Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Sigitos Bieliauskienės, Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- S. A. išteisinta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinis ieškovės M. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neteisėtai, veikdami bendrininkų grupėje, vertėsi ūkine, komercine veikla, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. suklastodami nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005-04-04 VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos ir neinformavę centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu-pardavimu, tai yra, versliškai, stambiu mastu, organizuodami ir vykdydami prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę savo individualios veiklos, įgydami į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus lengvuosius automobilius: 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-03-30, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „VW Golf“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-03-06, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-05-25, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-13, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-19, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-06-03, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Honda Civic“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-07-12, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-09-26, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-10-20, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012-07-20, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota IQ“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), jų neįregistruodami savo vardu, klastodami nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus ir pasinaudodami jais, automobilius nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 31 d. perparduodami Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, bei VĮ „Regitra“ Raseinių grupės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Raseiniuose, Vilniaus g. 3C, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims bei registruotiems juridiniams asmenims – I. S., V. P., A. I., M. B., L. B., J. J. K., D. F., A. S., M. S., UAB (duomenys neskelbtini), vykdė pastovią, tęstinę veiklą, kuria versdamasi 2009 metais gavo 25 550,72 Lt (7 400 €) pajamų, 2010 metais gavo 54 899,52 Lt (15 900 €) pajamų, 2011 metais gavo 163 835,36 Lt (47 450€) pajamų, 2012 metais gavo 18 886,82 Lt (5 470€) pajamų, tokiu būdu versliškai stambiu mastu versdamiesi neteisėta ūkine, komercine veikla iš viso per 2009–2012 metų laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 263 172,42 Lt (76 220 €) pajamų ir nesumokėjo 52 861,07 Lt (15 309, 62 €) mokesčių.

Be to, E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-03-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-03-06 pirks V. P., pagamino italų kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis V. P. buvo parduotas 2010-02-08 C. gyvenančio asmens A. D., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą V. P., kuris 2010-03-06 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-06-08, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 pirks A. I., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis A. I. buvo parduotas 2010-05-25 L. gyvenančio asmens D. L. R., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. I., kuri 2010-06-08 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-05-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-05-19 pirks M. B., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. B. buvo parduotas 2011-05-13 E. gyvenančio asmens M. P., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. B., kuri 2011-05-21 VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-06-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-06-04 pirks L. B., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis L. B. buvo parduotas 2011-05-19 V. gyvenančio asmens S. H., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą L. B., kuri 2011-06-04 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-06-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Honda Civic“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-06-11 pirks J. J. K., pagamino italų kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis J. J. K. buvo parduotas 2011-06-03 R. gyvenančio asmens G. N., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą J. J. K., kuris 2011-06-11 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-07-26, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-07-26 pirks D. F., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis D. F. buvo parduotas 2011-07-12 Z. gyvenančio asmens S. M., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą D. F., kuri 2011-07-26 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2011-09-19 Vokietijoje gyvenantis asmuo G. G.. C. S. už 7500 eurų sumą pardavė automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), S. J. IĮ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini));

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimui nuvaryti į Kauno automobilių turgų, esantį Kaune, Taikos pr. 135B, pagamino įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. J. IĮ (į.k. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiui nuo 2011-10-22 iki 2011-11-21 apdraudė automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-22 pirks A. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis A. S. buvo parduotas 2011-09-26 Vokietijoje gyvenančio asmens F. G.. P. K., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. S., kuris 2011-10-22 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-29 pirks M. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. S. buvo parduotas 2011-10-20 Vokietijoje gyvenančio asmens G. G.. C. S., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. S., kuris 2011-10-29 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

taip pat E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo netikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodami, kad parduodamą automobilį „Toyota IQ”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2012-07-31 pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo pardavimo-sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2012-07-20 Vokietijoje gyvenančio asmens M. G., bei gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. S. įgaliojimą minėto žinomai netikro dokumento pagrindu 2012-07-31 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje įregistravo automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Be to, E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-13, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą perparduoti, įgijo naują Lietuvos Respublikoje neeksploatuotą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio, siekdami išvengti 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatyme Nr. IX-751 92 str. 8 d. numatytos prievolės dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtą naują transporto priemonę, neįregistravo savo vardu, apie įsigytą naują transporto priemonę neinformavo mokesčio administratoriaus ir nepateikė mokesčio administratoriui su automobilio įsigijimu susijusių dokumentų, dėl ko įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, po ko automobilį 2011-05-19 už 48 339,20 Lt (14 000 Eur) pardavė M.B., kurios neinformavo apie neįvykdytą prievolę sumokėti pridėtinės vertės mokestį dėl į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtos naujos transporto priemonės, bei pagamino ir pateikė jai vokiečių kalba surašytą pirkimo pardavimo-sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. B. buvo parduotas 2011-05-13 E. gyvenančio asmens M. P., tokiu būdu perkeldami 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatyme Nr. IX-751 92 str. 8 d. numatytą prievolę dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtą naują transporto priemonę M. B., kuriai 2011-05-21 VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale šio dokumento pagrindu įregistravus automobilį savo vardu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos buvo paskaičiuotas 10 151 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestis.

