- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-14675-1041/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07415-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- Ž. V., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- C. R., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. V.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė, Tomas Ryzgelis
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims C. R., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiškėjo Ž. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims C. R., V. V., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjų reikalavimai ir jų argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą palikimui po motinos 2017 m. lapkričio 2 d. mirties priimti, nes ji praleido trijų mėnesių terminą šiam veiksmui atlikti (1 t., e. b. l. 2–4).
1.1. Palikėja E. V., mirusi (duomenys neskelbtini). (toliau – palikėja), buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir Lietuvoje turėjo nekilnojamojo turto. Palikėja taip pat turi sūnų – Č. V. (dabartinis vardas ir pavardė – C. R.). Kitų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Palikėja 2011 m. lapkričio 24 d. išsiskyrė su sutuoktiniu M. V..
1.2. Pareiškėja į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) atvyko 2018 m. kovo 28 d., siekdama priimti palikimą po motinos mirties. Nuvykus į notarų biurą pareiškėja sužinojo, kad yra iš esmės pasikeitęs paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas, dėl ko pareiškimą notarų biurui privalu pateikti ne per šešis mėnesius, o pagal senąjį reglamentavimą – per tris mėnesius ir todėl pareiškėja vieną mėnesį yra praleidusi terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti.
1.3. Pareiškėja išreiškė valią priimti motinos palikimą, tačiau iš Lietuvos Respublikos gyventi į JAV išvyko dar 1991 metais, t. y. galiojant 1964 m. Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos (toliau – LTSR) civiliniam kodeksui, dėl ko pagrįstai manė, kad pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą privalo pateikti per šešis mėnesius nuo palikėjos mirties. Be to, mirties liudijimą, kuris buvo reikalingas siekiant įregistruoti palikėjos mirties faktą Lietuvos Respublikoje, pareiškėja gavo tik 2018 m. kovo 14 d., t. y. jau praėjus trijų mėnesių terminui.
2. Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo senelės E. V. (toliau – palikėja(duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (2 t., e. b. l. 54–58, 69–78, 80, 92–112; 125–129).
2.1. Pareiškėjas po palikėjos mirties pradėjo rūpintis jos nekilnojamuoju turtu, o kadangi jis buvo apleistas – pradėjo jį tvarkyti. Jis taip pat sutvarkė garažą, pakeitė durų spyną ir pradėjo laikyti savo daiktus.
2.2. Testamentinis įpėdinis – palikėjos sūnus ir pareiškėjo brolis atsisakė turto dėl to, jog jį priimtų pareiškėjas.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
3. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais prašo teismo pareiškimus tenkinti teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 123–125).
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo teismo pareiškimus tenkinti teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 190–193).
5. Suinteresuotas asmuo C. R. atsiliepimais prašo teismo pareiškėjos pareiškimą atmesti, o pareiškėjo – tenkinti.
3.1. Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (2 t., e. b. l. 46–51). Pareiškėja negali savo pareiškimo grįsti subjektyvia aplinkybe, kad nežinojo aktualaus teisinio reglamentavimo. Pareiškėja nenurodo, kada kreipėsi dėl mirties liudijimo išdavimo ir nepateikė įrodymu, kad per trijų mėnesių laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, siekdama kreiptis dėl palikimo priėmimo. Palikėjos mirties liudijimas buvo apostilizuotas per vieną dieną nuo jų gavimo. Pareiškėja nebuvo aktyvi, tam kad tinkamai realizuotų savo teises į palikimą, todėl pareiškimas atmestinas. Be to, yra sudarytas testamentas, kuris faktiniu valdymu yra priimtas testamentinio įpėdinio.
3.2. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (5 t., e. b. l. 17–18). Palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo atėmė paveldėjimo teisę iš pareiškėjos ir visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui, o jam atsisakius – jo sūnui pareiškėjui. Tiek suinteresuotas asmuo Ch. R., tiek pareiškėjo brolis V. V. atsisakė palikimo, nes jie gyvena JAV, o pareiškėjas – Lietuvoje. Po palikėjos mirties palikėjas naudojo jos nekilnojamąjį turtą kaip savo, gerino jo būklę, priėmė jos daiktus.
6. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimais prašo teismo pareiškėjos pareiškimą atmesti, o pareiškėjo – tenkinti (5 t., e. b. l. 11–13).
4.1. Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimas negali būti svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Ji nepateikė duomenų, kada kreipėsi į notarų biurą. Suinteresuotas asmuo abejoja, kad kreiptis į teismą sutrukdė aplinkybė, kad mirties liudijimo išdavimas užtruko kelis mėnesius. Be to, ji neturi teisės paveldėti palikėjos turto, testamentu jis paliktas tėvui, o jam atsisakius – jo vaikams. Palikėjos valia turi būti gerbiama, ją prižiūrėjo būtent Ch. R..
