- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-670-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02456-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 3 809,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes-Benz E220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2022 m. birželio 21 d. eismo įvykio Vilniaus r. sav., Riešėje metu apgadinta transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis eismo įvykio deklaracija dėl šio eismo įvykio kaltas automobilio Mercedes-Benz E220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. įvykį pripažino draudiminiu ir už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę BMW išmokėjo 19 047 Eur žalos atlyginimo: 18 673 Eur pagal Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pretenziją, 374 Eur už pakaitinį automobilį.
3. Ieškovės teigimu, atsakovas ieškovei nepranešė apie eismo įvykį, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, neatsiuntė 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu prašytų dokumentų. Minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.5 punktų nuostatas. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.280 straipsnio 1 dalimi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.5 punktais, ieškovė turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3 809,40 Eur (19 047 Eur x 20 proc.). Reikalaujamas grąžinti sumos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog informacijos nesuteikimas apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudikės išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pripažino faktą, kad 2022 m. birželio 21 d. eismo įvykio metu automobilį Mercedes-Benz vairavo ne atsakovas, bet atsakovo sūnus A. M.. Šį faktą patvirtina ir eismo įvykio deklaracija. Atsakovo teigimu, ieškovė pateikė įvykio nuotrauką, tačiau ji galimai neatitinka tikrovės, nes į eismo įvykį patekusių automobilių padėtis buvo visai kitokia, atstumas tarp susidūrusių automobilių buvo tikrai mažesnis nei 7 metrai. Atsakovui kėlė abejonių ir itin didelė ieškovės paskaičiuota žala už automobilio BMW apgadinimą. Atsakovas nurodė, kad apie eismo įvykį ieškovės apdraustą automobilį vairavęs atsakovo sūnus pranešė „If draudimui“, nes šioje draudimo bendrovėje buvo sudarytas automobilio Kasko draudimas, ir manė, kad minėta draudimo bendrovė apie eismo įvykį praneš ir ieškovei, su kuria buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Su atsakovo sūnumi po eismo įvykio telefonu susisiekė draudimo bendrovės atstovas, kuris paaiškino, jog atliekamas tyrimas, bus daromas pokalbio garso įrašas, tačiau atsakovo sūnus neužfiksavo draudimo bendrovės pavadinimo, todėl negali įrodyti, jog tikrai telefonu kalbėjo būtent su ieškovės darbuotoju. Atsakovo nuomone, ieškovė nebuvo maksimaliai rūpestinga, nes negaudama atsakovo atsakymų, galėjo tiesiog pasiskambinti telefonu ir visi klausimai būtų išsisprendę. Be to, ieškovė el. laiškus siuntė atsakovui neteisingu el. pašto adresu, kuriuo atsakovas pastoviai nebesinaudoja, ir nutylėjo faktą, jog atsakovas ir jo sūnus, vėliau perskaitę ieškovės pretenzijas (raštus, el. laiškus), susirašinėjo su ieškove, atsakė į ieškovės pretenziją, taigi niekada nevengė bendrauti ir bendradarbiauti su ieškove, o. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra jo neteisėtų veiksmų, taip pat nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos) bei atsakovo teisės pažeidimu padarytų nuostolių (žalos). Net jei teismas nuspręstų, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti (visa apimtimi ar iš dalies), būtų teisinis pagrindas mažinti ieškovės reikalavimus, nes šioje situacijoje yra ir ieškovės kaltės. Ieškovė apie draudžiamąjį įvykį sužinojo laiku, be to, nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo teigimu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinį teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus 14 mėnesių nuo eismo įvykio. Eismo įvykis įvyko 2022 m. birželio 21 d., tikėtina, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo panašiu laikotarpiu, todėl yra teisinis pagrindas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
5. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad, nors eismo įvykio metu transporto priemonę Mercedes-Benz vairavo atsakovo sūnus, tačiau šią transporto priemonę buvo apdraudęs atsakovas, todėl jam, kaip draudėjui, ir kyla pareiga pranešti apie eismo įvykį. Tokia atsakovo, kaip draudėjo, pareiga įtvirtinta ne tik teisės aktuose, tačiau ir draudimo sutarties 2.6 punkte. Tai, jog atsakovas ir jo sūnus nėra profesionalūs teisininkai ir neišmano įstatymų, nepaneigia atsakovo pareigos pranešti draudikei apie eismo įvykį. Tai, kad atsakovas apie įvykį pranešė kitai draudimo bendrovei, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes pagal teisinį reguliavimą ir draudimo sutarties nuostatas draudėjas privalo pranešti draudikui apie eismo įvykį. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvusi ir eksperto išvadoje nubrėžta automobilių padėtis šiek tiek skiriasi, nėra esminės ir nėra reikšminga šiai civilinei bylai. Ieškovė pažymėjo, kad visi kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina žalos dydį, žala buvo įvertinta tinkamai, o priešingų duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti žalos paskaičiavimu. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi tinkamu atsakovo el. pašto adresu ir negalėjo žinoti, kad atsakovas neva nebesinaudoja minėtu el. pašto adresu, nes pats atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, nurodė savo kontaktus, o jokio kito el. pašto adreso nepateikė. Nors atsakovas nurodo, kad su jo sūnumi po eismo įvykio telefonu susisiekė draudimo bendrovės atstovas, kalbėjo apie eismo įvykį ir visas pokalbis buvo įrašytas, tačiau tokio garso įrašo ieškovė neturi ir tai negalėjo būti ieškovės atstovai. Ieškovė iš atsakovo negavo jokios žalą paneigiančios informacijos ir, įvertinusi turimus įrodymus, neturėjo pagrindo abejoti nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis ar žalos dydžiu, todėl nusprendė atlyginti žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo reikalavimas sumažinti ieškovės reikalavimus yra nepagrįstas, nes ieškovės kaltės šioje situacijoje nėra. Šiuo atveju už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, kuriam ir yra nustatyta pareiga pranešti apie eismo įvykį. Ieškovė regreso teisę į atsakovą įgijo išmokėjusi draudimo išmoką, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d., o į teismą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 23 d. Taigi, ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 7 punkte įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad atsakovo sūnus, vairavęs automobilį Mercedes-Benz, pranešė apie eismo įvykį „IF draudimui“, nes šioje draudimo bendrovėje buvo sudarytas Kasko draudimas. Atsakovo sūnus po eismo įvykio buvo pasimetęs, todėl nepagalvojo, kad apie eismo įvykį reikia pranešti tiek „IF draudimui“, tiek ieškovei. Atsakovui nėra aišku, ar ieškovė žalą paskaičiavo tinkamai ir neabejoja dėl žalos dydžio, ar visgi ieškovė abejoja žalos dydžiu (ji galimai per didelė), buvo (yra) pasiruošusi ginčyti žalos dydį. Ieškovė nepakomentavo situacijos, kai ieškovė atsiuntė atsakovui el. laišką, tačiau neatsiuntė slaptažodžio, su kuriuo atitinkamą el. laišką buvo galima perskaityti (atidaryti). Ieškovė el. laiške nurodė, kad „slaptažodį Jums išsiuntėme trumpąja žinute“, tačiau nei atsakovas, nei jo sūnus slaptažodžio kodo nei telefonu, nei kitais būdais negavo. Ieškovė apie draudžiamąjį įvykį sužinojo laiku, o nepranešimas apie įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas papildomai prašė įvertinti ir faktą, kad jis yra garbingo amžiaus, pensininkas, todėl jam būtų sudėtinga iš gaunamos pensijos atlyginti ieškovės reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11043-723/2023, ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas sprendė, kad ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ginčijama situacija objektyviai susidarė po 2022 m. rugsėjo 21 d., kai ieškovė sumokėjo kitai bendrovei draudimo išmokos sumą. Ieškinys pateiktas 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas per 3 dienas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį, tačiau nustatytas faktas, kad atsakovo sūnus pranešė apie įvykį „IF draudimas“, kaip savo draudimo įmonei. Teismo vertinimu, galima suprasti atsakovo ir jo sūnaus argumentus, kad, pranešęs vienai draudimo bendrovei, jis galėjo tikėtis, jog ši bendrovė praneš draudimo bendrovei, kuri turės sumokėti įmoką regreso tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ,,Ergo Insurance SE“ apie draudiminį įvykį informavo ieškovę po šio įvykio po to, kai buvo apskaičiuotas žalos dydis 2022 m. liepos 28 d. Žala, padaryta nukentėjusiajam automobiliui BMW, fiksuota 2022 m. birželio 21 d. 22:30 Ergo žalos patikrinimo akte. Kitokio žalos fakto ieškovė negali nustatyti ar pakeisti savo nuomonę dėl jos dydžio, net jeigu ir atsakovas būtų pristatęs savo automobilį Mersedes-Benz ieškovei, nes žala buvo padaryta BMW automobiliui. Eismo įvykio aplinkybės buvo visiškai aiškios ir neginčytinos – dėl autoįvykio kaltas atsakovo sūnus.
