Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjos advokatės Anželikos Meškaitės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu E. A. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dešimt veikų), 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuria E. A. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dešimt veikų dėl netikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. A. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vieną tęstinę nusikalstamą veiką) 200 MGL (7532 Eur) bauda, pagal 202 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš E. A. priteista M. P. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur išlaidoms už atstovo teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu išteisinta ir S. A., tačiau dėl jos kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei jos atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, kuris priimtas panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, E. A. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., suklastodamas dokumentus, t. y. pagamindamas nelietuvių kalba surašytas lengvųjų automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos ir neinformavę centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu–pardavimu, t. y. versliškai, stambiu mastu, organizuodamas ir vykdydamas prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, įgydamas į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus lengvuosius automobilius: 1) 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009 m. kovo 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „VW Golf“, identifikavimo numeris WVWZZZ1KZ5B073746; 2) 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. kovo 6 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris SB1EA56L20E012076; 3) 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 25 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KV56E70E006668; 4) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 13 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KS56E80E012570; 5) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 19 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KV56E60F053670; 6) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. birželio 3 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Honda Civic“, identifikavimo numeris SHHFK37806U024518; 7) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. liepos 12 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris NMTKV56EX0R037126; 8) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 26 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris SB1EW56L80E137634; 9) 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. spalio 20 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota Auris“, identifikavimo numeris NMTKF56E80R016207; 10) 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. liepos 20 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje – „Toyota IQ“, identifikavimo numeris JTNML11030J044030; jų neįregistruodamas savo vardu, klastodamas nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo–pardavimo dokumentus ir pasinaudodamas jais, automobilius nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 31 d. perparduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, bei VĮ „Regitra“ Raseinių grupės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Raseiniuose, Vilniaus g. 3C, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims bei registruotiems juridiniams asmenims – I. S., V. P., A. I., M. B., L. B., J. J. K. (J. J. K.), D. F., A. S., M. S., UAB „Dzūkijos baldai“, vykdė pastovią, tęstinę veiklą, kuria versdamasis 2009 m. gavo 7400 Eur pajamų, 2010 m. gavo 15 900 Eur pajamų, 2011 m. gavo 47 450 Eur pajamų, 2012 m. gavo 5470 Eur pajamų, taip versliškai, stambiu mastu versdamasis neteisėta ūkine komercine veikla, per 2009–2012 m. laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 76 220 Eur pajamų ir nesumokėjo 15 309,62 Eur mokesčių. E. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, būtent: E. A. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris SB1EA56L20E012076, 2010 m. kovo 6 d. pirks V. P., pagamino italų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis V. P. buvo parduotas 2010 m. vasario 8 d. Kjetyje gyvenančio asmens A. D., ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą V. P., pastarasis 2010 m. kovo 6 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KV56E70E006668, 2010 m. birželio 8 d. pirks A. I., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis A. I. buvo parduotas 2010 m. gegužės 25 d. Liuksemburge gyvenančio asmens D. L. R. (D. L. R.), ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. I., pastaroji 2010 m. birželio 8 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KS56E80E012570, 2011 m. gegužės 19 d. pirks M. B. (dabartinė pavardė – P.), pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo– pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis M. B. buvo parduotas 2011 m. gegužės 13 d. Elenberge gyvenančio asmens M. P. (M. P.), ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. B., pastaroji 2011 m. gegužės 21 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris SB1KV56E60F053670, 2011 m. birželio 4 d. pirks L. B., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis L. B. buvo parduotas 2011 m. gegužės 19 d. Vesthauzene gyvenančio asmens S. H. (S. H.), ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą L. B., pastaroji 2011 m. birželio 4 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Honda