Be to, E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, siekdami įteisinti iš savo neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos gautas lėšas, žinodami, kad jos įgytos nusikalstamu būdu, panaudojo jas teisėtoje ūkinėje, komercinėje veikloje bei sudarydami teisėtus nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, tai yra nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005-04-04 VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravusi individualios veiklos ir neinformavusi centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai versdamiesi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu-pardavimu, tai yra, versliškai organizuodami ir vykdydami prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę savo individualios veiklos, įgydama 10 į Lietuvos Respubliką įvežtų užsienio valstybėse eksploatuotų lengvųjų automobilių, jų neįregistruodami savo vardu, klastodami nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus ir pasinaudodami jais, automobilius nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 31 d. perparduodami Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, bei VĮ „Regitra“ Raseinių grupės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Raseiniuose, Vilniaus g. 3C, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims bei registruotiems juridiniams asmenims – I. S., V. P., A. I., M. B., L. B., J. J. K., D. F., A. S., M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydami pastovią, tęstinę veiklą, kuria versdamiesi 2009 metais gavo 25550,72 Lt pajamų, 2010 metais gavo 54 899,52 Lt pajamų, 2011 metais gavo 163 835,36 Lt pajamų, 2012 metais gavo 18 886,82 Lt pajamų, – tokiu būdu iš viso per 2009-2012 metų laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 263 172,42 Lt pajamų, kurių dalį panaudojo įsigydami ir bendra jungtine nuosavybe įregistruodami nekilnojamąjį turtą – 2011-06-17 negyvenamąją patalpą, esančią Raseiniuose, Garažų g. 305-188, kurios vidutinė rinkos vertė 35 500 Lt, ir 2011-10-27 žemės sklypą su sodo namu, esančius Raseinių r., Bralinskių k., Žibuoklių takas 1, kurių bendra rinkos vertė 5 060 Lt, be to dalį iš neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos gautų lėšų panaudojo teisėtai įgydami 5 transporto priemones – 2009-03-17 „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 39 770 Lt, 2012-03-02 „Toyota Auris“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 27 790 Lt, 2012-06-14 „Gilera DNA” 50, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, 2013-01-18 „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 38 200 Lt, 2013-06-01 „Aprilia RS 125”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 6 700 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikintus įrodymus, atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pareikštus kaltinimus E. A. ir S. A., yra teisinga tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių, kad E. A. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla (BK 202 straipsnio 1 dalis) bei pagamino 10 netikrų dokumentų ir juos panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. A. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų, susijusių su netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu) naikintina ir dėl šios dalies priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

nustatė:

E. A. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, tokiomis aplinkybėmis:

E. A. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., suklastodamas dokumentus, t.y. pagamindamas nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005-04-04 VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos ir neinformavę centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu–pardavimu, t.y. versliškai, stambiu mastu, organizuodamas ir vykdydamas prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, įgydamas į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus lengvuosius automobilius: 1) 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-03-30, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „VW Golf“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2) 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-03-06, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 3) 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-05-25, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 4) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-13, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 5) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-19, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 6) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-06-03, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Honda Civic“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 7) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-07-12, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 8) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-09-26, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 9) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-10-20, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 10) 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012-07-20, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota IQ“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); jų neįregistruodamas savo vardu, klastodamas nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus ir pasinaudodamas jais, automobilius nuo 2009-04-18 iki 2012-07-31 perparduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, bei VĮ „Regitra“ Raseinių grupės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Raseiniuose, Vilniaus g. 3C, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims bei registruotiems juridiniams asmenims – I. S., V. P., A. I., M. B., L. B., J. J. K., D. F., A. S., M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė pastovią, tęstinę veiklą, kuria versdamasis 2009 metais gavo 7 400 eurų pajamų, 2010 metais gavo 15 900 eurų pajamų, 2011 metais gavo 47 450 eurų pajamų, 2012 metais gavo 5 470 eurų pajamų, tokiu būdu versliškai, stambiu mastu versdamasis neteisėta ūkine, komercine veikla, per 2009–2012 metų laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 76 220 eurų pajamų ir nesumokėjo 15 309,62 eurų mokesčių.

Tokia veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Be to, E. A., siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, tokiomis aplinkybėmis:

E. A. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-03-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-03-06 pirks V. P., pagamino italų kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis V. P. buvo parduotas 2010-02-08 C. gyvenančio asmens A. D., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą V. P., kuris 2010-03-06 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-06-08, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 pirks A. I., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis A. I. buvo parduotas 2010-05-25 L. gyvenančio asmens D. L. R., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. I., kuri 2010-06-08 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-05-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-05-19 pirks M. B. (dabartinė pavardė – P.), pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. B. buvo parduotas 2011-05-13 E. gyvenančio asmens M. P., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. B., kuri 2011-05-21 VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-06-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-06-04 pirks L. B., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis L. B. buvo parduotas 2011-05-19 V. gyvenančio asmens S. H., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą L. B., kuri 2011-06-04 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-06-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Honda Civic“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-06-11 pirks J. J. K., pagamino italų kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis J. J. K. buvo parduotas 2011-06-03 Romoje gyvenančio asmens G. N., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą J. J. K., kuris 2011-06-11 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-07-26, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-07-26 pirks D. F., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis D. F. buvo parduotas 2011-07-12 Z. gyvenančio asmens S. M., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą D. F., kuri 2011-07-26 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2011-09-19 Vokietijoje gyvenantis asmuo G. G.. C. S. už 7500 eurų sumą pardavė automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), S. J. IĮ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini));

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-22 pirks A. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis A. S. buvo parduotas 2011-09-26 Vokietijoje gyvenančio asmens F. G.. P. K., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. S., kuris 2011-10-22 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-29 pirks M. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. S. buvo parduotas 2011-10-20 Vokietijoje gyvenančio asmens G. G.. C. S., bei perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. S., kuris 2011-10-29 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota IQ”, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2012-07-31 pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo pardavimo – sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2012-07-20 Vokietijoje gyvenančio asmens M. G., bei gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. S. įgaliojimą minėto žinomai netikro dokumento pagrindu 2012-07-31 VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje įregistravo automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Tokia tęstinė E. A. nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

E. A. ir S. A. buvo kaltinami nusikalstamos veikos numatytos, BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t.y., kad jie veikdami bendrininkų grupe, S. A. padedant, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami grupe, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, suklastojo dokumentus: pagamino 10 netiktų dokumentų ir suklastojo 2 tikrus dokumentus bei juos panaudojo, tokios nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip 11 atskirų nusikalstamų veikų epizodų.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turinio neaiškumo prieštarauja kaltinamojo akto, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-05 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje turiniui ir teisiamojo posėdžio protokolo turiniui. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad visi E. A. ir S. A. pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra išdėstyti, nurodant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienoje veikoje atskirai yra nurodyta koks konkrečiai netikras dokumentas buvo pagamintas ir koks tikras dokumentas buvo suklastotas bei kokiu būdu tokie dokumentai buvo panaudoti (6 t. b. l. 11-42). Šiaulių apygardos teismo 2015-03-05 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nutarties turinys liudija, kad teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir kaltinamojo akto turiniu, pripažino, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas išsamiai, kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (6 t. b. l. 47-58). Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamiesiems E. A. ir S. A. kaltinimai buvo suprantami (6 t. b. l. 71-72). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turinio neaiškumo prieštarauja bylos medžiagai, todėl yra nepagrįsta.