10. Taip pat teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą paštu, nurodydama dokumentus, kuriuos atsakovas turėjo pateikti. Byloje nėra duomenų, kad šis raštas atsakovui buvo įteiktas. Tik ieškovės prašymo 2-as punktas yra susijęs su nukentėjusiojo automobilio BMW žalos dydžio nustatymu. Visi kiti užklausimai (būtų ar nebūtų pas ieškovę) neturėtų jokios reikšmės žalos dydžio nustatymo pagrindimui ar paneigimui. Įstatymas neįpareigoja autoįvykio metu jos dalyvius nufotografuoti automobilius ir teikti juos draudikui.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nepranešimas draudikei laiku neturėjo įtakos draudimo žalos dydžio apskaičiavimui, nes žalos dydžio ieškovė nekvestionavo, jos dydžio neginčijo jokiais argumentais ar būdais. Atsakovas nesudarė jokių trukdžių kitai draudimo bendrovei patikrinti BMW automobiliui padarytos žalos. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad informacijos nesuteikimas apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais įrodymais byloje.
12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nors ieškovė įrodinėjo, jog su atsakovu ir jo sūnumi buvo bandoma susisiekti el. paštu, tačiau šiuo atveju Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta per internetinį puslapį www.draudimas.lt, o kontaktinis el. paštas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Šiuo el. paštu atsakovas ir jo sūnus gaudavo visus pranešimus iš www.draudimas.lt (įskaitant ir draudimo polisą). Ieškovė pranešimus siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas ir jo sūnus nurodė tikrinantys retai, todėl draudžiant automobilį ir nurodę kitą el. pašto adresą. Sudarant draudimo sutartį kontaktiniu el. paštu buvo nurodytas atsakovo įvardintas el. paštas.
13. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji buvo aktyvi ir siekė tinkamai įgyvendinti savo teises, bandė susisiekti su atsakovu, tačiau pats atsakovas nebendradarbiavo, nepateikė informacijos apie įvykį ir nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Teismo teigimu, po įvykio atsakovas negalėjo nuslėpti, įtakoti ar pakeisti įvykio aplinkybių. Nesusiekimas su atsakovu nėra pagrindinė sąlyga konstatuoti, kad tai trukdė nustatyti žalos dydį nagrinėjamu atveju.
14. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo nepranešimas draudikei apie eismo įvykį laiku arba kai nepranešama apie eismo draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovė. Dėl to teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovui pretenziją pateikė tik po to, kai kreipėsi su ieškiniu į teismą, tačiau atsakovui pretenzija buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 21 d., t. y. iki kreipimosi į teismą.
15.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog atsakovas, apie eismo įvykį pranešė kitai draudimo bendrovei, nepaneigia atsakovo prisiimtos pareigos apie nutikusį draudiminį įvykį pranešti būtent ieškovei ir suteikti jai visą reikšmingą informaciją. Jei atsakovas būtų suteikęs ieškovei visą prašytą informaciją, ieškovė būtų galėjusi atlikti išsamų eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Tokio tyrimo metu galimai būtų nustatyta, jog transporto priemonių apgadinimai nesuderinami, o galbūt paaiškėtų, jog tokio įvykio išvis nebuvo. Atsakovo pranešimas apie įvykį, transporto priemonės perdavimas jos apžiūrai svarbus dėl to, jog ieškovė būtų galėjusi įsitikinti, ar nėra pateikti klaidinantys duomenys, nes tokiu atveju draudimo išmoka apskritai nebūtų išmokėta. Atsakovo nepranešimas apie įvykį, nesuteikimas informacijos apie jį ir transporto priemonės neperdavimas apžiūrai turėjo įtakos žalos administravimui ir draudimo išmokos išmokėjimui. Atsakovui nepranešus apie įvykį, ieškovė neturėjo galimybės ištirti ginčo įvykį, privalėjo pasikliauti kitos draudimo bendrovės su pretenzija pateiktais įrodymais ir informacija, gauta apžiūrėjus tik nukentėjusiojo transporto priemonę.
