Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1346-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-25
Bylos Nr.: e2A-1346-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03411-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas: S. V.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1346-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03411-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu reikalavimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. siekdama, jog būtų skirta socialinio draudimo senatvės pensija, kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu padėti gauti dokumentus, patvirtinančius darbo stažą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 19 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad pensijų socialinio draudimo stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al-670. Pagal pareiškėjos pateiktus, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikalautus ir gautus pareiškėjos darbo stažą įrodančius dokumentus, pareiškėjos iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą sudaro šie laikotarpiai: nuo 1975 m. rugsėjo 16 d. iki 1976 m. vasario 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1976 m. balandžio 1 d. iki 1977 m. spalio 7 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1977 m. rugsėjo 26 d. iki 1983 m. rugpjūčio 3 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1983 m. rugpjūčio 15 d. iki 1984 m. rugpjūčio 15 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) reikmenų įmonėje; nuo 1985 m. balandžio 1 d. iki 1985 m. liepos 16 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1985 m. liepos 17 d. iki 1986 m. rugsėjo 11 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) maisto prekyboje; nuo 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje;

1.2. suinteresuotam asmeniui buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. (K. K.) V. pateikimo”, kurioje nurodyta, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje lopšelio auklėtoja, tačiau suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovautis šią pažyma nėra teisinio pagrindo, kadangi pažymoje nenurodyti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai (nenurodyti įsakymų apie priėmimą į darbą ir atleidimo iš darbo datos ir numeriai). Suinteresuotam asmeniui nesivadovaujant (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21 padaryta išvada, kad darbo laikotarpis nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d., ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. negali būti įskaičiuotas į darbo stažą;

1.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui negalint kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, juridinę reikšmę turinčius faktus nustato teismas. Priimdamas sprendimą suinteresuotas asmuo iš esmės pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

2.1. stažas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintas Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau tekste - Nuostatai). Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; šių asmenų socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas; valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas ir kt. Šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna užsienio valstybės pensijos (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas);

2.2. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. raštą Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ pateiktas Vilniaus m. Lenino r. LDT Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus archyviniame fonde esančių pareiškėjos, dirbusios (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje ūkvede, 1986 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1987 m. sausio – gruodžio mėn., 1988 m. sausio – liepos mėn. asmens sąskaitų kortelių mašinogramų bei 1986/1987 m., 1988 m. asmens sąskaitų kortelių titulinių puslapių kopijas (yra įrašai apie priėmimą į darbą 1986 m. rugsėjo 22 d., įsakymo numeris nenurodytas ir atleidimą iš darbo 1988 m. liepos 1d., įsakymo numeris nenurodytas, darbo užmokestis 1986 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas už 7 dienas) į S. V. stažą įskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje laikotarpis nuo 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d.;

2.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ taip pat nurodyta, kad archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje asmens sąskaitų bylas, daugiau duomenų apie S. K. (K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, bei daugiau duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais nerasta. Taigi nėra duomenų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d.

2.4. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojos parodymus bei nesant informacijos, kad archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dalis ar jie visi būtų neišsaugoti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos S. V. patikslintą prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškimo netenkino.

4. Teismas pažymėjo, kad pensijų socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintas Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Nuostatai). Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti ir išvardinti asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, taip pat įtvirtinta ir kurie laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., prilyginami asmens stažui (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas).

5. Nustatė, kad Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, jog stažui prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinami darbo knygelėmis, jeigu įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenims apie asmenų stažą ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d.

