- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- e2YT-729-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03411-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Advokatai
- Marius Ruzas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir patikslinusi reikalavimą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad siekdama, jog būtų skirta socialinio draudimo senatvės pensija kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu padėti gauti dokumentus, patvirtinančius darbo stažą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 19 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad pensijų socialinio draudimo stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al-670. Vykdant pareiškėjos 2022 m. kovo 29 d. prašymą padėti gauti dokumentus, patvirtinančius darbo stažą, pagal pareiškėjos pateiktus, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikalautus ir gautus pareiškėjos darbo stažą įrodančius dokumentus, pareiškėjos iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą sudaro šie laikotarpiai: nuo 1975 m. rugsėjo 16 d. iki 1976 m. vasario 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1976 m. balandžio 1 d. iki 1977 m. spalio 7 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1977 m. rugsėjo 26 d. iki 1983 m. rugpjūčio 3 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1983 m. rugpjūčio 15 d. iki 1984 m. rugpjūčio 15 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1985 m. balandžio 1 d. iki 1985 m. liepos 16 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1985 m. liepos 17 d. iki 1986 m. rugsėjo 11 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). Nors suinteresuotam asmeniui buvo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. (K. K.) V. pateikimo”, kurioje nurodyta, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovautis šią pažyma nėra teisinio pagrindo, nes pažymoje nenurodyti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai (nenurodyti įsakymų apie priėmimą į darbą ir atleidimo iš darbo datos ir numeriai). Suinteresuotam asmeniui nesivadovaujant (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21, buvo padaryta išvada, kad darbo laikotarpis nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d., ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. negali būti įskaičiuotas į darbo stažą. Tuo pagrindu buvo priimtas 2023 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. VPE_SPIE-42503 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją S. V.”. 2023 m. kovo 29 d. dokumente Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, jog jei asmuo negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, juridinę reikšmę turinčius faktus nustato teismas. Taigi suinteresuotas asmuo iš esmės pasiūlė pareiškėjai S. V. kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad pareiškėja S. V. nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu ir teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslintame pareiškime išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad 1986 m. rugsėjo 11 d. buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) ir nuo 1986 m. rugsėjo 11 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kadangi jau iš anksto buvo sutarusi su (duomenys neskelbtini) vedėja, kad ją priims dirbti. Pradžioje ji apie porą metų dirbo ūkvede, paskui ji pasiprašė pervedama dirbti darželio auklėtoja ir dirbo jame iki 1992 m. sausio 7 d. Jos darbo užmokestis buvo apie 120 rublių per mėnesį („ant popieriaus“). Po to ji dirbo savo IĮ (turizmo sektoriuje), vėliau išvyko dirbti į užsienį. Mano, kad, kai jungėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis dokumentų neišliko, todėl ir nėra duomenų apie jos darbą nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslinto pareiškimo argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad nėra išlikę visi duomenys apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini), todėl nustatytinas prašomas juridinis faktas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, atsiliepime prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, kad stažas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintas Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau tekste - Nuostatai). Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; šių asmenų socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas; valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas ir kt. Šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna užsienio valstybės pensijos (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas).
6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. raštą Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V. darbo stažą ir gautas pajamas“ pateiktas Vilniaus m. Lenino r. LDT Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus archyviniame fonde esančių pareiškėjos, dirbusios (duomenys neskelbtini), 1986 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1987 m. sausio – gruodžio mėn., 1988 m. sausio – liepos mėn. asmens sąskaitų kortelių mašinogramų bei 1986/1987 m., 1988 m. asmens sąskaitų kortelių titulinių puslapių kopijas (yra įrašai apie priėmimą į darbą 1986 m. rugsėjo 22 d., įsakymo numeris nenurodytas ir atleidimą iš darbo 1988 m. liepos 1d., įsakymo numeris nenurodytas, darbo užmokestis 1986 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas už 7 dienas) į S. V. stažą įskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ taip pat nurodyta, kad archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitų bylas, daugiau duomenų apie S. K. (K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, bei daugiau duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais nerasta. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, duomenų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojos parodymus bei nesant informacijos, kad archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) dalis ar jie visi būtų neišsaugoti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos S. V. patikslintą prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) .
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad byloje nėra informacijos, kad archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) dalis ar jie visi būtų neišsaugoti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos S. V. patikslintą prašymą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai darbo užmokestis 1986 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas už 7 dienas. Liudytoja V. J. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti nuo kurios dienos pareiškėja pradėjo dirbti jos vadovaujamame darželyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja nurodo, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi ir gauti negali.
11. Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau ir – Stažas) apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintas Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Nuostatai). Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; šių asmenų socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas; valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas ir kt. Šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna užsienio valstybės pensijos (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas).
12. Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, kad stažui prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinami darbo knygelėmis, jeigu įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenims apie asmenų stažą ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d.
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) „Dėl duomenų apie S. K. (K., V.) darbo stažą ir gautas pajamas“ nurodė, kad pateikia Vilniaus m. Lenino r. LDT Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus archyviniame fonde esančių pareiškėjos, dirbusios (duomenys neskelbtini), 1986 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1987 m. sausio – gruodžio mėn., 1988 m. sausio – liepos mėn. asmens sąskaitų kortelių mašinogramų bei 1986/1987 m., 1988 m. asmens sąskaitų kortelių titulinių puslapių kopijas (yra įrašai apie priėmimą į darbą 1986 m. rugsėjo -22 d., įsakymo numeris nenurodytas ir atleidimą iš darbo 1988 m. liepos 1 d., įsakymo numeris nenurodytas). Archyviniuose fonduose peržiūrėjus esančias 1986 – 1992 m. įsakymų kadrų klausimais, atleistų darbuotojų bei darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitų bylas, daugiau duomenų apie S. K. (K., V.) priėmimą, atleidimą iš darbo 1986 – 1992 m., įsakymų numerius, T-2 formos asmens korteles, duomenų apie gautas pajamas 1986, 1988, 1989 -1992 metais nerasta.
14. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. (K. K.) V. pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) 1994 m. Duomenų apie darbuotoją S. (K. K.) V. įstaigoje neturime. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) V. J. paliudijimą: patvirtina, kad Sigita (K. K.) V. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d.
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 29 d. rašte Nr. (10.11E) DV S-25781 nurodė, kad vykdant pareiškėjos 2022 m. kovo 29 d. prašymą padėti gauti dokumentus, patvirtinančius darbo stažą, pagal pareiškėjos pateiktus, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikalautus ir gautus pareiškėjos darbo stažą įrodančius dokumentus, pareiškėjos iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą sudaro šie laikotarpiai: 1975 m. rugsėjo 16 d. iki 1976 m. vasario 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1976 m. balandžio 1 d. iki 1977 m. spalio 7 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1977 m. rugsėjo 26 d. iki 1983 m. rugpjūčio 3 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1983 m. rugpjūčio 15 d. iki 1984 m. rugpjūčio 15 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1985 m. balandžio 1 d. iki 1985 m. liepos 16 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1985 m. liepos 17 d. iki 1986 m. rugsėjo 11 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini); 1986 m. rugsėjo 22 d. iki 1988 m. liepos 1 d., kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ” 2023 m. kovo 6 d. pažyma Nr. S-21 „Dėl informacijos apie S. (K. K.) V. pateikimo” vadovautis sprendžiant klausimą dėl stažo laikotarpio, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo, nes nenurodyti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai (nenurodyti įsakymų apie priėmimą į darbą ir atleidimo iš darbo datos ir numeriai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrius 2023 m. kovo 23 d. rašte Nr. A101-1109/23(2.5.1.14E-AD19) nurodė, kad peržiūrėjus saugomus dokumentus daugiau duomenų apie S. K. (K. V.) darbą nerasta.
16. Pareiškėja darbo santykių egzistavimą su (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. iš esmės įrodinėja liudytojų D. K.ir V. J. parodymais, todėl byloje turi būti įvertinama, ar pateikti liudytojų paaiškinimai yra pakankami nustatyti, kad pareiškėją bei (duomenys neskelbtini) prašomu laikotarpiu siejo darbiniai santykiai.
17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
18. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs įrodymų įvertinimo ir pakankamumo nustatymo taisykles bylose, dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo: šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Turi būti argumentuotai patvirtinta, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nepripažintų įrodytu, arba argumentuotai patvirtinta, kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
19. Kai pareiškėjas grindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą liudytojų parodymais, kuriais pareiškėjas remiasi ir jų duomenimis suteikia lemiamą reikšmę įrodinėjamam faktui, tuomet teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla įrodymų pakankamumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 34 punktas).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesniais ir patikimesniais nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Ribojimas remtis liudytojų parodymais kyla iš įstatyme nustatyto reglamentavimo, pagal kurį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022, 33 punktas).
21. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022 išaiškino, kad prašomo pripažinti juridinę reikšmę fakto dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą) nagrinėjimui reikšminga yra tai, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Vien liudytojų parodymai nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, kai įrodinėjami praeities įvykiai (aplinkybės) dėl asmens tikslaus darbo laikotarpio tam tikroje darbovietėje, darbo užmokesčio dydžio, uždirbto kiekvieną mėnesį, ir pan. Liudytojų parodymais to neįmanoma įrodyti ir jų pagrindu laikyti faktą nustatytu, nes vien liudytojų parodymai paprastai nesuteikia tikslios įrodomosios informacijos, duomenų apie praeities įvykių tikslius skaičius, jų skaitinės (kiekinės) vertės išraišką, ypač kai tie įvykiai atsitiko (galėjo atsitikti) prieš ilgą laiko tarpą (prieš keliolika, keliasdešimt metų). Jei liudytojai, teikdami parodymus ir nenurodydami tokios informacijos šaltinio, nurodytų pareiškėjo tikslų prieš daugiau kaip trisdešimt metų darbo stažo laikotarpį ir gautą darbo užmokestį, šie duomenys teismo negalėtų būti laikomi įtikinamais ir tikrais (37 punktas).