15.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės buvo visiškai aiškios ir neginčytinos. Tiek atsakovas, tiek jo sūnus, patys ne kartą išreiškė abejones dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių. Ieškovei, kaip draudikei, yra itin svarbu pačiai ištirti ir įvertinti visas draudiminio įvykio aplinkybes. Ieškovė tokios galimybės neturėjo, vadinasi, negalima nenuginčijamai teigti, kad visos aplinkybės buvo aiškios. Draudikas, siekdamas priimti teisingą sprendimą dėl draudimo išmokos (ne)išmokėjimo, renka ir vertina iš esmės visą su įvykiu susijusią informaciją. Dėl to, priešingai nei nurodė teismas, žalai nustatyti reikšmingos ne tik įvykio nuotraukos, bet ir kiti duomenys, kuriuos pateikti turėjo atsakovas.
15.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės siųstas raštas, kuriuo atsakovo buvo prašoma pateikti pranešimą apie 2022 m. birželio 21 d. įvykį, jo aplinkybes bei sudaryti galimybę apžiūrėti transporto priemonę, iš tiesų buvo įteiktas atsakovui. Šis raštas buvo siųstas tiek adresu, kuriame gyvena atsakovas ir jo sūnus, tiek el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nepaneigtos.
15.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė su atsakovu susisiekė netinkamu el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent šis el. pašto adresas ir yra nurodytas pačioje draudimo sutartyje, todėl laikoma, kad ieškovė kreipėsi tinkamu el. pašto adresu. Ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovas neva nebesinaudoja minėtu el. pašto adresu, nes ieškovei jokio kito el. pašto adreso nepateikė. Priešingai, atsakovas, sumokėjęs draudimo įmoką, tuo pačiu el. paštu patvirtino duomenų tikslumą.
15.6. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi, atidi, siekė tinkamai įgyvendinti savo teises, ėmėsi visų galimų priemonių, siekiant susisiekti su atsakovu. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nepranešė apie įvykį, nepateikė reikšmingos informacijos ir nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Atsakovo nepranešimas apie eismo įvykį turėjo įtakos draudikės pareigai išmokėti draudimo išmoką (būtent tokio dydžio, kokią šiuo atveju išmokėjo ieškovė). Dėl to ieškovės atgręžtinis reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:
16.1. Teismas detaliai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų paaiškinimus, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo nepranešimas draudikui apie eismo įvykį laiku arba kai nepranešama apie eismo draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo įmoką tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovė. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo nepranešimas apie eismo įvykį turėjo įtakos jos pareigai išmokėti draudimo išmoką, nes rėmėsi tik bendro pobūdžio pasisakymais, subjektyvus skundžiamo sprendimo interpretavimais. Ieškovės nesutikimas su teismo išvadomis nedaro sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių patikimų duomenų, kuriais galima būtų spręsti dėl esminių, pakankamų sprendimo naikinimui, CK ir CPK nuostatų pažeidimų.
16.2. Prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai – eksperto tyrėjo pozicija – buvo pateikta tik 2024 m. sausio 9 d., t. y. gerokai po bylos išnagrinėjimo ir nenurodyta jokių priežasčių, kodėl minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, eksperto tyrėjo pateikta prielaida, kad tyrimo metu galimai būtų nustatyta, jog transporto priemonių apgadinimai nesuderinami, o galbūt paaiškėtų, jog tokio įvykio išvis nebuvo, neturi jokios sąsajos su išnagrinėtos bylos faktinėmis aplinkybėmis, tokio pagrindo ir dalyko ieškinyje neegzistavo.