6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ nurodyti pareiškėjos, dirbusios (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje – darželyje ūkvede, duomenys apie darbą, kartu pažymint, jog archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje asmens sąskaitų bylas, nerasta daugiau duomenų apie S. K. (K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. (K. K.) V. pateikimo“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) lopšelis – darželis reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) 1994 m. ir duomenų apie darbuotoją S. (K. K.) V. įstaigoje neturi; (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio vedėjos V. J. paliudijimu patvirtina, jog S. (K. K.) V. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 29 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė pareiškėjos stažą sudarančius laikotarpius pagal pareiškėjos pateiktus, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikalautus ir gautus pareiškėjos darbo stažą įrodančius dokumentus.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja darbo santykių egzistavimą aktualiu laikotarpiu iš esmės įrodinėja liudytojų D. K.ir V. J. parodymais ir sprendė, kad byloje turi būti įvertinama, ar pateikti liudytojų paaiškinimai yra pakankami nustatyti, jog pareiškėją bei (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį prašomu laikotarpiu siejo darbiniai santykiai.

8. Teismas rėmėsi teismų praktikoje suformuotomis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesniais ir patikimesniais nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022 pateiktais išaiškinimais dėl liudytojų parodymų įrodomosios vertės prašant pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą), jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Pažymėjo, kad kartu išaiškinta, jog vien liudytojų parodymai nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, kai įrodinėjami praeities įvykiai (aplinkybės) dėl asmens tikslaus darbo laikotarpio tam tikroje darbovietėje, darbo užmokesčio dydžio, uždirbto kiekvieną mėnesį, ir pan.(37 punktas).

9. Įvertinęs liudytojų D. K.ir V. J. parodymus teismas sprendė, kad jie nėra pakankami pareiškėjos prašomam faktui įrodyti, kadangi nė viena iš liudytojų tiksliai nenurodė, kad pareiškėja jau 1986 m. rugsėjo 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, negalėjo pasakyti, iki kada pareiškėja jame dirbo. Pažymėjo, kad byloje nėra informacijos apie tai, jog archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dalis ar jie visi būtų neišsaugoti. Todėl remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, rašytine medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovų ir liudytojų D. K.ir V. J. paaiškinimais teismas padarė išvadą, jog byloje nepateikta pakankamai įtikinamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėja nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 1 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Laikė byloje neįrodytomis aplinkybes ir nenustatytas visas sąlygas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. pareiškėja į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi ne siekdama suklaidinti ar įgyti tai, kad nepriklauso, tačiau įgyvendinti jai priklausančias teises. Įrodinėjamu laikotarpiu neegzistavo skaitmeninės laikmenos, preciziška dokumentų saugojimo tvarka, o po Sovietų Sąjungos griūties valstybėje apskritai įvairiose srityse vyravo chaosas, daug dokumentų nebuvo perduota ir daug jų neišliko, todėl teismas priėmė formalų sprendimą;

10.2. pagal CPK 445 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą kai pareiškėjas negali gauti faktą patvirtinančių dokumentų, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas supainiojo pareiškėjos pareiškimo pagrindą, t. y aplinkybę, jog nėra dokumentų patvirtinančių prašomą nustatytą faktą, su prašomo nustatyti fakto reikšme subjektinės teisės įgijimui, t. y. su tuo, kokią reikšmę turėtų fakto nustatymas. Teismo nustatyto fakto reikšmės vertinimas, apskaičiuojant valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą, priklauso institucijos, apskaičiuojančios darbo stažą, bet ne teismo kompetencijai, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tik išspręsti, ar pareiškėja apskritai dirbo jos įrodinėjamu laikotarpiu jos nurodytoje darbovietėje;

10.3. teismas sutelkė dėmesį į dokumentų neišsaugojimą, nors šiuo atveju reikšminga tik tai ar pareiškėja ne teismo tvarka (ne) galėjo gauti dokumentus, patvirtinančius jos prašomą nustatyti faktą. Šiuo gi atveju tiek pareiškėja patvirtino, tiek ir suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių faktą dėl pareiškėjos darbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje lopšelio auklėtoja pareiškėjai aktualiu laikotarpiu. Be to, suinteresuotas asmuo pats 2023 m. kovo 29 d. dokumente Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad tokiu atveju yra galimybė pasinaudoti CPK 445 straipsnyje įtvirtinta teise;