4.2. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pas notarę nesikreipė, nes palikėjos turtą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjas kreipėsi į K. I., kuri turėjo raktus nuo vasarnamio, esančio Palangoje. Jie žiemą buvo nuvykę apžiūrėti šio turo ir pareiškėjas pradėjo tvarkymo darbus, nes palikėjai gyvenant JAV, jis buvo apleistas.
7. Pareiškėja atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo pareiškimą atmesti (5 t., e. b. l. 37–40, 41–46).
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad po savo senelės mirties pradėjo rūpintis ir naudotis palikėjai priklausiusiu turtu. Iš karto po palikėjos mirties nuvyko apžiūrėti Palangoje esančio vasarnamio bei pradėjo jų tvarkymo darbus. Šios aplinkybės yra visiškai melagingos ir neatitinka tikrovės.
5.2. Šiuo atveju pareiškėjas po palikėjos mirties apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie įrodytų, kad savo senelės palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą. Iki to laiko, kai sužinojo, kad pareiškėja teisme yra užvedusi civilinę bylą dėl termino palikimui atnaujinimo absoliučiai nieko nedarė, tik vėliau, kaip manytina, „protingai“ pamokytas, ėmėsi savavališkų, priešingų teisei veiksmų (dėl to yra kreiptasi į ikiteisminio tyrimo subjektus), kurie negali būti laikomi sąžiningais įpėdinio veiksmais.
5.3. Visu turtu, tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties rūpinosi tik pareiškėja.
5.4. Palikėjai mirties dieną priklausė ½ dalis turto, o kita dalis priklausė pareiškėjos tėvui. Vėliau dovanojimo sutarties pagrindu perėjo pareiškėjai. Pareiškėja rūpinosi savo tėvu, tuo pačiu eilę metu prižiūrėjo ir visą aukščiau nurodytą turtą, kurio dalis priklausė palikėjai. Mokesčius už pastatus, adresu Palangoje, (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjos tėvo mirties mokėdavo pareiškėja iš tėvo sąskaitos, o tėvui mirus, mokėjo iš savo sąskaitos. Tai patvirtina pridedami mokėjimo kvitai. Pastatais Palangoje visuomet rūpinosi tik pareiškėja. Pareiškėjos prašymu juos nuolat prižiūrėdavo kaimynai J. Š. ir jos duktė L. Š.-Montrimienė, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Šių kaimynių teigimu pirmą kartą po daugelio metų matė prie statinių atvykusį pareiškėją. Pareiškėjas tik 2018 m. birželio pirmąjį šeštadienį atvykęs užrakino minėtus pastatus, darė minėtų statinių foto nuotraukas.
5.5. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas po palikėjos mirties perėmė garaže, adresu Kaune, Laisvės al. 75, buvusius palikėjos daiktus ir pradėjo laikyti savo daiktus. Dėl jo neteisėto elgesio yra kreiptasi į ikiteisminio tyrimo subjektus. Jokių palikėjos daiktų garaže nebuvo. Nuo 1994 m. spalio 1 d. garažas buvo išnuomotas aktoriui A. Ž., o mirus jam, jo našlei E. Ž. ((duomenys neskelbtini)) ir toliau laikė savo įvairius asmeninius daiktus, nes mašinos jau nebeturėjo. Pareiškėjos tėvas paskutiniais savo gyvenimo metais leido E. Ž. laikyti jos daiktus be atlyginio.
5.6. Prie pareiškimo yra pridėtos nuotraukos (2 t., e. b. l. 69–80, 92–111), tačiau jos nėra tinkamai įformintos – aprašytos. Pareiškėjas turėtų patikslinti kiekvienos nuotraukos fiksavimo datą bei konkretizuoti kas toje nuotraukoje vaizduojama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos pareiškimas atmetamas, o pareiškėjo – tenkinamas.
Dėl faktinių aplinkybių
8. Pareiškėjos motina E. V. (palikėja) mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 5). Palikėja turėjo du vaikus, pareiškėją ir suinteresuotą asmenį Ch. R.. Palikėja mirė būdama išsiskyrusi (1 t., e. b. l. 34). Palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo JAV (Floridoje).
9. Palikėja Lietuvoje turėjo nekilnojamojo turto: ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato-vasarnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 25–33).
7.1. Po palikėjos mirties pareiškėjai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tą patvirtina Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės 2018 m. balandžio 13 d. raštas (1 t., e. b. l. 15).