16.3. Priešingai nei ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigė ieškovė, teismas pagrįstai nustatė, jog eismo įvykis buvo ištirtas tinkamai. Išmokėtos žalos dydis paskaičiuotas taip pat pagrįstai. Ieškovė iš esmės sutiko su „IF draudimas“ atlikto tyrimo išvadomis bei žalos dydžio paskaičiavimu, jokių pretenzijų nereiškė, jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus rašytinius įrodymus – ieškovės Žalų skaitmeninių sprendimų ir kontrolės skyriaus eksperto-tyrėjo paaiškinimus. Ieškovės teigimu, šis įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad, jei atsakovas būtų suteikęs ieškovei visą prašytą informaciją, ieškovė būtų galėjusi atlikti išsamų ginčo eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir tai galimai būtų lėmę atlygintinos žalos dydžio nustatymą.
21. Pagal teisinį reglamentavimą, siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
22. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
23. Susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi duomenys galėjo būti surinkti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Teikiamas rašytinis įrodymas – ieškovės ADB ,,Gjensidige“ Žalų skaitmeninių sprendimų ir kontrolės skyriaus eksperto-tyrėjo komentaras el. paštu dėl ginčo situacijos. Akivaizdu, kad ieškovė, siekdama pagrįsti įrodymais ieškinyje dėstomus argumentus, neabejotinai galėjo aptarto pobūdžio įrodymus (vertinimus / komentarus dėl ginčo situacijos) teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teikdama šiuos įrodymus su apeliaciniu skundu, ieškovė neargumentavo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kokios svarbios aplinkybės lėmė būtinybę šiuos papildomus duomenis teikti bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta.
24. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas ar kad pirmosios instancijos teismas būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų rašytinių įrodymų nepriima ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
25. Ieškovė ir atsakovas 2021 m liepos 21 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 12702767, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes-Benz E220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo laikotarpis – nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2022 m. liepos 24 d. (e. t. 1, b. l. 6-9). Sutartis sudaryta internetu, draudikę ADB ,,Gjensidige“ atstovaujant draudimo brokeriui UADBB ,,Aon Baltic“.
26. 2022 m. birželio 21 d. įvykusio eismo įvykio metu susidūrė ieškovės apdrausta transporto priemonė Mercedes-Benz E220D ir transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ieškovės apdraustą transporto priemonę Mercedes-Benz vairavo atsakovo sūnus A. M.. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaraciją, kurioje pasirašė transporto priemonę vairavęs atsakovo sūnus, pripažinęs savo atsakomybę dėl eismo įvykio (e. t. 1, b. l. 10).
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo automobilis Mercedes-Benz buvo apdraustas Kasko draudimu draudimo kompanijos ,,If P&C Insurance“ AS filialo Lietuvoje. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas / jo sūnus apie ginčo eismo įvykį pranešė automobilį Mercedes-Benz Kasko draudimu draudusiai draudimo kompanijai, tačiau nepranešė ieškovei, kuri buvo apdraudusi nurodyto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.
28. Ieškovė už transporto priemonės BMW remontą 2022 m. rugsėjo 2 d. išmokėjo 18 673 Eur draudimo išmoką, taip pat 2022 m. rugsėjo 21 d. išmokėjo 374 Eur draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui už pakaitinį automobilį (e. t. 1, b. l. 21-28).
29. Išmokėjusi draudimo išmoką už nurodytą ginčo įvykį, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl 20 proc. nurodytos išmokos (3 809,40 Eur) grąžinimo regreso tvarka. Reikalavimą grąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalį ieškovė grindė nurodydama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės ) 60.3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš apdraustos transporto priemonės valdytojo iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu pastarasis nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir, draudikui prašant, nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, ir tuo, kad Taisyklių 60.4 punktas nustato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 proc. draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio, 60.5 punktas nustato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 proc. draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad ji iš atsakovo negavo pranešimo apie eismo įvykį per 3 dienas, kaip tai numato įstatymas ir šalių sudaryta draudimo sutartis, tokiu būdu buvo pažeista TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti transporto priemonės valdytojo pareigą pateikti draudikui eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti draudikui nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jų dydį. Atsakovui ieškovės pretenzijos netenkinus, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs, kad atsakovo nepranešimas apie ginčo eismo įvykį būtų sutrukdęs nustatyti eismo įvykyje patirtą žalą, taip pat konstatavęs, jog dėl susidariusios situacijos nėra atsakovo piktnaudžiavimo ar nebendradarbiavimo, be to, prie tokios situacijos susidarymo prisidėjo ir ieškovės veiksmai siunčiant pranešimus atsakovui neaktualiu el. pašto adresu. Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydama teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad apie įvykusį eismo įvykį nebuvo pranešta ieškovei per įstatyme ir draudimo sutartyje nustatytą terminą, atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus ir dėl pavėluoto pranešimo draudikė privalėjo išmokėti draudimo išmoką pagal nukentėjusio automobilio draudiko atliktą tyrimą, negalėjo pati ištirti ir įvertinti visų draudiminio įvykio aplinkybių, reikšmingų tiek konstatuojant įvykio (ne)buvimą, tiek nustatant padarytą bei atlygintiną žalą.
31. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo (draudėjo) pareigos atlyginti draudikei (ieškovei) 20 proc. jos sumokėtos draudimo išmokos, atsakovui laiku nepranešus draudikei apie draudiminį įvykį ir nepateikus reikšmingų duomenų, o apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl draudiko teisės į dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą draudėjui tinkamai nevykdžius pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį ir pateikti reikšmingus duomenis
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi, draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).
33. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Tokia atsakovo, kaip draudėjo, pareiga įtvirtinta šalių sudarytos draudimo sutarties 2.6 punkte, kuriuo atsakovas, kaip sutartį pasirašęs draudėjas, įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius. Atsakovas šios savo pareigos neginčijo. Taip pat atsakovas neneigė, kad nurodytos pareigos pranešti apie draudiminį įvykį draudikei ieškovei po ginčo eismo įvykio neįvykdė.
34. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 60.5 punktas numato draudiko teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo įmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
35. Šiame kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinami kriterijai, kuriuos įvertinus sprendžiama dėl draudiko reikalavimo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir / ar nustatomas draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis: nustatytų draudėjo pareigų pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu ar užkirstomis galimybėmis jį ištirti, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės. Teismai yra išaiškinę, kad nustatant grąžinamos sumos dydį, be nurodytų, gali būti remiamasi ir kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-435-124/2013; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1407-264/2017). Taigi, vien draudėjo pareigos pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį nevykdymas pats savaime nelemia draudėjui taikytinos pasekmės – prievolės grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Šiai prievolei konstatuoti reikia nustatyti bei įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su draudėjo elgesio įvertinimu, tiek su nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį pasekmėmis. Kaip minėta, pagal taisyklių 60.5 punktą, draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos siejama ir su tuo, ar nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį (ne)turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Bylos medžiaga ir teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas ištyrė bylos medžiagą, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė pirmiau aptartas reikšmingas teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, o tai, kad apeliantė kitaip vertina tam tikras faktines aplinkybes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
37. Pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių atsakovas laiku nepranešė ieškovei apie ginčo įvykį, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iš dalies prie situacijos susidarymo prisidėjo ir ieškovės / jos vardu veikusio draudimo brokerio veiksmai.
38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos per 3 dienas pranešti apie eismo įvykį ieškovei, tačiau yra duomenys, jog atsakovo sūnus pranešė apie įvykį ginčo automobilį Kasko draudimu draudusiam draudikui. Atsakovo pateiktas „If draudimas“ 2022 m. birželio 23 d. el. laiškas patvirtina, jog apie eismo įvykį buvo tinkamai pranešta Kasko draudikui, pranešimas apie patirtą žalą buvo užregistruotas ir jam suteiktas bylos Nr. IFTP0063234. Taip pat bylos medžiaga patvirtina atsakovo teiginius, kad tiek jis, tiek jo sūnus bendradarbiavo su draudikais – teikė prašomą informaciją bei duomenis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs ieškovės paklausimus, būtų sąmoningai į juos neatsakęs ar ignoravęs. Taigi, byloje nepateikti duomenys, kurie patvirtintų sąmoningą atsakovo piktnaudžiaujantį elgesį neteikiant informacijos draudikams apie eismo įvykį. Tai, kad informacija buvo pateikta ne ieškovei, o Kasko sutartimi automobilį draudusiam draudikui, nepatvirtina atsakovo nebendradarbiavimo ir, kita vertus, atsižvelgus į tai, jog atsakovas nėra profesionalus draudimo srities teisinių santykių dalyvis, neatmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis galėjo suklysti dėl to, kokiam draudikui ir kada privalėjo pranešti apie įvykį.