BK 2 straipsnyje nurodyta, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t.y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis šia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, išteisintojo E. A. parodymai, kad jis neprekiavo užsienyje įgytais automobiliais, o tokius automobilius tik remontavo ir po to rūpinosi jų pardavimu automobilių savininkų, kurių jokių anketinių duomenų nurodyti negali, prašymu yra neįtikinantys ir prieštarauja bylos medžiagai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų išteisintosios S. A. nusikalstamą bendrininkavimą su E. A., šiam vykdant nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl dokumento suklastojimo ir sukčiavimo) pagal M. P. (buvusi pavardė – B.) 2013-05-10 pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2011-05-19 M. P. iš E. A. už 48 000 Lt sumą įsigijo automobilį ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio pardavimo vietą ir laiką bei pardavėją. M. P. pareiškime nurodė, jog automobilio ,,Toyota Auris“ pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta sutarties sudarymo data – 2011-05-13, sutarties sudarymo vieta – Vokietijoje E. mieste ir pardavėjas – M. P. yra neteisingi, nes realiai tokia sutartis buvo surašyta ir atspausdinta Raseiniuose ,,S. V.“ 2011-05-19, sutartį pasirašė M. P. ir E. A. žmona S. A. (1 t. b. l. 1-3). M. P. byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, kadangi jai dėl E. ir S. A. neteisingai surašytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties atsirado teisiniai padariniai – M. P. gavo iš Klaipėdos AVMI pranešimą apie privalomą sumokėti 10 151 Lt dydžio PVM mokesti dėl įsigytos transporto priemonės ,,Toyota Auris“, nes ši transporto priemonė Lietuvos Respublikos įregistruota nepraėjus 6 mėn. nuo jos eksploatavimo pradžios (t. 1, b. l. 9, 10).

Nukentėjusioji M. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė vokiečių kalba surašytą automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios turinio matyti, kad minėtą automobilį M. B. (dabartinė pavardė P.) įgijo iš Vokietijoje E. mieste gyvenančio M. P. už 14 000 € 2011-05-13 E. mieste (1 t. b. l. 4).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuro pateikta informacija liudija, kad automobilis ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas ,,E. I. SE“ Lietuvos filiale įprastine privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2011-05-15, galiojusia nuo 2011-05-15 iki 2011-06-14, draudėju nurodytas E. A., o nuo 2011-05-23 įprastine privalomojo draudimo sutartimi automobilį ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudė M. B. (2 t. b. l. 180).

Ikiteisminio tyrimo metu ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo atstovas pateikė įprastinę privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2011-05-15, ir galiojusią nuo 2011-05-15 iki 2011-06-14, kurioje draudėju nurodytas E. A., draudikas – UADB ,,E.L.“ atstovaujama S. A. (t. 2, b. l. 183). ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo atstovas patvirtino, kad S. A. draudimo bendrovėje dirba nuo 2011-04-01 ir įprastinė privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2011-05-15, elektroniniu būdu ,,on line“ principu, draudimo atstovo, kurio kodas (duomenys neskelbtini, ir jis priklauso S. A.. Pagal draudimo sutartį įmoką sumokėjo E. A. (t. 2, b. l. 182-183; 185-188, 190).

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo paskirtas 2011-05-13 transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartis „Kaufvertrag...“ tyrimas, tikslu nustatyti, ar tokia sutartis atspausdinta „S. V.“ kratos metu paimtu spausdintuvu. 2013-11-08 specialisto išvadoje Nr. 11Š-169(13) konstatuota, kad tirti pateikta 2011-05-13 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis „Kaufvertrag...“ yra išspausdinta lazeriniu spausdintuvu (spausdinimo aparatu), tačiau nustatyti, ar ji išspausdinta kratos metu rastu ir paimtu daugiafunkciniu įrenginiu HP LASER JET 3020, kuriuo išspausdinti eksperimentiniai pavyzdžiai pateikti lyginamajam tyrimui, nebuvo galima, nes tekstuose nėra specialiųjų, spausdintuvą (spausdinimo aparatą) identifikuojančių, požymių, be to, nėra žinoma kelintas egzempliorius ar kokiu režimu išspausdinta tiriamoji sutartis (2 t., b. l. 46–58).

Atlikus kratą S. A. ir E. A. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu Raseiniuose, Dainių g. 15, buvo rastas ir paimtas stacionarus kompiuteris bei nešiojamasis kompiuteris. 2013-09-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint kartos metu Raseiniuose, Dainių g. 15, rastus ir paimtus kompiuterius, tyrimui aktualios informacijos negauta (t. 2 t., b. l. 69–91; 137–138). Taip pat kratos metu buvo rasta ir paimta: 3 vnt. nelietuvių kalba (prancūzų, italų, vokiečių) surašytų transporto priemonių pirkimo – pardavimo blankų; 7 vnt. leidimų trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei blankų, su UAB (duomenys neskelbtini), „J. R. IĮ“ rekvizitais; A4 formato lapas, su atspausdintais automobilio „Toyota Auris“ duomenimis; A4 formato lapas su ranka juodos spalvos rašikliu surašytais automobilio „Toyota Auris“ duomenimis, šio lapo kitoje pusėje ranka juodos spalvos rašikliu surašyti A. I. asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, adresas), UAB (duomenys neskelbtini) vardu surašyta turto patikėjimo sutartis dėl automobilio „Toyota Auris“; UAB (duomenys neskelbtini) vardu surašytas leidimas trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei dėl automobilio „Toyota Auris“; įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti S. J. IĮ rekvizitai; vokiečių kalba surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyti S. J. IĮ rekvizitai; lietuvių kalba surašyta transporto priemonės „Aprilia RS 125“ (motociklas) pirkimo pardavimo sutartis (2 t. , b. l. 69–91).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas S. J. parodė, kad prieš maždaug 5 metus vadovavo įmonei, kuri vertėsi automobilių gabenimu. Netvarkingus automobilius remontuodavo E. A.. Įmonės veikla sustabdyta prieš 5 metus, jokia veikla neužsiima. Kaip įmonės dokumentai pasiliko pas E. A. nežino, gali būti, kad po automobilio remonto. Draudimo įmonės E. paslaugomis įmonė nesinaudojo (6 t. b. l. 89-90).

Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas „J. R. IĮ“ savininkas J. R. parodė, kad jis su E. A. ir S. A. nėra pažįstami. Jo įmonė 2011 m. prekiavo automobiliais, t.y. vežė įvairius automobilius iš užsienio ir pardavinėjo juos Lietuvoje. Jis su E. A. jokių verslo reikalų neturėjo. Jo firma iš E. A. mašinų nepirko, o ar jo firma yra pardavusi E. A. mašinų nežino. Kokiu būdu pas E. A. atsirado jo firmos blankai nežino. Jam nėra žinoma, ar jo firmos vadybininkai bendravo su E. A.. Tam, kad automobilis, atvarytas iš užsienio, galėtų judėti Lietuvoje yra reikalingas leidimas. Jis, kaip įmonės savininkas, išduodavo tokį leidimą ir uždėdavo antspaudą su savo įmonės rekvizitais, į leidimą buvo įrašomi automobilio duomenys. Toks leidimas buvo išduodamas tik vienai dienai (8 t. b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo buvo gauta informacija, kad visų aukščiau paminėtų transporto priemonių registracijai buvo pateikti nelietuvių kalba surašytos pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys fiziniai ir juridiniai asmenys transporto priemones įsigijo užsienio valstybėje iš užsienio piliečių, o būtent: 1) I. S. įgijo automobilį ,,VW Golf“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2009-03-30 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 2) L. B. – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ; įsigijo 2011-05-19 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 3) J. J. K. – „Honda Civic“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įgijo 2011-06-03 Italijoje (sutartis – italų kalba) (t. 3, b. l. 96-101); 4) D. F. – ,,Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-07-12 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 5) UAB ,,D. b.“ – „Toyota IQ“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012-07-20 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 6) V. P. automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įgijo 2010-03-06 Italijoje (sutartis - italų kalba); 6) A. I. įgijo „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-05-25 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 7) A. S. įgijo „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-09-26 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 8) M. S. - automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-20 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba); 9) M. B. įgijo automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , 2011-05-13 Vokietijoje (sutartis – vokiečių kalba) (5 t, b. l. 81-91).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti M. S., A. S., A. I. neigė įsigiję automobilius užsienyje iš sutartyse nurodytų užsienio piliečių. Liudytojas M. S. parodė, kad automobilį „Toyota Auris” pirko 2011 m. spalio pabaigoje, Kaune, automobilių turguje. Dėl automobilio pirkimo derėjosi su keliais vaikinais, automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus tvarkė su automobilio savininku, ar tai buvo E. A. negali pasakyti, taip pat negali kategoriškai patvirtinti, ar automobilio draudimo sutartį tvarkė S. A. (6 t. b. l. 116). Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2011-10-22 Kauno automobilių turguje pirko automobilį „Toyota Avensis“, ar kaltinamieji dalyvavo automobilio pirkime – pardavime nurodyti negali (6 t. b. l. 116-117). Liudytoja A. I. teisme parodė, kad automobilį „Toyota Auris“ įsigijo 2010-10-08 Kauno mieste, turguje. Negali pasakyti, ar automobilio pardavėju buvo E. A. ir ar automobilio draudimą tvarkė S. A.. Žino, kad vienas dokumentas buvo vokiečių kalba. Pirkimo – pardavimo sutartį ji pasirašė (6 t. 133-134).

Liudytoja L. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jai tėvai nupirko automobilį ,,Toyota Auris“, šio automobilio pirkimo procese dalyvavo ir jos tėtis A. B.. Automobilį pirko Kauno turguje, pardavėjas buvo vyras. Ji apžiūrėjo automobilį, o visus kitus reikalus tvarkė jos tėvas. Automobilis kainavo virš 20 000 Lt, atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Pardavėjas buvo vienas, tačiau jo vizualiai neįsidėmėjo. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ji, sutartis galimai buvo surašyta ne lietuvių kalba. Ji suprato, kad pardavėjas, kuris pardavinėja mašiną, yra jos savininkas (8 t., b. l. 16).

Liudytoja D. F. parodė, kad 2011 m. liepos mėn. turguje pirko automobilį ,,Toyota Auris“. Visus automobilio ,,Toyota Auris“ įsigijimo reikalus tvarkė pažįstamas, pinigus pardavėjui sumokėjo irgi pažįstamas, ji tik pasirašė sutartį. Automobilio pardavimo metu buvo du vyrai. Automobilis buvo pirktas jos vardu, už automobilį mokėjo apie 7 000 eurų. Dokumentai buvo forminami ,,Regitroje“. Kada tiksliai buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis neatsimena, sutartis buvo surašyta vokiečių kalba, tačiau pardavėjai nebuvo vokiečiai. Pardavėjai sakė, kad automobilis yra nupirktas Vokietijoje (8 t. b. l. 54-55).

Byloje yra pateikta internetinio portalo autoplius.lt informacija, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2013-10-10 pagal tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A. priklausantis tel. numeris) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinio mokėjimo paslauga ir buvo nurodomas kartu su E. A. telefono numeriu, skelbimus apie automobilių pardavimą tinklalapyje talpino vartotojas, vykdęs mokėjimus iš banko sąskaitų, priklausančių E. A. ir S. A. (7 t., b. l.11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. A. kaip draudėja per 7 metų, t.y. 2007-2013 m., laikotarpį savo vardu buvo apdraudusi dvi transporto priemones: automobilius ,,Audi A6 Avant“ (nuo 2007-08-23 iki 2008-08-22) ir ,,Toyota Auris“ (galiojo nuo 2012-04-01 iki 2013-03-31) (3 t., b. l. 33), o E. A. per 7 metų laikotarpį, t.y. nuo 2007-04-25 iki 2013-06-15 buvo sudaręs 58 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (3 t., b. l. 35-37).