10.4. teismas priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškimas apskritai negalėtų būtų priimtas ir klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėtų būti nagrinėjamas teisme, jeigu pareiškėja būtų galėjusi gauti dokumentus ne teismo tvarka, jeigu teismas nebūtų įsitikinęs, kad pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti reikalingų dokumentų, kurie patvirtintų prašoma nustatyti faktą. Todėl sprendime padaryta išvada, jog byloje nėra informacijos apie archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dalies ar jų visų neišsaugojimą iš esmės prieštarauja ir teismo vertinimui, kurį teismas atliko priimdamas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;

10.5. vertindamas byloje esančius įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų. Kasacinio teismo praktikoje vertinant įrodymus šios kategorijos bylose nurodytas netiesioginių įrodymų naudojimas, o bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus pareiškėja galėjo remtis rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojų parodymais, o pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra prielaida, kad pareiškėja apskritai jos įrodinėjamu laikotarpiu dirbo lopšelyje - darželyje, kurios tikimybė yra didesnė už prielaidą, kad pareiškėja nedirbo nurodytu laikotarpiu pareiškime nurodytame lopšelyje – darželyje. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo specifiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėjo įsitikinti, kad byloje esantys įrodymai patvirtina prielaidą, jog pareiškėja jos įrodinėjamu laikotarpiu galėjo dirbti, kas šiuo atveju liudytojų parodymų pagrindu tokią prielaidą leido padaryti;

10.6. nurodydamas, kad liudytojų parodymai nepatvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismas nepaaiškino, kaip šie parodymai turi būti vertinami. Liudytojos, praėjus daugiau nei 30 metų, negalėjo prisiminti visų detalių ir aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja nedirbo jos nurodytu laikotarpiu lopšelyje darželyje;

10.7. teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nepasisakė dėl šių įrodymų reikšmės. Skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje buvo pakankamai įrodymų, kad pareiškėja dirbo jos pareiškime nurodytu laikotarpiu lopšelyje - darželyje, todėl teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Vien pareiškėjos negalėjimo pateikti įrodymų apie aktualiu laikotarpiu darbą darželyje pakako tam, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas nustatyti faktas;

10.8. byloje ginčo nėra, kad pareiškėja 1986 m. rugsėjo 22 d. – 1988 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje. Taigi, pareiškėjos aplinkybės dėl darbo šiame darželyje nebuvo išgalvotos. Liudytoja D. K. parodė, kad prieš 1987 m. rugsėjo 1 d. nuvedė savo sūnų Š. į (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį ir jo auklėtoja buvo pareiškėja, o prieš tai (nuo 1985 m.) ji vedė į darželį dukrą ir nuo 1986 m. taip pat matydavo darželyje dirbančią pareiškėją, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas kritiškai vertino minėtos liudytojos parodymus. Teismui pateiktas ir kitas rašytinis įrodymas - (duomenys neskelbtini), kuris buvo reorganizuota iš (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio, dokumentas, kuriame nurodyti pareiškėjos įrodinėjami laikotarpiai ir įstaigos direktorės L. M. patvirtinimas, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, tačiau šis įrodymas nebuvo įvertintas. Teismui buvo pateikta liudytojos V. J. darbo knygelės kopija, iš kurios matyti, kad V. J. nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, kas patvirtina aplinkybę, jog liudytoja galėjo paliudyti (o ir paliudijo) apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog liudytojos davė parodymus apie įvykius, buvusius prieš 30 metų, todėl galėjo ir neprisiminti tiksliai visų aplinkybių, bet jų parodymai patvirtino prielaidą, kad pareiškėja dirbo lopšelyje - darželyje pareiškėjos nurodomu laikotarpiu.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

