- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-2755-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03759-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Jorūnė Pukinskienė, Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui J. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo pakeisti 2020 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020, patvirtintos pareiškėjų A. Š. ir J. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytos taikos sutarties žemiau nurodytas sąlygas sekančiai: 1) pakeisti taikos sutarties 1 punktą nustatant, kad „Nepilnametės dukros G. L. ir nepilnamečio sūnaus Ą. L. gyvenamoji vieta nuo 2025 m. birželio 1 d. nustatoma su tėvu J. L.; 2) pakeisti taikos sutarties 3 punktą ir priteisti iš A. Š. kas mėnesį mokamą išlaikymą G. L. ir Ą. L. po 258,20 Eur per mėnesį, priteistą sumą indeksuojant įstatyme numatyta tvarka, o vaikų gyvenamosios vietos nepakeitus, tokią pačią sumą priteisiant iš ieškovo; 3) nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ir jomis vaikų interesais disponuoja tėvas, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta; 4) pakeisti taikos sutarties 5.1–5.6 punktus nustatant, kad „Tėvai turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais G. L. ir Ą. L. sekančia tvarka: i) iki 2025 m. birželio 1 d. J. L. bendrauja su savo vaikais pagal šioje byloje 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; ii) nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. pirmąsias dvi mėnesio savaites vaikai nepertraukiamai bendrauja su tėvu J. L., o sekančias dvi savaites vaikai nepertraukiamai praleidžia su motina A. Š., nustatant, jog tėvų bendravimo laikas su vaikais prasideda pirmadieniais, pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos, o bendravimo laikas baigiasi pirmadieniais grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; iii) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. A. Š. su vaikais bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį, penktadienį pasiimdama vaikaus iš jų ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų, ugdymo įstaigos darbo metu ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; iv) A. Š. nepertraukiamai bendrauja su vaikais pusę jų ugdymo įstaigoje nustatytų atostogų metu, pranešant ieškovui elektroniniu paštu prieš 30 dienų iki atostogų dienos, kurią atostogų dalį ji bendraus su vaikais; 5) pakeisti taikos sutarties 7 punktą nustatant, kad „Dukrai ir sūnui reikalingos įrangos (telefono, planšetinio kompiuterio ar nešiojamojo kompiuterio ir pan.), reikalingą bendravimui su skyrium esančiais tėvais ir ugdymuisi, įsigijimo išlaidos dengiamos sekančia tvarka: jeigu tokią įrangą parenka A. Š. – ji dengia 100 proc. jos įsigijimo išlaidų, jeigu tokią įrangą parenka J. L. – A. Š. padengia 50 proc. įrangos įsigijimo išlaidų; 6) panaikinti taikos sutarties 8–11 punktus; 7) priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iekinyje nurodo, kad:
1.1. Su atsakove nesudaręs santuokos (duomenys neskelbtini) susilaukęs dvynukų – dukros G. L. ir sūnaus Ą. L. Jis su atsakove vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio. Ieškovas paaiškino, kad šalims pradėjus gyventi skyrium su vaikais susijusius klausimus šalys išsprendė 2020 m. rugsėjo 24 d. taikos sutartimi, kuri supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. Ieškinyje tvirtino, kad vaikams išreiškus norą gyventi su tėvu ir su juo praleisti daugiau laiko, ieškovas pateikęs ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Be to, ieškovas teigė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti pakeista, kadangi vaikų motina negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, motina visada prioritetą teikia asmeninių poreikių patenkinimui, o ne mažamečių vaikų, atsakovės charakterio savybės, pasaulėžiūra sutraumuos vaikus, jeigu nebus pakeista vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė neturinti potencialo užauginti vaikus savarankiškomis ir stipriomis asmenybėmis. Šalims nutraukus santykius, atsakovė siekė riboti tėvo bendravimą su vaikais ir tai vyksta iki šiol. Ieškovas nurodė, kad vaikai su mėlynėmis, sirgdami iš motinos grįžta pas tėvą nuolatos ir tai rodo atsakovės vaikų nepriežiūrą.
1.2. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė pakeitė savo gyvenamąją vietą iš anksto neinformavusi ieškovo – apie gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovas informuotas tik 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laišku. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovės gyvenimas yra nestabilus, ieškovo įsitikinimu, ji esminius gyvenimo sprendimus priima lengvabūdiškai. Ieškovo tvirtinimu, jo sūnui Ą. L. sunku adaptuotis prie aplinkos pokyčių, o atsakovė pakeisdama gyvenamąją vietą į tai nekreipė dėmesio. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė neturi jokio pagrindo gyventi Klaipėdoje – šiame mieste ji neturi nei darbo, nei nuosavo būsto. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė piktnaudžiauja jo skiriamais vaikų išlaikymo pinigais – didžiąją dalį pinigų skiria sau. Ieškovas akcentavo skiriantis 1 076 Eur dydžio išlaikymą vaikams, todėl tokia pačia suma turėtų prisidėti ir atsakovė, tačiau atsakovė nenuperka vaikams sportinės aprangos darželiui. Nurodo, kad tokį išlaikymą vaikams sutiko teikti tik dėl to, jog šalys susitarė, kad jie gyvenas tame pačiame mieste ir ieškovas galės bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 11 dienų per mėnesį. Ieškovas pažymėjo gyvenantis erdviame name su kiemu ir šis būstas yra pastovus, ieškovas yra tvirtai įsikūręs Kauno mieste, čia vykdo savo verslą. Ieškovas pabrėžė, kad jo gyvenimo sąlygos vaikams yra tinkamesnės. Be to, atsakovė per gyvenimą savo gyvenamąjį būstą yra pakeitusi 10-12 kartų, ji neturi prieraišumo prie namų. Ieškovas akcentavo vaikų mitybą – ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai riboja dukros G. L. mitybą, nors mergaitė jokių alergijų neturinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. Š. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – atsakovė sutiko, kad būtų panaikintas šalių sudarytos taikos sutarties 10 punktas. Su kitais patikslinto priešieškinio reikalavimais atsakovė nesutiko visiškai. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
2.1. Atsakovė akcentavo, kad jos ir ieškovo sudarytoje taikos sutartyje nebuvo nustatytas draudimas jai pakeisti gyvenamąją vietą – buvo tik nustatyta, kad šalys turėtų iš anksto susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau esant tokio lygio konfliktui tarp šalių, kai ieškovas yra iniciavęs daugybę civilinių ir baudžiamųjų bylų prieš atsakovę, toks susitarimas nebuvo įmanomas. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas psichologų rekomendacijas dėl ugdymo įstaigos nekeitimo suprato palankiai sau, tačiau ignoravo psichologų rekomendacijas kaip: neįtraukti vaikų į tėvų konfliktą, nepasakoti jiems apie vykstančius procesus ir kt. Atsakovė pabrėžė nesutinkanti su kaltinimais, jog ji siekė apriboti vaikų bendravimą su tėvu – priešingai, atsakovės tvirtinimu, ji siekė ieškovą įtraukti į vaikų gyvenimą, nuolat derindavosi prie ieškovo užimtumo grafiko, sutikdavo nukrypti nuo sutarto bendravimo grafiko, be to, iki 2024 m. vasaros pats ieškovas laikėsi pozicijos nebendrauti su vaikais telefonu jiems būnant pas atsakovę.
2.2. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vaikų ugdymo reikalais nesidomėjo, vaikų ugdymo procese nedalyvavo, šių įstaigų renginiuose nesilankė, su pedagogais ar kitais specialistais nebendravo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog ji neturi nekilnojamojo turto ir būstą nuomoja, nėra vaikams kenkiantis faktorius – ji nuosavo būsto neturėjo ir prašomos pakeisti taikos sutarties sudarymo metu, kuomet šalys susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos su vaikų motina. Pakeitus gyvenamąją vietą į Klaipėdą, abu vaikai tapo žymiai labiau atsipalaidavę, ramesni, išaugo jų motyvacija plėsti akiratį, dingo sūnaus tikai. Atsakovė tvirtino, kad būdami pas tėvą vaikai yra tiesiog užbombarduoti daiktais, žaidimais, pažadais kažką nupirkti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ieškovas neteko galimybės traumuoti vaikus perdavimo metu, kuomet ieškovas imituodavo vaikų nenorą grįžti pas atsakovę. Atsakovė nurodė neatskleisianti savo gyvenamosios vietos ieškovui tol, kol ieškovas nesilaikys rekomendacijų į vaikų perdavimo procesą neįtraukti S. L. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas psichologiškai smurtauja prieš vaikus: įtraukia vaikus į suaugusių reikalus, pasakoja jiems apie savo sutuoktinės inicijuotus procesus prieš jos vaikų tėvą, šalių vaikams pasakoja apie tai, kokia netinkama yra jų motina, žada, kad „po kelių mėnesių“, „vėliausiai nuo birželio 1 dienos“ vaikai gyvens su juo, menkina vaikų motinos pastangas rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, laisvalaikiu; išbalansuoja vaikų psichiką bandydamas daiktų ir pramogų pertekliumi nusipirkti vaikų palankumą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. Š. pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygas: pakeisti taikos sutarties 5.6 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) „J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį tokia tvarka: a) nuo nelyginės metų savaitės penktadienio 18 val. iki kitos savaitės pirmadienio 9 val.; b) A. Š. pristato vaikus kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį 18 val. į prekybos centro „Molas“ vaikų žaidimų aikštelę K. Baršausko g. 66A, Kaune, ir perduoda juos J. L.; c) J. L. kitos savaitės pirmadienį užtikrina vaikų grįžimą į ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), iki 9 val.; d) tuo atveju, jeigu diena, kai J. L. turi grąžinti vaikus į ugdymo įstaigą, yra nedarbo diena, jis tą dieną A. Š. grąžina vaikus 11 val. prie jų ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini); f) šalys privalo vaikų perdavimą ir grąžinimą organizuoti taip, kad perduodant ir grąžinant vaikus kai pagal šioje nutartyje nustatytą tvarką tai vyksta ne pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar į ją pristatant, perdavimo ir grąžinimo metu nedalyvautų kiti asmenys, išskyrus pačias šalis; 2) rugsėjo–birželio mėnesiais imtinai ieškovas J. L. taip pat bendrauja su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. pusę kiekvienų vaikų atostogų laiko, nustatyto ugdymo įstaigos ugdymo plane, tačiau iš viso ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės; 3) vasaros atostogų laikotarpiu (liepos – rugpjūčio mėnesiais imtinai) ieškovas J. L. bendrauja su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. nelyginėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. A. Š. pristato vaikus kiekvienos nelyginės metų savaitės ketvirtadienį 17 val. į prekybos centro „Molas“ vaikų žaidimų aikštelę K. Baršausko g. 66A, Kaune, ir perduoda juos J. L. J. L. grąžina vaikus sekmadienį 18 val. prie jų ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini); 4) šalys privalo vaikų perdavimą ir grąžinimą organizuoti taip, kad perduodant ir grąžinant vaikus, perdavimo ir grąžinimo metu nedalyvautų kiti asmenys, išskyrus pačias šalis; pakeisti taikos sutarties 7 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas A. Š., ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.30 val.; 2) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas J. L., A. Š. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.30 val.; 3) kiekviena šalis įpareigojama nurodytu laiku užtikrinti vaikų prieigą prie įrangos su vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis; 4) bendravimo nuotolinėmis ryšių priemonėmis tvarka taikoma tik ieškovui J. L. ir atsakovei A. Š., nenumatant teisės nustatytu laiku su nepilnamečiais vaikais bendrauti kitiems asmenims; panaikinti Taikos sutarties 9.1 punktą. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad:
3.1. Ieškovas daro neigiamą psichoemocinę įtaką vaikams, pavyzdžiui, siekdamas prielankumo sūnui Ą. L. leidžia nesaikingai žaisti kompiuterinius žaidimus, naudojantis virtualios realybės įranga. Be to, ieškovas sąmoningai siekia, jog vaikų ryšys su motina būtų susilpnintas. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas nesutinka leisti su vaikais bendrauti vaizdo skambučiais, tačiau ir pats su vaikais nebendrauja vaizdo skambučiais. Ieškovas nuolat transliuoja vaikams, kad nuo kitų metų vaikai gyvens ieškovo namuose su ieškovo šeima. Atsakovė nurodė, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai yra įtraukiami į ieškovo šeimos teisines kovas – vaikai grįžę atsakovei nuolat pasakoja apie kovą prieš ieškovo sutuoktinės vaikų tėvą, kad šis negalėtų susisiekti su savo vaikais. Be to, ieškovas siekia menkinti atsakovę, ją šmeižia vaikų akivaizdoje jiems meluodamas, savo veiksmais kelia įtampą ir siekia palaikyti konflikto būseną. Visgi, atsakovės tvirtinimu, nepaisant ieškovo elgesio ji deda pastangas bendradarbiauti vardan vaikų interesų. Atsakovė išreiškė susirūpinimą, kad ieškovas manipuliuoja vaikais, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri nenustatytų ilgalaikio vaikų atitrūkimo nuo motinos ir, kuri užtikrintų galimybę su vaikais susisiekti telefonu kiekvieną dieną, kuomet vaikai yra pas tėvą , taip pat skatinant ir tėvą kuo dažniau susiekti su vaikais, kai vaikai yra pas atsakovę.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovė nurodė konsultuodamasi su psichologe L. K. sužinojusi, kad taikos sutartyje nustatytas ieškovo bendravimas su vaikais (kai labai jauno amžiaus vaikai atitraukiami nuo motinos 5-6 dienas be teisės jiems skambinti) jau sukūrė emocinio nesaugumo būseną. Tokio amžiaus vaikai dar nesuprato, kad nuo mamos buvo atskiriami laikinai ir kaskart patirdavo didžiulę traumą, o viena iš pasekmių ir G. L. neadekvatus prisirišimas prie S. L., kartais atšiaurumas atsakovės atžvilgiu, nes vaiko atmintyje esą vis dar yra informacija, kad atsakovė juos „palikdavo“. Atsakovė išreiškė įsitikinimą, kad vaikų psichoemocinės sveikatos užtikrinimas, emociškai ramių gyvenimo sąlygų sudarymas, harmoningas vaikų augimas ir vystymasis įmanomas tik tuo atveju, jei vaikai kiek įmanoma daugiau laiko bus su atsakove.
4. Ieškovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovo įsitikinimu, priešieškinis yra grįstas atsakovės samprotavimais, spėlionėmis, ji leidžia sau daryti psichoanalitines išvadas, tačiau neprideda įrodymų pagrindžiančių jos argumentus. Nurodo, kad:
4.1. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė sąmoningai ir nuolat trukdo ieškovui bendrauti su vaikais – ieškovo bendravimo metu su vaikais, jie yra triukšme, važiuojančiame automobilyje, atsakovė kišasi į pokalbį, vaikai kalba įjungtu mikrofonu, tam, kad visą pokalbį girdėtų atsakovė (ir komentuotų). Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog vaikams reikalinga psichologinė pagalba – ieškovas būdamas su vaikais tokio poreikio nepastebėjęs. Ieškovas pabrėžė, kad jo sutuoktinė S. L. jo ir atsakovės vaikams yra artimas žmogus – vaikai patys telefonais nedisponuoja, todėl su ja bendrauti gali tik ieškovo bendravimo laiku, tačiau atsakovė nuolat į tokius vaikų pokalbius su S. L. įsiterpia ir tokiu būdu pati įtraukia vaikus į suaugusiųjų ginčą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie psichologę L. K., jos rekomendacijas bei išsilavinimą.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) byloje pateikė rašytines išvadas, kuriose nurodė, jog vaikai yra artimi tiek su motina, tiek su tėvu. Tiek ieškovas, tiek atsakovė geba užtikrinti kasdieninius vaikų poreikius, domisi vaikų ugdymu, palaiko ryšius su pedagogais (2GD-3822). Dėl konfliktų tarp tėvų, vaikai galimai patiria lojalumo konfliktą. Būdami su tėvu, vaikai jaučia jam didesnį prielankumą, būdami su motina, artimai bendrauja, glaudžiasi prie motinos. Specialistai šalims rekomendavo bendradarbiauti sprendžiant bendravimo su vaikais nesutarimus, atsižvelgti į geriausius vaikų interesus (2SD-2949, 2SD-2950). Tarp šalių yra konfliktiniai santykiai. Laikotarpiu nuo 2023 metų birželio mėnesio iki 2024 m. balandžio 18 d. Tarnyba yra gavusi 6 pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir 4 šalių prašymus dėl nesutarimų auklėjant vaikus ir bendraujant su vaikais. Atlikus situacijos vertinimą nustatyta, kad šeimų poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamomis paslaugomis.
6. Teismo posėdžių metu ieškovas J. L. ir jo atstovai palaikė patikslintą ieškinį. Ieškovas laikėsi kategoriškos pozicijos, kad jis tinkamiau už vaikų motiną gali užtikrinti vaikų aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su juo. Bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovas ir jo atstovai akcentavo atsakovės ir jos draugo atžvilgiu ieškovo inicijuotus ikiteisminius tyrimus (dėl vaikų tvirkinimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo) bei vaikų mitybą. Vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ieškovas akcentavo vaikų užkrečiamas ligas ir savo indėlį tas ligas gydant bei išreiškė savo nuomonę dėl atsakovės netinkamai taikyto vaikų (ne)gydymo.
7. Atsakovė A. Š. ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė patikslintą priešieškinį. Atsakovė ir jos atstovė laikėsi pozicijos, kad gyvenamosios vietos pakeitimas buvo itin geras sprendimas, esą užtikrinantis ramesnę vaikų aplinką. Atsakovė nesutiko su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis, kategoriškai laikėsi pozicijos, kad ieškovo bendravimo telefonu su vaikais metu vaikai neturėtų šnekėti su ieškovo žmona ir, kad ieškovo sutuoktinė taip pat neturėtų dalyvauti vaikų perdavimo metu.
8. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, kad buities sąlygos tiek ieškovo, tiek atsakovo yra panašios (vienas materialiai tvirtesnes sąlygas turi, kitas šiek tiek kukliau gyvena), tačiau vaikų poreikiams tenkinti abu turi galimybes (užtikrinti saugią aplinką, užtikrinti poilsio vietą, užtikrinti ugdymo įstaigos lankymą). Esminė problema nagrinėjamoje byloje yra tai, kad abiejų tėvų požiūris į vaikų auklėjimą bei priežiūrą yra skirtingas – tiek ieškovo, tiek ir atsakovės gebėjimai pasirūpinti vaikais, jų buitimi, sveikata, ugdymu yra pakankami. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad atsakovės vaikų nepriežiūros faktų nepastebėta, o socialinės paslaugos teikiamos ne atsakovo ir (ar) ieškovės šeimoje kilusių problemų sprendimui, bet kad būtų pakonsultuota ir informuota apie galimą pagalbą savivaldybėje, be to, atsakovei socialinės paslaugos teikiamos jos pačios prašymu tam, kad būtų pastiprintos, pagilintos žinios. Išvadą teikianti institucija pabrėžė, kad vaikams psichologai pasitelkiami ne dėl pačių vaikų problemų, bet tuomet, kai tarp tėvų yra konfliktiniai santykiai, kai vaikai patiria neigiamus išgyvenimus, tame tarpe ir lojalumo konfliktą. Būtent dėl šios priežasties yra rekomenduojamas psichologas, kuris padėtų vaikams išgyventi tokį sunkų laikotarpį, kilusį dėl tėvų nesutarimo ir jų bendrų sprendimų nesuradimo. Šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos keisti nereikėtų, nes vaikai yra adaptavęsi gyvenamojoje aplinkoje, lanko ugdymo įstaigas, paslaugas gauna. Pažymėjo, kad vaikai turi bendrauti kuo daugiau su skyrium gyvenančiu tėvu, o kaip tėvai susitars priklauso tik nuo jų pačių. Nurodė, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka užtikrinanti maksimalų bendravimą, nepaisant su kuriuo iš tėvų bus nustatyta gyvenamoji vieta, o abu tėvai turi dėti pastangas, kad ir perdavimas vyktų sklandžiai, vaikai nebūtų įtraukti į konfliktus, nebūtų klausinėjama kaip gyvena kita pusė, susirgus vaikams tėvai turi šnekėtis ir spręsti kartu, o ne vienas kontroliuoja, o kitas vykdo ar nevykdo. Atsakydama į teismo klausimus Tarnybos atstovė nurodė, kad vaikų perdavimas turėtų išlikti viešoje vietoje, kadangi tai drausmina tiek vieną, tiek kitą pusę. Dėl ieškovo reikalavimo nepakeitus vaikų gyvenamosios vietos sumažinti teikiamą vaikų išlaikymą išvadą teikianti institucija nepasisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą ieškovo J. L. ir nepilnamečių vaikų G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bei Ą. L., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, pagal kurią:
1) ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį – nelyginės savaitės penktadienį atsakovei A. Š. atvežant nepilnamečius vaikus į Kauną iš karto po ugdymo užsiėmimų pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 17 val., o kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį ieškovas J. L. užtikrina vaikų grįžimą į Klaipėdą ne vėliau kaip iki 20 val.;
2) vaikų atostogų laikotarpiu ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja:
2.1. kiekvienais metais vaikai ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų praleidžia su tėvu, vaikų tėvų raštu (SMS žinutė, el. laiškas, rašytinė sutartis ir kt.) sutartu laiku, o vaikų tėvams nesusitarus ieškovas su vaikais praleidžia vasaros atostogas tokiu laiku: nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d.;
2.2. kiekvienais nelyginiais metais rudens atostogas vaikai praleidžia su ieškovu, o pavasario atostogas – su atsakove;
2.3. kiekvienais metais pusę žiemos atostogų vaikai praleidžia su ieškovu, o kitą pusę su atsakove tokia tvarka: a) nelyginiais metais prasidedančių žiemos atostogų pirmoji pusė atostogų praleidžiama su ieškovu, o antra – su atsakove; b) lyginiais metais prasidedančių žiemos atostogų pirmoji pusė vaikų praleidžiama su atsakove, o antra pusė – su ieškovu;
2.4. atsakovė privalo atvežti vaikus kiekvienų atostogų pirmą ieškovo bendravimo su vaikais dieną į Kauną iki 12 val., o ieškovas privalo parvežti vaikus į Klaipėdą kiekvieną paskutinio bendravimo su vaikais atostogų laikotarpiu dieną iki 19 val.
3) švenčių laikotarpiu ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja:
3.1. kiekvienų nelyginių metų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su ieškovu, o kiekvienų nelyginių metų šv. Velykas vaikai praleidžia su atsakove;
3.2. kiekvienų lyginių metų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su atsakove A. Š., o kiekvienų lyginių metų šv. Velykas vaikai praleidžia su ieškovu;
3.3. kiekvienais metais motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai praleidžia su atsakove A. Š., tuo atveju jei tas savaitgalis yra ieškovo bendravimo laikas, ieškovas turi užtikrinti vaikų atvykimą į Klaipėdą iki 11 val.;
3.4. kiekvienais metais tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai praleidžia su ieškovu, jei tas savaitgalis nėra ieškovo bendravimo su vaikais laikas, atsakovė A. Š. užtikrina vaikų atvykimą į Klaipėdą prieš tėvo dieną esantį šeštadienį iki 19 val. vakaro;
3.5. kiekvienais nelyginiais metais, jeigu nurodytos dienos nesutampa su ilgesnio savaitgalio bendravimo tvarka, ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vasario 16 d., gegužės 1 d. ir rugpjūčio 15 d. – atsakovei užtikrinant vaikų atvykimą į Kauną iki 11 val., o ieškovui užtikrinant vaikų atvykimą į Klaipėdą;
3.6. kiekvienais lyginiais metais, jeigu nurodytos dienos nesutampa su ilgesnio savaitgalio bendravimo tvarka, ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais: kovo 11 d., birželio 24 d. ir lapkričio 1 d.;
3.7. šventinio laikotarpio bendravimo metu atsakovė A. Š. užtikrina vaikų atvykimą į Kauną iki 11 val., o ieškovas užtikrina vaikų grįžimą į Klaipėdą iki 19 val.
4) nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. tėvams J. L. ir A. Š. raštu nesusitarus dėl vaikų sutikimo ir išlydėjimo vietos, vaikų buvimo vietos pas skyrium gyvenančius tėvus pasikeitimas vyksta: a) Kaune, Laisvės alėjoje prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, esančių Kaune, Laisvės al. 103; b) Klaipėdoje prie vaikų ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini);
5) vaikų buvimo vietos pas skyrium gyvenančius tėvus pasikeitimo metu dalyvauja tik nepilnamečių vaikų tėvai J. L. ir A. Š., tai yra nedalyvauja kiti ieškovo ir atsakovės šeimų nariai ar kiti asmenys;
6) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas atsakovę, ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (esant bylos šalių sutarimui ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val.;
7) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas ieškovą J. L., atsakovė A. Š. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (esant bylos šalių sutarimui ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val.;
8) atsakovė A. Š. užtikrina, kad kad teismo nustatytu bendravimo nuotolinėmis ryšių priemonėmis metu, vaikams būnant pas atsakovę, G. L. ir Ą. L. turėtų tinkamai veikiančią ir pakankamai įkrautą ryšio priemonę (mobiliojo ryšio telefoną, išmanųjų laikrodį, kompiuterį ir kt.), kuria vaikai galėtų bendrauti su tėvu;
9) ieškovas J. L. užtikrina, kad teismo nustatytu bendravimo nuotolinėmis ryšių priemonėmis metu, vaikams būnant pas ieškovą, G. L. ir Ą. L. turėtų tinkamai veikiančią ir pakankamai įkrautą ryšio priemonę (mobiliojo ryšio telefoną, išmanųjų laikrodį, kompiuterį ir kt.), kuria vaikai galėtų bendrauti su motina;
10) tėvų J. L. ir A. Š. bendravimas nuotolinėmis ryšių priemonėmis su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. vyksta atsižvelgiant į vaikų norą ar nenorą bendrauti konkrečiu metu, tai yra sudarant galimybes vaikams kalbėtis su skyrium esančiu vienu iš tėvų, bet netaikant prievartos dėl tokio bendravimo;
11) ieškovas J. L. ir atsakovė A. Š. raštu (SMS žinutė, el. laiškas, rašytinė sutartis, susirašinėjimo programėlių žinutės ir kt.) turi teisę susitarti dėl kitokios nei teismo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.
10. Teismas įsiteisėjus sprendimui nutarė nebetaikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintų taikos sutarties sąlygų, kuriomis nustatyta J. L. ir nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. tvarka. Teismas sprendime nurodė šiuos argumentus:
10.1. Vienintelė esminė aplinkybė pasikeitusi nuo šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, susijusi su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta yra tai, kad vaikų motina su nepilnamečiais vaikais nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio išsikraustė iš Kauno į Klaipėdą. Ieškovo teisminio proceso inicijavimo metu tokia faktinė aplinkybė neegzistavo – prašymą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ieškovas grindė savo paties inicijuotais ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo nutraukti, taigi jokios nusikalstamos veikos nepilnamečių Ą. L. ir G. L. atžvilgiu nebuvo nustatytos. Teismo vertinimu, prie atsakovės gyvenamosios vietos staigaus pakeitimo ženkliai prisidėjo (o galimai ir lėmė) ieškovo ir atsakovės itin konfliktiški santykiai, abiejų bylos šalių negebėjimas ramiai be ginčų, nekeliant vaikams streso vaikus atvežti į motinos gyvenamąją vietą, ieškovo inicijuotų ikiteisminių tyrimų metu atlikti procesiniai veiksmai. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato ribojimus tėvui ar motinai, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta keisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą tik tuo atveju, jei išvykstama gyventi į užsienio valstybę – tokiu atveju būtinas rašytinis kito tėvo sutikimas ar ginčo išsprendimas teisme. Tai reiškia, kad pakeisdama gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovė jokių teisės normų nepažeidė. Vadinasi, tokia aplinkybė pati savaime nėra pagrindas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su kitu iš skyrium gyvenančių tėvų.
10.2. Pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, kad kuris nors iš tėvų nesirūpintų savo vaikų sveikatos priežiūra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktus anksčiau vaikus gydžiusios gydytojos parodymus, būtent vaikų motina rūpinosi vaikų sveikata, o nuo vaikų tėvų gyvenimo skyrium ieškovas kurį laiką vaikų gydymo klausimais pas gydytoją nesilankė. Be to, sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo pastebėjo, kad vaikų nuomonė išklausymo metu teismo psichologė nenustatė vaikų motinos poveikio vaikams dėl jų bendravimo su tėvu, tačiau nustatyti poveikio (tikėtina netiesioginio) požymiai iš vaikų tėvo pusės. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad kuris nors iš tėvų yra geriau gebantis užtikrinti nepilnamečių fizinę, emocinę, dorovinę ir kt. aplinką – abiejų tėvų sugebėjimai yra panašaus lygio. Apibendrinant, ieškovas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių išimtinų aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. gyvenamąją vietą, todėl toks ieškinio reikalavimas atmestas.
10.3. Nepaisant tėvų konflikto, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad atsakovė trukdo (neleidžia, riboja) nepilnamečių vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Išklausius vaikų nuomonę teisme nustatyta, kad vaikai turi artimą ir šiltą ryšį su abiem savo tėvais. Kauno apylinkės teismo psichologė I. B. konstatavo, kad Ą. L. ir G. L. patiria lojalumo konfliktą – nori būti geri ir vienam ir kitam iš savo tėvų, tačiau negali „persiplėšti“ per pusę. Atitinkamai vaikų tėvams gyvenant atskirai, skirtinguose miestuose, neįmanoma, kad vaikai vienu metu būtų ir pas tėvą, ir pas motiną. Teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos pastebėjimu, kad vaikų tėvų santykiai yra vis dar įtempti, todėl vaikų „perdavimas“ turėtų vykti viešoje vietoje. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi teisę bendru raštu užfiksuotu susitarimu (SMS žinutė, el. laiškas, susirašinėjimo programėlės žinutė, rašytinė sutartis ir kt.) susitarti dėl viešos vaikų atvežimo ir paėmimo vietos tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Visgi vaikų tėvams nesusitarus dėl vaikų sutikimo ir išlydėjimo vietos, Kaune, vaikų buvimo vietos pas skyrium gyvenančius tėvus vykdomas Laisvės alėjoje prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, esančių Kaune, Laisvės al. 103, o Klaipėdoje prie vaikų ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini). Vaikų perdavimo metu gali dalyvauti tik patys tėvai, nesant kitų tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos narių ar kitų jų pasikviestų asmenų.
10.4. Siekiant užtikrinti kuo mažesnį vaikų nuovargį dėl kelionės tarp abiejų tėvų gyvenamųjų vietų bei siekiant riboti nepilnamečių vaikų tėvų konfliktus nustatyta, kad ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį – nelyginės savaitės penktadienį atsakovei A. Š. atvežant nepilnamečius vaikus į Kauną po ugdymo užsiėmimų pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 17 val., o kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį ieškovas J. L. užtikrina vaikų grįžimą į Klaipėdą ne vėliau kaip iki 20 val. Tuo atveju, jei nelyginės metų savaitės savaitgalis ar lyginės savaitės pirmadienis yra nedarbo dienos, vaikų atvežimas į Kauną ir parvežimas į Klaipėdą vykdomas ne penktadienį, bet paskutinę nelyginės metų savaitės darbo dieną prieš savaitgalį, o parvežimas lyginės metų savaitės pirmadienį. Siekiant skatinti bylos šalių lankstumą ir gebėjimą prisiderinti prie vaikų noro bendrauti, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė vaikams esant pas kitą iš tėvų kiekvieną dieną gali paskambinti nuo 17 val. iki 20 val. Toks nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimas telefonu (o šalių sutarimu ir vaizdo skambučiais) privalo būti vykdomas atsižvelgiant į vaikų norą ar nenorą bendrauti konkrečiu momentu, tai yra vaikai negali būti verčiami bendrauti (tačiau abiem tėvams kyla pareiga skatinti vaikus bendrauti su skyrium esančiu tėvu). Tinkamomis ir įkrautomis ryšių priemonėmis (telefonu, išmaniuoju laikrodžiu, kompiuteriu ir kt.) įpareigotas pasirūpinti tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikai, nė vienam iš tėvų nenustatant tokio įpareigojimo vykdymo atlyginimo.
10.5. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) vaikams sueis mokyklinis amžius, nustatyta tokia nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu: 1) kiekvienais metais vaikai 2 savaites vasaros atostogų praleidžia su tėvu, vaikų tėvų raštu sutartu laiku, o vaikų tėvams nesusitarus ieškovas su vaikais praleidžia atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d.; 2) kiekvienais nelyginiais metais rudens atostogas vaikai praleidžia su ieškovu, o pavasario atostogas – su atsakove; 3) kiekvienais metais pusę žiemos atostogų vaikai praleidžia su ieškovu, o kitą pusę su atsakove – nelyginiais metais prasidedančių žiemos atostogų pirma pusė atostogų praleidžiama su ieškovu, o antra – su atsakove, atininkamai lyginiais metais prasidedančių žiemos atostogų pusė vaikų praleidžiama su atsakove, o antra pusė – su ieškovu. Atsakovė privalo atvežti vaikus kiekvienų atostogų pirmą ieškovo bendravimo su vaikais dieną į Kauną iki 12 val., o ieškovas privalo parvežti vaikus į Klaipėdą kiekvieną paskutinio bendravimo su vaikais atostogų laikotarpiu dieną iki 19 val. Žiemos atostogų pusė apskaičiuojama visą atostogų laiką (nuo pirmos nesilankymo ugdymo įstaigoje dienos iki paskutinės dienos prieš ugdymo užsiėmimų pradžią) padalinus iš dviejų, o tuo atveju, jei atostogų dienų skaičius nelyginis, gautas skaičius apvalinamas nustatant pirmosios atostogų dalies laiką – pavyzdžiui, savaitės (7 dienų ilgio) ilgio atostogos skaidomos taip: pirma dalis 4 dienos ir antra dalis 3 dienos.
10.6. Taip pat nustatyta tokia bendravimo švenčių laikotarpiu tvarka: 1) kiekvienų nelyginių metų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su ieškovu, o kiekvienų nelyginių metų šv. Velykas vaikai praleidžia su atsakove, o lyginiais metais priešingai – šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su atsakove, o šv. Velykas su ieškovu; 2) kiekvienais metais motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai praleidžia su atsakove A. Š., tuo atveju jei tas savaitgalis yra ieškovo bendravimo laikas, ieškovas turi užtikrinti vaikų atvykimą į Klaipėdą iki 11 val.; 3) kiekvienais metais tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai praleidžia su ieškovo J. L., jei tas savaitgalis nėra ieškovo bendravimo su vaikais laikas, atsakovė A. Š. užtikrina vaikų atvykimą į Klaipėdą prieš tėvo dieną esantį šeštadienį iki 19 val. vakaro; 3) kiekvienais nelyginiais metais, jeigu nurodytos dienos nesutampa su prailginto savaitgalio bendravimo tvarka, ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vasario 16 d., gegužės 1 d. ir rugpjūčio 15 d. – atsakovei užtikrinant vaikų atvykimą į Kauną iki 11 val., o ieškovui užtikrinant vaikų atvykimą į Klaipėdą; 4) kiekvienais lyginiais metais ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kovo 11 d., birželio 24 d. ir lapkričio 1 d. – atsakovei užtikrinant vaikų atvykimą į Kauną iki 11 val., o ieškovui užtikrinant vaikų atvykimą į Klaipėdą. Be to, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendru rašytiniu susitarimu (SMS žinutė, el. laiškas, rašytinė sutartis, susirašinėjimo programėlių žinutės ir kt.) turi teisę susitarti dėl kitokios vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos.
10.7. Teismas nustatė, kad ieškovas jokių CK 3.201 straipsnyje nurodytų aplinkybių dėl vaikų išlaikymo dydžio mažinimo nenurodė. Vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovas prašo sumažinti vaikų išlaikymo dydį, yra jo nusivylimas dėl pasikeitusios atsakovės gyvenamosios vietos ir abejonės, kad atsakovė galimai netinkamai (ne vaikų poreikiams) naudoja vaikams skirtus pinigus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė vaikų išlaikymui teikiamas lėšas naudotų ne vaikų poreikių tenkinimui. Atitinkamai ieškovas neteikė jokio prašymo, susijusio su vaikų lėšų panaudojimu (pavyzdžiui, dėl poreikio teikti ataskaitas apie vaikų lėšų panaudojimą). Tai reiškia, kad esamoje situacijoje ieškovas teikia prašymą dėl savo nepilnamečių vaikų esamos padėties pabloginimo. Duomenų, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties galėtų patenkinti tik būtinuosius vaikų poreikius, byloje nėra. Nenustačius ieškovo finansinės padėties pablogėjimo nuo taikos sutarties sudarymo momento, nėra teisinio pagrindo sumažinti periodinio išlaikymo.
11. Dalyvaujant Kauno apylinkės teismo psichologei I. B. išklausyta G. L. ir Ą. L. nuomonė. G. L. išreiškė, kad ji turi gerą ryšį tiek su tėvu J. L., tiek su motina A. Š., jai patinka gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį, sutaria su abiejų tėvų šeimos nariais. Mergaitė parodė, kad pabuvusi pas mamą nori važiuoti pas tėtį, ir priešingai pabuvusi pas tėtį ji norinti važiuoti pas mamą. Atitinkamai Ą. L. išreiškė, kad jam gerai sekasi gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį. Ą. L. teigė gerai sutariantis su tėčio šeimos nariais, ypač didžiuoju Ą. (teismo pastaba – ieškovo sutuoktinės sūnus), kuris yra jo geriausias draugas. Ą. L. taip pat teigė, kad pabuvęs pas mamą norintis važiuoti pas tėtį, o pabuvęs pas tėtį nori pas mamą.
12. Teismo psichologė I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai tikrai išgyvena lojalumo konfliktą, myli tiek tėtį, tiek mamą, abu tėvai yra užmezgę šiltą emocinį ryšį, vaikai išsakė, kad abiejuose namuose gyventi gerai. Psichologė pažymėjo, kad labiausiai vaikų interesus atliepia viena socialinė aplinka, jokiu būdu tokio amžiaus vaikui nerekomenduojama gyventi pagal 50:50 tvarką – taip trikdomas vaikų vientisumas, vaikų identitetas, vystosi nesaugumas, perdavimo metu vaikas negeba pasidalinti į dvi dalis. Teismo psichologė nurodė, kad perdavimas paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir atvežant į ugdymo įstaigą, įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus yra geresnis variantas, tačiau vaikai turi būti supažindinti, kad „šiandien atvažiuos tėvelis / mamytė paimti“, nes nagrinėjamu atveju yra aukšto lygio konfliktas, kuomet esant ar nesant tėvų valios, vaikams daromas poveikis. I. B. nurodė peržiūrėjusi vaizdo įrašą, kuomet tėvas atveža vaikus pas motiną ir mergaitė motiną apsikabina, tėvas filmavo ir vaikas apsikabinęs mamą labai stipriai prisispaudęs, o kada vaikas atsisuka į tėtį, mergaitė rankas nuleidžia ir nuleidžia galvą – tai reiškia, kad tėčio žvilgsnis daro įtaką vaiko elgesiui, tai nėra tiesioginis poveikis (tėtis neliepia taip daryti), bet vaikui susiformavusi tokia nuostata, kad prie tėčio vaikas negali mylėti mamos.
13. Teismo posėdyje liudytoja apklausta atvejo vadybininkė R. A. parodė, kad A. Š. atvejo vadyba taikoma nuo tada, kai ji atvyko į Klaipėdą, o priežastys – pirminio vizito šeimoje vertinant pagalbos vaikui, šeimai poreikį buvo nustatyta, kad buities sąlygos atitinka vaikų poreikius (nustatytas 0 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis), vaikų gyvenamoji aplinka tinkama (apranga, gyvenamoji vieta, fizinis, emocinis aplinkos tinkamumas vaikams – įvertinta teigiamai). Liudytojos teigimu, A. Š. su specialistais bendrauja ir bendradarbiauja, pati išreiškė prašymą tęsti procesą, gauti paslaugas, buvo rekomenduoti tėvystės mokymai, kuriuos ji išklausė, geranoriškai lanko, domisi tėvystės temomis. Liudytoja paaiškino, kad psichologo konsultacijos reikalingas, kadangi ruošiantis posėdžiui socialinė darbuotoja buvo atlikusi užklausas į ugdymo įstaigas ir yra gavę atsakymą iš (duomenys neskelbtini) darželio, kur vaikai ugdomi, ir remdamiesi pateikta informacija sprendė, kad psichologinė pagalba yra reikalinga. Liudytoja įvertino, kad A. Š. tikrai geba rūpintis vaikais ir užtikrinti geriausius jų interesus.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Ieškovas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nurodo, kad ieškiniu kreipėsi į teismą, kadangi atsakovė smurtauja prieš vaikus bei neužtikrina tinkamos jų sveikatos priežiūros, be to vaikų nuolatinis gyvenimas su atsakove kenkia vaikų interesams, saviugdai, vaikams yra formuojami neteisingi įpročiai, ugdomos neteisingos nuostatos ir įsitikinimai dėl pačios atsakovės skurdaus mentaliteto, psichinių problemų, kurios iššaukia neprognozuojamą atsakovės elgesį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad atsakovė fiziškai smurtauja prieš vaikus. To neneigia ir pati atsakovė, pavyzdžiui, yra buvęs įvykis, kuomet ji auklėjimo tikslu ant sūnaus pilvo paišė tušinuku. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 26 d. parengtose situacijos vertinimo anketose konstatuota, kad abu vaikai Tarnybos specialistei I. G. patvirtino apie patirtą smurtą motinos namuose. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik netikslingai nustatė pagrindinę ginčo priežastį šioje byloje, bet ir visiškai nepasisakė dėl pateikto dokumento. Byloje taip pat yra duomenys, jog atsakovė negeba rūpintis vaikų sveikata, ignoruoja gydytojų nustatytas diagnozes, o perduodama sirguliuojančius vaikus tėvui, bendravimo su vaikais metu tyčia tėvui neperduoda jų asmens dokumentų, kad tėvui apsunkinti galimybes kreiptis dėl vaikų sveikatos sutrikimo į medikus. Akivaizdu, jog tokia faktinė situacija kelia realią grėsmę vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktų neįvertino.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pasikeitė tik viena aplinkybė – atsakovė su vaikais išsikraustė gyventi iš Kauno į Klaipėdą, tačiau ieškovas nurodo, kad į teismą kreipėsi po to, kai pastebėjo ant vaikų kūnų įvairius sužalojimus. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, neišanalizavo visos reikšmingos bylos medžiagos. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą atsakovė padarė pažeisdama 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2SP-2366-717/2020, pažeisdama nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos faktus ignoravo. Teismas šališkai vertino bylos aplinkybes, akivaizdžiai patvirtindamas, kad teismo sprendimo nevykdymas nesukelia jokių padarinių. Atsakovės išsikraustymas į kitą miestą su vaikais turėtų būti vertinamas kaip tyčinis psichologinis smurtas prieš vaikus. Atsakovė, neturėdama jokio pagrįsto pagrindo (ji Klaipėdoje neturi nei darbo, nei nuosavo būsto), pažeisdama taikos sutartį (iki vaikams sukaks 16 metų A. Š. turi teisę keisti vaikų gyvenamąją vietą, išvykstant iš Kauno apskrities nuolatiniam gyvenimui į kitą Lietuvos miestą, tik iš anksto raštu suderinus su J. L. naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką), vaikams išgyvenant itin jautrų jiems laikotarpį, žinodama, kad vaikų perkraustymas į kitą miestą, ugdymo įstaigos pakeitimas mažamečiams sukelia ženklias psichologines problemas, išvyko gyventi į kitą Lietuvos miestą. Teismo argumentai, kad prie atsakovės gyvenamosios vietos staigaus pakeitimo ženkliai prisidėjo (o galimai ir lėmė) ieškovo ir atsakovės itin konfliktiški santykiai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų tokių atsakovės veiksmų būtinumą. Atsakovė privalėjo laikytis nustatytų susitarimų ir derinti su ieškovu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą - išvykimą iš Kauno miesto.
14.3. Byloje yra psichologų išvados, kuriose nustatyta, jog šalių vaikų socialinės aplinkos keitimas kenkia jų interesams. Psichologė K. P. paaiškino, jog pokyčiai ir gyvenamosios vietos keitimas Ą. L. atžvilgiu yra pačios blogiausios aplinkybės ir sąlygos jam. Ą. L. labai sunku adaptuotis, jis jautriai reaguoja į pokyčius, visą šitą psichologė yra nurodžiusi ir atsakovei jos vizito metu, tačiau atsakovė šių rekomendacijų nepaisė. Pirmosios instancijos teismas atsakovės poelgį (išsikraustymą į kitą miestą) pateisino šališkai konstatuodamas, jog pakeisdama gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovė jokių teisės normų nepažeidė. Toks teismo argumentas yra neteisėtas, nes šalys taikos sutartimi susitarė, jog išvykstant iš Kauno apskrities nuolatiniam gyvenimui į kitą miestą, tai turi būti suderinta su J. L. Atsakovė pažeidė šią nuostatą ir tai yra įstatymo pažeidimas, nes įsiteisėjusi teismo nutartis turi įstatymo galią. Teismas įvertino pateiktus faktus į bylą vienašališkai, ieškovės naudai, nevertino, kad atsakovė pati išprovokuodavo konfliktus vaikų perdavimo metu, neleisdavo vaikams bendrauti su ieškovo sutuoktine, neperdavė vaikų dokumentų išvykti atostogauti į užsienį, atlikdavo su vaikais neleistinus veiksmus (neva tai auklėjimo tikslais išbraižė tušinuku Ą. kūną, įdrėskė po akim G., neleisdama jai valgyti ir kt.). Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė per trejus metus savavališkai keturis kartus pakeitė vaikų ugdymo įstaigas, kiekvieną kartą sukeldama vaikams stresą. Taip pat teismas nevertino bei nepasisakė dėl atsakovės namuose vykstančių nesuprantamų apsinuoginimų vaikų akivaizdoje, dėl kurių ieškovas kreipėsi į policiją. Be to, vien faktas, kad ieškovas turėjo kreiptis į pareigūnus ir atsakovės atžvilgiu buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai, įrodo aplinkybę, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė vaikų teises, paveikė vaikų psichologinę būseną. Nutraukti ikiteisminiai tyrimai visiškai nepatvirtina fakto, jog vaikų interesai nebuvo pažeisti.
14.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas) parodo, kad savavališkas ir staigus vaikų gyvenamosios aplinkos pakeitimas, prieštarauja vaikų interesams. Atsakovė savavališkai pakeitė šalių vaikų gyvenamąją vietą ir tokiu būdu atėmė iš ieškovo ilgesnio bendravimo su vaikais galimybę. Vaikai, vertinant jų amžių, negalėjo tokiems atsakovės veiksmams pasipriešinti, nei įtakoti motinos sprendimo. Tokiu savo elgesiu atsakovė grubiai pažeidė vaikų teises. Vieninteliai atsakovės argumentai, dėl ko turėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove yra tas, kad šalių vaikai yra itin prisirišę prie motinos A. Š., yra susiformavęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys, atsakovė tariamai geriausiai žino vaikų poreikius ir interesus. Tačiau visi atsakovės argumentai yra paremti deklaratyviais ir niekuo neįrodytais teiginiais. Byloje yra medžiaga, garso įrašai, kurie patvirtina, kad atsakovė prieš vaikus naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, kas rodo atsakovės agresyvų ir nevaldomą charakterį. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas taip pat rūpinasi vaikais, teikia išlaikymą, vaikai prisirišę prie ieškovo, ir net gi prie ieškovo dabartinės sutuoktinės, t. y. ieškovas tinkamai vykdo įstatyme tėvui priskirtas pareigas ir teises, ir svarbiausia prieš vaikus nenaudoja nei psichologinio, nei fizinio smurto.
14.5. Teismas neatsižvelgė, jog šalių vaikai gimė ieškovo namuose, ieškovo gyvenamoji vieta/aplinka yra labiausia vaikams pažįstama, kadangi ši aplinka yra stabili, vaikai turi savo erdves, gyvenamasis namas yra pilnai pritaikytas jų poreikiams. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad vaikai dažnai išsakydavo norą gyventi pas tėvą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ne tik atsakovės, bet ir ieškovo sukurtą aplinką, palyginti vaikams sudarytas sąlygas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neturi nuolatinių pajamų, užsiima individualia veikla, padedančia žmonėms išgyventi dvasines krizes bei skyrybas, neturėdama tam nei specialių žinių, nei išsilavinimo. Nėra ginčo, jog tėvo gyvenamosios vietos sąlygos vaikams yra tinkamesnės, saugesnės ir pastovesnės, nes atsakovė savo nuosavo būsto neturi, ji gyvenamąją vietą nuomojasi, dėl ko gyvenamoji vieta nuolat kis, dėl ko nuolat kraustytis turės ir vaikai, o tai pažeidžia vaikų interesus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovės vedamo nestabilaus ir chaotiško gyvenimo būdo, kuriame dalyvauja ir nepilnamečiai vaikai, kuriems dėl to jau yra kilusios pasekmės (mikčiojimas, plaukų slinkimas), niekaip nevertino, todėl laikytina, jog teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių. Pabrėžė, kad byloje ieškovas ir valstybinės institucijos pateikė daug medžiagos patvirtinančios, jog tarp vaikų ir jų tėvo yra susiklostęs itin stiprus emocinis ir socialinis ryšys ir vaikai prie ieškovo yra itin prisirišę. Be to, vaikai yra prisirišę ir prie ieškovo žmonos, jos vaikų. Atsakovės dažnas draudimas bendrauti vaikams su ieškovo sutuoktine dar kartą įrodo, jog atsakovė siekia sugniuždyti šalių vaikų suvokimą apie šeimos vertybes, šiltus santykius, pagarbą bei nuoširdų bendravimą.
14.6. Per laikotarpį nuo priimto teismo sprendimo, ieškovas atsakingai mokėjo vaikams išlaikymą, tikslu, kad vaikai nieko nestokotų, būtų aprengti, prižiūrimi. Tačiau atsakovė neįrodė, kad laikosi teismo patvirtintos sutarties, aiškiai ją pažeidė išsikraustydama į kitą miestą, nepatvirtino, jog ieškovo mokami pinigai yra skiriami būtent vaikams. Ieškovo pateikti dokumentai į bylą patvirtina, kad šalių vaikams yra saugiau, ramiau gyventi su ieškovu. Ieškovas gali visapusiškai aprūpinti vaikus ne tik finansine prasme, bet ir suteikti vaikams daugiau, nei suteikia atsakovė. Atsakovas gyvena dideliame name, kur anksčiau gyveno ir šalių vaikai. Vaikams ši aplinka yra pažįstama nuo gimimo, jie jaučiasi saugiau. Tačiau to negalima pasakyti apie atsakovę, kadangi ji keičia nuomojamus būstus dėl neaiškių priežasčių. Ieškovas yra dirbantis, išsilavinęs bei verslus asmuo, neturintis jokios priklausomybės nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, neturi jokių nusiskundimų ar nustatytų pažeidimų iš valstybinių įstaigų, todėl nėra jokių indikacijų, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su ieškovu. Viena tai, kad atsakovė yra moteris, vaikų mama, nesudaro išvados, kad ji turi prioritetą prieš tėvą sprendžiant klausimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nepaisė vaikų teisių, interesų ir apribojo ieškovo bendravimą su vaikais iki minimalaus, patvirtindamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovo nuomone, dėl tokio teismo sprendimo jo ryšys su vaikais tik silpnėtų. Be to, ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi ir vertino reikšmingas aplinkybes, t. y. neatsižvelgė į tai, kad atsakovė smurtauja prieš vaikus, į tai, kad atsakovė piktybiškai veikia prieš ieškovą ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Teismas šališkai vertino pateiktus ieškovo įrodymus, vadovavosi tik atsakovės medžiaga, o apie ieškovo teiktus dokumentus net nepasisakė. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Be viso to, teismas neįvertino, jog Kauno mieste be ieškovo šeimos taip pat gyvena ir vaikų seneliai, dėdės, tetos, šeimos draugai, kitos giminės, su kuriais vaikai bendrauja ir prie kurių yra prisirišę. Vaikų vystymuisi yra svarbu augti tarp artimų žmonių, jausti palaikymą, žinoti savo šeimos istoriją, tradicijas.
14.7. Pirmosios instancijos teismas drastiškai susiaurindamas bendravimo laiką su vaikais nurodė, jog tokį sprendimą priima siekiant užtikrinti kuo mažesnį vaikų nuovargį dėl kelionės tarp abiejų tėvų gyvenamųjų vietų bei siekiant riboti nepilnamečių vaikų tėvų konfliktus. Toks teismo sprendimas nėra teisingas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pačiai atsakovei bendravimo tvarka su vaikais nėra svarbi, ji bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė savo poziciją dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nesuprantama kokiu būdu teismas sprendė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė trukdo (neleidžia, riboja) nepilnamečių vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovui bendraujant su vaikais telefonu, atsakovė specialiai sudaro tam trikdžius, vaikai tuo metu yra vedami į būrelius, treniruotes, prekybos centrus. Pokalbiai vyksta triukšme, su garsiakalbiu ir nuolat komentuojami ar nutraukiami atsakovės, akivaizdu, jog toks bendravimas yra nepilnavertiškas ir pažeidžiantis vaikų teisę į bendravimą su tėvu. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ignoravo faktą, kad vaikų bendravimas su tėvu tapo minimalus tik dėl atsakovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu ir ignoruodamas faktą, kad vaikų ugdymo laikotarpiu vaikai su tėvu matysis minimaliai, tai dar ir jų atostogų laiką paskirstė neproporcingai daug atostogų laiko paskiriant bendrauti su motina.
14.8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo neatitinka CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, ieškovas teikia prašymą dėl savo nepilnamečių vaikų esamos padėties pabloginimo, nes prašo, kad ateityje būtų tenkinama mažiau vaikų poreikių, todėl tokį ieškovo prašymą atmeta. Bylos nagrinėjimo metu šis ieškovo reikalavimas apskritai nebuvo nagrinėjamas, todėl nesuprantama sprendimo argumentacija šioje dalyje. Tai, kad teismas neišnagrinėjo šios bylos iš esmės rodo ir faktas, jog teismas absoliučiai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Taikos sutarties 8-11 punktus ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė A. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Atsakovė šios bylos nagrinėjimo nuosekliai laikėsi pozicijos, jog tikroji priežastis, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą – jos reikalavimas indeksuoti ieškovo mokamą išlaikymą vaikams. Būtent po to bendravimas tarp šalių tapo įtemptas. Iš vaikų pasakojimų ieškovas daugmaž 2024 m. sausio - vasario mėnesiais sužinojo, kad atsakovė turi draugą ir, kad vaikams jis labai patinka. Nuo 2024 m. sausio mėnesio vaikų elgesys grįžus iš ieškovo pradėjo ryškiai keistis. Atsakovė tuo metu dar nežinojo tokio pokyčio priežasčių ir siekė, kad dukra gautų specialistų pagalbą dėl pasikartojančių pykčio protrūkių. Ieškovas iš karto pradėjo neigti specialistų pagalbos būtinumą – dabar atsakovei aišku, jog jam buvo neramu, kad specialistai pastebės vaikų nuteikinėjimo požymius. Ieškovo sugyventinė S. P. atšaukė paskirtą vaikų vizitą pas vaikų psichiatrą, o ieškovas tokį sugyventinės elgesį palaikė. Pažymėjo, kad vaikų vizitas pas vaikų ir paauglių psichiatrę atšauktas ieškovui jau pradėjus vaikų seksualinio tvirkinimo istoriją, tad toks ieškovo elgesys, kai atsisakoma specialistų pagalbos tuo pačiu kaltinant, jog atsakovės namuose vaikai buvo seksualiai tvirkinami – atrodė visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis vaikų interesams. Tyrimas dėl fizinio smurto buvo nutrauktas 2024 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimu, kuriame, be kita ko, pateikta specialistės nuomonė, jog vaikų įtraukimas į seksualinio tvirkinimo istoriją laikytinas ieškovo psichologiniu smurtu prieš vaikus. Tyrimai dėl seksualinio tvirkinimo bei ieškovo sveikatos sutrikdymo taip pat nutraukti.
15.2. Nepasitvirtinus seksualinio tvirkinimo ir fizinio smurto istorijoms, ieškovas nuo 2025 m. pradžios susikoncentravo į vaikų sveikatos „nepriežiūros“ temą. Ieškovas, ignoruodamas dukters šeimos gydytojo įrašus po vaiko apžiūros, laboratorinių tyrimų protokolų duomenis bei gydytojo vaikų dermatovenerologo išvadą, jog dukra yra sveika, nuo 2025 m. balandžio mėn. vidurio iki pat šiol ir toliau dukrai teigia, jog ji serga grybeline infekcija, ją gąsdina ant galvos augančiais grybais, nuteikinėja vaikus prieš motiną, teigdamas, kad užkratas yra jos aplinkoje, kad motina nesirūpina dukra ir jos negydo. Toks ieškovo elgesys sukėlė labai stiprias neigiamas pasekmes dukrai. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, kuri pateikta 2025 m. liepos d. pagalbos plane, ieškovo veiksmai įtraukiant vaikus į konfliktą ir naudojantis jais teisiniuose procesuose prieš atsakovę, sudaro pagrindą riboti vaikų bendravimą su tėvu iki kol situacija nesusinormalizuos. Tiek Pagalbos plane, tiek ir ankstesniuose pagalbos planuose (DOK-46366) yra konstatuota, jog atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovė daug dėmesio ir pastangų skiria vaikų fizinės ir psichologinės gerovės užtikrinimui: nuolat konsultuojasi su vaikų šeimos gydytoju ir laikosi jo rekomendacijų, vedė sūnų į Vaikų raidos centrą, o dukrą nuo 2025 m. pradžios veda į psichologės konsultacijas, už kurias moka tik ji viena. Atsakovė bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir konsultuojasi su ja kaip sumažinti vaikų įtraukimo į konfliktą pasekmes (ieškovas šiuo klausimu vengia bendradarbiauti ir toliau nuteikinėja vaikus prieš motiną).
15.3. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė negalėjo be jo sutikimo išsikraustyti, tačiau toks teiginys prieštarauja byloje esančiam įrodymui. Tuo metu galiojusioje taikos sutartyje, kurioje nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovei nėra draudžiama keisti gyvenamąją vietą. Yra tik nustatyta sąlyga, jog prieš keisdama gyvenamąją vietą, atsakovė turi pasiūlyti naują bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė tą ir padarė – prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant naują bendravimo tvarką pasikeitus aplinkybėms. Akivaizdu, kad vaikų interesai dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo pažeisti. Priešingai – jie buvo atitolinti nuo konfliktų židinio, o ieškovo inicijuota traumuojančių vaikų perdavimų atsakovei praktika buvo nutraukta nustačius, jog ieškovas pats pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ir pats juos į ją grąžina. Būtina įvertinti tai, kad ieškovo aplinkoje vyksta ir kitas „paralelinis“ procesas, į kurį yra įtraukti vaikai – ieškovo sutuoktinės S. L. ilgai besitęsiantis ginčas su jos vaikų tėvu, kurio eigoje jis buvo apkaltintas vaikų seksualiniu tvirkinimu (kaip ir atsakovės atveju, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas). Tad vaikai, grįžę iš apelianto, „raportuoja“ ką jie girdi bei mato būdami pas ieškovą ir iš jų pasakojimų akivaizdu, jog jie yra įtraukiami ir į ieškovo sutuoktinės kurstomas istorijas apie jos vaikų nenorą bendrauti su jų tėvu. Atsakovė į Klaipėdą išvyko gyventi, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovės niekas nesieja su Kaunu (nei darbas, nei santykiai, nei gyvenamoji vieta) ir ji po išsiskyrimo su ieškovu liko čia gyventi tik dėl to, kad ieškovui būtų patogiau matytis su vaikais. Akivaizdu, kad toks atsakovės pasiaukojimas vardan ieškovo patogumo nedavė teigiamo rezultato. Atsakovės pastebėjimu, fizinis atstumas nuo toksiškos aplinkos (kurioje vaikai nuteikinėjami prieš motiną, įtraukiami į ieškovo destruktyvius planus, girdi ieškovo kalbas su advokatais ir kitais asmenimis apie vykstančius procesus, apie „kovas“, „laimėjimus“ ir pan.), vaikams padeda atsigauti po juos neigiamai veikiančių patirčių pas ieškovą. Be to, gyvenant Klaipėdoje yra didesnės galimybės vaikams leisti laisvalaikį atvirame ore prie jūros (kuo vaikai ypatingai mėgaujasi), o jų ugdymo poreikiai užtikrinami tęsiant ugdymą (duomenys neskelbtini) sistemą taikančioje ugdymo įstaigoje.
15.4. 2024 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais sūnus neteisėtai prabuvo su ieškovu beveik tris savaites, o dukra – vieną savaitę. Būtent apeliantas, o ne atsakovė, nuolat kurstė vaikų nenoro grįžti pas motiną istoriją, tuo tikslu organizavo vaikus traumuojančius perdavimus ir taip ardė vaikų ir atsakovės ryšį. Būtent apeliantas buvo vienašališkai nustatęs tvarką, jog vaikams būnant pas jį, atsakovė per 5 arba 6 dienas gali vaikams skambinti tik 1 kartą. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog tik po 2025 m. liepos 15 d. atvejo peržiūros posėdžio ieškovas pakeitė savo nusistatymą. Apeliantas nuo pat nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos įsigaliojimo ją sistemingai pažeidinėja iki šios dienos. Visų pirma, teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad turi būti sudaryta galimybė su vaikais bendrauti vaizdo skambučių būdu. Ieškovas iki šios dienos nesutinka laikytis šios teismo nutarties dalies. Taigi, bendravimą su vaikais riboja ne atsakovė, o būtent ieškovas, taip darydamas didelę žalą vaikams ir gilindamas konfliktą. Svarbu paminėti ir tai, kad nuo pat nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios ieškovas, paskambinęs vaikams kai jie yra su atsakove, beveik iš karto pokalbį perleisdavo savo sutuoktinei S. L. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad tai yra tinkama ir teisėta, nors teismas nutartyje aiškiai pasisakė, kad bendravimo telefonu teisė yra suteikiama tik tėvui ir motinai, o ne tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, be kita ko, teismas siekė, kad telefono skambučiai būtų išnaudojami palaikyti vaikų ryšį su tėvu, o ne su kitais asmenimis. Ieškovui nesutinkant savo noru laikytis teismo nustatytos tvarkos, atsakovė pradėjo nutraukinėti vaikų pokalbius kaskart įsikišus S. L. Po kurio laiko vaikų ir ieškovo bendravimas telefonu pradėjo vykti nebetrukdant pašaliniams asmenims.
15.5. Atsakovas skunde remiasi tuo, kad jo aplinkoje vaikai turi geresnes gyvenimo sąlygas nei pas atsakovę. Visų pirma, apeliantas nutyli, kad būstas, kuriame jis gyvena, jam nepriklauso, Atsakovės žiniomis, jis neturi nekilnojamojo turto, tad šiuo požiūriu abi šalys yra lygiavertėje padėtyje. Antra, apeliantas bylos nagrinėjimo metu taip stengėsi sumenkinti atsakovės pastangas vaikams sukurti palankias gyvenimo sąlygas, jog sistemingai rėmėsi tikrovės neatitinkančia aplinkybe, jog atsakovė gyvendama Klaipėdoje nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio jau du kartus keitė gyvenamąją vietą. Trečias svarbus aspektas yra ir psichologinė bei emocinė atmosfera vaikų gyvenamojoje vietoje. Po kiekvieno grįžimo iš ieškovo, atsakovei tenka 2-3 dienas dėti didžiules pastangas, kad vaikų būklė susinormalizuotų. Ypač didelį neigiamą poveikį jaučia dukra – jai pradėjo slinkti plaukai, pasikeitė elgesys ugdymo įstaigoje.
16. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo S. L. santykius su ieškovo vaikais, o rezoliucinėje dalyje jai uždraudė dalyvauti vaikų perdavime. Apeliantas nurodo, kad yra vedęs vyras, šalių nepilnamečiai vaikai turi itin artimą santykį su jo sutuoktine S. L. ir jau tradiciškai susiklostė, jog vežant vaikus atsakovei į Klaipėdą, kartu važiuoja ir ieškovo sutuoktinė. Ieškovas neturi jokios teisės uždrausti sutuoktinei taip veikti, o pirmosios instancijos teismas ne tik S. L., bet ir kitiems šalių šeimos nariams uždraudė dalyvauti perduodant vaikus. Kadangi ieškovo sutuoktinė S. L. nebuvo įtraukta į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu apribojo jos teises, t. y. nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, toks teismo sprendimas neteisėtas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
17. Ieškovas 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros nutarimus panaikinti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir piktnaudžiavimo tėvų valdžia; SMS žinutes, garso įrašus; esveikatos išrašus; UAB „Baltic Medics“ elektroninį laišką; UAB VNT Medicinos centro atsakymą į paklausimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovė pateikė prašymą, kuriuo su apeliacinėje instancijoje ieškovo pateiktais papildomais paaiškinimais nesutiko, prašė juos atsisakyti priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo
21. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu apribojo į bylą neįtraukto asmens teises (ieškovo sutuoktinės S. L.), todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat likus savaitei (2025 m. lapkričio 17 d.) prieš paskirtą rašytinį teismo posėdį (2025 m. lapkričio 25 d.) pateikė papildomus įrodymus, prašydamas juos prijungti prie civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prijungti papildomus įrodymus – 2025 m. birželio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą ir 2025 m. liepos 1 d. Pagalbos planą.
22. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo bei atsakovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog šalys nepagrindė aplinkybės, kad jų teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti kilusį tarp šalių ginčą, todėl, pavyzdžiui, papildomai ir gausiai pateikti garso įrašai jokių naujų aplinkybių nepatvirtina, kaip ir atsakovės pateiktas šeimos pagalbos planas ir vaiko situacijos vertinimo anketa. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia šalių pateiktų papildomų duomenų neprijungti prie nagrinėjamos bylos.
Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių
58. Byloje nustatyta, kad G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. L. ir atsakovės A. Š. dukra, o Ą. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. L. ir atsakovės A. Š. sūnus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtinta J. L. ir A. Š. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.
59. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo J. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi Ą. L. ir dukra G. L. Teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nutartė pakeisti nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punktą dėl kelionės išlaidų ieškovui kompensavimo.
60. Byloje ginčo nekyla, kad atsakovė nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio išsikėlė su nepilnamečiais vaikais gyventi iš Kauno į Klaipėdą. Apie apsisprendimą keisti gyvenamąją vietą A. Š. ieškovą informavo 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laišku, nurodydama tokio apsisprendimo priežastis.
61. Ieškovas patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo bei išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Tuo tarpu atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais dėl pasikeitusių aplinkybių – atsakovės ir šalių vaikų pakeistos gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas vertino nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinką, rėmėsi teismo psichologo bei kitų liudytojų parodymais, vertino bendrą situaciją šeimoje bei tai, ar nepilnamečiams vaikams gyvenant su atsakove, pastaroji veikia priešingai nepilnamečių vaikų interesams (netinkamai rūpinasi, neprižiūri, nesirūpina sveikatos priežiūra ir pan.). Teismas atsižvelgė ir į tokius aspektus kaip šalių elgesys vaikų perdavimo momentu, požiūris į vaikų auklėjimą, auginimą, požiūrį į vaikų poreikių tenkinimą, elgesį bylą nagrinėjant teisme bei atsižvelgė į pasikeitusią situaciją bylos nagrinėjimo metu atsakovei su vaikais persikėlus gyventi iš Kauno į Klaipėdą. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė esminių pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. gyvenamąją vietą. Nustatęs, kad nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas sprendė pakeisti pagal pasikeitusią faktinę situaciją ir ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
62. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas nesutinka nurodydamas, kad atsakovė smurtauja prieš vaikus bei neužtikrina tinkamos jų sveikatos priežiūros, vaikų nuolatinis gyvenimas su atsakove kenkia vaikų interesams, saviugdai, vaikams yra formuojami neteisingi įpročiai, ugdomos neteisingos nuostatos ir įsitikinimai. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne)pakeitimo klausimo išsprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimo šioje dalyje priklauso bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, visų pirma vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriais spręsta nekeisti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, paliekant vaikus gyventi su atsakove.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne) pakeitimo
63. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
64. Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
65. Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
66. Ieškovas teigia, kad pagrindas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ją nustatant su ieškovu yra atsakovės naudojamas smurtas prieš vaikus bei negebėjimas užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų, nuolat keičiama atsakovės gyvenamoji vieta, todėl taip traumuojami vaikai. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygų bei nelygino su atsakovės gyvenimo sąlygomis, nevertino ieškovo pateiktų duomenų dėl atsakovės smurto prieš vaikus, nevertino atsakovės išsikraustymo į Klaipėdą kaip grubaus teismo patvirtintos taikos sutarties pažeidimo.
67. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. L. buvo pateikęs Tarnybai pranešimus dėl galimo psichologinio, fizinio, seksualinio smurto nepilnamečių vaikų Ą. L. ir G. L. atžvilgiu, taip pat dėl vaikų motinos naudojamo fizinio smurto prieš vaikus. Šių pranešimų pagrindu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie šiuo metu yra nutraukti. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nuolat teikia skundus įvairioms valstybinėms institucijoms (Tarnybai, policijai) dėl vienas kito elgesio, galimų vaikų teisių pažeidimų taip į savo tarpasmeninius konfliktus įtraukdami platų asmenų ratą: sveikatos priežiūros specialistus, vaikų ugdymo įstaigos darbuotojus, galiausiai pačius nepilnamečius vaikus. Gausybė byloje esančių įrodymų, vaizdo, garso įrašų tik parodo šalių nebrandų elgesį savo manipuliacijomis įtraukiant vaikus į vis gilėjantį konfliktą. Tarnybos specialistų ne kartą konstatuota, jog šiuo atveju yra nuolat pažeidinėjama vaikų teisė į visapusišką, saugų ir harmoningą vaiko vystymąsi, augimą dėl tėvų tarpusavio nesutarimų, nesugebėjimo civilizuotai spręsti konfliktus, visų pirma, apsaugant vaikus nuo neigiamų tokio elgesio pasekmių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos nuomone, kad vaikui saugi aplinka jo harmoningam vystymuisi, sveikos asmenybės formavimuisi, turėtų būti užtikrinama ne tik prieš vaiką nenaudojant smurtinių veiksmų, bet ir nepagarbiais, konfliktiškais tarpusavio santykiais netraumuojant vaiko.
68. Ieškovas itin akcentuoja atsakovės naudojamą smurtą prieš vaikus, pateikia pavyzdį, kai atsakovė tušinuku išpaišė sūnaus kūną. Šis įvykis buvo aptartas Tarnybos specialistų išklausant tiek ieškovo, tiek atsakovės versijas. Atsakovė neneigia buvus atvejui, kai sūnaus auklėjimo tikslu, užpiešė sūnui tušinuku ant kūno, teigė iš šios situacijos pasimokiusi, pripažįsta, kad toks auklėjimo metodas nebuvo tinkamas. Daugiau fizinio smurto atvejų užfiksuota nebuvo, ikiteisminiai tyrimai atsakovės atžvilgiu nutraukti, Tarnybos specialistai laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. fiksavo 8 galimus nesmurtinius vaikų teisių pažeidimus pagal pateiktus skundus. Pažymėtina, kad teismo psichologė I. B. 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarime Nr. IBPS-V-3587437-24 nutraukti ikiteisminį tyrimą paaiškino, kad piešimas ant kūno psichologijos teorijose yra viena iš naudojamų technikų, norint nubrėžti ribas vaiko netinkamam elgesiui, jei jis piešia ant kokio nors neleistino daikto. Tuo pačiu teismo psichologė, išanalizavusi byloje esančius įrašus, akcentavo tėčio galimą padarytą vaikams poveikį mamos atžvilgiu. Kiekvieno epizodo filmavimą, ieškojimą kaltės motinos atžvilgiu ir bandant mamą nuteisti vaikų akivaizdoje, galima įvardinti kaip psichologinį smurtą. Nurodė, kad mamos menkinimas vaikų gyvenime neatitinka vaiko interesų. Tarnybos specialistai taip pat pažymėjo vaikų akcentuojamus materialius dalykus, t. y. vaikai išsako norą būti pas tėtį, kadangi jis turi daug pinigų, jo namuose yra žaislų, ko mama duotuoju atveju tiek visko suteikti negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai taip pat yra tam tikra manipuliavimo priemonė ir siekis retus susitikimus kompensuoti materialiais daiktais. Neabejotina, kad retai fiziškai susitinkant su vaikais, norisi juos palepinti, suteikti kuo daugiau džiaugsmo, tačiau tai neturi peraugti į siekį sumenkinti kito tėvo/motinos galimybes.
69. Iš 2024 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimo taipogi nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtoja D. N. parodė, kad Ą. L. ir G. L. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. jos grupėje lankė šį darželį. Auklėtoja nurodė, kad abu tėvai domisi vaikų ugdymu, pasiekimais, savijauta, vaikai atvedami į darželį laiku, aprengti švariai, pagal sezoną, jokių neigiamų dalykų, nesirūpinimo vaikais iš tėvų pusės nėra pastebėjusi. Auklėtoja taip pat pastebėjo, kad vaikų bendravimas su abiem tėvais yra pakankamai šiltas, džiaugsmingas, nėra pastebėjusi, kad vaikai tėvus atstūminėtų nuo savęs, nenorėtų su jais bendrauti, eiti kartu, taip pat iš šių tėvų pusės nėra pastebėjusi nieko netinkamo, tėvai noriai bendraudavo su vaikais.
70. Vaikų ligų gydytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. ir Ą. L. buvo jos pacientai nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d., kuomet vaikų motina A. Š. informavusi apie pakeistą gyvenamąją vietą ir priregistruoti kitoje klinikoje. Gydytoja parodė, kad prisimena šią šeimą, kadangi kol tėvai gyveno kartu, jie abu ateidavo į vaikų vizitus, abu domėjosi vaikų vystymusi, sveikata, vėliau iš vaikų motinos sužinojusi, kad ji kartu su vaikų tėvu nebegyvena ir nuo to laiko motina viena rūpinosi vaikų sveikata, jų lankymusi pas specialistus, išskyrus vienintelį kartą šiais metais (teismo pastaba – turėtų būti 2024 m.), kai į kliniką su vaikais atvyko abu tėvai, tačiau pas ją į kabinetą su vaikais buvo atėjusi tik A. Š. Gydytoja nurodė, kad kiek pamenanti, A. Š. į ją kreipėsi dėl atsiradusių vaikų sveikatos sutrikimų: abu vaikai pradėjo mikčioti, ko anksčiau nebuvo, mergaitei ir berniukui atsirado pykčio priepuoliai, prastesnis miegas, elgesio sutrikimai, todėl 2023 m. vasario 7 d. gydytoja išrašiusi siuntimą jiems kreiptis į vaikų psichologą, taip pat situacijai nesikeičiant 2024 m. balandžio 15 d. kreipusis dėl vaikų sveikatos abiem tėvams, rašė siuntimus pas psichologą abiem vaikams – mergaitei dėl atsiradusio dažno mirksėjimo, berniukui dėl mikčiojimo, dažnesnio šlapinimosi, krenkštimo, nosies šniurkščiojimo, tačiau nė dėl vieno iš siuntimų esveikatoje nėra įkeltos informacijos, todėl gydytoja neturi duomenų, ar vaikai buvo nuvesti pas psichologus. Be to, gydytoja nurodė, kad kiek jai teko bendrauti, A. Š. tikrai rūpinosi savo vaikais – jie atvykdavo laiku, tvarkingai aprengti pagal sezoną; vaikai glaustydavosi prie mamos, nieko įtartino jų tarpusavio santykiuose nėra pastebėjusi, taip pat nėra pastebėjusi, kad kurio nors vizito metu vaikai šalintųsi mamos, ji vaikus paruošdavo numatomoms procedūroms (kaip skiepai, kraujo tyrimų ėminiams ir pan.) ramiai paaiškindama apie numatomą procedūrą ar tyrimą. Visgi gydytoja pastebėjo, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai, kai vaikai lankydavosi pas ją, jų elgesys pasikeitė – vaikai tapo dirglesni, taip pat pas juos atsirado anksčiau minėti nerviniai tikai.
71. Atsakovei išsikėlus gyventi į Klaipėdą, šio miesto Tarnybos specialistai apsilankė atsakovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, užpildė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 5ŠTA-204, kuriame nurodyta, kad atsakovė su vaikais gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, butas tvarkingas, suremontuotas, apstatytas visais reikiamasi baldais ir buitine technika, sudarytos geros buities gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams augti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išanalizuoti ir ieškovo gyvenimo sąlygas, jas palyginti su atsakovės, nurodo, kad pas jį sąlygos geresnės, nes gyvena nuosavame name. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina A. Š. buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl ir buvo įvertinta vaikų dabartinė gyvenamoji aplinka. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo gyvenamoji aplinka taip pat buvo tirta ir pirmosios instancijos teismui išvados žinomos. 2024 m. kovo 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta, kad ieškovas gyvena dviejų aukštų nuosavame name, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis, lavintis, ilsėtis, sukurta jauki aplinka. Vaikai dalijasi vienu kambariu, kuriame yra dvi lovos, spinta, stalas, televizorius, pagal amžių lavinamųjų žaislų ir žaidimų. Kaip ne kartą minėjo Tarnybos specialistai, abiejų tėvų gyvenimo sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, jų gebėjimai panašaus lygio, o vaikai išreiškia norą būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje išklausyta vaikų nuomonė – vaikai nurodė mylintys tiek mamą, tiek tėtį, abiejų namuose jaučiasi gerai, vaikų teigimu, mama apie tėtį nieko blogo nesako.
72. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, turi įvertinti, kokios aplinkybės pasikeitė iš esmės, kurios sudarytų pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
73. Teismo psichologė I. B. yra nurodžiusi, kad mamos eliminavimas iš vaikų gyvenimo daro nesugrįžtamą trauminę patirtį vaikų gyvenimo dinamikoje, kuomet gali sutrikti tiek vaiko psichologinis, tiek fizinis vystymasis. Tokio amžiaus vaikus nepatartina atitraukti nuo mamos daugiau nei 4 paroms, nes yra sutrikdomas vaiko ir mamos ryšys, kuomet mama yra jiems nepasiekiama, taip pat nesuteikus galimybės susisiekti su mama bent virtualiai. Tai formuoja vaiko nesaugumą, nepasitikėjimą tiek savimi, tiek savo socialine aplinka, o vėliau gyvenime ir kuriant santykį su kitais žmonėmis. Neabejotina, kad tėvų nesutarimai tiesiogiai veikia vaikų emocinę sveikatą, elgesį, iškreipia jų suvokimą kas blogai, o kas gerai, tokio amžiaus vaikai neatskiria manipuliacijų, nesugeba įvertinti tikrosios situacijos šeimoje bei nesupranta tam tikrų tėvų elgesio priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams reikalinga psichologo pagalba, jų emocijos ir elgesys pasikeitęs, kartais pasireiškia tam tikrų sveikatos sutrikimų – pykčio priepuoliai, nervinis tikas, mikčiojimas ir pan. Atsakovė elektroniniame laiške ieškovui įvardino priežastis, dėl kurių nusprendė pakeisti gyvenamąjį miestą - noras ištrūkti iš vaikams stresą keliančios aplinkos, atsakovės nenoras gyventi Kaune, gautas darbo pasiūlymas pajūryje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie sprendimą išsikelti gyventi su šalių vaikais į kitą miestą atsakovė turėjo informuoti ieškovą, tačiau esant itin konfliktiškiems tarpusavio santykiams, vargu ar būtų priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas. Pažymėtina, kad Klaipėdoje vaikai lanko tokios pačios krypties ugdymo įstaigą, nusprendusi pakeisti gyvenamąją vietą, atsakovė raštu informavo ieškovą, sekančiu elektroniniu laišku atsiuntė pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vėliau ir pakeitimo numatant kompensaciją ieškovui už kelionės išlaidas. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
74. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, jog spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo pakeisti šalių sutartą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, pirmosios instancijos teismas aptarė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus kriterijus, jais remdamasis išsamiai ir detaliai aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, nepilnamečių vaikų nuomonę, išvadą duodančios institucijos išvadą, liudytojų parodymus, juos įvertino, padarydamas motyvuotas ir išsamias išvadas. Įvertintų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, jog geriausiai nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų interesus atitinka jų gyvenimas su motina (atsakove), kad ieškovas neįrodė esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie būtinybę pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ją nustatant su ieškovu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi atsakovės gyvenimo sąlygos tinkamos vaikams augti, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminių tyrimų metu atsakovei būtų pritaikytos kokios nors kardomosios priemonės, susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta ar bendravimo tvarka, Tarnybos specialistai teigiamai įvertino atsakovės gebėjimus tinkamai pasirūpinti vaikais, atsakovė stengiasi tobulinti tėvystės įgūdžius, lanko paskaitas, bendradarbiauja su specialistais, konsultuojasi vaikų auklėjimo klausimais, atpažįsta vaikų poreikius bei juos atliepia, tinkamai rūpinasi vaikų sveikata, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove kaip nors pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Be to, Klaipėdos apskrities Tarnybos specialistai pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog naujame darželyje vaikai jaučiasi gerai, ten jau turi draugų, o su mama jiems yra saugu, vaikai jaučiasi mylimi. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikai emociškai saugiau jaučiasi su ieškove, yra prie jos prisirišę, tai, kad vaikams gana ilgą laiką negyvenus su ieškovu, jų gyvenamosios vietos pakeitimas, o kartu ir grąžinimas vėl gyventi į Kauną, sukeltų vaikams papildomas psichologines traumas, emocinį stresą, kas nėra suderinama su vaikų interesais. Šiuo metu vaikai jau adaptavosi naujoje aplinkoje, yra sureguliuota jų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, jie jaučiasi saugiai, emocijos aprimusios. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė egzistuojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, o tolimesnis vaikų gyvenimas su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi. Taigi, apelianto apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas, o skundžiamas sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
75. Nenustatęs egzistuojančių pagrindų pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas išsprendė skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimą. Su teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka apeliantas nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas maksimaliai apribojo vaikų teisę bendrauti su tėvu, o nuotoliniam bendravimui trukdo atsakovė.
76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
77. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
78. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad vaikų bendravimas su tėvu tapo minimalus tik dėl atsakovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu, kad vaikų ugdymo laikotarpiu vaikai su tėvu matysis minimaliai ir jų atostogų laiką teismas paskirstė neproporcingai daug atostogų laiko paskiriant bendrauti su motina.
79. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
80. Byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, kuri buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020, tačiau laikinai buvo pakeista atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė su vaikais iš Kauno persikraustė gyventi į Klaipėdą. Iš bylos medžiagos, šalių, liudytojų bei įvairių sričių specialistų paaiškinimų matyti, kad tarpasmeninis ieškovo ir atsakovės konfliktas taip įsišaknijęs, kad nei viena šalis nesugeba laikytis nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais. Ieškovas nesudaro galimybės, vaikams esant pas jį, bendrauti su atsakove vaizdo skambučiu, tuo tarpu atsakovė vienasmeniškai nusprendžia, kad tam tikru metu vaikai su ieškovu nebendraus (nenori ar negali). Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketose konstatuotas vaikų teisių pažeidimas: tarp vaikų tėvų kylantys nesutarimai daro neigiamą įtaką vaikų situacijai. Pažeista vaiko teisė į emociškai ramias gyvenimo sąlygas, visapusišką, harmoningą vaiko augimą, vystymąsi.
.
81. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
82. Kaip buvo minėta ankstesniuose šios nutarties punktuose, nėra abejonių, kad vaikais tinkamai pasirūpinti sugeba tiek ieškovas, tiek atsakovė, t. y. domisi jų sveikata, rūpinasi laisvalaikiu, lavinimu, maitinimu, tinkamomis gyvenimo sąlygomis ir pan., tačiau nepilnamečių vaikų psichologine būkle, deja, pasirūpinti nesugeba įtraukdami juos į savo konfliktus, pasakodami tam tikras bylos aplinkybes, manipuliuodami vaikų jausmais. Pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nustatė atsižvelgdamas į didelį atstumą tarp šalių gyvenamųjų vietų, siekdamas užtikrinti kuo mažesnį vaikų nuovargį bei siekiant riboti nepilnamečių vaikų tėvų konfliktus. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas nustatė itin minimalią bendravimo tvarką ir nepagrįstai sutrumpino bendravimą vaikų atostogų metu. Visų pirma, dažnesni ieškovo susitikimai su vaikais darbo dienomis nėra įmanomi dėl vaikų lankomų ugdymo įstaigų, užimtumo bei didelio atstumo tarp šalių gyvenamųjų vietų. Antra, pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai aptarė ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą įvairių švenčių ir vaikų atostogų metu. Sprendimo 2 punkte nustatyta, kad ieškovas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip dvi savaites jų vasaros atostogų metu; nelyginiais metais visas rudens atostogas vaikai taip pat praleis su ieškovu bei pusę žiemos atostogų; po lygiai paskirstytas ir laikas kartu su ieškovu žiemos, pavasario švenčių metu (Kūčios, Kalėdos, Velykos), todėl atmestini apelianto argumentai, kad atostogos paskirstytos neproporcingai daugiau laiko nustatant bendrauti su vaikais atsakovei. Svarbu pažymėti, kad detali bendravimo tvarka buvo nustatyta būtent dėl šalių negebėjimo susitari taikiai, nekeliant konfliktų ir įtampos, nes sprendimo 2.1 punkte šalims palikta galimybė patiems susitarti, kokiu laiku ir kuris iš tėvų bendraus su vaikais vasaros atostogų metu ir tik jiems nesusitarus, pirmosios instancijos teismas nustatė konkretų bendravimo grafiką, siekiant išvengti neaiškumų ir tolesnių ginčų šiuo klausimu.
83. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamiesi atkurti bei stiprinti vaikų ryšį su ieškovu, taip pat sudaryti sąlygas vaikams reguliariai bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), ypač tokiu atveju, kai jos iniciatyva vaikai yra išvežti gyventi į kitą miestą ir atstumas tarp vaikų ir tėvo gyvenamųjų vietų yra nemažas. Taigi, atsakovė nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaikų interesus, turėtų siekti ne sumažinti nepilnamečių vaikų tiesioginį bendravimą su ieškovu, o bendradarbiauti ir dėti pastangas tam, kad vaikų ir ieškovo tarpusavio ryšys bei bendravimas nenutruktų. Tuo tarpu ieškovas, jo bendravimo su vaikais metu, turi stengtis užtikrinti galimybę vaikams bendrauti su atsakove ir vaizdo skambučiu, dėti pastangas, kad vaikai nepajustų stipraus mamos ilgesio.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
84. Byloje kilo ginčas dėl šalių vaikų perdavimo momento. Šiuo aspektu pažymėtina, kad perdavimo momentas vaikams ir taip yra pakankamai traumuojanti patirtis, kadangi jie myli abu tėvus ir su jais abiem nori būti, leisti laiką. Teismo psichologė nurodė, kad vaikai išgyvena lojalumo konfliktą, jiems sunku „persiplėšti“ tarp tėvų, o Tarnybos specialistė I. G. 2024 m. liepos 15 d. išreiškė susirūpinimą dėl to, kad ieškovo sutuoktinę vaikai vadina mama, kas, jos nuomone, nėra normalu (2024 m. liepos 15 d. pagalbos planas Nr. 6.62 SPŠS-4756). Atvejo vadybininkė D. P. atvejo vadybos posėdyje rekomendavo atsisveikinimo/vaikų paėmimo metu dalyvauti tik biologiniams vaikų tėvams ir perdavimą vykdyti viešoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, tiek šių specialistų rekomendacijoms, kadangi būtent vaikų paėmimo/perdavimo metu įvyksta daugiausiai konfliktų ir siekiant užtikrinti teigiamą vaikų emocinę būklę šiuo metu geriausiai vaikų interesus atitinka sprendimas vaikus perduoti viešoje vietoje tiesiogiai nedalyvaujant kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nesprendė konkrečiai S. L. (ne)galėjimo dalyvauti vaikų perdavimo metu, o nurodė, kad vaikų perdavimo metu gali dalyvauti tik patys tėvai, nesant kitų tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos narių ar kitų jų pasikviestų asmenų. Taip bus išvengta papildomos įtampos, o su kitais asmenimis, vaikų giminaičiais vaikai gali bendrauti tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiek laiką leisdami pas tėvą/motiną bendravimo su tuo tėvu/motina metu.
85. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl taikos sutarties 8-11 punktų, kuriuos patikslintu ieškiniu prašė panaikinti. Su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nutarė sprendimui įsiteisėjus nebetaikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintų taikos sutarties sąlygų, kuriomis nustatyta J. L. ir nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. bendravimo tvarka. Tai reiškia, kad 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo nustatyta nauja ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka pakeičiant teismo patvirtintą taikos sutartį, kurios sąlygos nebegalioja. Tai, kad taikos sutarties 8-11 punktų sąlygos nebuvo aptartos sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nedaro sprendimo negaliojančiu, kadangi anksčiau galiojusi bendravimo tvarka pakeista iš esmės.
86. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesuprantantis pirmosios instancijos teismo argumentacijos dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kadangi šis ieškovo reikalavimas apskritai nebuvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį ieškovo argumentą laiko nepagrįstu dėl toliau nurodomų priežasčių. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. Š. G. L. ir Ą. L. po 258,20 Eur per mėnesį išlaikymo, o vaikų gyvenamosios vietos nepakeitus, tokią pačią sumą prašė priteisti iš ieškovo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad šis ieškinio reikalavimas buvo nagrinėtas skundžiamo sprendimo 83-87 punktuose teismui konstatavus, kad reikalavimas neatitinka CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, taip pat prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, todėl buvo atmestas. Taikos sutarties 2-3 punktais šalys susitarė, kad J. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. skirs po 500 Eur, o vėliau po 400 Eur sumą per mėnesį, todėl ieškovo siūloma priteisti 258,20 Eur suma nesiekia net pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 777 Eur), kas neabejotinai neužtikrintų net būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip neatitinkantis vaikų interesų.
Dėl procesinės bylos baigties
87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismų praktiką ir teisės aktus, todėl tenkindamas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį iš dalies, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
88. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
89. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
90. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ji patyrė 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistinos1000 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.