Byloje pagal pateiktą transporto priemonių draudikų biuro informaciją ir išrašus iš duomenų bazės nustatyta, kad E. A. savo vardu 2009-03-30 ,,BTA I. C.“ SE filiale Lietuvoje apdraudė automobilį ,,Volkswagen Golf“, kurį 2009-03-30 įsigijo I. S.; 5 transporto priemones apdraudė draudimo bendrovėje ,,E. I. SE“ Lietuvos filiale: 1) 2011-05-15 apdraudė automobilį ,,Toyota Auris“, kurią 2011-05-13 įsigijo M. B.; 2) 2011-06-10 automobilį ,,Honda Civic“, kurį 2011-06-03 įsigijo J. J. K.; 3) 2011-07-22 automobilį ,,Toyota Auris“, kurį 2011-07-12 įsigijo D. F.; 4) 2011-06-03 automobilį ,,Toyota Auris“, kurį 2011-05-19 įsigijo L. B.; 5) 2012-07-13 automobilį ,,Toyota IQ“, kurį 2012-07-20 įsigijo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bei 2010-03-05 apdraudė 1 transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Avensis“ UAB DK ,,P.L.“, kurią pagal sutartį įsigijo 2010-02-08 V. P.. Taip pat byloje yra pateikti duomenys, kad draudėjas – S. J. IĮ 2011-10-07 apdraudė draudimo bendrovėje ,,E. I. SE“ Lietuvos filiale automobilį ,,Toyota Auris“, kurią 2011-10-20 įsigijo M. S., bei 2010-06-03 UAB DK ,,P.L.“ automobilį ,,Toyota Auris“, kurį 2010-05-25 įsigijo A. I. (5 t., b.l. 68-70; 71-78; 7 t. b. l. 57-72; 75-78). Automobilis ,,Toyota Avenis“, kurį įsigijo A. S. 2011-09-26 apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2011-10-22, draudėju nurodytas A. S. (7 t. b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tyrimas dėl E. A. ir S. A. veikos ir pateikta specialisto išvada Nr. 5-5/71. Specialistė, atlikusi tyrimą, dokumentų lyginimo metodu ir kryžminio dokumento tikrinimo metodu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikė išvadą, kad pagal byloje nurodytus faktus ir aplinkybes, E. A. ir S. A. įgydami į Lietuvos Respubliką įvežtas užsienio valstybėse eksploatuotas transporto priemones, jų neįregistravo savo vardu ir jas parduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, nelietuvių kalba surašytų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių blankuose įformindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonės pardavėją – užsienio valstybės gyventoją, transporto priemonės pardavimo vietą ir laiką, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, neteisėtai vertėsi komercine veikla, kuri atitinka EVRK klasę 45.10 (variklinių transporto priemonių pardavimas). E. A. ir S. A. pažeidė 2005-04-04 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-29 ,,Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ ir nustatyta tvarka neįregistravo individualios veiklos ir jai neįgijo leidimo, ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu 2009-2012 metais gavo 263 172,42 Lt pajamų už parduotus automobilius ir nesumokėjo iš viso 52 861,07 Lt mokesčių, iš jų: 7 782,35 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 24 603,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų; 10 324,52 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 10 151 Lt pridėtinės vertės mokesčio (5 t. b.l.49-92).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus ir susiejus juos į vientisą grandinę, daro sekančias išvadas.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (10 epizodų, susijusių su netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu) ir BK 202 straipsnio 1 dalį

E. A. nuo 2009-01-01 iki 2012-07-31 neturėjo leidimo verstis variklinių transporto priemonių prekyba. Byloje pateikti Verslo liudijimai, išduoti E. A. laikotarpiui nuo 2011-04-01 iki 2011-10-28 ir nuo 2012-04-16 iki 2012-10-31 liudija, kad E. A. turėjo leidimą verstis tik variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu.

Teisme apklausti nukentėjusioji M. P. ir liudytojas N. P. viso bylos proceso metu vienodai ir kategoriškai teigė, kad automobilį ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , įgijo iš E. A. Raseinių mieste. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir liudytojas nedvejodami atpažino E. A. kaip asmenį jiems 2011-05-19 pardavusį automobilį ,,Toyota Auris“. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji M. P. ir liudytojas N. P. iki automobilio įsigijimo būtų pažinoję E. A. ar S. A., todėl abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo N. P. parodymų teisingumu nėra pagrindo. Nukentėjusioji ir liudytojas nuosekliai ir detaliai nurodė automobilio įsigijimo aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teisme apklaustas kaip liudytojas V. K. patvirtino, kad 2011-05-19 VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo Raseinių m. atliko automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą, automobilio patikrinimo metu dalyvavo E. A.. ,,S. V.“, kurioje dirbo E. A., ir kur, nukentėjusiosios ir liudytojo, teigimu buvo pasirašyta vokiečių kalba automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, atlikus kratą buvo paimti kompiuteriai, kurių apžiūros metu buvo rasta failų su lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis surašytais automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių blankais. Iš IĮ savininko ir vadovo, byloje kaip liudytoju apkausto, S. V. parodymų matyti, kad jos įmonė automobiliais neprekiavo, o kompiuteriu galėjo naudotis visi įmonės darbuotojai, juo naudojosi ir E. A.. ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo atstovas pateikė automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , įprastinę privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2011-05-15, ir galiojusią nuo 2011-05-15 iki 2011-06-14, kurioje draudėju nurodytas E. A., draudikas – UADB ,,E.L.“ atstovaujama S. A.. ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo atstovas patvirtino, kad pagal draudimo sutartį įmoką sumokėjo E. A.. Taigi, tokių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, kad E. A. disponavo automobiliu ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , iki 2011-05-19 ir šį automobilį 2011-05-19 pagal pagamintą netikrą dokumentą – vokiečių kalba surašytą pirkimo – pardavimo pardavė M. B. (P.), kuri 2011-05-21 Vilniaus filiale šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu. Nukentėjusioji M. P. ir liudytojas N. P. teisme teigė, kad automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo – pardavimo sutartį vokiečių kalba surašė ir pasirašė S. A., tačiau tokius jų parodymus patvirtinančių kitų įrodymų byloje nesurinkta. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje, nukentėjusiajai ir liudytojui N. P. pateikus atpažinimui moterį, kuri pagal jų parodymus, surašė ir pasirašė sutartį, jie negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai buvo S. A.. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo – pardavimo sutartį vokiečių kalba surašė ir pasirašė S. A. nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų, kad S. A. bendrininkavo su E. A., šiam suklastojant automobilio ,,Toyota Auris“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo – pardavimo sutartį.