Civic“, identifikavimo numeris SHHFK37806U024518, 2011 m. birželio 11 d. pirks J. J. K., pagamino italų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis J. J. K. buvo parduotas 2011 m. birželio 3 d. Romoje gyvenančio asmens G. N., ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą J. J. K., pastarasis 2011 m. birželio 11 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 26 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris NMTKV56EX0R037126, 2011 m. liepos 26 d. pirks D. F., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis D. F. buvo parduotas 2011 m. liepos 12 d. Cusmarshauzene gyvenančio asmens S. M. (S. M.), ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą D. F., pastaroji 2011 m. liepos 26 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. Vokietijoje gyvenantis asmuo G. G. C. S. už 7500 Eur sumą pardavė automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris NMTKF56E80R016207, S. J. IĮ (buveinės adresas: Kelmė, (duomenys neskelbtini);tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. spalio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Avensis“, identifikavimo numeris SB1EW56L80E137634, 2011 m. spalio 22 d. pirks A. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis A. S. buvo parduotas 2011 m. rugsėjo 26 d. Vokietijoje gyvenančio asmens F. G. P. K., ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą A. S., pastarasis 2011 m. spalio 22 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2011 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. spalio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota Auris“, identifikavimo numeris NMTKF56E80R016207, 2011 m. spalio 29 d. pirks M. S., pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis M. S. buvo parduotas 2011 m. spalio 20 d. Vokietijoje gyvenančio asmens G. G. C. S., ir perdavė šį žinomai netikrą dokumentą M. S., pastarasis 2011 m. spalio 29 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje šio žinomai netikro dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu;tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad parduodamą automobilį „Toyota IQ“, identifikavimo numeris JTNML11030J044030, 2012 m. liepos 31 d. pirks UAB „Dzūkijos baldai“, pagamino vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minėtas automobilis UAB „Dzūkijos baldai“ buvo parduotas 2012 m. liepos 20 d. Vokietijoje gyvenančio asmens M. G. (M. G.), ir gavęs UAB „Dzūkijos baldai“ direktorės D. S. įgaliojimą minėto žinomai netikro dokumento pagrindu 2012 m. liepos 31 d. VĮ „Regitra“ Kauno Dainavos grupėje įregistravo automobilį UAB „Dzūkijos baldai“ vardu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. A. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, atsietai (selektyviai) vertino įrodymus, nepagrįstai nevertino netiesioginių įrodymų ir didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinamųjų parodymams bei kaltinamiesiems palankiems bylos įrodymams, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad visi E. A. ir S. A. pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla nepasitvirtino.Kasaciniu skundu nuteistojo E. A. gynėja advokatė A. Meškaitė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendį.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir surašė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadą dėl E. A. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrindė netiesioginiais įrodymais, tačiau konkrečiai šių įrodymų nuosprendyje nenurodė, jų ryšio su pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis neatskleidė. Antai, nors nuosprendyje daroma išvada, kad E. A. užsienyje įsigijo dešimt konkrečių automobilių, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių E. A. išvykimą į užsienį. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų E. A. kaltumą padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje nėra įrodymų, kad E. A. būtų pardavęs automobilius ir liudytojai, pirkę automobilius, būtų jam už juos tiesiogiai sumokėję pinigus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada negali būti laikoma šio fakto įrodymu, nes specialistė gautas pajamas ir už jas sumokėtinus mokesčius apskaičiavo pagal dokumentus, o ne pagal tai, ar liudytojai pirkėjai realiai perdavė E. A. pinigus už perkamus automobilius. Nenustačius, kad E. A. realiai gavo pajamų už parduotus automobilius, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl vertimosi ūkine komercine veikla neturint licencijos versliškai ir stambiu mastu (BK 202 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad E. A. būtų suklastojęs automobilių pirkimo–pardavimo sutartis ne lietuvių kalba, nes E. A. ir jo žmonos S. A. kompiuteriuose tyrimui aktualios informacijos nebuvo rasta, o rankraštiniai įrašai sutartyse nebuvo tiriami. E. A. kaltumo nepatvirtina faktas, kad VĮ „Regitra“ registruoti automobiliai su dokumentais ne lietuvių kalba buvo apdrausti jo vardu, nes šią aplinkybę nuteistasis logiškai paaiškino tuo, kad automobilius draudė, kai reikėdavo juos nugabenti į kitą vietą iš jo remonto dirbtuvių. E. A. dirbtuvėse rasti įvairių įmonių, kurios vykdė prekybą iš užsienio įvežamais automobiliais, blankai su rekvizitais taip pat nelaikytini E. A. kaltumo įrodymais, nes nuteistasis teismui šią aplinkybę logiškai paaiškino tuo, kad dokumentai dirbtuvėse atsirado, kai jis išimdavo dokumentus iš jam remontuoti atvarytų automobilių. E. A. kaltumo įrodymu nelaikyti ir interneto portalo „Autoplius“ duomenys apie E. A. įkeltus skelbimus dėl automobilių