22. Pareiškėja nurodo, kad į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą nepagrįstai neįskaitytas laikotarpis nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbtas (duomenys neskelbtini).
23. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. K. parodė, kad ji prieš 1987 m. rugsėjo 1 d. nuvedė savo sūnų Š. į (duomenys neskelbtini) ir jo auklėtoja buvo pareiškėja. Dar prieš tai (nuo 1985 m.) ji vedė į darželį dukrą ir nuo 1986 m. taip pat matydavo darželyje dirbančią pareiškėją. Sūnus Š. 1989 m. pavasarį susirgo plaučiu uždegimu ir daugiau į šį darželį nėjo. Pareiškėja dar lankė sūnų namuose. Liudytoja su pareiškėja ir toliau palaikė santykius ir žino, kad iki 1989 m. pavasario ir vėliau pareiškėja dar dirbo auklėtoja. Tiksliai iki kada pareiškėja dirbo darželyje, nurodyti negalėjo.
24. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. J. parodė, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vedėja (direktore). 1986 m. rugsėjo 12 d. į darbą 7-ajame lopšelyje – darželyje ūkvede buvo priimta dirbti pareiškėja. Neatsimena, kiek tiksliai laiko pareiškėja dirbo ūkvede, vėliau ji buvo pervesta dirbti auklėtoja ir dirbo iki 1992 m. pavasario. Liudytoja į suinteresuoto asmens atstovės klausimą, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) S. V. pradėjo dirbti nuo 1986 m,. rugsėjo 22 d., liudytoja V. J. paaiškino, kad, jeigu dokumentuose nurodyta ši data (1986 m. rugsėjo 22 d.), tai galimai pareiškėja ir buvo priimta dirbti ūkvede nuo 1986 m. rugsėjo 22 d. Koks pareiškėjos atlyginimas buvo – neatsimena, nurodė, kad panašiai gaudavo tiek dirbdama ūkvede, tiek (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad į bylą pateiktas V. J. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1987 m.
25. Suinteresuotas asmuo pateikė liudytojos V. J. darbo knygelę iš kurios matyti, kad ji nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vedėja.
26. Nagrinėjamu atveju liudytojų D. K.ir V. J. parodymai nėra pakankami pareiškėjos prašomam faktui įrodyti – nė viena iš liudytojų tiksliai nenurodė, kad pareiškėja jau 1986 m. rugsėjo 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojos negalėjo pasakyti, iki kada pareiškėja jame dirbo. Liudytoja D. K. nurodė, kad nuo 1986 m. pareiškėją matė dirbančią minėtame darželyje, tačiau tikslios datos, nuo kada ji pradėjo dirbti nežinojo, be to nurodė, kad kai prieš 1987 m. rugsėjo 1 d. ji atvedė savo sūnų Š. į (duomenys neskelbtini), jo auklėtoja buvo pareiškėja, tuo tarpu, kai pati pareiškėja nurodo, kad ji pradėjusi dirbti minėtame darželyje ūkvede dirbo apie porą metų. Liudytoja nurodė, kad iki 1989 m. pavasario ir vėliau pareiškėja dar dirbo auklėtoja. Liudytoja V. J. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti nuo kokios dienos pareiškėja pradėjo dirbti (parodė, kad gal būt ir nuo 1986 m. rugsėjo 22 d.). O į bylą pateiktame V. J. rašytiniame paaiškinimas, liudytoja nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1987 m. Taip pat liudytoja parodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo iki 1992 m. pavasario, tuo tarpu pati pareiškėja nurodė, kad ji dirbo iki 1992 m. sausio 7 d. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra informacijos, kad archyvinių dokumentų apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) dalis ar jie visi būtų neišsaugoti. Tokių aplinkybių nenustatyta ir dėl kitų toje įstaigoje dirbusių asmenų.
27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinę medžiagą, pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovų ir liudytojų D. K.ir V. J. paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje nepateikta pakankamai įtikinamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėja nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 1 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, jog pareiškėja nuo 1986 m. rugsėjo 12 d. iki 1986 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1988 m. liepos 2 d. iki 1992 m. sausio 7 d. dirbo buvusiame (duomenys neskelbtini) , t. y. nagrinėjamu atveju byloje neįrodytos aplinkybės ir nenustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.