7.2. Palikėja 2008 m. rugsėjo 9 d. buvo sudariusi testamentą (1 t., e. b. l. 186–188; 2 t., e. b. l. 53), testamento saugojimo vieta – Kauno miesto 13-asis notarų biuras. Palikėja 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausė, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų palieka suinteresuotam asmeniui Ch. R.. Testamente taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arba jo atsisakytų, visas palikėjos turtas, kuris mirties dieną jai priklausė, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų paliekamas lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį vaikaičiams V. V. ir pareiškėjui.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo
10. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (1 t., b. l. 8–9). Po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas sprendimo 9 punkte nurodytas turtas. Palikėja testamentu turtą buvo palikusi suinteresuotam asmeniui Ch. R., o jam atsisakius ir pan. – jo sūnums, kuris vienas iš jų – pareiškėjas. Tiek suinteresuotas asmuo, tiek jo sūnus V. V. atsisakė turto, tam kad jį paveldėtų pareiškėjas, kuris yra vienintelis likęs gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas siekia turtą priimti faktiniu valdymu.
11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
9.1. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9.2. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (pareiškėja ir pareiškėjo tėvas), o antros – vaikaičiai (pareiškėjas ir jo brolis) (1 ir 2 punktai). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais priėmė palikėjos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
10.1. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą, kuriame pareiškėjas taip pat praleido ir vaikystę, valdyti (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 00 sek. – 45 min. 30 sek.). Po palikėjos mirties (2017 m. lapkričio 2 d.) 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje pareiškėjas nuvykęs prie pastato-vasarnamio, esančio Palangoje, Miško takas 40A, pradėjo juo rūpinti ir tvarkyti: turtas buvo apleistas, nes niekas juo nesinaudojo, ir nuniokotas, nes langai buvo išdaužyti, pilna šiukšlių.
10.2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuvykęs rado apleistą turtą, daug senų daiktų, išvežė šiukšles, sutvarkė šakas, nes buvo priaugę, užkalė langus, kad sniego neprisnigtų, išvalė pečių, jog šildytų (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 20 sek. – 1 val. 13 min. 03 sek.; 1 val. 15 min. 15 sek. – 1 val. 17 min. 40 sek.). Pareiškėjas žiemos metu vyko apžiūrėti turto, nes norėjo jį paruošti žiemai – hermetizuoti (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 20 sek. – 1 val. 01 min. 40 sek.). Mokesčių mokėti nereikėjo, nes vasarnamyje buvo atjungta elektra (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 30 sek.). Tuo metu faktinių aplinkybių pareiškėjas nefotografavo, o nuotraukas darė tik pavasarį, nes nemanė, kad ginčas išsivystys į teisminį procesą, kadangi pareiškėjai ½ turto padovanojo jos tėvas (pareiškėjo senelis), o kita dalis turėjo atitekti sūnui ir jo vaikams (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 15 sek. – 59 min. 00 sek.). Pareiškėjas paaiškino, kad seneliai konfliktavo, o vaikai palaikė skirtingus tėvus, todėl turtas atitinkamai turėjo atitekti jiems po ½ (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 20 sek. – 1val. 01 min. 40 sek.). Pareiškėjo tėvas palaidojo palikėją (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 08 min. 10 sek. – 1val. 10 min. 00 sek.), jis 2008 metais jai susirgus pasiėmė pas save gyventi ir ją slaugyti, o 2012 m. lapkričio 5 d. palikėja parašė K. I. įgaliojimą, kad ji galėtų tvarkyti su Lietuvoje likusiu turtu iškilsiančius reikalus (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 14 sek. – 1val. 12 min. 14 sek.).
10.3. Liudininke apklausta K. I. (palikėjos teta) paaiškino, kad po palikėjos mirties įgaliojimo pagrindu ji visą turtą ir dokumentus turėjo perduoti pareiškėjui, ką pareiškėja ir padarė 2017 m. lapkričio mėnesį, o po mėnesio ar pusantro jie važiavo apžiūrėti vasarnamio ir atliko priežiūros darbus (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 00 sek. – 1 val. 57 min. 07 sek.; 1 val. 59 min. 55 sek. – 2 val. 01 min. 35 sek.; 2 val. 03 min. 00 sek. – 2 val. 08 min. 00 sek.). Vykdydama palikėjos valią liudininkė pareiškėjui perdavė patį įgaliojimą, testamentą, teismo sprendimą dėl senelių santuokos nutraukimo, valstybės įmonės Registrų centro duomenis, banko išrašus, pirkimo–pardavimo sutartis, pasą, asmens tapatybės kopiją, pensijos gavėjo kopiją, t. y. dokumentus apie turto ir palikimo apimtį, ir raktus nuo nekilnojamojo turto (5 t., e. b. l. 91–92) (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 30 sek. – 49 min. 40 sek.).
10.4. Liudytoja S. G. (palikėjos krikšto dukra) teismo posėdžio metu paliudijo, kad į vasarnamį nuvyko po palikėjos laidotuvių, apie gruodžio mėnesį. Ji vyko pasiimti savo daiktų, kuriuos vasarodama buvo palikusi (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 40 sek. – 1 val. 40 min. 15 sek.; 1 val. 40 min. 56 sek. – 1 val. 42 min. 40 sek.), be to, ji paaiškino tokias pat aplinkybes, apie kurias nurodė pareiškėjas dėl turto būklės ir tvarkymo (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 42 min. 40 sek. – 1 val. 45 min. 25 sek.).
10.5. Pareiškėjas paaiškino, kad ½ žemės sklypo, esančio Girionyse, taip pat aplankė gruodžio mėnesį (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. 10 sek. – 1 val. 06 min. 30 sek.). Žemės mokesčio pareiškėjas nemokėjo, nes, jo žiniomis, seneliams mokėti nereikėjo (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 30 sek.).
10.6. Teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjos pozicijos dėl jos mokesčių mokėjimo ir pateiktų įrodymų, nes jie neturi įtakos bylos rezultatui, ji nesiekė pati priimti palikimo faktiniu valdymu, be to, mokėjimai atlikti ne per 3 mėnesių terminą po palikėjos mirties, ir nėra paneigiantys pareiškėjo palikimo priėmimą faktiniu valdymu (2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garsi įrašas: 22 min. 30 sek. – 24 min. 08 sek., 24 min. 08 sek. – 26 min. 00 sek., 26 min. 00 sek. – 29 min. 20 sek.).
13. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po palikėjo mirties, elgdamasis kaip savininkas, rūpindamasi turtu, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11.1. Todėl įtakos faktiniu valdymu priimto paveldimo turto apimčiai neturi tai, kad pareiškėjas palikimo priėmimo veiksmus dėl garažo (pakeitė garažo spyną, jį sutvarkė, perėmė daiktus (įrankius) ir pasidėjo savo daiktus (įrankius) atliko ne per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 40 sek. – 51 min. 00 sek.).
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po senelės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo
15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieštarauja tokiam pareiškėjos elgesiui, nes palikėja testamentu atėmė iš pareiškėjos paveldėjimo teisę.
16. Teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 27 punktas ir jame nurodyta teisminė praktika). Ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
14.1. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad palikimas gali būti priimtas tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Šiuo atveju pareiškėjas būdamas palikėjos įpėdinis pagal testamentą nepraleisdamas nustatyto 3 mėnesių termino priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Byloje apklaustos liudininkė paliudijimo, kad palikėjos valia savo turtą palikti buvo anūkams (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 20 sek. – 53 min. 30 sek.; 1 val. 19 min. 55 sek. – 1 val. 50 min. 40 sek.; 1 val. 37 min. 35 sek. – 1 val. 40 min. 00 sek.).
14.2. Be to, palikėjos testamente nurodoma, kad ji atima iš dukros (pareiškėjos) paveldėjimo teisę. Testatoriaus teisė atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių yra įtvirtinta CK 5.19 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju pareiškėjos nepretendavimas į turtą reikštų solidarų bei geranorišką giminaičio elgesį ir atitiktų geros moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 30 punktas).
17. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016 18 punktas). Palikimas gali būti priimtas, tačiau tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia, nes testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Taigi, klausimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą poziciją dėl testatoriaus valios išraiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016 20 punktas). Nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti akivaizdžiai būtų pažeista tiek palikėjos valia, tiek pareiškėjo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas).
18. Nepaisant to, teismas koncentruotai pasisako dėl pareiškėjos argumentų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
16.1. Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Byloje nustatyta, kad palikėja savo mirties dieną gyveno JAV. Be to, mirties liudijimas pareiškėjai išduotas tik 2018 m. kovo 14 d., mirties liudijimas ir pareiškėjos gimimo liudijimas legalizuotas apostille 2018 m. kovo 15 d., t. y. suėjus trijų mėnesių terminui (pareiškėja dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis iki 2018 m. vasario 2 d.). Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, nes galima pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje ieškovo bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 12 punktas). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka (t. y. kad pasikeitė teisinis reglamentavimas ir reikia palikimą priimti ne per 6, o per 3 mėnesius) savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 15 punktas).
16.2. Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad suinteresuotas asmuo Ch. R. ir jo sūnūs V. V. bei pareiškėjas su pareiškėjos prašymu nesutinka, nes palikėjos testamentu iš pareiškėjos atimta paveldėjimo teisė.
19. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinamo atmeta (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens Ch. R. interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi. Atsižvelgiant į tai, iš bylą pralaimėjusios pareiškėjos – pareiškėjui (1 036,25 Eur) ir suinteresuotam asmeniui (847,00 Eur) priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
21. Teismas šioje byloje turėjo 9,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (b. l. 2) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti, o pareiškėjos pareiškimą atmesti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos anūkas Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 036,25 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt šešių eurų 25 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjos J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui C. R. (gim. (duomenys neskelbtini).) 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 9,12 Eur (devynių eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.