11.1. nepagrįstai teigiama, kad sprendimą priėmęs teismas supainiojo pareiškėjos pareiškimo pagrindą, t. y. tą aplinkybę, jog nėra dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, su prašomo nustatyti fakto reikšme subjektinės teisės įgijimui, t. y. su tuo, kokią reikšmę turėtų fakto nustatymas bei tai, kad teismo nustatyto fakto reikšmės vertinimas, apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą (stažas), priklauso institucijos, apskaičiuojančios stažą, bet ne teismo kompetencijai;

11.2. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus (Archyvas) 2023 m. kovo 23 d. raštu Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AS19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ pateiktus duomenis, pareiškėjos darbo užmokestis 1986 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas už 7 darbo dienas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1986 metais laikotarpį nuo rugsėjo 22 d. iki rugsėjo 30 d. sudarė 7 darbo dienos, dirbant pagal penkių darbo dienų savaitės grafiką, už kurias pagal Archyvo pateiktą informaciją apeliantei buvo apskaičiuotas darbo užmokestis. Jei apeliantė minėtame vaikų lopšelyje – darželyje būtų pradėjusi dirbti nuo 1986 m. rugsėjo 12 d., kaip nurodo savo pareiškime, tai darbo užmokestis jai pagal 1986 metų rugsėjo mėnesį nustatytą darbo dienų skaičių būtų buvęs apskaičiuotas už 13, o ne už 7 darbo dienas;

11.3. iš Archyvo rašto nustatyta, kad archyviniuose fonduose buvo peržiūrėti esantys 1986 – 1992 metų įsakymai kadrų klausimais, atleistų darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini)lopšelyje – darželyje, asmens sąskaitų bylos, kuriuose nerasta daugiau duomenų apie apeliantės priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m.; taip pat peržiūrėjus įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles nerasta daugiau duomenų apie apeliantės gautas pajamas 1986, 1988, 1989 – 1992 metais. Minėtame rašte nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio archyvinių dokumentų dalis ar visi dokumentai būtų neišsaugoti;

11.4. suinteresuotam asmeniui nesutinkant su apeliantės įrodinėjamu juridinę reikšmę turinčiu faktu preziumuojama, kad duomenų apie pareiškėjos darbą jai aktualiu laikotarpiu archyviniuose dokumentuose ir negalėjo būti, kadangi apeliantė šiais laikotarpiais ir nedirbo, todėl pareiškėjos pareiškimas pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas;

11.5. teismas spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo (ne) pagrįstumo nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos;

11.6. nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, turėjo pagrindą prielaidai, jog tikimybė, kad apeliantė įrodinėjimo laikotarpiu dirbo lopšelyje – darželyje yra didesnė už prielaidą, kad pareiškėja nedirbo nurodytu laikotarpiu pareiškime nurodytame lopšelyje – darželyje. Šiuos apeliantės teiginius paneigia pagrįstas byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų vertinimas;

11.7. atsižvelgdamas į liudytojų parodymus teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų parodymai nėra pakankami pareiškėjos prašomam faktui įrodyti – nė viena iš liudytojų tiksliai nenurodė, kad pareiškėja jau 1986 m. rugsėjo 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, kad liudytojos negalėjo pasakyti, iki kada pareiškėja jame dirbo;

11.8. neteisingai teigiama, kad jeigu teismas nebūtų įsitikinęs, jog pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti reikalingų dokumentų, toks pareiškimas apskritai negalėtų būti priimtas ir klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėtų būti nagrinėjamas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje. Pareiškėja nurodė, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi ir gauti negali.

15. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo:

i) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. ( K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ nurodė, kad pateikia Vilniaus m. Lenino r. LDT Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus archyviniame fonde esančių pareiškėjos, dirbusios (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje ūkvede, 1986 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1987 m. sausio – gruodžio mėn., 1988 m. sausio – liepos mėn. asmens sąskaitų kortelių mašinogramų bei 1986/1987 m., 1988 m. asmens sąskaitų kortelių titulinių puslapių kopijas (yra įrašai apie priėmimą į darbą 1986 m. rugsėjo - 22 d., įsakymo numeris nenurodytas ir atleidimą iš darbo 1988 m. liepos 1 d. , įsakymo numeris nenurodytas). Archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje asmens sąskaitų bylas, daugiau duomenų apie S. K. ( K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais nerasta;