Sugretinus liudytojų parodymus su VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo pateikta informacija apie kaltinime nurodytų automobilių įregistravimui pateiktus dokumentus, matyti, kad visi kaltinime nurodyti automobiliai pagal jų pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytus duomenis įsigyti užsienyje iš užsienio piliečių, sutartys surašytos nelietuvių kalba. Tokias sutartis automobilių įgijėjai pateikė VĮ Regitra ir jų pagrindu automobiliai buvo įregistruoti Lietuvoje. Šiuos duomenis sugretinus su duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuro apie E. A. vardu apdraustų transporto priemonių skaičių ir konkrečias transporto priemones, su įrodymais, rastais E. ir S. A. namuose ir S. V. ĮI, kurioje vadybininku dirbo E. A., patalpose kratos metu (nelietuvių kalba surašytų automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių blankai, E. ir S. A. namuose kratos metu rastų įmonių UAB (duomenys neskelbtini), „J. R. IĮ“ S. J. IĮ, kurios vykdė prekyba iš užsienio įvežamais automobiliais, blankai su rekvizitais, A4 formato lapas, su atspausdintais automobilio „Toyota Auris“ duomenimis; A4 formato lapas su ranka juodos spalvos rašikliu surašytais automobilio „Toyota Auris“ duomenimis, šio lapo kitoje pusėje ranka juodos spalvos rašikliu surašyti A. I. asmens duomenys), internetinio portalo autoplius.lt pateikta informacija, kad nuo 2011-01-06 iki 2013-10-10, nurodant E. A. priklausantį telefono numerį buvo patalpinta 26 skelbimai apie automobilių pardavimą, už kuriuos buvo apmokama iš banko sąskaitų, priklausančių E. A. ir S. A., specialisto išvada, kuria nustatyta, kad 2009-2012 metais už parduotus automobilius buvo 76 200 € (263 172,42 Lt) pajamų ir nesumokėjo iš viso 15 309, 62 € (52 861,07 Lt) mokesčių, darytina vienareikšmė ir kategoriška išvada, kad E. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagamino 10 automobilio pirkimo – pardavimo sutarčių, t.y. netikrų dokumentų, ir juos panaudojo perduodamas automobilių pirkėjams, kurie tokių netikrų dokumentų pagrindu įregistravo automobilius savo vardu VĮ ,,Regitra“, ir tokiu būdu nuo 2009-04-18 iki 2012-07-31 perpardavė Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno automobilių turguje bei VĮ „Regitra“ Raseinių grupės automobilių stovėjimo aikštelėje, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kaltinime nurodytiems fiziniams asmenims bei registruotiems juridiniams asmenims kaltinime nurodytus automobilius. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo kai kurios faktinės aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas ir vieta) ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas. BPK nustatyti principai, įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje esminės teisingam bylos išsprendimui aplinkybės: netikrų dokumentų pagaminimo ir neteisėtai vykdytos ūkinės komercinės veiklos faktai nustatyti byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog E. A., neturėdamas leidimo verstis variklinių transporto priemonių prekyba, neįregistravęs individualios veiklos, vykdė tęstinę neteisėtą ūkinę, komercinę veiklą, ir siekdamas ją nuslėpti suklastojo dokumentus, t.y. pagamino netikrus dokumentus. Versdamasi neteisėta ūkine, komercine veikla per 2009–2012 metų laikotarpį E. A. gavo 76 200 € (263 172,42 Lt) pajamų ir nesumokėjo 15 309, 62 € (52 861,07 Lt) mokesčių. Teisėjų kolegijos nuomone, E. A. atlikti veiksmai, jų pobūdis, aplinkybės, lėmusios netikrų dokumentų pagaminimą, ir siekiamas rezultatas, patvirtina, kad E. A. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus, kurie sukelia teisinius padarinius, bei juos panaudoja, ir norėjo taip veikti. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina ir tai, kad E. A. suvokė, kad jis neteisėtai verčiasi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir norėjo ja verstis. Taigi E. A. veikė tiesioginės tyčios forma.

Byloje įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis nustačius, kad E. A. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, siekdamas vieno tikslo – vykdyti neteisėtą ūkinę komercinę veiką, jo padarytos veikos, kaltinime nurodytos kaip atskiros, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (10 veikų), vertintinos kaip viena, tęstinė nusikalstama veika, kurią sudaro 10 nusikalstamų veikų epizodų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-438/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Tęstinei nusikalstamai veikai turi būti būdingas visos veikos ir kaltės vieningumas, t. y. asmuo, pradėdamas daryti veiką, turi iš anksto suvokti ir numatyti visą galutinį rezultatą, be to, tik dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nuspręsti, kad, norint pasiekti šio rezultato, būtina visą veiką išskaidyti į atskirus etapus (epizodus).

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma patvirtina, kad E. A. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. pagamino 10 netikrų dokumentų (nelietuvių kalba surašytų lengvųjų automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių) ir juos panaudojo, tokiu būdu versliškai ir stambiu mastu vykdė neteisėtą ūkinę, komercinę veiklą. Tokios nusikalstamos veikos atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies ir 202 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrai su E. A. dokumentus klastojo ir pastarojo vykdomoje netesėtoje ūkinėje, komercinėje veikloje padėjo jo sutuoktinė S. A..

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant dėl bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinio ir susitarimo ribų, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t.y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

Byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų faktą, kad S. A. pagamino nors vieną kaltinime nurodytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal byloje surinktus duomenis galima būtų daryti prielaidą, kad S. A., oficialiai dirbdama draudimo bendrovėje, atlikdama savo darbines funkcijas ir savo sutuoktinio E. A. prašymu apdrausdama jo nurodytus automobilius, padėjo E. A. verstis neteisėta ūkine, komercine veikla. Tačiau kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. A. pareikštame kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jos vaidmuo nors ir įvardintas kaip padėjėjos, tačiau kuo toks vaidmuo konkrečiai pasireiškė nenurodyta, t.y. kaltinime nenurodyta kokius konkrečiai, BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus ji atliko, padėdama E. A.. Todėl vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, teisėjų kolegija konstatuotina, kad S. A. šioje byloje pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurio naikinti prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento suklastojimo)

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toks kaltinimas byloje nepasitvirtino.

Nors apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutina, tačiau jokių konkrečių teisinių argumentų tokiai teismo išvadai paneigti apeliaciniuose skunduose nepateikia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. A. ir S. A. byloje pareikštas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikrų dokumentų klastojimo nepasitvirtino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes rašytinių dokumentų – draudimo sutarties ir liudijimo įsigijimo S. J. IĮ vardu jokios įtakos ir žalos nei teisiniams santykiams, nei juose dalyvaujantiems asmenims nepadarė, todėl šiuo atveju tokia veika nelaikytina veika, atitinkančia BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad E. A. ir S. A. pagrįstai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikrų dokumentų suklastojimo) išteisinti, nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamoje byloje E. A. ir S. A. buvo kaltinami nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. jie buvo kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, t.y. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-13, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą perparduoti, įgijo naują Lietuvos Respublikoje neeksploatuotą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurio, siekdami išvengti 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatyme Nr. IX-751 92 str. 8 d. numatytos prievolės dėl PVM sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtą naują transporto priemonę, neįregistravo savo vardu, apie įsigytą naują transporto priemonę neinformavo mokesčio administratoriaus ir nepateikė mokesčio administratoriui su automobilio įsigijimu susijusių dokumentų, dėl ko įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas PVM, po ko automobilį 2011-05-19 už 48 339,20 Lt (14 000 €) pardavė M. B., kurios neinformavo apie neįvykdytą prievolę sumokėti PVM dėl į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtos naujos transporto priemonės, bei pagamino ir pateikė jai vokiečių kalba surašytą pirkimo pardavimo – sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad minėtas automobilis M. B. buvo parduotas 2011-05-13 Ellenberge gyvenančio asmens M. P., tokiu būdu perkeldami 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatyme Nr. IX-751 92 str. 8 d. numatytą prievolę dėl PVM sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtą naują transporto priemonę M. B., kuriai 2011-05-21 VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale šio dokumento pagrindu įregistravus automobilį savo vardu Klaipėdos AVMI buvo paskaičiuotas 10 151 Lt (2 939,93 €) dydžio PVM.

Pirmosios instancijos teismas dėl tokio kaltinimo E. A. ir S. A. išteisino, konstatuodamas, kad byloje nenustatyta, kad E. A. ir S. A. būtų įgiję automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , nenustatyta, kad būtų pagaminę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, bei kad automobilį pardavė M. B.. Nukentėjusioji ir jos sutuoktinis prieš automobilio pirkimą matė, kad pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį surašytą vokiečių kalba, todėl nenustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo panaudota apgaulė. Todėl teismas E. A. ir S. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokuroras ir nukentėjusioji su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliantai teigia, kad M. B. (P.) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri pasireiškė tuo, kad jai buvo pateikti suklastoti dokumentai, pranešti neteisingi duomenys apie automobilio pardavimo dalyvius, pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta vokiečių kalba, neatskleistas jos turinys. Todėl apeliantai prašo E. A. ir S. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Toks apeliantų prašymas netenkintinas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą kaltinimą E. A. ir S. A. kaltinami apgaule savo naudai išvengę turtinės prievolės dėl PVM sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtą naują transporto priemonę, kurią pardavus M. B. pagal suklastotą dokumentą, pastarajai Klaipėdos AVMI paskaičiavo 2 939,93 € (10 151 Lt) dydžio mokėtiną PVM.

Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje turtinės prievolės išvengimas suprantamas kaip atsisakymas ją vykdyti arba naudojant apgaulę sudarymas tokios padėties, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-7-304-942/2016).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad E. A. sukastojo automobilio „Toyota Auris“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. ją pagamino, ir pagal tokį netikrą dokumentą pardavė automobilį M. B. (P.). Taip pat byloje nustatyta, kad automobilio „Toyota Auris“ pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota, siekiant nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, tačiau byloje nėra duomenų, kad E.A. ir S. A., klastodami automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, siekė apgauti mokesčių administratorių (VMI) ir M. B. (P.) ir tokiu būdu savo naudai išvengti turtinės prievolės dėl PVM sumokėjimo. Apeliantų nurodomos nukentėjusiosios M. B. (P.) suklaidinimo aplinkybės dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties turinio nevertintinos kaip apgaulė BPK 182 straipsnio prasme, nes M. B. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė laisva valia, ji matė, kad sutartis surašyta vokiečių kalba, todėl nesuprasdama jos turinio turėjo realią galimybę atsisakyti ją sudaryti (pasirašyti), tačiau to nepadarė ir tokią sutartį pasirašė (2 t. b. l. 176). Be to, pažymėtina, kad sutartyje nurodyta sutarties surašymo data – 2011-05-13 yra nurodyta arabiškais skaičiais, todėl jų nukentėjusioji, būdama išsilavinusi, dirbanti finansų analitike, nesuprasti negalėjo. Aplinkybė, kad E. A. ir S. A. neinformavo M. B. apie tai, kad jai tenka prievolė sumokėti PVM dėl į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės įvežtos naujos transporto priemonės, nevertintina kaip baudžiamąją atsakomybę suponuojanti aplinkybė, nes E. A. ir S. A. neturėjo teisinės pareigos suteikti tokio pobūdžio informaciją.

Taigi pagal nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ir remiantis jais nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. A. ir S. A. pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo, kuris pasireiškė turtinės prievolės išvengimu apgaule, byloje neįrodytas. Todėl E. A. ir S. A. pagrįstai išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamoje byloje E. A. ir S. A. buvo kaltinami ir perduoti teismui dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, t.y. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, siekdami įteisinti iš savo neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos gautas lėšas, žinodami, kad jos įgytos nusikalstamu būdu, panaudojo jas teisėtoje ūkinėje, komercinėje veikloje, sudarydami teisėtus sandorius ir tokiu būdu įgydami ir bendra jungtine nuosavybe įregistruodami nekilnojamąjį turtą – 2011-06-17 negyvenamąją patalpą, kurios vidutinė rinkos vertė 35 500 Lt, 2011-10-27 žemės sklypą su sodo namu, kurių bendra rinkos vertė 5060 Lt, be to, dalį iš neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos gautų lėšų panaudojo teisėtai įgydami 5 transporto priemones – 2009-03-17 „Toyota Avensis“, kurios vidutinė rinkos vertė 39 770 Lt, 2012-03-02 „Toyota Auris“, kurios vidutinė rinkos vertė 27 790 Lt, 2012-06-14 „Gilera DNA” 50, kurios vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, 2013-01-18 „Toyota Land Cruiser“, kurios vidutinė rinkos vertė 38 200 Lt, 2013-06-01 „Aprilia RS 125”, kurios vidutinė rinkos vertė 6700 Lt.

Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad turtas įgytas iš neteisėtos komercinės veiklos (BK 202 straipsnis) BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas nusikalstamu būdu, todėl E. A. ir S. A. pagrįstai pareikštas kaltinimas pagal BK 216 straipsnio l dalį ir prašo juos už tai nuteisti. Be to, prokuroras prašo vadovaujantis BK 72 straipsnio 6 dalimi, iš E. ir S. A. konfiskuotina 131 200 Lt (37 998,14 €) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Apeliantų prašymai netenkintini.

Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Ši BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje ir jos objektas yras valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014-01-08) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu gautais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veikos. Šio nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.), siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, toks turtas parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t.y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (kasacinės nutartys 2K-135/2012; 2K-251/2014; 2K-384-648/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A. nuo 2009-01-01 iki 2012-07-31 suklastodamas nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo – pardavimo dokumentus, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu – pardavimu. E. A., organizuodamas ir vykdydamas prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, per 2009–2012 metų laikotarpį gavo 76 220 eurų (263 172,42 Lt) pajamų ir nesumokėjo 15 309,62 eurų (52 861,07 Lt) mokesčių. Tokios reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. A., įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, įgydamas į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus automobilius ir jų neįregistruodamas savo vardu, turėjo tikslą realizuodamas tokius automobilius Lietuvos Respublikoje ir gauti pajamų, už jas nesumokant mokesčių. Įvertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis E. A. tikslas, klastojant dokumentus, buvo nelegaliai užsiimti ūkine komercine veikla – transporto priemonių pirkimu – pardavimu ir iš to gauti neapmokestintų pajamų, kurias galėtų naudoti savais tikslais, t.y. vertinamasis ūkine–komercine veikla, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, nenurodant valstybės institucijoms iš šios veiklos gaunamų pajamų, kad jos nebūtų apmokestintos; dėl to E. A., kaip nurodyta pirmiau šiame procesiniame sprendime, yra pripažįstamas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad kaltinime nurodytas turtas: negyvenamosios patalpos, žemės sklypas su sodo namu, 5 transporto priemonės įgytos iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, siekiant juos legalizuoti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesurinkus duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų E. A. ir S. A. nusikalstamą tikslą - nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kuris yra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis sudėties požymis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. A. ir S. A. veiksmuose šiuo atveju nebuvo nustatyta visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl jie pagrįstai pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad E. A. ir S. A. nepadarė veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, atmetamas ir prokuroro prašymas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. A. ir S. A. taikyti turto – 37 998,14 eurų (131 200 Lt) konfiskavimą.

Dėl bausmės

Pripažinus E. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (tęstinė veika) ir BK 202 straipsnio 1 dalyje, būtina išspręsti ir bausmės skyrimo klausimą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šio straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šio straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

E. A. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus (vienas nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 202 straipsnis), kitas – valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnis), veikė tiesioginės tyčios forma. E. A. nusikalstami veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką (pagal byloje nustatytas aplinkybes 3 metus). E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. A. teisiamas pirmą kartą, dirba. Atsižvelgus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus bei įvertinus E. A. asmenybę, jam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą parenkama bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatomas mažesnis nei baudos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalyje 2 ir 3 punktuose, vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (tęstinė veika) ir 202 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (tęstinė veika) ir 202 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji M. P., kuri prašo priteisti jai 869 € (3 000 Lt) turtinei ir 5 792 Eur (20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 40). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad ji dėl nusikalstamų E. ir S. A. veikų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą nukentėjusioji vertina 869 € (3000 Lt) ir nurodo, kad šią žalą sudaro kelionių išlaidos iš Vilniaus į Klaipėdos VMI, į Šiaulių AVPK, Centrinę mokesčių inspekciją, Mokestinių ginčų komisiją, taip pat jos negautos pajamos, nes dėl nuolatinių kelionių negalėjo dirbti, negavo darbo užmokesčio, patyrė susirašinėjimo išlaidų. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 5792 Eur (20 000 Lt) ir ją motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo (duomenys neskelbtini), nuolatinė įtampa ypač neigiamai veikė jos sveikatą (duomenys neskelbtini), ji baiminosi, kad tai nepakenktų (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką trunkančios neigiamos emocijos, stresas, neužtikrintumas dėl ateities sukėlė jos sveikatos pablogėjimą, miego sutrikimus, emocinę depresiją, dvasinius pergyvenimus. Ji dėjo daug pastangų, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų nustatyti ir nubausti, buvo priversta rašyti skundus, paaiškinimus, patyrė gėdą ir pažeminimą aiškinantis VMI dėl mokesčių nesumokėjimo, nes būdama nukentėjusiąją privalėjo įrodyti savo nekaltumą. Jos sąskaitos buvo ilgą laiką areštuotos, ji negalėjo naudotis jai priklausančiais pinigais, be to, ji automobiliui įsigyti buvo pasiėmusi kreditą.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamoje byloje nepateikta rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą ir ieškinyje nurodytų išlaidų pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą priteisti nukentėjusiajai jos prašomus 869 eurus.

Vertinant nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kuriomis ji patyrė neturtinę žalą, pripažintina, kad E. A. neteisėti veiksmai – dokumento – automobilio, kurį įsigijo nukentėjusioji, pirkimo – pardavimo sutarties – suklastojimas sukėlė nukentėjusiajai neigiamas pasekmes – nukentėjusiajai atsirado mokestinė prievolė mokėti PVM, dėl to ji patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų atsižvelgia ir į nukentėjusiosios elgesį, t.y., kad nukentėjusioji, pasirašydama sutartį jai nesuprantama kalba, nebuvo pakankamai apdairi, rūpestinga ir atidi. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas ir šiame procesiniame sprendime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 600 eurų. Teisėjų kolegijos nuomone toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad ji apmokėjo savo atstovui už teisinę pagalbą 600 eurų (7 t. b. l. 214) ir prašo iš kaltininkų priteisti šią sumą turėtų proceso išlaidų.

Nukentėjusiosios prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje yra paduotas nukentėjusiosios apeliacinis skundas, jame ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios turėtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovavimu teisme, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, todėl buvo paskirta keletas teismo posėdžių, taip pat į kaltininko turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 600 eurų suma už nukentėjusiosios atstovavimą teisme laikytina proporcinga, todėl šios išlaidos priteistinos iš šioje byloje kaltu pripažintino E. A..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje paduoti Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės M. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (10 veikų dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. A. pripažinti kaltu, padarius tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 200 MGL (7 532 eurų) dydžio baudą;

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. A. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš E. A. priteisti M. P. 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 600 (šešis šimtus) eurų išlaidoms, turėtoms atstovo teisinei pagalbai, apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.