Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1339-392/2013

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-26Vilniaus apygardos teismas
  3. 2KT-123/2012Nutartis · 2012-06-29Vilniaus apygardos teismas
  4. 2KT-131/2012Nutartis · 2012-07-04Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-11Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-19Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-19Vilniaus apygardos teismas
  8. 2KT-58/2013Nutartis · 2013-04-24Vilniaus apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-23Vilniaus apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-23Vilniaus apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-19Vilniaus apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-20Vilniaus apygardos teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-21Vilniaus apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-19
Bylos Nr.
2S-1339-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06376-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius (pran.)
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
Z. C. S.
Civilinė byla Nr.2S-1339-392/2013(Teisminio proceso Nr.2-01-3-06376-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: 122.1.; 122.3.;110.4.;77.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiau, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2012, pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. M. 2011 m. balandžio 18 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. S. (M. M. S.) gyvenamąją vietą su ieškovu – vaiko tėvu. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Ieškovas nurodė, kad atsakovės, gyvenamasis adresas nežinomas, paskutiniai ieškovui žinomi jos adresai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi, nepranešęs atsakovei, patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu. Taip pat teismas pavedė ieškovo parinktam antstoliui vykdyti šią nutartį įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko M. M. S. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu T. M. ieškovo gyvenamoje vietoje. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina, nes neatitiko ir iki šiol neatitinka faktinės šeimos situacijos ir nesuderinama su vaiko interesų apsauga. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 28 d. nutartį dėl laikinosios šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, rėmėsi ieškovo pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, kad šalių vaikas ir ieškovas gyveno Lietuvoje. Nurodytos teismo nutarties priėmimo metu teismas neturėjo duomenų apie tai, kad tikroji vaiko gyvenamoji vieta ieškinio padavimo metu buvo su motina Kanadoje. Todėl liko visapusiškai neįvertinti vaiko interesai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad ieškinio teismui pateikimo momentu šeimos ir paties ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo Kanadoje. Ieškovas Kanadoje nutraukė darbo santykius 2011 m. liepos 8 d. ir tik po to, atsakovei su nepilnamečiu vaiku likus gyventi Kanadoje, vienas grįžo gyventi į Lietuvą (T. 5, b. l. 125–127). Taigi 2011 m. balandžio 18 d. ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas tuomet, kai šalys ir jų nepilnametis vaikas gyveno Kanadoje. Dėl šios aplinkybės teismas pripažino, kad 2011 m. balandžio 28 d. teismo nutartis naikintina, nes ją priimant neįvertinti šalių nepilnamečio vaiko interesai (CPK 149 str. 2 d.). Be to, pažymėjo, kad nei ieškinio pateikimo momentu, nei po bylos iškėlimo teisme nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių grėsmės ieškovo ar vaiko interesams buvimą. Nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2011 m. balandžio 18 d.) ir analizuojamų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos (t. y. 2011 m. balandžio 28 d.) iki dabar situacija yra pasikeitusi. Laikinosios apsaugos priemonės 2011 m. balandžio 28 d. pritaikytos atsakovei ir šalių nepilnamečiui vaikui buvus Kanadoje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, o šiuo metu atsakovė ir nepilnametis vaikas gyvena Nyderlanduose. Šią aplinkybę patvirtina Nyderlandų miesto Almelo apylinkės teismo nutartys, kuriomis nustatyta laikina šalių nepilnamečio vaiko priežiūra, paskirta vaiką prižiūrinti šeimos rūpybos institucija, nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su motina ir pratęstas šių laikinųjų priemonių taikymo terminas iki 2013 m. gruodžio 10 d. Paaiškėjus aplinkybei, kad nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra Nyderlanduose, o ši valstybė yra Europos Sąjungos narė, kurioje galioja Reglamento „Briuselis II“ nuostatos, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.