ii) (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. ( K. K.) V. pateikimo“ nurodyta, kad 1994 m. (duomenys neskelbtini) lopšelis – darželis reorganizuotas į (duomenys neskelbtini). Duomenų apie darbuotoją S. ( K. K. ) V. įstaigoje neturime. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio vedėjos V. J. paliudijimą: patvirtina, kad S. (K. K.) V. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini)lopšelyje – darželyje nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d.;

iii) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 29 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad vykdant pareiškėjos 2022 m. kovo 29 d. prašymą padėti gauti dokumentus, patvirtinančius darbo stažą, pagal pareiškėjos pateiktus, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikalautus ir gautus pareiškėjos darbo stažą įrodančius dokumentus, pareiškėjos iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą sudaro šie laikotarpiai:

a) 1975 m. rugsėjo 16 d. iki 1976 m. vasario 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini);

b) 1976 m. balandžio 1 d. iki 1977 m. spalio 7 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini);

c) 1977 m. rugsėjo 26 d. iki 1983 m. rugpjūčio 3 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini);

d) 1983 m. rugpjūčio 15 d. iki 1984 m. rugpjūčio 15 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini)1985 m. balandžio 1 d. iki 1985 m. liepos 16 d., kai pareiškėja dirbo Sąjunginėje autorių teisių agentūroje;

e) 1985 m. liepos 17 d. iki 1986 m. rugsėjo 11 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) maisto prekyboje;

f) 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje.

iv) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 29 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 rašte taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. ( K. K. ) V. pateikimo” vadovautis sprendžiant klausimą dėl stažo laikotarpio, kad dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje auklėtoja nėra teisinio pagrindo, nes nenurodyti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai (nenurodyti įsakymų apie priėmimą į darbą ir atleidimo iš darbo datos ir numeriai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) nurodė, kad peržiūrėjus saugomus dokumentus daugiau duomenų apie S. K. (K. V.) darbą nerasta.

16. Apibendrinant faktines aplinkybes nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjos darbą laikotarpiais nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. darbą buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje nėra, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, nurodė, kad tokie duomenys reikalingi pensijų socialinio draudimo stažui, o įrodymų apie darbą šiais laikotarpiais nurodytoje darbovietėje neturi ir negali gauti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, rašytinę medžiagą, šalių bei kviestų liudytojų paaiškinimus sprendė, kad byloje nėra pakankamai įtikinamų duomenų, patvirtinančių, jog nurodomais laikotarpiais pareiškėja dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, todėl pareiškimo netenkino. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas pareiškimą priėmė, nors sprendime nurodė nesant pakankamai duomenų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui; tai prieštarauja teismo vertinimui, kurį teismas atliko priimdamas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; 2) teismas neįvertino bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumų; 3) teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, teigdamas, jog liudytojų parodymai nepatvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais.

Žemesnės instancijos teismas

17. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, minėto straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokias bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėja teismai. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

19. Apeliantė vienu iš argumentų ginčydama apylinkės teismo priimtą sprendimą nurodo tai, kad sprendimo motyvuose padaryta išvada, jog nėra išlikusių archyvinių duomenų apie pareiškėjos darbą nurodomais laikotarpiais bei nėra pakankamai duomenų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, prieštarauja teismo vertinimui apskritai priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo. Toks apeliantės argumentas apskritai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, kadangi apeliantė painioja skirtingas civilinės bylos nagrinėjimo stadijas. Pareiškėjos kreipimosi į teismą pagrindą sudarė aplinkybė, jog nėra išlikusių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje be kitų pareiškimui keliamų bendrųjų reikalavimų vertina ar egzistuoja CPK 445 straipsnyje numatytos sąlygos apeliantei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar pareiškimo tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius, tačiau civilinės bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje. Pareiškimo priėmimas savaime nesukuria teisinių pasekmių ir nesudaro pagrindo teigti, jog bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo teisinis rezultatas priklauso nuo byloje nustatytų aplinkybių ir jų įvertinimo.

