Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotė“ įgalioto asmens pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys I. M., T. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

19. Teismas, nagrinėdamas prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, pagal prašymo suformuotas ribas atlieka išsamią su konkretaus pagrindo vertinimu susijusių aplinkybių analizę.

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo

20. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Kaip jau nurodyta, jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

24. Iš I. M. perduotos didžiosios knygos (santraukos) už laikotarpį 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 2025 m. kovo 31 d. matyti, kad turtą sudaro po vienų metų gautinos sumos – 1 656,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 7 573,98 Eur; iš atskaitingų asmenų gautinos sumos – 10 890,78 Eur; kasos likutis – 88,33 Eur. Iš I. M. perduotos apyvartos (santraukos) už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. kovo 31 d. matyti, kad apskaitytas ilgalaikis turtas – 4 525,40 Eur; po vienų metų gautinos sumos – 4 525,40 Eur; trumpalaikis turtas – 120 206,68 Eur, atsargos – 19 817,55 Eur; per vienerius metus gautinos sumos (iš atskaitingų asmenų) – 21 990,78 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 78 398,35 Eur. Iš I. M. perduotos avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. kovo 31 d. matyti, kad atskaitingas asmuo nurodomas direktorius T. Z., kuris skolingas UAB „Fiti“ 11 011,67 Eur sumą. Taip pat matyti, kad T. Z. iš UAB „Fiti“ kasos išėmė 34 811,67 Eur, o laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. I. M. išdavė avansus prekių pirkimui iš viso 23 800,00 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis T. Z. UAB „Fiti“ vadovo pareigose dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. kovo 13 d., nors juridinių asmenų registre nurodytas kitas laikotarpis: 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. vasario 19 d. Avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad T. Z. iš UAB „Fiti“ kasos išėmė pinigus ir davė I. M. ir tuo laikotarpiu, kai jis nebebuvo jau UAB „Fiti“ vadovu (iki 2024 m. rugsėjo 30 d.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2025 m. birželio 26 d. iš administratorės gautas raštas patvirtina, kad UAB „Fiti“ nėra pateikusi pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM 07): N. M. už 2024 m. balandžio mėnesį ir T. Z. už 2024 m. vasario mėnesį. I. M. pažymėjo, kad T. Z. nedirbo vasario mėnesį, nors 2024 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštyje T. Z. buvo priskaičiuotas darbo užmokestis už 2024 m. vasario mėnesį. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, kad I. M. neperdavė daugelio esminių dokumentų: 2023–2024 m. balansų, kasos dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų, turto ir sąskaitų registrų, sutarčių, su darbo santykiais susijusių dokumentų, o perduotuose dokumentuose nurodyti prieštaringi duomenys, teismas jais nesiremia.

25. Iš bankroto byloje Nr. eB2-638-1060/2025 esančių duomenų apie kreditorių finansinius reikalavimus ir nemokumo administratorės šioje byloje pateiktų duomenų matyti, kad dauguma kreditorinių reikalavimų susiformavo 2023 metų pabaigoje: darbuotojos T. K. finansinis reikalavimas kilęs iš už 2023 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius neišmokėto darbo užmokesčio, I. M. finansinis reikalavimas kilęs iš už 2023 m. rugsėjo – 2024 m. rugpjūčio mėnesius neišmokėto darbo užmokesčio; T. Z. finansinis reikalavimas kilęs iš už 2023 m. lapkričio – 2024 m. kovo mėnesius neišmokėto darbo užmokesčio; VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas kilęs už 2023 m. spalio 19 dienai nesumokėtų įmokų; M. B. finansinis reikalavimas kilęs už 2023 m. rugsėjo mėnesį neapmokėtos sąskaitos; MB „Apskaitos arbitras“ finansinis reikalavimas kilęs už 2023 m. gruodžio mėnesį neapmokėtos sąskaitos už teikiamas apskaitos paslaugas. Visi šie 2023 metų pabaigoje pradelsti apmokėti reikalavimai, įvertinus tai, kad UAB „Fiti“ neturėjo jokio turto, sudaro prielaidas vertinti, kad UAB „Fiti“ 2023 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės statusą, koks numatytas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje: juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu

29. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nemokumo administratorei buvo perduota tik nedidelė dalis UAB „Fiti“ apskaitos dokumentų. Nebuvo perduota 2023–2024 m. balansų, kasos dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų, turto ir sąskaitų registrų, sutarčių, su darbo santykiais susijusių dokumentų, o perduotuose apskaitos dokumentuose nurodyti abejotini duomenys apie gautinas sumas, atsargas, kasą ir avansus. Dalį dokumentų (už 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. laikotarpį) nemokumo administratorė gavo iš pagal 2023 m. spalio 10 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2023/F-04 apskaitą tvarkiusio juridinio asmens MB „Apskaitos arbitras“. Nemokumo administratorei pareikalavus likusių dokumentų iš buvusių vadovų T. Z. ir I. M., T. Z. nurodė, kad visus dokumentus perdavė naujai paskirtai vadovei I. M. (paliko patalpose bei pas apskaitą tvarkiusį asmenį), tuo tarpu I. M. nurodė, kad T. Z. neperdavė jai dokumentų už ankstesnį laikotarpį. Duomenų apie tai, kad I. M. būtų reikalavusi iš ankstesnio vadovo perduoti dokumentus, ar ėmusi kitų veiksmų tam, kad perimti dokumentus, jei dokumentai ar jų dalis nebuvo perduoti, nėra. Kaip jau nurodyta, nemokumo administratorė patvirtino, jog I. M. perdavus dokumentus ir dalį dokumentų gavus iš MB „Apskaitos arbitras“, nustatyta, kad trūksta įmonės dokumentų už 2023 – 2024 metų laikotarpį (balansų, kasos dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų, turto ir sąskaitų registrų, sutarčių, įmonės darbuotojų duomenų), o pateiktuose dokumentuose yra daug klaidų, neatitikimų, prieštaravimų.

33. Kaip jau nurodyta, nemokumo administratorė nenustatė ir neperėmė jokio turto, T. Z. nurodė, kad jokio realaus turto įmonė ir neturėjo. Tačiau, atsižvelgiant į vykdytą veiklą (kebabinė, floristikos paslaugos), savaime suprantama, kad bendrovė neabejotinai turėjo šiai veiklai vystyti reikalingą tam tikrą turtą – atsargas, darbo priemones, pinigines lėšas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas UAB ,,Fiti“ nemokumo administratorei kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis ir pažeidžia kreditorių interesus. Nesant perduotų visų (išsamių) įmonės dokumentų, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti ir įmonės sandorių, kurie galimai privedė bendrovę prie nemokumo.

34. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei savo reikalavimus grindžiant faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Fiti“ vadovas nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui už 2023-2024 metus, taip pat neperdavė visos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei ir nepateikė jų teismui, UAB „Fiti“ vadovas turėjo procesinę pareigą paneigti šias aplinkybes įrodymais, kad visą bendrovės turtą ir visus dokumentus, leidžiančius identifikuoti bendrovės finansinę padėtį, po bankroto bylos iškėlimo jis, kaip rūpestingas ir protingas bendrovės vadovas, yra perdavęs paskirtai nemokumo administratorei arba jie yra pas kitą juridinį asmenį. T. Z. nurodė ir pateikė duomenis, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo sudaryta sutartis su apskaitą tvarkančiu juridiniu asmeniu, o visi dokumentai fiziškai perduoti naujai paskirta vadovei I. M., tuo tarpu paskutinė įmonės vadovė I. M. tokios procesinės pareigos neatliko, teismo procese buvo pasyvi, nenurodė teismui jokių argumentų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl dalies dokumentų neperdavimo, taip pat perduotuose dokumentuose nustatytų neatitikimų. Įvertinus tai, iš visos nustatytų aplinkybių visumos, konstatuotina, kad teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita – apskaitos dokumentai – yra paslėpta, sunaikinta ar sugadinta, arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant paslėpti blogą įmonės valdymą, dėl to nemokumo administratorei neįmanoma nustatyti juridinio asmens turimo turto, tikslių įmonės kreditorių bei debitorių sąrašų bei jų kitimo ir kt.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje.

36. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Fiti“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės, kurią turėjo teikti už 2023-2024 metus. Ši pareiga kilo bendrovės vadovei I. M., bendrovės vadovės pareigas vykdžiusiai nuo 2024 m. vasario 19 d. Tokie buvusios įmonės vadovės veiksmai taip pat pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiantys bendrovės ir jos kreditorių interesus.

37. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Įvertinus tai konstatuotina, kad byloje nustatyti tyčinio bankroto požymiai, numatyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte požymį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

38. Įvertinus tai, kas nurodyta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl sąmoningų I. M. veiksmų (neveikimo) yra pakankamos daryti išvadą, kad bendrovės vadovė neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, taip pat nepateikė nemokumo administratorei visų bendrovės finansinių duomenų, o pateikti duomenys yra prieštaringi, nepilni, kas suponuoja išvadą apie sąmoningą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekiant nuslėpti tikrąją juridinio asmens turinę padėtį ir veiklą ir tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

39. Pareiškėja vieną kaip tyčinio bankroto požymį nurodo ir tai, kad suinteresuoti asmenys T. Z. ir I. M. (vadovai ir akcininkai), bendrovei esant nemokiai, nemokumo situacijos nesprendė, atitinkamai neinicijavo UAB „Fiti“ nemokumo proceso.

40. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

41. Pažymėtina, kad JANĮ 5 ir 6 straipsniuose įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu juridinio asmens dalyviams tokia pareiga nenustatyta. Priešingai, įmonės dalyviai yra informuojami juridinio asmens vadovo apie pateiktą ir priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 6 straipsnis). Ši pareiga visų pirma siejama su asmenine vadovo atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

42. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

43. Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

44. Nurodytina, kad vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovei 2023 metų pabaigoje tapus nemokia, nemokumo procesas nebuvo inicijuojamas, veikla nenutraukta, o toliau esmingai bloginama bendrovės finansinė padėtis. Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo 2024 m. lapkričio 15 d. kreipėsi kreditorius – VSDFV Kauno skyrius, kurio pagrindu UAB „Fiti“ ir buvo iškelta bankroto byla. Taigi, nurodyti faktai leidžia konstatuoti, kad vadovė I. M. nepaneigė aplinkybės, jog ji iš esmės sąmoningai, nors ir suvokdama, kad bendrovė nemoki, joje nedirba nei vienas darbuotojas, nesant tam jokių objektyviai tokį veikimą pateisinančių priežasčių, pažeidė šią įstatyme numatytą vadovo pareigą. Ir nors, kaip minėta, šios pareigos nevykdymas pats savaime nesudaro tyčinio bankroto požymio, tačiau kaip viena iš aplinkybių, nagrinėjamu atveju priskirtina sąmoningai blogam juridinio asmens valdymui, kuris pažeidžia tiek paties juridinio asmens, tiek ir kreditorių interesus dar labiau bloginant jau nemokia esančios įmonės padėtį (leidžiant įsipareigojimams didėti). Tuo tarpu nustačius, kad suinteresuotas asmuo T. Z. bendrovei vadovavo dar apie du mėnesius nuo jos tapimo nemokia, nenustačius jokių tyčinių jo, kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo (buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pavedęs juridiniam asmeniui, finansinės atskaitomybės už 2023 metus pateikimo terminas jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo suėjęs ir kt.), nesant įstatyme numatytos pareigos akcininkui kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo, nelaikytina, kad suinteresuotas asmuo T. Z., nesikreipdamas dėl nemokumo proceso, pažeidė savo įstatymines pareigas.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad nesant sąmoningų I. M., kaip paskutinės UAB „Fiti“ vadovės, veiksmų 2024 metais, jau esančios nemokia įmonės padėtis nebūtų tapusi dar sudėtingesnė. Šias aplinkybes papildomai patvirtina tos aplinkybės, kad I. M. išgrynino lėšas iš bendrovės sąskaitos ir kasos, dalies kurių panaudojimo įmonės veikloje negalima nustatyti, dar daugiau – ji ėmė ir naudojo lėšas bendrovėje jau nebedirbant nei vienam darbuotojui. Ji neteikė tikslių deklaracijų apie darbuotojus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikslių darbuotojų darbo laikotarpių. Ji neperėmė buhalterinių dokumentų iš bendrovės apskaitą 2023 metų pabaigoje vykdžiusio MB „Apskaitos arbitras“, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė pati netinkamai. Taigi, byloje nustatyta, kad tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Atitinkamai pagal byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad įmonės finansinė padėtis 2024 m. kovo mėn. – 2024 m. lapkričio mėn. laikotarpiu esmingai pablogėjo, įmonė nebeturėjo jokio realaus turto, o vėliau ir darbuotojų, nebuvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovei tapus nemokiai, nevedama buhalterinė apskaita, neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o didelė dalis pirminių dokumentų neišsaugota (pamesta, paslėpta). Teismo vertinimu, nustačius nemokumą, paskutinė bendrovės vadovė I. M. pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, taigi tokia tolesnė nuo 2024 m. kovo mėn. įmonės veikla buvo nukreipta tik į siekį dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Dėl nurodyto, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl akcininkų pareigų ne(vykdymo) siejant jas su tyčiniu bankrotu ir tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (asmenų) nustatymo

46. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas ir tuo, kad bendrovės akcininkais buvę I. M. ir T. Z., kurie atsakingi už Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų tinkamą vykdymą, bendrovei tapus nemokiai, nesiėmė priemonių mokumui atstatyti, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo.

47. Nurodytina, kad JANĮ numatyta itin reikšminga juridinio asmens vadovo pareiga tinkamai ir laiku reaguoti į įmonės nemokumo problemas. Pripažįstama, kad, gresiant įmonės nemokumui ar kai jis neišvengiamas, įmonės vadovo pareigų tikslas yra užtikrinti kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų apsaugą; užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už įmonės valdymą, būtų informuoti apie jų vaidmenį ir pareigas tokiomis aplinkybėmis; užtikrinti atitinkamas gynybos priemones dėl tokių pareigų, kurios gali būti įgyvendinamos po nemokumo proceso pradėjimo, pažeidimų. Todėl būtent juridinio asmens vadovai privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų išvengta nemokumo, ar, jei nemokumas neišvengiamas, sumažinti nemokumo sukeliamą neigiamą poveikį įmonei ir kreditoriams. Įmonės vadovai turi įvertinti esamą įmonės finansinę būklę ir užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės duomenys būtų tvarkingai tvarkomi ir atnaujinami; žinoti apie įmonės finansinę būklę; organizuoti reguliarius valdybos posėdžius; diskutuoti su auditoriais; sušaukti akcininkų susirinkimą; keisti vadovavimo praktiką, atsižvelgiant į kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių interesus; saugoti įmonės turtą, kad būtų maksimaliai padidinta jo vertė ir išvengta pagrindinio turto praradimo; ištirti įmonės gyvybingumą ir sumažinti išlaidas; nesudaryti sandorių, kurių gali būti vengiama, nebent tam yra tinkamas verslo pagrindimas; tęsti veiklą, jei tai tikslinga siekiant maksimaliai padidinti įmonės vertę; vesti derybas su kreditoriais arba pradėti kitas neoficialias procedūras, pavyzdžiui, dėl restruktūrizavimo. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

48. Juridinio asmens dalyvis, skirtingai nei įmonės valdymo organai, įprastai valdant įmonę nedalyvauja. Todėl teisės doktrinoje laikomasi vertinimo, kad juridinio asmens dalyviai neturėtų atsakyti už tyčinį bankrotą (žr. R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. 2021. Monografija. M. R. universitetas. P. 234). Išimtis galėtų būti nustatyta dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio dėl juridinio asmens veiklos perkėlimo, kadangi šis tyčinio bankroto požymis yra susijęs su įmonės reorganizavimu, o sprendimą dėl įmonės reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.96 straipsnio 3 dalis, ABĮ 62 straipsnio 1 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju bendrovės akcininkė I. M. nuo 2024 m. vasario 16 d. buvo ir vadove, taigi bendrovės veikloje ji dalyvavo, todėl turėjo kilusius nemokumo klausimus spręsti ne tiek kaip akcininkė, bet kaip vadovė. Tuo tarpu nesant duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu kitas akcininkas T. Z. dalyvavo įmonės veikloje, tyčinio bankroto negrindžiant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymiu, spręstina, kad suinteresuoti asmenys, kaip akcininkai neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, sušaukti akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami klausimai dėl veiksmų ėmimosi bendrovei tapus nemokiai.

50. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė. Nagrinėjamu atveju pripažinus UAB „Fiti“ bankrotą tyčiniu ir nustačius, kad nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą lėmė būtent tik sąmoningi suinteresuoto asmens I. M. įmonės valdymo veiksmai: nesikreipimas į teismą bendrovei esant nemokiai, finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui neteikimas, aplaidus buhalterijos vedimas, buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo I. M. laikytina kaltu asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

51. Vadovaujanti JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotė“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“ pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“, juridinio asmens kodas 306351265, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“ bankrotą, yra I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotė“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fiti“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.