- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2K-69/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03252-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- F. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo F. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 1300 litų (10 MGL) dydžio baudą.
Iš F. K. J. P. (J. P. ) priteista 5 500 Lt žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai – 248,72 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, kuria nuteistojo F. K. apeliacinis skundas atmestas
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Žalgirio–Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, degant raudonam draudžiamajam šviesoforo signalui ir visiems automobiliams sustojus, išlipo iš savo vairuojamojo automobilio „Mercedes Benz S420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėjo prie automobilio „VW“ Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės durelių ir dėl mažareikšmės priežasties, kai nukentėjusysis J. P. atidaręs dureles lipo iš savo automobilio, ne mažiau kaip du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, taip padarė kraujosruvas su muštinėmis žaizdomis veido kairėje pusėje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, po to grįžo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis F. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatoriaus nuomone, skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl naikintini. Šioje byloje abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir nepagrįstai atsisakė nutraukti baudžiamąją bylą. Spręsdami klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, teismai priėjo išvadą, kad BK 38 straipsnio 1 dalies taikymas negalimas, nes F. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pažymima, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu F. K. nurodė, jog su nukentėjusiuoju aiškinosi įvykusio kelių eismo pažeidimo aplinkybes, t. y. iš dalies pripažino ikiteisminio tyrimo nustatytas aplinkybes, tačiau nepripažino, kad panaudojo fizinę prievartą. Kasatoriaus teigimu, tokie teismų argumentai nepagrįsti. Nuteistasis nurodo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigęs įvykio ir to, kad panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą, tačiau šiuos savo veiksmus jis vertino ne kaip nusikaltimą, todėl ir buvo užfiksuota, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimo. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokios kategorijos bylose nurodoma, jog „aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas gali klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005). Taigi, iš esmės teisingi parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes, tačiau suklydimas dėl paties įvykio teisinio vertinimo, negali būti traktuojami, kaip neprisipažinimas padarius nusikaltimą. Kasatoriaus teigimu, iš byloje esančių jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, visumos matyti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl to teismų padaryta išvada, kad nuteistojo prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas taip pat yra nepagrįsta. Pasak kasatoriaus, teismų nurodyta aplinkybė, kad savo kaltę jis pripažino tik teisme, nereiškia prisipažinimo nenuoširdumo. Priešingai, teisme F. K. parodė, kad dėl buvusių įvykių išgyvena, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos (šiuo metu visa žala yra visiškai atlyginta). Kasatorius teigia teismo posėdžio metu visiškai pripažinęs savo kaltę, nurodydamas, kad kilus konfliktui nukentėjusiajam lipant iš automobilio, sudavė į veidą, o paskui pasišalino iš įvykio vietos. Teismų praktikoje pažymima, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Be to, savo prisipažinimą patvirtino ir teismui pateiktame rašytiniame prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis taip pat pavirtino, kad bylos nagrinėjimo metu visą laiką nuteistasis siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju, ir tai vėliau tarp šalių buvo pasiekta, t. y. sudarytas taikus susitarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo šį skundą atmesti.
Prokuroras neginčija kasatoriaus teiginių, kad pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus jis pripažino visas esmines įvykio aplinkybes, nuo pirmosios apklausos neneigė dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju. Taip pat, prokuroro teigimu, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra tapatus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nereikalauja nuoširdaus gailėjimosi, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose toks „nuoširdus gailėjimosi“ sąvokos priskyrimas prie BK 38 straipsnyje numatyto prisipažinimo yra nepagrįstas.
Siūlymą atmesti kasacinį skundą prokuroras grindžia nuostata, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, net ir esant visiems baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams, yra galimas, bet jokiu būdu teismui neprivalomas. Atsiliepime, sutinkant su teismų sprendimuose nurodytais motyvais, teigiama, kad tiek nuteistojo asmenybė, darbo pobūdis, tiek jo elgesys siekiant suklaidinti ikiteisminį tyrimą bei sutikimas duoti parodymus teismui tik jau gavus nukentėjusiojo sutikimą taikytis, rodo, kad kasatorius siekė visais įmanomais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras pritaria teismų nuomonei, kad F. K. prisipažinimas buvo formalus. Šioje byloje atsisakymas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą teismų sprendimuose buvo išsamiai motyvuotas, todėl kasatoriaus teiginys, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas nepagrįstai, neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Nesutiktina su kasatoriaus teigimu, kad, netaikydami BK 38 straipsnio nuostatų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
Nors pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo ir nuteistojo susitarimas dėl žalos atlyginimo bei prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame F. K. pareiškė prisipažįstantis padaręs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų F. K.. Tokį sprendimą pagrįstu bei teisėtu pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo skundą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad F. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005). Byloje nustatyta, kad F. K., sustojęs sankryžoje ir išlipęs iš savo automobilio, kelis kartus dėl mažareikšmės priežasties sudavė kito automobilio vairuotojui J. P. kumščiu į veidą bei iš įvyko vietos pasišalino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu F. K. paneigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes: neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, o jis tik gynėsi. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis įkalbėjo liudytoją V. B. duoti melagingus parodymus jo naudai. Taip pat ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis neigė kai kuriuos kaltinamajame akte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bandė dalį kaltės perkelti nukentėjusiajam. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, o atvirkščiai, bandė įtikinti teismą, kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios, nei nustatytos.
Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).
Sprendimą neatleisti F. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismai priėmė išsamiai ištyrę ir įvertinę įrodymus, atsižvelgdami į byloje nustatytų aplinkybių visumą. F. K. elgesys rodo, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi paneigti savo kaltę, išvengti baudžiamosios atsakomybės, o galiausiai formaliai prisipažino tik siekdamas, kad bylą būtų nutraukta. Teismai atkreipė dėmesį ir į pareigas, kurias įvykio metu užėmė nuteistasis, t. y. būdamas Kelių policijos pareigūnu, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo nuostatomis, F. K. pasielgė neteisėtai, nesuderinamai su šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintomis policijos pareigūno pareigomis.
Įvertinęs veikos pobūdį, sunkumą, jos padarymo aplinkybes (vienas nesunkus nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia), nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (žalos atlyginimas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus) ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas F. K. paskyrė baudą, mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Paskirta bausmė atitinka įstatymų reikalavimus ir yra tinkamai individualizuota.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai teisėti, atitinkantys teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas F. K. pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo F. K. kasacinį skundą.