apsirengęs tamsiais rūbais, nepasakė savo nei vardo, nei pavardės. To nepilnamečio klausė, kas vairavo automobilį, kuris yra nuvažiavęs nuo kelio, bet tas vaikinas nepasakė. Taip pat nesakė keliese važiavo automobilyje. Tik sakė, kad automobilyje buvo dar keli asmenys, kurių jis pats nepažįsta. Nepilnametis nesakė, kokia buvo priežastis, t. y. kas atsitiko, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio. Kiek pamena, pirmi prie jų privažiavo policijos pareigūnai (2 t., b. l. 84-87).
Liudytojo T. S. parodymais, kad 2022 m. pavasarį, tikslaus mėnesio ir dienos nežino, apie vidurnaktį, jis važiavo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto. Automobiliu važiavo paskui draugą R. P., kurį turėjo parvežti iš (duomenys neskelbtini) miesto. Tą naktį R. P. nepažįstamo vyro automobiliu, kartu su tuo nepažįstamu vyru, važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Minėtą vakarą nepažįstamas vyras priėjo prie jo su R. P. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ir paklausė, ar jį galėtų pavežti jo automobiliu į (duomenys neskelbtini) miestą. Tada su draugu kaip tik neturėjo ką veikti ir sutiko. Pamena, kad R. P. nepažįstamo vyro automobiliu „Audi“, kurio modelio tiksliai nepamena, išvažiavo keliomis minutėmis pirmiau už jį. Netrukus ir jis pradėjo važiuoti, norėdamas neatsilikti nuo draugo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) miesto prieš žiedą pastebėjo, kad draugo R. vairuojamas automobilis sustojęs kelkraštyje su įjungtais avariniais žibintais. Tai pamatęs jis sustojo jam iš pasakos, nes nesuprato, kas įvyko. Jis norėjo pasiteirauti, ar viskas gerai. Jam išlipus iš automobilio, R. P. su nepažįstamu vyru jau stovėjo išlipę prie savo automobilio. Tada jis pamatė, kad kitoje pusėje, nei įsukimas į sodus, griovyje, yra automobilis. Automobilis buvo lyg ir mėlynos spalvos. Dėl spalvos gali klysti, nes tuo metu buvo tamsu. Jei gerai pamena, automobilio galinis stiklas buvo išdaužtas. Automobilio markės ir modelio nepamena. Pažiūrėjęs labiau, pamatė, kad prie sudaužyto automobilio stovi vaikinas. Jis buvo vienas. Vaikinas buvo susiėmęs kažkurią ranka. Pamatę vaikiną paklausė, ar jam viskas gerai. Vaikinas atsakė, kad skaudą ranką. Pradėjus kalbinti vaikiną, jis pradėjo eiti link jų ant kelio. Vaikino pasiteiravus, kas įvyko ir ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad ne jis vairavo. Jis teigė, kad vairavo draugas. Vaikinas neįvardino, koks tiksliai draugas vairavo. Tuo metu žiūrėdamas į automobilio pusę nematė kitų asmenų. Vaikinas nesakė, ar važiavo dviese, ar važiavo daugiau asmenų. Toliau kalbant su vaikinu, kažkas iš jų pasiteiravo, kur yra draugas, kuris vairavo. Vaikinas atsakė, kad jis pabėgo. Daugiau su vaikinu lyg ir nieko svarbaus nekalbėjo. Tada su draugu R. P. pasitarė, kad reikia kviesti pagalbą. Draugas atsakė, kad jis jau iškvietė. Tada jis su draugu ir nepažįstamu vyru palaukė kol atvyks policijos pareigūnai. Jiems žodžiu papasakojo tai, ką dabar pasakė apklausoje. Žino, kad vaikinas, kuris stovėjo prie automobilio, teigė, kad vairavo ne jis, o jo draugas. Vaikinas pokalbio metu atrodė susijaudinęs ir išsigandęs. Kai pamatė vaikiną, jis stovėjo prie priekinės keleivio pusės. Jis jau buvo išlipęs iš automobilio. Jis asmeniškai nepažįsta nukentėjusiojo vaikino, jį matė pirmą kartą (2 t., b. l. 90-93).
Liudytojos R. M. parodymais, kad L. M. yra jos anūkas. Apie tai, kad L. M. buvo pakliuvęs į avariją, ji sužinojo kitą dieną, kai jis grįžo į namus. Tai buvo 2022 m. pavasaris, mėnesio ir dienos nepamena. Kitą dieną L. m. į namus iš sodo, esančio (duomenys neskelbtini) miesto sodų bendrijoje, grįžo kruvinu veidu. Ji matė, kad kraujo buvo ant veido ir galvoje. Pasiteiravus, kas nutiko, L. M. papasakojo, kad prie jų sodo atvyko vaikinas vardu P. Ž.. Jis atvažiavęs automobiliu pasiūlė jiems važiuoti pasivažinėti. Automobiliu važiavo jis, P. Ž. ir dar kažkoks vaikinas. L. M. teigė, kad automobilį vairavo P. Ž., o jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Kitas vaikinas sėdėjo gale. P. Ž. vairuojant automobilį, jis nesuvaldė jo ir nuvažiavo į griovį. Lyg taip pasakojo L. M.. Jis dar minėjo, kad norėdamas išvengti avarijos, jis sugriebė už vairo, tačiau jie vis tiek nuvažiavo į griovį. L. M. sakė, kad avarijos metu jis trenkė galvą. Nepamena, ar sakė kur trenkė. Mano, kad į stiklą, nes matė stiklo šukių jo galvoje. Pasak L. M., jis po avarijos pasijutęs blogai grįžo į sodo namelį. L. teigė, kad jam tuo metu buvo labai silpna ir temo akyse. Prieš išeidamas į sodo namelį, L. M. dar pažiūrėjo į P. Ž.. Pamatęs, kad jam viskas gerai, paliko jį ir išėjo. L. M. teigė, kad jis naktį praleido sodo namelyje, nes jautėsi blogai ir nenorėjo grįžęs išgąsdinti senelio, kurio sveikata prasta. L. M. dar užsiminė, kad jis liks kaltas, nes jis sugriebė už vairo. Daugiau apie eismo įvykį L. M. nepasakojo. R. M. pamena, kad šiais metais, tikslaus mėnesio ir dienos nežino, pas juos į namus atėjo vaikinas vardu P. Ž.. P. Ž. tuo metu nešiojo rankos įtvarą. Į jų namus atėjo vienas. Jis su L. M. kalbėjo kitame kambaryje. Ką jie tiksliai kalbėjo nežino, negirdėjo. Tik vienu metu jos P. Ž. paklausė, kaip rašyti raštą, kad L. M. pretenzijų neturi. Jis sakė, kad jis išsigando policijos ir pasakė, kad vairavo L. M.. Dabar jis norėjo informuoti, kad vairavo būtent jis. P. Ž. ji pasakė, kad nežino kaip rašosi tokie raštai, tačiau pasakė kaip rašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Ji nesakė, ką konkrečiai rašyti. Tai pasakiusi dar paklausė P. Ž., kaip jis rašys su įtvaru, o jis atsakė, kad rašyti gali. Daugiau ji nieko nebesakė ir į vaikinų pokalbį nesikišo. Kaip matė, P. Ž. ir L. M. bendravo draugiškai. Daugiau nieko nepapasakos, nes pasakė tai, ką sužinojo iš L. M. pasakojimo (2 t., b. l. 96-99).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. tarnybinio pranešimo (Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK vyriausiosios patrulės M. M.) matyti, kad 2022 m. gegužės 13 d. apie 23.40 val. gautas pranešimas, kad prieš žiedinę sankryžą į griovį nuvažiavęs automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yra vienas nukentėjęs, teigia kad yra keleivis. Vairuotojo nėra, vyras apie 20 metų. Jam galimai lūžo ranka. Pranešėjas pravažiuojantis, laukia tarnybų. Atvykus pagal nurodytą adresą - kelyje (duomenys neskelbtini), griovyje, rastas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta techninė apžiūra. Prie automobilio buvo pranešėjas R. P. ir M. L.. Jie pravažiuodami matė, kad griovyje stovi automobilis ir automobilyje, dešinėje pusėje, priekyje sėdėjo blaivus keleivis P. Ž., kuriam galimai lūžusi dešinės pusės ranka. R. P. pasodino P. Ž. į savo automobilį. R. P. teigė, kad iki atvykstant pareigūnams matė, kaip iš automobilio išlipo dar du jam nepažįstami asmenys ir pabėgo. P. Ž. nurodė, kad automobilį vairavo jo draugas L. M.. Taip pat teigė, kad kartu važiavo dar vienas draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nenurodė. Atvykę medikai apžiūrėjo P. Ž. ir išsivežė tolimesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Automobilio savininkas M. Ž., kuris yra P. Ž. (duomenys neskelbtini), informuotas dėl automobilio išvežimo. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 8-14).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini). Kelyje (duomenys neskelbtini), po kaire puse yra griovys, laukai. Po dešine puse-medžiai. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, griovyje. Automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) miesto pusę (1 t., b. l. 17-27).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo maryti, kad kelyje (duomenys neskelbtini), esantis automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Apžiūros metu nustatyti viso kėbulo gilūs apibraižymai, išdaužtas užpakalinis ir priekiniai stiklai, sulaužytas priekinis ir užpakalinis bamperis, sulankstyti priekiniai sparnai, variklio dangtis, iškritęs priekinis kairysis žibintas, deformuotos kairės ir dešinės pusės durys, deformuotos kairės pusės durys. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 28-39).
Iš 2022 m. gegužės 21 d. Daiktų apžiūros protokolo (transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis stovi kelio (duomenys neskelbtini), griovyje, šalia sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Po eismo įvykio transporto priemonės priekis nukreiptas į Šiaurės vakarus. Transporto priemonės apžiūros metu paimti daiktai, pėdsakai, kurie perduoti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 40-60).
Iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (stenografuotas) garso įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, užfiksuota, kad asmuo (R. P.), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, informuoja apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Asmuo, be kita ko, informavo, kad vienas automobilis nuslydo į griovį, sužeistas yra, ranka lūžo, turbūt, galimai, vienas vyriškis sužeistas, o keli yra pabėgę, vyras sakė nevairavęs (1 t., b. l. 76-78).
Iš 2022 m. spalio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso (stenografuota) įrašas, paimtas iš policijos pareigūnų „Body Cam“. Matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Vaizdo ir garso įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kaip policijos pareigūnei, baigus pokalbį su nukentėjusiuoju, vienas iš vaikinų pasakė: „Čia keli pabėga dar“. Policijos pareigūnė pasiteiravo „Pabėgo? O į kurią pusę?“, vaikinas ranka parodo tiesiai ir sako: „Tenais“. Policijos pareigūnė „Į sodus nulėkė? Nu supratau“. Toliau pasisuka prie nukentėjusiojo ir klausia jo duomenų. Toliau vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip 23:49:24 val. policijos pareigūnė priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis P. Ž.. Tuo metu prie P. Ž. buvo kitas policijos pareigūnas, kuris klausė:: „Prieky sėdėjot dešinėj? Ką?“, P. Ž.: „Ja“. Policijos pareigūnas: „Ten pat, kur ir dabar sėdit?“, P. Ž.: „Taip“. Toliau vaizdo ir garso įrašų apžiūroje užfiksuota, kaip policijos pareigūnė sako P. Ž.: „Vardai, pavardės“. P. Ž. sako: „M. (dar kažką sako, bet kalba neaiški), ne tas“. Policijos pareigūnas klausia: „Kas vairuotojs?“. P. Ž.: „Šitos mašinos? Mana (duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnė: „Kas vairavo dabar tą?“, P. Ž. sako „M.“. Policijos pareigūnė: „M.. Vardas koks? L. bus? ne L.?“. P. Ž.: „Tikriausiai L. M., taip“. Policijos pareigūnė: „Iš (duomenys neskelbtini) jisai? Draugas jis tavo?“, P. Ž.: „Taip“. Policijos pareigūnas klausia: „O dėl ką pabėga?“, P. Ž.: „Nežiono“. Policijos pareigūnė klausia: „Neblaivus buva?“, P. Ž.: „Nežiono“. Policijos pareigūnė: „Sakyk normaliai, a blaivus, neblaivus?“, kitas policijos pareigūnas: „Nu tai, ar kartu gėrėt, negėrėt alkohole?“. P. Ž.: „Aš negėrio“. Policijos pareigūnas: „Bet draugai gėre alkohole?“, P. Ž.: „Tikriausiai“. Policijos pareigūnė: „Iš kur važiavot? Iš sodų?“, P. Ž. „Taip“ (1 t., b. l. 79-83).
Iš 2022 m. liepos 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota informacija iš mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal 2022 m. birželio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą buvo paimtas iš įtariamojo L. M.. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną, peržiūrėta informacija, esanti programoje „Messenger“. „Messenger“ programoje rastas susirašinėjimas su asmeniu „K.“. Peržiūrėjus L. M. susirašinėjimą su adresatu „K.“ matyti, kad susirašinėjo 2022 m. gegužės 15 d. 16.15 min., jo metu „K.“ pasiteiravo, ar L. M. sveikas. Jis atsakė „Sveiks. Ko to?“. „K.: atsakė: „Man tai nieka, aš nevažiavau, nes žinojau kas bus. Dar sakiau geriau tegu P. važiuoj, nes sakau toliau šimto metrų nebus. Akurat, P. tik (duomenys neskelbtini). Gaila man ja“. L. M. atrašė, kad jo rankai taip pat negerai. Toliau susirašinėjimo metu L. M. paklausė: „O pasakė kas vairava?“, ‚K.“ atsakė: „Ne manęs klausk, P.. Nors ir pasakė, jis neturėjo iš ko rinktis“. Toliau „K.“ pokalbio metu L. M. parašė: „Ti ir kad vairavai cj pasakė“. Toliau „K.“ ir L. M. susirašinėjo apie tai, kad apie avarija rašo žiniasklaida, ką kvietė į policiją ir pan. Toliau peržiūrėjus L. M. ir „K.“ susirašinėjimą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (2 t., b. l. 141-142).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. Ž. padaryti kūno sužalojimai: uždaras dešinio žastikaulio kūno lūžis, nubrozdinimas kaktoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis. P. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio kūno lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tolimesnis P. Ž. gydymasis dėl dešinio žastikaulio kūno lūžio neturės įtakos nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui (1 t., b. l. 119).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų pagalvėlių, paimtų 2022 m. gegužės 14 d. apžiūrint automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo vairo, padaryta 2022 m. gegužės 14 d. apžiūrint automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo priekinio stiklo vairuotojo pusėje, padaryta 2022 m. gegužės 14 d. apžiūrint automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant dviejų pagalvėlių ir tampono Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo, bei ant tampono Nr. (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei (duomenys neskelbtini). Ant tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo priekinio stiklo keleivio pusėje, padaryta 2022 m. gegužės 14 d. apžiūrint automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su P. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-185).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte, be kita ko nustatyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“. KET 127 punkte, be kita ko, nustatyta, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>“.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo L. M. visiškas prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, nepilnamečio nukentėjusiojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti P. Ž. nustatyti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas, liudytojų L. Ž., M. Ž., E. L., T. K., K. S., J. S., M. L., R. P., T. S., R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. gegužės 13 d. apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui (9 punktas), sukdamas į kairę neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio (127 punktas) ir nuvažiavo į pakelės griovį, dėl to buvo sužalotas automobilio keleivis P. Ž., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl uždaro dešinio žastikaulio kūno lūžio ir nubrozdinimo kaktoje. L. M. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis L. M. padarė vieną neatsargų nusikalstamą (BK 11 straipsnio 2 dalis), veika baigta. Nusikalstamą veikas padarė būdamas anksčiau neteistas (2 t., b. l. 122-125), baustas administracine tvarka, turintis aštuonias galiojančias administracines nuobaudas (2 t., b. l. 109-121), nedirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedirbantis), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskiriant arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis šios bausmės rūšies vidurkiui.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis L. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktas kaltinamojo L. M. ir nukentėjusiojo P. Ž. atstovės pagal įstatymą L. Ž. pasirašytas 2023 m. gegužės 11 d. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad L. M. sutinka taikytis ir atlyginti žalą (3 t., b. l. 151).
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas reglamentuoja BK 38 straipsnio nuostatos. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, Nr. 2K-347/2010, Nr. 2K-206-697/2015, Nr. 2K-103-689/2019). Minėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam arba byloje yra kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos (pvz., konstatuoti žalos atlyginimo ar susitarimo atlyginti žalą bei susitaikymo faktai), nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Pagal teismų praktiką nuosprendyje teismas turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Nagrinėjamu atveju L. M. kaltu prisipažino teisiamojo posėdžio metu, kai susipažino su bylos medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę ir nesiekė duoti teisingus parodymus, bandė įrodyti, kad ne jis vairavo transporto priemonę, o nukentėjusysis P. Ž.. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, Nr. 2K-69/2013). Įvertinęs baudžiamojo proceso metu kaltinamojo duotus parodymus, teismas konstatuoja, kad L. M. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, be to, byloje nėra duomenų dėl žalos atlyginimo ar susitarimo dėl žalos atlyginimo Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamajam.
BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors L. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (2 t., b. l. 105), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis L. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių neabejotinai sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį, dėl to buvo sužalotas automobilio keleivis P. Ž., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas trijų metų terminui.
Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą trijų metų laiką po arešto bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa L. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2359,04 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo P. Ž. gydymą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. spalio 19 d. (3 t., b. l. 76-77). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo L. M. kaltų veiksmų, kuriais buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. Ž. sveikata ir jam laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. spalio 19 d. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 2359,04 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš L. M. priteistina 2359,04 Eur suma už nukentėjusiojo P. Ž. gydymą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. spalio 19 d.
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo P. Ž. atstovė pagal įstatymą L. Ž. pareiškė 438 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120-121). Civilinis ieškinys priimtas, L. Ž. pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 122-123), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įtrauktas byloje civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 153-155). Teisiamojo posėdžio metu L. Ž. nurodė, jog 2023 m. gegužės 11 d. pasirašė susitaikymo protokolą su L. M. dėl 438 Eur žalos atlyginimo, pagal kurį L. M. įsipareigoja atlyginti 438 Eur žalą per 6 mėnesius, bei atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 151). Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad susitarimas atitinka šalių valią, todėl teismo tvirtintinas. Nukentėjusiojo atstovė neturtinę žalą prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo įvykdytas transporto priemone „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įvykio metu buvo neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 68).
Civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos – 3000 Eur grindžiamas tuo, jog dėl L. M. neteisėtų veiksmų P. Ž. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, stiprų fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Po padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo P. Ž. patyrė didelius nepatogumus, nes turėjo kreiptis į gydytojus, kelias dienas vienas būti ligoninėje, jam buvo padaryta rankos operacija, be to jis ilgą laiką juto fizinį skausmą, jam buvo sunku ir nepatogu judėti. P. Ž. dėl patirto sužalojimo pergyveno, nes nežinojo koks ilgas gydymas laukia bei kokių komplikacijų gali kilti. Be to, po eismo įvykio, kurio metu nukentėjo, jis buvo paliktas automobilyje vienas, be pagalbos. Pagalbą jam suteikė visiškai pašaliniai asmenys. Po įvykio jis tapo nervingas, prislėgtas, dažnai nerimauja, kad gali netekti draugų, kadangi jis draugų tarpe vadinamas „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad policijos pareigūnams įvardino asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį.
Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras), prašė atsisakyti pripažinti biurą civiliniu atsakovu, pasiūlyti L. Ž. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ, Įstatymas) nustatyta tvarka pareikšti pretenziją ir ją pagrindžiančius dokumentus bet kuriam (pasirinktam) biuro nariui. Nurodė, kad biuras nesutinka su biuro pripažinimu civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Ieškovė nesikreipė su pretenzija į biurą ar biuro atstovą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka, todėl iki šiol nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti išmokos mokėjimo klausimą. L. Ž. biurui pareikštas civilinis ieškinys negali būti patenkintas, nes juo žalos atlyginimą prašoma priteisti ir iš L. M.. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Prie civilinio ieškinio nėra pridėtų civilinio ieškinio sumą pagrindžiančių dokumentų. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas prašo atlyginti ir atsakingo už žalos padarymą asmens naudotai transporto priemonei, kurios bendrasavininkas yra pats civilinis ieškovas (3 t., 101-103, 128-131).
Atsakydamas į minėtus Transporto priemonių draudikų biuro argumentus pažymėtina, kad BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovė pateikė civilinį ieškinį, kuriame civiliniu atsakovu nurodė L. M.. Teisiamojo posėdžio metu L. Ž. nurodė, jog 2023 m. gegužės 11 d. pasirašė susitaikymo protokolą su L. M. dėl 438 Eur žalos atlyginimo, pagal ir kurį L. M. įsipareigoja atlyginti 438 Eur žalą per 6 mėnesius, bei atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (3 t., b. l. 151). Teismų praktikoje pripažįstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-139/2016, 2K-281-942/2017), kad pagal Įstatymo nuostatas nukentėjęs asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar Draudikų biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos sąvoka „pretenzija“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėtos sąvokos vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-360/2022).
Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 punktą Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Įstatymo nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-360/2022). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ne automobilio savininkas (M. Ž.) – nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) pripažintas P. Ž., kuris įvykio metu automobiliu, nedraustu privalomuoju draudimu, tiesiogiai nesinaudojo. Be to, civiliniu ieškiniu (jį patikslinus) nėra prašoma priteisti žalos, padarytos transporto priemonei.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Šioje byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo L. M. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. Ž. sveikata. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. Ž. eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai: uždaras dešinio žastikaulio kūno lūžis, nubrozdinimas kaktoje. Specialisto išvadoje medicininių dokumentų duomenyse, gautuose iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kad P. Ž. paguldytas į (duomenys neskelbtini) centrą 2022 m. gegužės 14 d., 01 val. 30 min. Galutinė diagnozė: dešinio žastikaulio įstrižinis lūžis viduriniame ir apatiniame trečdalyje. Lydinčios ligos: (duomenys neskelbtini) infekcija. Priimant į ligoninę skundėsi, kad autoįvykio metu nukentėjo, kaip keleivis, buvo neprisisegęs diržo ir su galva išdaužė priekinį stiklą. Dešinės rankos žastas deformuotas, skausminga apčiuopa. Dešinio žastikaulio rentgenogramoje - dešinio žastikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis. Chirurginės operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini): 2022 m. gegužės 14 d., 14 val. 15 min. bendrinėje nejautroje telerentgeno kontrolėje dešinio žastikaulio fragmentai fiksuoti uždedant IFA aparatą su 4 smeigėmis. 2022 m. gegužės 23 d. išrašytas į namus.
Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis P. Ž. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, buvo gydomas ligoninėje. Jam buvo padaryta rankos operacija, juto fizinį skausmą. Taip pat neabejotina, kad P. Ž. dėl patirto sužalojimo pergyveno, nes nežinojo koks ilgas gydymas laukia bei kokių komplikacijų gali kilti. Be to, po eismo įvykio, kurio metu nukentėjo, buvo paliktas automobilyje vienas, be pagalbos, o pagalbą jam suteikė pašaliniai asmenys. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad po įvykio jis tapo nervingas, prislėgtas, dažnai nerimauja, kad gali netekti draugų, kadangi jis draugų tarpe vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, dėl to, kad policijos pareigūnams įvardino asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi – nukentėjusiems asmenims priteisiama nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į tai, jog nukentėjusiojo gydymas ligoninėje truko neilgai, nėra duomenų apie ilgalaikes fizinės traumos neigiamas pasekmes, liekamuosius reiškinius po gydymo, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. M. žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, 2000 Eur dydžio neturtinė žala nukentėjusiajam P. Ž. priteistina iš Biuro. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam L. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t., b. l. 19-28).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį byloje, laikinai apribota L. M., nuosavybės teisė piniginėms lėšoms nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, taikant nuosavybės apribojimą 2229,35 Eur sumai, leidžiant L. M. kiekvieną mėnesį disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais, neviršijant vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio – 730 Eur, turto saugotoju skiriant AB „Swedbank“ (3 t., b. l. 15-18), kurios terminas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęstas iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (3 t., b. l. 136-137), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo įvykdymo dienos. Turto arešto akto identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139-140).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 69-72), nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas jo savininkui M. Ž. neribotam disponavimui;
2. Kompaktiniai diskai (8 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais saugomi vokuose prie bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;
3. Kvapo pėdsakas 1 vnt., foninis kvapo pėdsakas 1 vnt., plokštelės su mikrodalelių pėdsakais 2 vnt., ėminiai su biologiniais pėdsakais 3 vnt., pagalvė su biologiniais pėdsakais 2 vnt., perduoti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini;
4. Mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ grąžintą L. M. su įpareigojimu saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (2 t., b. l. 158-162), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas L. M. neribotam disponavimui;
5. L. M. pateiktas raštas (3 t., b. l. 10), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką.
L. M. asmens tapatybės kortelę, saugomą prie bylos viršelio (3 tomas) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina jo savininkui L. M..
Prokuroras baigiamose kalbose prašė patirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas už automobilio saugojimą priteisti iš L. M.. Iš byloje esančio pranešimo (3 t., b. l. 115) matyti, kad už automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą iki 2022 m. spalio 30 d. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 632 Eur, tačiaus byloje nėra pateikta duomenų, kiek laiko minėta transporto priemonė bus saugoma, todėl toks prašymas paliktinas nenagrinėtas. Išaiškintina, kad išlaidas patyręs subjektas turi teisę ateityje kreiptis į teismą dėl konkrečių proceso išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.
Išaiškinti nuteistajam L. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis L. M. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 3 (trejų) metų laiką po arešto atlikimo.
Kaltinamajam L. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš L. M. priteisti 2359,04 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 4 ct) už nukentėjusiojo P. Ž. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.
Patvirtinti 2023 m. gegužės 11 d. susitarimą tarp L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. atstovės pagal įstatymą L. Ž., pagal kurį L. M. įsipareigoja atlyginti 438 Eur (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) žalą, sumokėdamas L. Ž. per 6 (šešis) mėnesius ir nukentėjusiojo atstovė atsisako ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo P. Ž. atstovės pagal įstatymą L. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. Ž. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiajam P. Ž. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai L. Ž..
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 31 d. nutarimu laikinai apribotą L. M., nuosavybės teisę piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo įvykdymo dienos. Turto arešto akto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti jo savininkui M. Ž. neribotam disponavimui;
2. Kompaktinius diskus (8 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais saugomus vokuose prie bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;
3. Kvapo pėdsaką 1 vnt., foninis kvapo pėdsaką 1 vnt., plokšteles su mikrodalelių pėdsakais 2 vnt., ėminius su biologiniais pėdsakais 3 vnt., pagalvę su biologiniais pėdsakais 2 vnt., perduotus saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;
4. Mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ grąžintą L. M. su įpareigojimu saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti L. M. neribotam disponavimui;
5. L. M. pateiktą raštą, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.
L. M. asmens tapatybės kortelę, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui L. M..
Prašymą dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo, palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti L. M., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.