- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1117-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03759-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. L. (toliau – ir ieškovas) teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos pareiškėjų A. Š. ir J. L. sudarytos Taikos sutarties (toliau – ir Taikos sutartis) sąlygas: 1) pakeisti Taikos sutarties 1 punktą, nustatant, kad „Nepilnametės dukros G. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), ir nepilnamečio sūnaus Ą. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus, kartu nepilnamečiai vaikai); gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu“; 2) pakeisti Taikos sutarties 3 punktą ir teismo nuožiūra spręsti dėl iš atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečių vaikų naudai priteistino išlaikymo dydžio; 3) pakeisti Taikos sutarties 5.1-5.6 punktus nustatant, kad „Atsakovė turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: a) pirmąsias dvi mėnesio savaites vaikai nepertraukiamai bendrauja su ieškovu, trečią mėnesio savaitę vaikai nepertraukiamai praleidžia su atsakove, nustatant, jog tėvų bendravimo laikas su vaikais prasideda pirmadieniais, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos, o bendravimo laikas baigiasi pirmadieniais grąžinant vaikus į ugdymosi įstaigą; b) ketvirtą mėnesio savaitę vaikai nepertraukiamai praleidžia su ieškovu nuo pirmadienio iki penktadienio, o atsakovė šią savaitę su vaikais nepertraukiamai bendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadienį pasiimdama vaikus iš ugdymosi įstaigos ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.“; 4) pakeisti Taikos sutarties 7 punktą nustatant, kad „Dukrai ir sūnui reikalingos įrangos (telefono, planšetinio kompiuterio ar nešiojamo kompiuterio ir pan.), reikalingą bendravimui su skyrium gyvenančiais tėvais ir ugdymuisi, įsigijimo išlaidos dengiamos tokia tvarka: jeigu tokią įrangą parenka atsakovė, ji dengia 100 proc. jos įsigijimo išlaidų, jeigu tokią įrangą parenka ieškovas, atsakovė padengia 50 proc. įrangos įsigijimo išlaidų.“; 5) panaikinti Taikos sutarties 8-11 punktus; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.30 val. dalyvaujant tėvui, susitikimus organizuojant šalia (duomenys neskelbtini) esančiame parke, šalims 16 val. susitinkant prie (duomenys neskelbtini) pagrindinio įėjimo.
3. Prašyme nurodė, kad 2024 m. kovo 16 d. jam pasiėmus vaikus iš jų gyvenamosios vietos savo bendravimo su vaikais laiku, vaikai pradėjo pasakoti apie pas motiną praleistą laiką, apie motinos draugą vardu „J.“, su kuriuo išdykauja nuogais užpakaliais. Nepilnamečiai vaikai galimai yra tvirkinami, šiuos veiksmus organizuojant vaikų motinai. Be to, atsakovė slapčia turtingiems asmenims siūlo šalių vaikų seksualinio tvirkinimo paslaugas. Jam žinomos faktinės aplinkybės, kad savo socialiniuose profiliuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiuose portaluose „Facebook“ bei „Instagram“, be ieškovo sutikimo talpinamos vaikų nuotraukos, taip reklamuojamos įtartino pobūdžio paslaugos vyrams. Atsakovė vaikus verčia maitintis pagal savo mitybos principus, leidžia valgyti maistą, kuriam vaikai yra alergiški. Atsakovė kartą iškėlė iš lovos ir apdraskė dukrą, apipaišė sūnų rašikliu taip, kad vaikui tušinukas turėjo remtis į šonkaulius ir neabejotinai kėlė skausmą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nesąžiningumas teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasireiškia tuo, kad: a) jis neatskleidžia jam nenaudingų faktų; b) siekdamas sudaryti neigiamą įspūdį apie atsakovę, sąmoningai pateikia absurdiškas aplinkybių interpretacijas; c) nenurodė aplinkybių visumos ir pasirenka tik detales, kuriuos sustiprina jo kuriamą neigiamą atsakovės įvaizdį. Atsakovė nėra pažeidusi ieškovo teisių, nepadarė nei vieno Taikos sutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo. Ji nėra sukėlusi grėsmės vaikų interesams. Ieškovas jau anksčiau siekė psichologinio spaudimo būdu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, 2023 m. gruodžio 15 d. atsiuntė pasiūlymą dėl taikos sutarties, kuris buvo grindžiamas absurdiškais teiginiais, įskaitant tuo, kad atsakovė trukdo vaikų darželiui netrikdomai ugdyti šalių vaikus. Matydamas, kad atsakovė nepasiduoda gąsdinimui ir spaudimui, ieškovas sąmoningai siekė dirbtinai sukurti pagrindą apriboti jos teises vaikų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovas siejo su inicijuojamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimų nusikalstamų veikų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, t. y. dėl galimo vaikų tvirkinimo, atlikto atsakovės aplinkoje esančių asmenų (atsakovės draugo, su kuriuo atsakovė kuria santykius). Ieškovas 2024 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo institucijai parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnį bei 140 straipsnio 3 dalį. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2- ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. kovo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2024 m. kovo 20 d. ieškovo pareiškimą. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu 2024 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimas panaikintas. Pagal IPBS (integruota baudžiamojo proceso sistema) duomenis 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2024 m. kovo 20 d. pareiškimą atsisakyta pradėti. Ieškovas teismui pateikė duomenis, kad dėl 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo yra padavęs skundą.
7. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės galimo smurto ar nepilnamečių vaikų tvirkinimo nėra pradėtas – neįsiteisėjusiu nutarimu tokį ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Teismas pažymėjo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl galimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu nusikalstamų veikų įvykdymo ar neįvykdymo, tačiau vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos du kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, suponuoja, kad šiuo metu nėra aiškių ir neabejotinų duomenų, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl tokio pobūdžio ieškovo išreikštų įtarimų bus sprendžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo institucijų bei galimai Lietuvos Respublikos teismų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas.
8. Teismui nekilo abejonių, kad nepilnamečiai vaikai turi artimą ryšį su abiem tėvais, jiems svarbūs abu tėvai. Abi šalys nurodė, kad šiuo metu esanti vaikų gyvenamoji vieta bei bendravimo su tėvais tvarka yra taikoma nuo tada, kai vaikai buvo 18 mėnesių amžiaus, vaikai prie tokios situacijos yra pripratę. Kadangi šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, nesant duomenų, kad vaikų gyvenamojoje vietoje su atsakove nepilnamečiams vaikams galėtų kilti kokia nors grėsmė (teismas neturi duomenų, jog atsakovės parodymai, kad ji šiuo metu su savo nepilnamečiais vaikais gyvena viena, būtų melagingi), teismas nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo vertinimu, staigus ir tikėtinai laikinas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų, sukeltų jiems papildomo streso bei galėtų sukelti papildomas neigiamas pasekmes, todėl šioje proceso stadijoje tokia laikinoji apsaugos priemonė netaikytina kaip neatitinkanti nepilnamečių vaikų geriausių interesų.
9. Kitų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymas – yra išvestinis reikalavimas prašymui pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nors, teismo vertinimu, dabartinė vaikų bendravimo su abiem tėvais tvarka potencialiai gali turėtų trūkumų, šie klausimai turi būti nagrinėjami sprendžiant ginčą iš esmės, išklausius vaikų nuomonę. Šiuo metu vaikų teisė bei interesas bendrauti su abiem savo tėvais yra užtikrinimas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, patenkinti ieškovo prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: vaikų motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val. 30 min., dalyvaujant tėvui, susitikimus organizuojant šalia (duomenys neskelbtini) esančiame parke, šalims 16 val. susitinkant prie (duomenys neskelbtini) pagrindinio įėjimo, taip pat leidžiant motinai su vaikais neribotai bendrauti ryšio priemonėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas yra apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, negalima konstatuoti, jog toks ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas yra galutinis.
1.2. Teismas pasako, kad neturi jurisdikcijos spręsti dėl nusikalstamos veikos, kita vertus sprendžia, jog nėra duomenų apie įvykdytą nusikalstamą veiką.
1.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. kovo 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 2SVS-997, Nr. 2VSV-998 užfiksuoti duomenys, kad abu vaikai Tarnybos specialistei nurodė, jog su J. būna labai linksma, tik jis kartais kažkaip negražiai elgiasi, nes būna taip, kad nusiima kelnes, kelnaites ir rodo užpakalį. Tada dėdė J. sako, kad duoti jam per nuogą užpakalį, bet Ą. teigė, kad „fui, negalima taip daryti“. Jo sesuo G. teigė, kad jai teko tam dėdei J. duoti per užpakalį ir stengėsi tai daryti iš visų jėgų, kad jis daugiau jo nuogo nerodytų. Bendraujant su Ą. jis prisiminė, kad dėdė J. jam dar pasakė įkišti pirštą į užpakalį, Ą. susiraukęs pasakė, kad smirda ir taip nedarė. Tai yra vienas iš įrodymų, kuris patvirtina, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta yra nesaugi ir nesvarbu, ar ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečių vaikų tvirkinimo bus pradėtas, nes užfiksuoti faktai negali būti traktuojami kitaip nei tvirkinamieji veiksmai, atlikti nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
1.4. Tarnyba išvadoje nurodė, jog abu vaikai yra artimi tiek su motina, tiek su tėvu, tačiau pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, jog staigus ir tikėtinai laikinas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų, sukeltų jiems papildomo streso bei galėtų sukelti papildomas neigiamas pasekmes. Ši teismo išvada nėra grindžiama bylos duomenimis, t. y. teismas nutartį grindė spėjimu, nepagrįstu įrodymais. Skundžiamos nutarties 21 punkte teismas nepagrįstai pasisakė ir apie būsimą šios bylos sprendimą („tikėtinai laikinas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas“).
1.5. Byloje nėra duomenų, jog vaikams gyvenant su ieškovu nukentėtų jų interesai. Ieškovas netrukdytų jiems matytis ir bendrauti su jų motina.
1.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Paaiškėjus apie mažamečių patirtis jų gyvenamojoje vietoje (faktui, kad jiems yra demonstruojamas nuogas svetimo vyro užpakalis, siūloma į jį kišti pirštus), Tarnyba rekomendavo vaikus skubiai nuvežti į vaikų globos namus „Užuovėja“. Atsakovė šią specialistų rekomendaciją ignoravo, savarankiškai atliko vaikų tardymą, darė jiems poveikį. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog yra pastebėjusi pernelyg seksualizuotą dukters elgesį, apie tai ji informavo ir psichologę, pas kurią atsakovė vaikus veda, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti mažamečiams nebūdingo elgesio priežastis. Teismas šių faktų nevertino, nors akivaizdu, kad bet kuri adekvati motina, gavusi informaciją, jog jos vaikai galimai yra tvirkinami, o (duomenys neskelbtini) metų dukra elgiasi seksualizuotai, nedelsiant imtųsi priemonių nustatymui, ar vaikų pasakojamas faktas yra realus. Jai nereikėtų rekomendacijų (o juo labiau įpareigojimo) vežti vaikus specialistams, kad jie išsiaiškintų tiesą ir padėtų vaikams bei motinai juos apsaugoti nuo galimai neteisėto elgesio su jais. Teismas faktiškai nutarė rizikuoti vaikų saugumu ir pažeisdamas jų interesus atmetė ieškovo prašymą nustatyti vaikų laikiną gyvenamą vietą su ieškovu.
1.7. Teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siejo tik su inicijuojamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimų nusikalstamų veikų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė daug kitų argumentų, kodėl toks prašymas turėtų būti patenkintas.
1.8. Teismas nevertino ieškovo motyvų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, jog atsakovė išnaudoja vaikus internetinėje erdvėje, t. y. portaluose „Facebook“, „Instagram“ savo socialiniuose profiliuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) talpina vaikų nuotraukas, tuo pačiu reklamuodama, jog galima užsisakyti paslaugas „vakarienė su (duomenys neskelbtini)“, „diena su manimi“
1.9. Teismas neįvertinto aplinkybės, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuolat iš atsakovės grįžta su įvairaus pobūdžio mėlynėmis, kurios, pasak vaikų, atsirasdavo neatsitiktinai, nes motina tyčia žaloja vaikus, fizines bausmes naudodama kaip auklėjamąsias priemones.
1.10. Ieškovas yra nurodęs, jog atsakovė netinkamai elgiasi vaikų maitinimo atžvilgiu, t. y. verčia vaikus maitintis pagal savo mitybos principus, kurie vaikams yra visiškai netinkami. Pavyzdžiui, atsakovė yra išsigalvojusi, jog vaikai yra alergiški įvairiems produktams. Ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, jog šalių vaikams Kauno darželyje (duomenys neskelbtini) atsakovės iniciatyva buvo paskirta speciali mityba, nes atsakovė melavo darželiui ir gydytojai, jog vaikai alergiški pieno produktams. Vaikai nuolat skundėsi ieškovui dėl neskanaus maisto darželyje ar pas motiną, nes pas ieškovą jie valgydavo viską, jokių alergijų niekada nebuvo. Ieškovas ne kartą reikalavo atsakovę užtikrinti vaikams normalią mitybą, tačiau atsakovė buvo neperkalbama, dėl ko ieškovas buvo priverstas daryti brangius tyrimus siekdamas įrodyti, jog vaikai yra nealergiški. Net ir gavusi tyrimų rezultatus, jog vaikai gali valgyti praktiškai viską, atsakovė buvo neperkalbama, darė vaikams netoleravimo testą, kuris taip neparodė, jog vaikai būtų alergiški pieno produktams. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė daro žalą vaikams, tačiau teismas to nevertino.
1.11. Teismas sprendė, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas sukeltų jiems stresą, kita vertus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurios rodo, jog gyvenimas su atsakove vaikams kelia stresą. Pavyzdžiui, nepasitarusi su ieškovu atsakovė pakeitė vaikų ugdymo įstaigą, pervedė iš Kauno lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) į Kauno (duomenys neskelbtini), nors vaikams buvo likę tik (duomenys neskelbtini) metai iki priešmokyklinio ugdymo grupės. Darželio pakeitimas sukėlė stresą vaikams, sūnus pradėjo mikčioti, atsirado poreikis vaikus vesti pas psichologus.
1.12. Teismas nevertino chaotiško atsakovės gyvenimo būdo, aplinkos, kurioje vaikai gyvena, atsakovės elgesio su jais, nevertino faktinių aplinkybių, jog ieškovas savo gyvenamosios vietos nėra pakeitęs, jis gyvena name, kuriame yra užaugę šalių vaikai. Ieškovas su vaikais praleidžia beveik pusę laiko, todėl nustatant vaikų gyvenamąją vietą su tėvu jiems aplinka kardinaliai nepasikeistų, išskyrus tai, kad ieškovas galėtų užtikrinti jiems saugią aplinką.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas neatskleidžia jam nenaudingų faktinių aplinkybių. Siekdamas sudaryti neigiamą įspūdį apie atsakovę, jis sąmoningai pateikia absurdiškas aplinkybių interpretacijas, nenurodo aplinkybių visumos ir pasirenka tik detales, kurios sustiprina jo kuriamą neigiamą atsakovės įvaizdį.
2.2. Ieškovas nesilaiko Taikos sutartimi šalių sulygtos ir teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, vienašališkai nustato laikotarpius, kuomet vaikai turėtų būti su juo. Pavyzdžiui, 2024 m. gegužės 31 d. ieškovas atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad pirma mėnesio savaitė prasideda „rytoj“, t. y. šeštadienį. Ieškovas nurodė, kad vaikus pasiims šeštadienį ir grąžins kitos savaitės penktadienį. Ieškovas vienašališkai nusprendė, jog vaikai su juo bus nuo šeštadienio ryto iki kitos savaitės penktadienio vakaro, neatsižvelgdamas į Taikos sutarties 5.7 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad Tėvo dieną (2024 m. birželio 2 d.) ieškovas su vaikais bendrauja 9-19 val. Pagal Taikos sutartį ieškovas vaikus turėjo pasiimti 2024 m. birželio 2 d. 9 val. ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., o po to juos pasiimti birželio 4 d. (antradienį).
2.3. Ieškovo nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad, vienašališkai nutaręs nesilaikyti teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, jis savo 2024 m. gegužės 31 d. laiške kaltina atsakovę ketinimu nesilaikyti šios tvarkos, jei ji nesutiks su vienašališku ieškovo sprendimu pasiimti vaikus ne teismo nutartyje numatytam laikotarpiui. Ieškovo tikslas yra ne apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio, o apriboti atsakovės buvimo su vaikais trukmę, tam jis išnaudoja bet kokias procesines bei kitokias priemones.
2.4. Ieškovas kaip pagrindinį savo poziciją pagrindžiantį įrodymą nuolat mini 2024 m. kovo 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas, kuriose užfiksuoti vaikų žodžiai apie „piršto kišimą į užpakalį“. Šiuose dokumentuose užfiksuoti vaikų žodžiai nereiškia, kad jie atspindi realius įvykius ir kad įvyko ieškovo interpretuojamos aplinkybės.
2.5. Iki šiol ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaikų tvirkinimo nėra pradėtas, nors ieškovas aktyviai siekia, kad atsakovės ir jos draugo J. atžvilgiu toks tyrimas būtų pradėtas. Vaikai labai susidraugavo su atsakovės draugu ir jam lankantis ieškovės namuose noriai su juo žaidžia, išdykauja. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota viena iš vaikų išdykavimo akimirkų. Vaikai ne vieną kartą taip elgėsi ir vieno iš tokių išdykavimo epizodų metu jie buvo taip įsitvėrę atsakovės draugui į kelnes, kad jos ėmė smukti. Patys vaikai juokdamiesi apie tai papasakojo atsakovei. Kadangi ieškovo namuose vaikai nuolat klausinėjami apie atsakovės aplinką, išgirdus tokius vaikų pasakojimus buvo sumanyta jais pasinaudoti „seksualinio išnaudojimo“ temos eskalavimui. Tokią tikimybę patvirtina ir tai, kad vaiko teisių specialistų surašytose Vaiko vertinimo anketose abu vaikai žodis žodin identiškai pasakoja apie „kelnių tempimo“ epizodą su išgalvotomis (greičiausiai ieškovo ar jo sugyventinės įteigtomis) detalėmis, nors iš tiesų vaikai visuomet skirtingai reflektuoja jų gyvenime nutikusius įvykius. Vaikai savo pasakojimuose, užfiksuotose Vaiko vertinimo anketose, naudoja tokią terminologiją, kuri nevartojama atsakovės aplinkoje, bet vartojama ieškovo aplinkoje.
2.6. Anot ieškovo, vaikų „seksualinio išnaudojimo ir tvirkinimo“ faktas paaiškėjo 2024 m. kovo 16 d. Tą dieną ieškovas atvežė vaikus atsakovei ir nesiėmė jokių veiksmų po tokios „baisios“ naujienos sužinojimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2024 m. kovo 20 d. pateiktas pareiškimas policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jei Vaikų vertinimo anketose nurodomi įvykiai iš tiesų būtų vykę, t. y. jei iš tiesų vaikai būtų seksualiai tvirkinami atsakovės draugo, tai kiekvienas protingas tėvas būtų iš karto apie tai pranešęs asmeniui, kuris išsyk gali nutraukti tokius veiksmus – atsakovei, tačiau ieškovas to nepadarė.
2.7. Ieškovas, akivaizdžiai būdamas mėgėjas fiksuoti kiekvieną, jo nuomone, atsakovę inkriminuojantį vaikų gyvenimo epizodą (nuotraukomis, vaizdo įrašais), iki šiol nėra pateikęs nei vaizdo, nei garso įrašo, kuriame būtų užfiksuoti vaikų pasakojimai apie seksualinio tvirkinimo atveją(-us).
2.8. Teismas pagrįstai ieškovo minimus įrodymus vertino visų kitų įrodymų bei aplinkybių kontekste ir padarė teisėtą bei teisingą išvadą, jog ieškovo įtarimai turi būti nagrinėjami ir patvirtinti arba paneigti baudžiamojo proceso tvarka. Teismas įvertino tai, kad, be šių įtarimų, nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog vaikams yra nesaugu gyventi su atsakove.
2.9. Ieškovas teismo posėdyje ir atvejo vadybos posėdžio metu itin akcentavo, jog atsakovė nesutinka, jog vaikai būtų ištirti seksualinę prievartą patyrusių vaikų globos namuose „Užuovėja“. Atsakovė nėra pareiškusi tokio nesutikimo. Kai atsakovė sužinojo apie ieškovo reiškiamus įtarimus dėl vaikų seksualinio tvirkinimo, ji ketino apie tai informuoti vaikų psichiatrę, pas kurią buvo iš anksto suplanuotas vizitas (dėl keletą mėnesių trunkančių dukters pykčio priepuolių bei galimai dėl vaikų lojalumo konflikto). Šis vizitas turėjo įvykti 2024 m. kovo 27 d., t. y. iškart po to, kai atsakovei tapo žinoma apie ieškovo reiškiamus įtarimus. Tačiau pats ieškovas (tiksliau, jo paliepimu ieškovo sugyventinė) atšaukė šį vizitą. Dėl to atsakovė pagrįstai manė, kad išnyko ieškovo poreikis aiškintis vaikų nurodomas aplinkybes, juolab kad tuo metu tiek vaikai, tiek ir asmuo, kurį ieškovas įvardino kaip vaikų tvirkintoją, jau buvo papasakoję aplinkybes, iš kurių atsakovei tapo aišku, jog jokio tvirkinimo nebuvo ir objektyviai negalėjo būti.
2.10. Joks pareigūnas ar institucija nebuvo įpareigoję vaikus nuvežti į „Užuovėją“. Piešingai nei teigia ieškovas, atsakovė savo iniciatyva ieškojo būdų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikai apie tas pačias aplinkybes (žaidimus su atsakovės draugu) skirtingai kalba ieškovo aplinkoje ir atsakovės namuose. Vis daugėjo faktų, rodančių, jog vaikai patiria stiprų lojalumo konfliktą, t. y. jie yra verčiami priimti ieškovo sugyventinę kaip mamos pakaitalą ir ieškovas tokią iniciatyvą aktyviai palaiko. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė bendravo su keliais specialistais ir vaikai buvo užregistruoti konsultacijoms į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą Kaune, kurio viena iš veiklos sričių – pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikams. Apie šias konsultacijas ieškovas buvo informuotas ir du kartus jose dalyvavo. Atsakovė siuntė ieškovui platesnę informaciją apie specialisto rekomendacijas dėl vaikų raidos ir bendravimo su jais, atsakymą ieškovui į jo pakartotinius priekaištavimus, jog tik atsakovė sutrukdė vaikus nuvežti į „Užuovėją“. Pats ieškovas šiuo klausimu su atsakove nebendravo ir nerodė ketinimo bendradarbiauti.
2.11. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovės gyvenamoji aplinka vaikams yra nesaugi. Jeigu Vaiko vertinimo anketose pateiktus pasakojimus ir laikytume atitinkančiais tikrus faktus, tai savaime nereikštų, jog būtent atsakovė kelia grėsmę vaikų saugumui.
2.12. Ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad vaikų buvimas su motina kelia riziką jų gerovei ir dėl to skubiai reikėtų keisti jų gyvenamąją vietą. Visos ieškovo ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės apie atsakovės asmenybę yra paneigtos jos pateiktais įrodymais, papildomai bus paneigtos tolesnėje bylos eigoje.
2.13. Teismo posėdyje nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atstovė teigė: „Mes pasiliekame prie pozicijos, kad, jeigu teismas mano, kad vaikams iš tiesų yra saugu ir nėra grėsmės, mes tada prašome tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu gyvenamoji vieta būtų nustatyta laikinai su ieškovu, o bendravimo tvarka 50 ant 50 modeliu kas savaitę keičiantis...“ (2024 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 38 min. 8 sek.).
Šalies argumentai
2.14. Ieškovo teiginys, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis netrukdytų vaikams matytis ir bendrauti su atsakove, prieštarauja jo prašymui ir byloje esantiems įrodymams. Ieškovas prašo nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias atsakovė su vaikais bendrautų tik 2,5 val. per savaitę. Ieškovo veiksmai po atskirojo skundo pateikimo rodo, jog jis linkęs piktnaudžiauti savo teisėmis ir riboti atsakovės teises, dėl to nerealu tikėtis, kad pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones jis netrukdys jai bendrauti su vaikais.
2.15. Atmestinas ieškovo argumentas, jog teismas savo išvadas pagrindė spėjimu, nepagrįstu įrodymais. Tai, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaikų interesų, konstatuota išvadą teikiančios institucijos 2024 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. 2SD-3097.
Atsiliepimas
2.16. Informaciją apie seksualizuotą dukters elgesį atsakovė pateikė atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė ėmėsi (priešingai, nei teigia ieškovas) priemonių aiškintis, ar dukters elgesys gali būti susijęs su kokiais nors įvykiais namie ar vaikų ugdymo įstaigoje, dėl dukters pasisakymų konsultavosi su psichologe. Specialistės požiūriu, dukters seksualizuoti komentarai apie žmonių kūną atitinka bendrą vaiko raidą ir susiję su smalsumu lytiškumo temoje. Atsakovė apie tai informavo ieškovą ir nusiuntė rekomendacijas apie tai, kaip su tokio amžiaus vaikais siūloma kalbėtis tokiomis temomis.
Šalies argumentai
2.17. Ieškovo nurodyti rašytiniai įrodymai – tik atsakovės socialinių tinklų ir internetinės svetainės turinio fragmentai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė išnaudoja vaikus internetinėje erdvėje, nepaaiškina, kaip pasireiškia vaikų išnaudojimas internete. Ieškovas neskiria atsakovės asmeninio gyvenimo nuo internete skelbiamų tekstų turinio ir kažkodėl mano, kad ji rašo tikras savo gyvenimo istorijas. Ieškovas melagingai teigia, kad ieškovė „talpina vaikų nuotraukas, tuo pačiu reklamuodamasi“, jog galima užsisakyti jos paslaugas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė, patalpinusi savo laisvalaikio su vaikais nuotraukas, būtų reklamavusi kokią nors paslaugą, todėl teismas pagrįstai nevertino ieškovo interpretacijų.
2.18. Ieškovas melagingai nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos iš atsakovės grįžta su įvairaus pobūdžio mėlynėmis, kurios, pasak vaikų, atsirasdavo neatsitiktinai, nes motina tyčia žaloja vaikus, fizines bausmes naudodama kaip auklėjamąsias priemones. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė tyčia žaloja vaikus ir taiko fizines bausmes.
2.19. Šalys iškart po to, kai pradėjo gyventi atskirai, nuolat ir gana intensyviai susirašinėjo dėl bet kokių su vaikais susijusių klausimų. Tai atsispindi ieškovo ir atsakovės pateiktuose įrodymuose (trumpųjų žinučių kopijose ir pan.). Jei iš tiesų būtų įvykę tokie įvykiai, būtų išlikę patikimi įrodymai – šalių susirašinėjimas. Pavyzdžiui, atsakovė siuntė žinutę ieškovui po to, kai sūnus iš atsakovo grįžo su mėlyne rankoje.
2.20. Ieškovas, siekdamas dirbtinai sukonstruoti baisų atsakovės įvaizdį, pateikia įrodymus – neaišku kada darytas ir ką turinčias iliustruoti nuotraukas. Pavyzdžiui, dukters nuotrauką ieškovas pavadino „G. išbalusios lūpos“ ir tai turėtų įrodyti atsakovės žiaurų elgesį su dukra, tuo tarpu nuotraukoje matyti buvimo pas ieškovą metu pavargusi mergaitė, kuri neatrodo atsipalaidavusi ir džiaugsminga. Nėra aišku, ką tai turi bendro su atsakove. Iš sūnaus nuotraukos, pavadintos „Ą. su guzu ant kaktos“, matyti, kad sūnus susitrenkęs kaktą (vėlgi buvimo pas ieškovą metu) tokioje vietoje, kuri dažniausia nukenčia vaikų žaidimų metu. Jei ši mėlynė būtų atsakovės smurto rezultatas, tikėtina, vaikas būtų gavęs labai stiprų smūgį į galvą ir ieškovas būtų į tokią žinią iškart reagavęs, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų apie tai rašęs atsakovei ar vaiko teisių apsaugos institucijai.
2.21. Vaikų mitybos klausimas bus nagrinėjamas byloje aiškinantis ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir teismas galės įvertinti, ar atsakovė vadovavosi medikų išvadomis. Ieškovas puikiai žino, jog atsakovė vadovavosi dukters kraujo tyrimo bei maisto netoleravimo tyrimo rezultatais ir apie juos informavo ieškovą elektroniniu laišku, nuodydama kodą, kurį suvedus galima pamatyti tyrimų rezultatus. Teismas negali vertinti, kuris iš pateiktų tyrimų yra patikimesnis ir kuris mitybos režimas yra palankesnis vaikų sveikatai.
2.22. Byloje nėra jokių įrodymų, jog sūnus pradėjo mikčioti dėl ugdymo įstaigos pakeitimo.
2.23. Ieškovas, veikdamas ne vaikų interesais, ieškinio pateikimo laikotarpiu (nuo 2024 m. kovo 24 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.) piktnaudžiavo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir vienašališkai atsisakė jos laikytis, dėl to atsakovė net 9 dienas negalėjo pasiimti vaikų, nors pagal Taikos sutartyje numatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką vaikai tuo metu turėjo būti su atsakove.
2.24. Dėl ieškovo veiksmų susidarė situacija, kuri atitinka motinos atstūmimo sindromą, ieškovas šią situaciją toliau eskaluoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – ieškovo 2024 m. gegužės 31 d. laišką atsakovei ir vaiko teisių specialistei; atsakovės 2024 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. elektroninius laiškus ieškovui; telefono ekrano nuotrauką su žinutėmis.
16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
17. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina įrodymų, ieškinio reikalavimų pagrįstumo dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, atsakovės pateikti nauji įrodymai laikytini neturinčiais reikšmingos įtakos apeliacine tvarka tikrinamos nutarties įvertinimui, kadangi sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas. Jų priėmimas ir įvertinimas yra teismo, nagrinėjančio ginčą iš esmės, prerogatyva priimant galutinį procesinį sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą atsakovės pateiktus naujus įrodymus (šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis) kaip nesusijusius su apeliacijos objektu ir nepagrindžiančius jam išspręsti reikšmingų aplinkybių. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl papildomų dokumentų priėmimo būtinumo ir poreikio būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:
9.1. Šalys, būdamos nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė dvynukų (dukters ir sūnaus). Šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., kuomet atsakovė su mažamečiais vaikais išsikraustė iš ieškovo namų;
9.2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtino pareiškėjų A. Š. (apeliacine tvarka tikrinamoje byloje atsakovės) ir J. L. (apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovo) 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis). Šios sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove; 5 punktu susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taikos sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio - pirmos mėnesio savaitės 6 dienas nuo antradienio iki sekmadienio ir trečios mėnesio savaitės 5 dienas nuo trečiadienio iki sekmadienio be pertraukos ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos 9 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą paskutinę dieną 19 val.;
9.3. Šalių tarpusavio santykiai yra ypatingai įtempti ir konfliktiški, šalys konfliktuoja dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo ir priežiūros, į konfliktus jos dažnai įtraukia ir savo nepilnamečius vaikus, į konfliktų sprendimą – vaiko teisių apsaugos specialistus bei policijos pareigūnus. Be valstybės institucijų įsikišimo šalims nepavyksta išspręsti bendravimo su vaikais ir rūpinimosi jais klausimų. Tarnyba 2024 m. balandžio 24 d. Išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-3097 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. balandžio 18 d. yra gavusi 6 pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir 4 šalių prašymus dėl nesutarimų auklėjant vaikus bei bendraujant su vaikais.
9.4. Ieškovas 2024 m. kovo 20 d. Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 153 straipsnį (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) bei 140 straipsnio 3 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį);
9.5. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2024 m. kovo 20 d. pareiškimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini));
9.6. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 11 d. Nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikintas 2024 m. kovo 29 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;
9.7. Pirmosios instancijos teismas iš IPBS (integruota baudžiamojo proceso sistema) duomenų nustatė, kad 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2024 m. kovo 20 d. pareiškimą atsisakyta pradėti;
9.8. Ieškovas 2024 m. birželio 5 d. informavo apeliacinės instancijos teismą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro nutarimas skundą atmesti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba 2024 m. birželio 21 d. raštu informavo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pagal ieškovo 2024 m. kovo 20 d. pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Vadovaudamasis nutarties 21 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
23. Ieškovas savo prašymą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo iš esmės grindė aplinkybėmis apie jo inicijuotą ir šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tai yra dėl galimo vaikų tvirkinimo, atlikto atsakovės aplinkoje esančių asmenų (atsakovės draugo, su kuriuo atsakovė kuria santykius).
24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl poreikio keisti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nebuvimo, nes byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad jos gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
25. Pažymėtina, kad, nors byloje yra pateikti duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą pagal BK 153 straipsnį bei 140 straipsnio 3 dalį, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovei (ar jos draugui) pateiktus įtarimus ar paskirtas kardomąsias priemones, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiais vaikais. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl šalių sutartos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo – leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiams vaikams su motina (atsakove) yra nesaugu, kad jos gyvenimo būdas kelia grėsmę vaikų interesams, kad ji neužtikrina tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai turi artimą ryšį su abiem tėvais, abu tėvai sugeba užtikrinti kasdieninius vaikų poreikius, domisi vaikų ugdymu, palaiko ryšius su pedagogais. Dėl konfliktų tarp tėvų vaikai galimai patiria lojalumo konfliktą. Būdami su tėvu, vaikai jaučia jam didesnį prielankumą, būdami su motina, artimai bendrauja, glaudžiasi prie motinos (Tarnybos 2024 m. balandžio 24 d. Išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-3097). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
26. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo bei laikiną itin siauros apimties atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.30 val., dalyvaujant tėvui, susitikimus organizuojant šalia (duomenys neskelbtini) esančiame parke), ieškiniu prašo daug platesnės jos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. siūlo atsakovei su vaikais bendrauti trečią mėnesio savaitę nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant juos kitą pirmadienį į ugdymosi įstaigą, nors abu procesiniai dokumentai (ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių) teismui pateikti tą pačią 2024 m. kovo 29 dieną, po ieškovo nurodytų įvykių, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi nėra aišku, kodėl šiuo metu galiojanti šalių sutarta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka, kuomet atsakovė su vaikais gyvena ir bendrauja vidutiniškai 19 dienų, esant įtarimams dėl vaikų tvirkinimo ir fizinio smurto mažiau atitinka vaikų interesus nei ieškiniu ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kuomet atsakovė su vaikais betarpiškai bendrautų 7 dienas, o ieškovas likusią mėnesio dalį.
27. Reikšminga ir tai, kad ieškovas tiek pranešime ikiteisminio tyrimo įstaigai, tiek Tarnybai, tiek ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie galimą vaikų fizinę ir seksualinę prievartą, galimai tvirkinamuosius veiksmus organizuojant vaikų motinai, sužinojo iš nepilnamečių vaikų 2024 m. kovo 16 d., kuomet pasiėmus iš atsakovės vaikai jam papasakojo apie nurodytus įvykius. Tačiau pastebėtina, kad tą pačią dieną vaikus ieškovas parvežė į atsakovės namus, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų (nesikreipdamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą, Tarnybą) po vaikų parodymų pateikimo, ir tik nuo 2024 m. kovo 19 d., ieškovui pasiėmus vaikus įprastam bendravimui pagal Taikos sutartį bei 2024 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai jam pateikus prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atitinkamą pranešimą ieškovas 2024 m. kovo 20 d. pateikė ir Tarnybai), jie bendravimo tvarkoje nustatytu laiku nebuvo grąžinti atsakovei, ieškovui tai motyvuojant prieš vieną iš vaikų naudojamu fiziniu bei psichologiniu smurtu. Paminėtina, kad apie seksualinę prievartą ieškovas atsakovei SMS žinutėje neužsimena. Vaikai atsakovei buvo gražinti 2024 m. balandžio 15 d. tik po Tarnybos ir policijos pareigūnų nurodymų.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kitokio skundžiamos nutarties vertinimo pagrindo nesudaro ir nepilnamečių vaikų parodymai Tarnybos specialistams (2024 m. kovo 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2SVS-997 ir Nr. 2VSV-998), kadangi šioje proceso stadijoje nėra galimybės įvertinti, ar vaikų parodymai nebuvo įtakoti ieškovo ar kitų asmenų. Byloje nėra duomenų apie vaikų apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo atliktą per vaikų psichologą.
29. Reikšminga aplinkybe nagrinėjamo klausimo kontekste laikytina ir ieškovo atsakovei 2023 m. gruodžio 15 d. pateikto pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo turinys. Jame nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad yra surinkti duomenys, jog piktnaudžiauji savo, kaip motinos valdžia, t. y., ugdymo įstaigai yra teikiami melagingi duomenys apie vaikų sveikatą, ko pasekoje jie negauna pilnaverčio maitinimo; trukdai man vykdyti savo, kaip tėvo, pareigą (ir teisę) netrukdomai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais; trukdai vaikų darželiui netrikdomai ugdyti mūsų vaikus; primygtinai prašau pasirašyti pateiktą taikos sutartį, kuria pakeistume bendravimo su vaikais tvarką, kitu atveju kreipsiuosi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalausiu: 1) pateikti duomenis kaip buvo/yra naudojamas mano mokamas išlaikymas vaikams; 2) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su manimi, tuo pačiu priteisiant jiems išlaikymą iš tavęs; 3) nustatyti, ar tavo veiksmuose nėra sąlygų, kurios leistų apriboti tavo, kaip motinos, valdžią. Prašau iki 2023 m. gruodžio 31 d. informuoti, ar esi pasirengusi taikiai spręsti pateiktą pasiūlymą, kitu atveju 2024-01-02 procesiniai dokumentai bus perduoti teismui.“
30. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie kitus ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus pagrindus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir tai nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas dėl pastarųjų ieškovo argumentų pasisako priimamoje nutartyje.
31. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų apie tai, kad atsakovė išnaudoja vaikus internetinėje erdvėje. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išreiškė nuogąstavimą, kad tokie atsakovės skelbimai yra užmaskuoti, galimai faktiškai ji tokiu būdu ieško klientų sau, nes teikia atlygintines seksualines paslaugas, galimai ji tokiu būdu slapčia siūlo turtingiems asmenims šalių vaikų seksualinio tvirkinimo paslaugas.
32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.
33. Ieškovo pateiktos vaikų ir pačios atsakovės nuotraukos iš pastarosios socialinių tinklų ir interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nepatvirtina atsakovės netinkamo elgesio auklėjant ir prižiūrint savo vaikus, o ieškovo teiginiai, jam nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, laikytini deklaratyviais. Atsakovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
34. Taigi, ieškovo iš socialinių tinklų pateiktos vaikų nuotraukos su užrašais (duomenys neskelbtini) nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė savo vaikus išnaudoja seksualinėms paslaugoms. Visuotinai žinoma, jog daug tėvų kelia savo vaikų nuotraukas į socialines paskyras (Facebook, Instagram) ir, nors vaiko teisių specialistai to nerekomenduoja, be to, tai turėtų būti suderinta abiejų vaikų tėvų pozicija, šiuo atveju nelaikytina, kad toks atsakovės elgesys kelia grėsmę esminiams vaiko interesams.
35. Minėti ieškovo argumentai kritiškai vertintini ir dėl to, jog pats ieškovas pripažino, kad prielaidas dėl vaikų išnaudojimo seksualinėms paslaugoms jis daro, nes jam nėra žinoma, iš kokių pajamų vaikų motina gyvena. Noras kontroliuoti savo buvusios gyvenimo partnerės (nors ir bendrų vaikų motinos) pajamas yra nesuderinamas su sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Tai, kad atsakovės pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas neatitinka ieškovo, nereiškia, jog vaikų mama negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų interesus.
36. Nors ieškovas netinkama nepilnamečių vaikų priežiūra įvardijo ir atsakovės taikomas fizines bausmes vaikams, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus vaikų nuotraukas ir jo SMS žinutes atsakovei, kuriuose teiraujamasi dėl atsiradusių sužalojimų. Ieškovo nuotraukos, iš kurių nėra aišku, nei kada jos darytos, nei kokiomis aplinkybėmis, nepatvirtina atsakovės naudojamo fizinio smurto prieš nepilnamečius vaikus. Bylose yra pateikta daug šalių susirašinėjimo, susijusio su vaikų priežiūra, tačiau nei viename iš jų nėra nurodyta apie būtent atsakovės galimai taikytą fizinį smurtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vaikų galimus sužalojimus ar jiems sukeltą fizinį skausmą (kuomet atsakovė išpaišė sūnui ant šono tušinuku dėl to, kad vaikas išpaišė pagalvę ir pan.) ieškovui buvo žinoma nuo 2023 m. pradžios, tačiau jis tuo metu nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią galimiems smurto veiksmams, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, medicinos įstaigas, kad būtų tinkamai užfiksuoti ieškovo nurodyti sužalojimai. Paminėtina, kad atsakovė SMS žinutėse išsamiai paaiškino ieškovui, kaip atsirado įbrėžimas prie dukters akies, dukters mėlynė (darželyje) ar sūnaus gumbas kaktoje („Megoje“ laipiojant piratų laive vaikas nukrito). Iš bylos duomenų (šalių susirašinėjimo) taip pat matyti, kad atsakovė yra yra užklaususi ieškovą, iš kur atsirado mėlynė ar perdavė vaiko paaiškinimą apie giminaičio iš tėvo pusės (močiutės E.) mušimą ranka per užpakalį, tačiau vienu atveju ieškovas nurodė, kad „Pirmą kart matau. Gal alergija nuo vitaminų. Mes geriam d ir kt.)“ (el. bylos 1 failas, 335 b. l.), kitu atveju paaiškino, kad „vaikai 06-21 iki 06-25 atostogavo su močiute prie jūros <...> Vidas statė mašiną tuo metu G. kvietė brolį pas save, brolis nėjo, tada G. priėjo ir tempė brolį, tada Ą. pargriuvo, išsigando ir pradėjo verkti, taip pat užsigavo koją, buvo maža mėlynė ant kojos. Toje vietoje, kur vyko įvykis, yra automobilių parkavimo aikštelė, tą įvykį pamatė močiutė ir priėjusi abu vaikus patraukė, kadangi tuo metu senelis (V.) parkavo automobilį. Po šio įvykio močiutė kalbėjosi su vaikais, kad negalima stumdytis prie važiuojamosios dalies, nes tai gali būti pavojinga <...> tėvo žiniomis močiutė vaikų neskriaudė, per užpakalį nemušė“ (2023 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-1872). Visuotinai žinomos aplinkybės, kad maži ir judrūs vaikai, net ir būdami suaugusiųjų priežiūroje, dažnai paslysta, nugriūna, dėl to ant jų kūno gali atsirasti įvairaus pobūdžio sužeidimai, kurie nebūtinai reiškia fizinį smurtą prieš juos.
37. Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti šalių sutartį laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu pastarasis nurodė ir aplinkybę apie netinkamą atsakovės elgesį vaikų maitinimo atžvilgiu, t. y. atsakovė verčia vaikus maitintis pagal savo mitybos principus, kurie vaikams yra visiškai netinkami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui nepateikus duomenų, kad atsakovės taikytina vaikų mityba daro žalą vaikų sveikatai, tai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad vaikų mama netinkamai rūpinasi ir prižiūri savo vaikus ar daro žalą jų organizmui. Be kita ko, tokių aplinkybių, išskyrus šiuo metu dukrai ugdymosi įstaigoje taikomą mitybą be karvės pieno, ieškovas nepateikė. Reikšminga ir tai, kad priešingai nei nurodo ieškovas, nepilnametei šalių dukrai išduotame 2023 m. gruodžio 27 d. Vaiko sveikatos pažymėjime yra nurodytos specialios rekomendacijos – mityba be karvės pieno, kviečių, vištų kiaušinių, ananaso, kivio. Kaip pripažino pats ieškovas, tokia mityba vaikų ugdymosi įstaigoje šiuo metu taikoma tik dukrai.
38. Tai, kad atsakovė pakeitė vaikų ugdymosi įstaigą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti atsakovės netinkamo elgesio kaip nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad būtent darželio pakeitimas sukėlė stresą vaikams, dėl ko sūnus pradėjo mikčioti, atsirado poreikis vaikus vesti pas psichologus. Labiau tikėtina, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų stresas yra sukeliamas pačių tėvų elgesio jiems konfliktuojant ir nesutariant dėl bendravimo su vaikais, į tokius konfliktus įtraukiant ir vaikus. Pažymėtina, kad vaikai jau ne kartą buvo apklausti vaiko teisių specialistų, tokios apklausos vyko ir vėlyvu laiku, kai vaikai jau buvo guldomi vakariniam miegui; į namus kviečiami ir policijos pareigūnai, visa tai mato vaikai.
39. Byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės rūpinimąsi vaikų sveikata. Priešingai, byloje esantys dokumentai iš medicininių įstaigų patvirtina, kad vaikai vedami pas gydytojus, jiems atliekami reikiami tyrimai. Pvz., ieškovui 2023 m. birželio 11 d. SMS žinute nurodžius atsakovei, kad dukrą „reikia nuvesti pas dėl nosies, nes per nosį šneka, adenoidai suvešėję, nes gali būti komplikacijų, čia jau senokai, tai skubiau reikėtų“ (el. b. 3 failas, b.l. 116-119), o atsakovei parašius „jei skubiai reikia, 6 dienas vaikai buvo pas tave, reikėjo vežti, kviesti greitąją ir nedelsti“, ieškovas atrašė „A., ji 3 mėnesiai kalba per nosį, reik užregistruoti, ir veikiausiai užregistruos išpjauti tuos snarglius. Viskas paprasta, juk tu mama, negi negirdi, kad vaikas per nosį kalba pusę metu. Aš juk ne mama, aš mažai suprantu ir vaikai 68 proc. laiko būna su tavimi. Tau lengviau viską suprast – tu daug daugiau žinai“. Kaip matyti iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymų šalių vaikai nedelsiant buvo nuvesti pas gydytoją dėl ieškovo nurodytų priežasčių.
40. Pažymėtina, kad Tarnyba 2024 m. balandžio 24 d. Išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-3097 taip pat nurodė, jog atliekant vaiko situacijos vertinumus pastebėta, kad vaikai yra artimi tiek su motina, tiek su tėvu. Jie abu geba užtikrinti kasdieninius vaikų poreikius, domisi vaikų ugdymu, palaiko ryšius su pedagogais (2GD-3822). Dėl konfliktų tarp tėvų vaikai galimai patiria lojalumo konfliktą. Būdami su tėvu vaikai jaučia jam didesnį prielankumą, būdami su motina artimai bendrauja, glaudžiasi prie motinos. Specialistai šalims rekomendavo bendradarbiauti sprendžiant bendravimo su vaikais nesutarimus, atsižvelgti į geriausius vaikų interesus (2SD-2949, 2SD-2950). Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai konfliktiniai, nėra nustatyta, ar vaikai patiria smurtą; šalys geba patenkinti pagrindinius vaikų poreikius. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka vaikų interesų.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo), priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.