Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. skundą dėl valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras specialistės Veronikos Suchankovaitės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centras specialistės Veronikos Suchankovaitės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 600 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. VĮ Registrų centras specialistė Veronika Suchankovaitė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. D. buvo pripažintas pažeidęs CK 2.66 straipsnio 4 dalį, AĮ 10¹ straipsnio 3 dalį, tai yra, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. R. D. buvo nubaustas už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovu (pirmininku) per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 metų finansinių atskaitų rinkinio dokumentų, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir AĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.15 punktu, 122¹ punktu, 123 punktu, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą visuotinis narių susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Asociacijos steigimo dokumentus (įstatus), Asociacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Asociacijos 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas, o pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Pagal CK 2.67 straipsnį už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos JAR teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte taipogi numatyta, kad už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą JAR tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui atsako valdymo organas. Nuostatų 120.15 papunktis, 122¹ punktas, 123 punktas, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui. Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas visuotinis narių susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą.

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančio JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog R. D. nuo 2021 m. gruodžio 12 d. yra asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostatas ir JAR išplėstinio išrašo duomenis Asociacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Asociacija 2023 metų metinis finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Iš JAR išplėstinio išrašo duomenų taip pat matyti, kad Asociacijos 2023 metų metinis finansinių ataskaitų rinkinys JAR duomenų tvarkytojui nėra pateiktas ir posėdžio dienai. Taip pat duomenų, kad R. D. būtų informavęs JAR duomenų tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimų, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimu ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baigtumo momentas siejamas su atitinkančio dokumento nepateikimu laiku juridinių asmenų registrui, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis Nr. AN2- 16- 491/2021).

Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas. Taigi, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Finansinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo R. D. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jį klaidingai informavo VĮ Registrų centras darbuotojos ir jis nežinojo, jog jam, kaip Asociacijos vadovui yra reikalinga teikti metinius finansinių ataskaitų rinkinius. Pažymėjo, jog Asociacijos steigimo dokumentuose buvo pažymėtas neteisingas langelis, dėl ko buvo taikomos tarpusavio sandorių ataskaitos, tačiau VMI šią klaidą ištaisė. Ir skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad Asociacija neužsiima ūkine-komercine veikla.

Pažymėtina, jog VĮ Registrų centras duomenimis, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog Asociacija vadovu nurodytas – R. D.. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, būtent R. D., kaip Asociacijos vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitinių rinkinių pateikimą JAR tvarkytojui nustatytu laiku. Nagrinėjamu atveju, Asociacijos vadovas R. D. minėtų metinių finansinių ataskaitinių rinkinių už 2023 metus VĮ Registrų centras nepateikė, nors 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 1 d. Šiuo atveju, R. D., kaip vadovui, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai.

R. D. savo prašyme (skunde) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad asociacija neužsiima ūkine-finansine veikla. Nurodė, kad Asociacijos steigimo dokumentuose varnele pažymėtas ne tas langelis ir dėl to jam taikoma tarpusavio sandorių ataskaitos. Ši klaida VMI buvo ištaisyta. VĮ Registrų centras darbuotojai jam nurodė, jog jokių problemų nėra, kad jis gali užsiimti savo veikla, todėl pareiškėjas į tai nesigilino. Asociacija yra ne pelno siekianti ir jis nežinojo, kad už ją yra reikalinga teikti metinių finansinių ataskaitų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, mokesčių, administratorius savo sprendimu gali laikinai atleisti mokesčių mokėtojus tik nuo tų deklaracijų formų ir (arba) dokumentų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pateikti mokesčių administratoriui, o atleisti juridinio asmens nuo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo, kurie teikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui – negali. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei visuotinai galiojančiu principu – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, institucijos pateiktas atsiliepimas į skundą, paties R. D. paaiškinimai teisme – patvirtina, kad R. D. būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį, nepateikė JAR tvarkytojui Asociacijos (duomenys neskelbtini) 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir AĮ 10¹ straipsnio 3 dalį. Toks R. D. neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl asmuo baustinas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Tačiau teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. D. už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad šį administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tikslinga atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuoširdžiai paaiškino visas aplinkybes, nurodė, kad bandė pateikti finansinių ataskaitų rinkinius, dėl jų pateikimo konsultavosi su kitų organizacijų atstovais klausdamas patarimų, tačiau dėl nepakankamų žinių, atidumo ir rūpestingumo stokos, dėl finansinių sunkumų, jam nepavyko to padaryti. Nėra duomenų apie tai, kad R. D. būtų linkęs piktybiškai nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, viskas įvyko dėl asmens nežinojimo ir asmens teigimu – dėl darbuotojų suteiktos klaidingos informacijos. Nors ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus ir nereikalauja pasekmių, visgi bendrai atsižvelgtina, kad esamu atveju žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. mėnesinės pajamos yra 570 Eur, kurios gaunamos iš senatvės pensijos. Pažymėtina, jog R. D. turi sutuoktinę, kuri yra dirbanti, tačiau jos mėnesinės pajamos yra apie 1000 Eur. Pats R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirta bauda jam būtų didelė finansinė našta. Pažymėjo ir tai, kad norint susitvarkyti dokumentaciją ir samdantis buhalterę, kurios paslaugos kainuotų 100-150 Eur, jam taip pat būtų didelė pinigų suma. Be to, akivaizdu, kad R. D. vadovaujamos Asociacijos veikla yra susijusi su senjorų gerbūvio gerinimu (pavyzdžiui, rengiant skundą dėl netinkamoje vietoje pastatyto pakeliamojo užtvarko), jokios finansinės naudos pareiškėjas negauna (kaip nurodė teismo posėdžio metu, jo vadovaujama Asociacija net neturi banko sąskaitos), Asociacijos veikloje dalyvauja 3 asmenys. Nors institucijos nutarimu R. D. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimaliai artima nuobauda, aptartų aplinkybių kontekste ji laikytina pernelyg griežta. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, darytina išvada, kad anksčiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti R. D. švelnesnę nuobaudą – 200 Eur. Teismo vertinimu tokia administracinė nuobauda bus pakankama įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, atitiks teisingumo, protingumo principus bei pareiškėjo R. D. asmenybę.

Papildomai pažymėtina, kad R. D., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti jam paskirtą baudą iš karto, dėl jos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pridėdamas tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-468-891/2020, Nr. eAN2-168-1072/2025, Nr. AN2-221-898/2025, Nr. AN2-48-806/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-24-879/2025).

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, VĮ Registrų centras specialistės Veronikos Suchankovaitės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje keistinas ir nutarimu paskirta nuobauda mažintina iki 200 Eur. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

R. D. skundą tenkinti iš dalies, pakeisti VĮ Registrų centras specialistės Veronikos Suchankovaitės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. D. paskirta 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.