20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė priimto sprendimo nepagrįstumą įrodinėja akcentuodama atliktą pirmosios instancijos teismo įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų neteisingą vertinimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė netiesioginiais įrodymais, kurie bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra neišvengiami, neįvertino, kad liudytojų parodymai sudarė prielaidą teigti, jog apeliantė jai aktualiais laikotarpiais dirbo lopšelyje – darželyje ir kad prielaida pagal bylos medžiagą pareiškimo patenkinimui (aplinkybei, jog apeliantė dirbo darželyje) yra didesnė nei kad pareiškimo atmetimui.

21. Kaip pagrįstai nurodo ir apeliantė, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta ir dėl liudytojų parodymų vertinimo pareiškėjui jais grindžiant ir jų duomenims suteikiant lemiamą reikšmę prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui. Kasacinio teismo doktrinoje nurodomos tokios esminės taisyklės:

22.1. tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla įrodymų pakankamumo klausimas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 34 punktas);

22.2. rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesniais ir patikimesniais nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013);

22.3. ribojimas remtis liudytojų parodymais kyla iš įstatyme nustatyto reglamentavimo, pagal kurį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022, 33 punktas;

22.4. prašomo pripažinti juridinę reikšmę fakto dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą) nagrinėjimui reikšminga yra tai, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Vien liudytojų parodymai nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, kai įrodinėjami praeities įvykiai (aplinkybės) dėl asmens tikslaus darbo laikotarpio tam tikroje darbovietėje, darbo užmokesčio dydžio, uždirbto kiekvieną mėnesį, ir pan. Liudytojų parodymais to neįmanoma įrodyti ir jų pagrindu laikyti faktą nustatytu, nes vien liudytojų parodymai paprastai nesuteikia tikslios įrodomosios informacijos, duomenų apie praeities įvykių tikslius skaičius, jų skaitinės (kiekinės) vertės išraišką, ypač kai tie įvykiai atsitiko (galėjo atsitikti) prieš ilgą laiko tarpą (prieš keliolika, keliasdešimt metų). Jei liudytojai, teikdami parodymus ir nenurodydami tokios informacijos šaltinio, nurodytų pareiškėjo tikslų prieš daugiau kaip trisdešimt metų darbo stažo laikotarpį ir gautą darbo užmokestį, šie duomenys teismo negalėtų būti laikomi įtikinamais ir tikrais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022, nutarties 37 punktas).

23. Taigi apibendrinant kasacinio teismo praktiką matyti, jog darbo santykiams nesant įformintiems įstatymų nustatyta tvarka, vien liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius ir jie vieni nėra pakankami esminiams praeities įvykiams (tokiems kaip asmens tikslus darbo laikotarpis, jos pradžia ar pabaiga, darbo užmokesčio dydis ir pan.) pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, o padarydamas išvadas dėl liudytojų parodymų vertinimo nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

24. Tuo tarpu apeliantė teismo sprendimą kritikuoja nesutikdama su padarytomis išvadomis dėl liudytojų parodymų vertinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams žemiau nurodytų argumentų pagrindu:

24.1. pirma, liudytojos tiksliai nenurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dirbo jau 1986 m. rugsėjo 12 d., taip pat iš liudytojų duotų parodymų nėra galimybės nustatyti, iki kada (bent apytiksliai) pareiškėja dirbo minėtame darželyje. Tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dirbo 1986 m. rugsėjo 22 d. – 1988 m. liepos 1 d. savaime nesuponuoja išvados, jog pareiškėja dirbo ir jos nurodomais laikotarpiais, juolab kad, kaip byloje nustatyta, išlikę tuometiniai įrašai patvirtina pareiškėjos priėmimą į darbą ir darbo santykių pasibaigimą. Nors apeliantė teigia, jog liudytoja D. K. vedė skirtingu laikotarpiu savo vaikus į minėtą darželį ir apeliantę matė dirbančią darželyje, tačiau tai savaime nepatvirtina ir nepaneigia apeliantės darbo darželyje jai aktualiais laikotarpiais. Pastebėtina, kad ginčo dėl to, jog apeliantė apskritai (ne)dirbo darželyje, byloje nekyla (tai patvirtina ir išlikę duomenys), todėl apeliantės argumentai, jog aplinkybės dėl jos darbo nėra išgalvotos, teisinės reikšmės neturi;

24.2. antra, teismui pateiktas rašytinis įrodymas - (duomenys neskelbtini), kuris buvo reorganizuotas iš (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio, 2023 m. kovo 6 d. dokumentas su nurodytais pareiškėjos įrodinėjamais laikotarpiais ir įstaigos direktorės L. M. patvirtinimas, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje, taip pat nei pagrindžia nei paneigia apeliantės darbo jai aktualiais laikotarpiais. Iš minėto dokumento turinio matyti, jog patvirtinimo pagrindas yra liudytojos V. J. paliudijimas. Nors minėta liudytoja dirbo šioje įstaigoje (tai pagrindžia ir byloje pateikta jos darbo knygelė), tačiau tai vėlgi savaime nesudaro pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę ar prielaidos teigti, jog pareiškėja jai aktualiais laikotarpiais dirbo šioje įstaigoje;

24.3. trečia, pritartina apeliantei, jog parodymai duoti apie įvykius, nuo kurių praėjo didelis laiko tarpas (apie 30 ir daugiau metų), todėl liudytojos tikslių aplinkybių dėl darbo pradžios, pabaigos ir pan. gali neprisiminti (ar neprisimena). Tačiau, kita vertus, tai kaip tik patvirtina kasacinio teismo praktikos teiginius, jog dėl praėjusio ilgo laikotarpio liudytojų parodymai siekiant nustatyti darbo trukmės (pradžios ir pabaigos ir pan.) juridinius faktus, nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė dėl tikslios informacijos apie faktus nesuteikimo, kas vertintina kaip natūrali aplinkybė praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui.

25. Taigi, apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog liudytojų parodymai savaime nėra pakankami pareiškėjos prašomam faktui įrodyti.

26. Pastebėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui svarbu ir pirmosios instancijos teismo atkreiptas dėmesys į tai, jog byloje nėra informacijos, kad archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje dalis ar jie visi būtų neišsaugoti. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. ( K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ be kita ko nurodė, jog archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje asmens sąskaitų bylas, daugiau duomenų apie S. K. (K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais nerasta. Taigi, kaip matyti, archyviniuose dokumentuose nėra apskritai jokių duomenų (net ir užuominų) apie tai, jog apeliantė jos nurodomais laikotarpiais buvo susijusi darbo santykiais su (duomenys neskelbtini) lopšeliu – darželiu. Byloje taip nenustatyta, kad archyvinių dokumentų dalies ar jų visų nebūtų ir kitų toje įstaigoje dirbusių asmenų. Dar daugiau, nors vėliau (1994 m.) (duomenys neskelbtini) lopšelis – darželis reorganizuotas į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad atitinkami duomenys būtų prarasti ar neišsaugoti. Be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ir darbo užmokestis pareiškėjai paskaičiuotas 1986 m. rugsėjo mėnesį už 7 darbo dienas (jos ir susidaro pradėjus apeliantei dirbti 1986 m. rugsėjo 22 d.), o ne už 13 darbo dienų (toks skaičius darbo dienų susidarytų, jei apeliantė būtų pradėjusi dirbti 1986 m. rugsėjo 12 d.).

27. Taigi apibendrinant išdėstytą pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodytos aplinkybės ir nenustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o surinkti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigta ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

29. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė