- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 3K-3-422-313/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00140-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. R., R. J.
- Ieškovas
- S. M., V. J., K. J., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. R. ir R. J. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. M. , V. J. , K. J. , V. G. ieškinį atsakovėms R. J. , A. R. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei R. B. , V. M. , B. V. , dėl paveldėjimo teisės liudijimų, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje spendžiami klausimai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, įrodymų vertinimo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.
1) Anykščių rajono notarės R. B. 1992 m. sausio 29 d. išduotą R. J. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, reg. Nr.1-29, šios notarės 1993 m. vasario 9 d. išduotą R. J. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, reg. Nr.1-191; taip pat jos 2012 m. rugpjūčio 3 d. išduotą R. J. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr.1-2047 dalį, kuria (duomenys neskelbtini) esančius pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po R. J. mirties paveldėjo atsakovė R. J.;
2) 2013 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį Nr. DM-153, kuria atsakovė R. J. ginčo turtą neatlygintinai perleido atsakovei A. R. ;
pripažinti, kad J. E. , J., mirusios 1991 m. kovo 3 d., palikimą priėmė ieškovai kartu su R. J. , J. J. ir E. M. , faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Ieškovai yra E. J. , mirusios 1991 m. kovo 3 d., vaikaičiai. E. J. nebuvo sudariusi testamento; teisę paveldėti turtą po E. J. mirties turėjo jos vaikai – sūnus R. J. ir dukterys J. J. ir E. M. bei vaikaičiai, mirusio sūnaus V. J. vaikai – ieškovai S. M. ir K. J. , ir mirusio sūnaus A. J. vaikai – ieškovai V. G. ir V. J. . Ieškovų teigimu, visi paveldėtojai gyveno Vilniuje, todėl sutarė, jog likusį po E. J. mirties turtą valdys bendrai; ginčo turtu naudojosi kaip savo, atvykdavo į namus, juos tvarkydavo. Po dėdės, atsakovės R. J. sutuoktinio R. J. , mirties sužinojo, kad jų močiutei E. J. priklausantį turtą paveldėjo vienas R. J. ir testamentu visą savo turtą paliko atsakovei R. J. , kuri uždraudė jiems naudotis ginčo turtu, nors ieškovai visą laiką manė, jog valdo turtą kaip savo, t. y. kad yra po E. J. mirties likusio turto bendraturčiai. R. J. , paveldėdamas mirusios E. J. turtą, ieškovų neinformavo, o notarei kaip mirusios E. J. turto paveldėtojus nurodė tik save, J. J. ir E. M. . Atsakovė R. J. paveldėtą turtą neteisėtai padovanojo atsakovei A. R. .