39. Situacija didele dalimi susidarė dėl to, kad ieškovės siųsti el. laiškai atsakovui šio buvo perskaityti vėliau, nes, atsakovo teigimu, buvo siųsti retai naudojamu / nenaudojamu el. pašto adresu. Tokią situaciją lėmė tai, kad draudimo sutartyje ir jos sudarymo metu pildytuose dokumentuose nurodyti skirtingi atsakovo kontaktiniai el. pašto adresai. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad draudimo sutartis buvo sudaryta internetu, tarpininkaujant draudimo brokeriui. Kaip matyti iš www.draudimas.lt atsakovui atsiųsto 2021 m. birželio 21 d. el. laiško, Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta per internetinį puslapį www.draudimas.lt. Minėtame laiške nurodyta, kad draudimo polisas bus atsiųstas atsakovui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), skiltyje „Kliento duomenys“, taip pat nurodytas būtent šis kontaktinis el. pašto adresas. Taigi, sudarant draudimo sutartį su atsakovu buvo bendraujama minėtu el. paštu, kurį jis pats įvardina kaip aktualų kontaktinį el. pašto adresą. Tuo tarpu draudimo sutartyje nurodytas kitas atsakovo el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė paklausimus dėl administruojamos bylos siuntė atsakovui šiuo el. paštu ((duomenys neskelbtini)). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad į ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. išsiųstą pretenziją el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo atsakyta 2022 m. spalio 4 d., informuojant ieškovę, kad šiuo el. paštu, į kurį buvo siųsti laiškai dėl duomenų pateikimo, atsakovas nesinaudoja ir tik atsitiktinai atsidaręs seną el. paštą pavėluotai pamatė visus ankščiau ieškovės siųstus el. laiškus. Atsakovo paaiškinimai dėl tokios situacijos, susijusios su el. pašto adresu, buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra draudimo verslo srities profesionalė, sudariusi draudimo sutartį per profesionalų tarpininką, ieškovei ir tenka rizika dėl situacijos, kai sudarant sutartį užpildomi skirtingi duomenys apie draudėjo kontaktinį el. pašto adresą.
40. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad net tokioje situacijoje, kai el. laiškai atsakovui buvo siunčiami jo nenaudojamu ir kitu, nei nurodytas kontaktinis, el. paštu, pateikiant pretenziją buvo pažymėta, jog laiškas galės būti atidarytas su trumpąja žinute gautu slaptažodžiu. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovo teiginius, kad trumpąja žinute slaptažodžio jis negavo. Akivaizdu, kad gavęs tokio pobūdžio trumpąją žinutę, asmuo būtų turėjęs pagrindo domėtis situacija, ieškoti el. laiško, galimai patikrinti retai naudojamas el. pašto dėžutes, tačiau šiuo atveju, nesant duomenų apie tokią žinutę, sudaromos prielaidos abejoti jos išsiuntimu atsakovui. Tai papildomai sudaro prielaidas konstatuoti, kad dėl įvykusio nesusikalbėjimo ir pavėluotos šalių bendravimo dėl eismo įvykio pradžios yra ir ieškovės veiksmų / neveikimo įtakos.
41. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių susirašinėjimo, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas atsakovo siekis nebendradarbiauti ar slėpti duomenis apie eismo įvykį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas / jo sūnus stengėsi padėti išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ir pats informavo apie įvykį Kasko draudiką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad šiame kontekste galima sąžiningos klaidos tikimybė, jog atsakovas ir jo sūnus, pranešę vienai draudimo bendrovei, galėjo tikėtis, kad ši praneš kitai bendrovei, kuri turės sumokėti įmoką regreso tvarka t. y. ieškovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės paklausimai dėl administruojamos bylos buvo siunčiami atsakovo el. paštu, kuriuo, kaip teigia atsakovas, buvo nesinaudojama, kas lėmė pavėluotą jų gavimą. Atsižvelgus į nurodytą, ir į tai, kad sudarant draudimo sutartį per internetinį puslapį www.draudimas.lt buvo nurodytas kitas draudėjo naudojamas el. paštas, susidariusi situacija dėl el. paštų skirtingumo, niekaip nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, ar jo siekio išvengti atsakomybės bei apsunkinti draudiminio įvykio tyrimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ir pavėluotai, atsakovas / atsakovo sūnus, perskaitę ieškovės paklausimus, susirašinėjo su ieškove, atsakinėjo į ieškovės pretenziją, teikė prašomą informaciją bei duomenis. Taigi, iš esmės elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nevengė bendrauti ir bendradarbiauti. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nepateikė reikšmingos informacijos ir nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių, šie argumentai nėra pagrįsti bylos medžiaga.