pardavimo, paskelbti nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2013 m. spalio 10 d., nes kaltinime nurodyti kiti automobiliai nei automobiliai, kurie nurodyti interneto portalo „Autoplius“ skelbimuose. Kasatorė pabrėžia, kad E. A. negali būti pripažintas kaltu dėl šios veikos motyvuojant tik tuo, kad jis nedavė parodymų apie tikruosius automobilių pardavėjus. Iš E. A. ir liudytojų, pirkusių automobilius, parodymų matyti, kad sutartys dėl automobilių pirkimo–pardavimo buvo sudaromos Kauno turguje buvusiuose draudimo kioskuose, tačiau jokie tyrimo veiksmai paimant kompiuterius iš šių kioskų ir nustatant tikruosius automobilių pardavėjus ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl dėl M. P. įsigyto automobilio „Toyota Auris“ pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo kaltu pripažino E. A.Nuteistojo E. A. gynėjos advokatės A. Meškaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nors nuosprendyje nurodė, kad išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių padarė remdamasis netiesioginiais įrodymais, tačiau konkrečiai šių įrodymų nuosprendyje nenurodė, jų ryšio su pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis neatskleidė. Šie kasacinio skundo teiginiai pagrįsti tik iš dalies.Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas išvadas dėl E. A. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė ne vien tik remdamasis netiesioginiais įrodymais, bet remdamasis tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, paprastai atskleisdamas byloje surinktų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių tarpusavio ryšį. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymų visetu, kurį sudarė nukentėjusiosios M. P., liudytojų N. P., V. K., S. V., A. P., D. O., E. B., J. R., S. J., M. S., A. S., A. I., I. S., V. P., L. B., A. B., J. J. K., D. F. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, kratos, apžiūros protokolai, E. A. išduoti verslo liudijimai užsiimti tik variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, bet ne prekyba automobiliais, VĮ „Regitra“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuro, UAB „Plius“ raštai, specialisto išvada Nr. 5-5/71 ir kiti įrodymai. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktinės aplinkybės, jog automobilius, kuriuos E. A. vėliau pardavė neįregistravęs individualios veiklos, šis įgijo užsienyje, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes konstatuota tik tai, kad automobiliai įgyti nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, nenustatytu laiku, bet ne vėliau, nei jie parduoti automobilius įsigijusiems asmenims. Kasaciniame skunde teigiama, kad, vertinant atskirai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, įrodymus, pagal kuriuos nustatytos aplinkybės, kad kaltinime nurodyti automobiliai su pirkimo–pardavimo sutartimis ne lietuvių kalba buvo drausti E. A. vardu, kad nuteistojo E. A. dirbtuvėse rasti įvairių įmonių, kurios vykdė prekybą iš užsienio įvežamais automobiliais, blankai su rekvizitais, kad portale „Autoplius“ per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2013 m. spalio 10 d. buvo paskelbta nemaža skelbimų dėl automobilių pardavimo, už kuriuos sumokėta iš E. A. sąskaitos ir nurodant jo telefono numerį, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad E. A. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas byloje surinktus įrodymus turi vertinti ne atskirai vienus nuo kitų, kaip siūloma kasaciniame skunde, bet kaip įrodymų visumą, t. y. vertinti visų byloje surinktų įrodymų teikiamus duomenis, juos lyginti, kiek jie vieni kitus patvirtina, atitinka vieni kitus, kaip skirtingų įrodymų šaltinių teikiami duomenys kito bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu ir pan. Nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi tik kasaciniame skunde nurodytais įrodymais, nėra pagrindo. Tačiau ne visos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už netikrų automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių užsienio kalbomis pagaminimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti konkretūs įrodymai, kuriais remdamasis teismas padarė šią išvadą. Iš nukentėjusiosios M. P. ir kitų liudytojų, dalyvavusių sudarant kaltinime nurodytų automobilių pirkimo–pardavimo sutartis užsienio kalba, parodymų išplaukia, kad juose nėra nurodyta, jog E. A. šiuose dokumentuose būtų pasirašęs, o patys rankraštiniai įrašai automobilių pirkimo–pardavimo sutartyse nėra ištirti specialistų, siekiant nustatyti įrašus padariusio asmens tapatybę. Byloje nėra gauta ir duomenų, kad kratų metu kompiuteriuose, su kuriais galėjo dirbti ir E. A., rastos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys užsienio kalba be konkrečių sutarties šalių duomenų buvo sukurtos E. A. ar kad šios sutartys buvo atspausdintos spausdintuvu, kuriuo naudojosi E. A. Taigi byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad E. A. pagamino netikrus dokumentus – dešimt automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių užsienio kalbomis. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, pašalinant iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos požymį, kad E. A. pagamino dešimt netikrų automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, taip pat kaip faktinė ši aplinkybė šalintina ir iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, byloje yra pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. A. panaudojo pagamintas netikras automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad E. A. vertėsi prekyba automobiliais, parduodavo automobilius ir pateikdavo automobilius įsigyjantiems asmenims automobilių pirkimo–pardavimo sutartis su jose nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, kad sutartis sudaroma užsienio valstybėje su užsienio valstybės gyventoju, nors realybėje sutartys dėl automobilių pirkimo–pardavimo buvo sudaromos ne užsienio valstybėje su užsienio valstybių gyventojais, bet Lietuvos Respublikoje su jos gyventojais. Taigi E. A., kaip asmeniui, kuris pardavė automobilius, apie tikrovės neatitinkančius duomenis automobilių pirkimo–pardavimo sutartyse negalėjo būtų nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu liko nustatyta, kad E. A. panaudojo netikras automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, o tokia veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu keisti E. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar jam bylą dėl šios kaltinimo dalies nutraukti. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. A. iš prekybos automobiliais gautų pajamų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, o teismo išvada grindžiama tik specialisto išvada Nr. 5-5/71 „Dėl E. A. ir S. A. veiklos“, kuri nėra tinkamas įrodymas. Kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvada dėl to, kad E. A. gavo pajamų iš prekybos automobiliais, grindžiama nukentėjusiosios M. P., liudytojų N. P., A. S., A. I., I. S., V. P., L. B., A. B., J. J. K., D. F., įgijusių automobilius ar dalyvavusių juos įgyjant, parodymais, kad jie sumokėjo ar matė sumokant atitinkamą pinigų sumą automobilį pardavusiam asmeniui, automobilių pirkimo–pardavimo sutartimis, o specialisto išvada Nr. 5-5/71 „Dėl E. A. ir S. A. veiklos“ tik nustatyta bendra iš vertimosi prekyba automobiliais gauta pajamų suma. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nėra pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sumokėta 15 309,62 Eur mokesčių. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl E. A. mokėtinų mokesčių dydžio, rėmėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. 5-5/71 „Dėl E. A. ir S. A. veiklos“, kurioje nurodyta, kad E. A. ir S. A. per tirtą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. laikotarpį vykdydami prekybą automobiliais gavo 263 172,42 Lt (76 220 Eur) pajamų ir nesumokėjo 52 861 Lt (15 309,62 Eur) mokesčių. Iš specialisto išvados turinio matyti, kad apskaičiuojant mokėtiną mokesčių sumą buvo įvertintos S. A. neapmokestinamos pajamos ir tai turėjo įtakos apskaičiuojant galutinę E. A. ir S. A. mokėtiną mokesčių sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas buvo pripažintas kaltu tik E. A., o S. A. buvo išteisinta, todėl apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl E. A. mokėtinos mokesčių sumos, negalėjo kaltinime nurodytos E. A. ir S. A., kaip bendrininkų, nesumokėtos mokesčių sumos tiesiog priskirti E. A., taip pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį. Dėl to aplinkybė, kad E. A. nesumokėjo 15 309,62 Eur mokesčių, šalintina iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies (kaltinimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčiai ir jų dydis nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis sudėties požymis, todėl veikos kvalifikavimui nesumokėtų mokesčių dydis neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju kitos aplinkybės, reikšmingos veikos kvalifikavimui, yra nustatytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų ir aptartų įrodymų visetu. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad E. A. versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi prekyba automobiliais, o tokia veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu keisti E. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar jam bylą dėl šios kaltinimo dalies nutraukti.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P., vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo iš nuteistojo E. A. priteisti išlaidas (200 Eur), patirtas už advokato atstovavimą kasacinės instancijos teisme.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinėje instancijoje. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo E. A. gynėjos A. Meškaitės kasacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. P. atstovė A. Jacunskienė, kuri, atstovaudama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesams, pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo gynėjos kasacinio skundo argumentų pagrįstumo, pasisakė kitais bylos nagrinėjimui teisme svarbiais klausimais. Taigi vienas iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo savo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos, tačiau teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo byloje, kasacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, į tai, kad advokatė A. Jacunskienė atstovavo nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, į kasacinės instancijos teismo praktiką, priteisiant atstovavimo išlaidas, priteistina suma mažintina iki 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos požymį, kad E. A. pagamino dešimt netikrų automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių;

pašalinti iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes, kad E. A.: 1) klastojo nelietuvių kalba surašytus lengvųjų automobilių pirkimo–pardavimo dokumentus; 2) nesumokėjo 15 309,62 Eur mokesčių.

Kitos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš E. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. P. 50 Eur proceso išlaidoms atlyginti.