42. Antra, apeliacinės instancijos teismas nenustatė prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Taisyklių 60.5 punktas).
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas apie draudžiamąjį įvykį informavo ieškovę, kai buvo paskaičiuotas žalos dydis 2022 m. liepos 28 d. Atlikusi žalos administravimo veiksmus, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir už nukentėjusios transporto priemonės remontą 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 18 673 Eur draudimo išmoką, 2022 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 374 Eur nukentėjusiam asmeniui už pakaitinį automobilį. Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad 2022 m. birželio 21 d. įvykusio eismo įvykio kaltininkas atsakovo sūnus, kuris vairavo apdraustą transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė būtų ginčijama. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas abejoti dėl draudžiamojo įvykio egzistavimo ir / ar atsakovo atsakomybės už įvykį. Abstraktūs atsakovo / jo sūnaus teiginiai dėl įvykio aplinkybių taip pat nepatvirtina, kad atsakovas / jo sūnus neigtų savo atsakomybę dėl įvykio, nes juose apeliuojama ir į kitos transporto priemonės vairuotojo galimai neatsargų vairavimą, neginčijant savo atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, gavusi draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo raštą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir jame nurodytą paskaičiuotą žalą 18 673 Eur sumai, ją išmokėjo, taip pat buvo išmokėta ir draudimo išmoka 374 Eur nukentėjusiam asmeniui už pakaitinį automobilį. Jokios abejonės dėl draudimo išmokos dydžio ieškovei nekilo, ji žalos dydžio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, tiek teikdama šioje byloje nagrinėtą ieškinį, tiek apeliacinį skundą, teiginius dėl nepranešimo apie įvykį įtakos jos pareigai mokėti tam tikro dydžio draudimo išmoką grindė hipotetiniais, itin bendro pobūdžio pastebėjimais apie tai, ką apskritai galima nustatyti ar nenustatyti tiriant eismo įvykį. Tačiau tokiems teiginiams bent minimaliai pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ pateiktos informacijos patikimumu, ginčo įvykio faktu ir jo aplinkybėmis, nustatytu žalos dydžiu ar pan., taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, kad savalaikis pranešimas apie įvykį būtų įtakojęs draudikės pareigą išmokėti išmoką ar būtų pakeitęs jos dydį. Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas nepranešė draudikui apie eismo įvykį, tačiau nėra duomenų, kad minėtas nepranešimas kaip nors įtakojo ieškovės pareigą sumokėti draudimo išmoką ar jos dydį. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog dėl nepranešimo draudikė būtų patyrusi kliūčių įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ir / ar padarytos žalos dydžiu, jog esama medžiaga dėl įvykio ar žalos dydžio būtų abejotina ar nepakankama.
45. Apibendrinant nurodytą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį laiku ir draudikės pareigos nustatyti įvykio aplinkybes ir išmokos dydį, todėl nebuvo pagrįsta ieškovės galimybė taikyti normą dėl 20 procentų draudimo išmokos sugrąžinimo. Keliant klausimą dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką (jos dalį), būtent draudikas (ieškovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo pripažinti įrodyta, jog būtų teisės aktuose apibrėžtos sąlygos, leidžiančios konstatuoti atsakovo pareigą atlyginti ieškovei 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovo nepranešimas draudikui apie eismo įvykį laiku / nepranešimas apie eismo draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovė, t. y. nepagrindė, jog nepranešimas apie ginčo įvykį būtų apsunkinęs draudžiamojo įvykio tyrimą ar galimybes nustatyti / ginčyti žalos dydį, taip pat neįrodė teiginių dėl papildomų draudikės išlaidų.
46. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti; pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 1, b. l. 151). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas jam iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
49. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11043-723/2023, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.