Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės ir nuteistojo M. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (O. S. turto užvaldymas) ir jai paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

- pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (E. K. turto užvaldymas) ir jai paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

- pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. K. turto užvaldymo) ir jai paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jai paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 18 (aštuoniolika) mėnesių atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ir per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

I. B. išteisina dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. S. plėšimas), nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš kaltinamųjų R. V., M. Z. ir I. B. solidariai A. K. priteista 950 (devyni šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Iš kaltinamųjų R. V., M. Z. ir I. B. solidariai F. O. S. priteista 2200 (du tūkstančiai du šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Iš kaltinamųjų R. V. ir M. Z. solidariai J. Z. priteista 3000 (trys tūkstančiai) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nutarta nepriteisti.

Iki visiško civilinių ieškinių reikalavimų atlyginimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtą I. B. pinigams – 473,27 eurų, saugotoju paliekant Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, visiškai apribojant naudojimąsi ir disponavimą turtu.

Iki visiško civilinių ieškinių reikalavimų atlyginimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas I. B., butui, esančiam (duomenys neskelbtini), turto vertė: 45 500 eurų, turto saugotoju paliekant I. B., apribojant disponavimą turtu.

Iki visiško civilinių ieškinių reikalavimų atlyginimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Z., turtui: keleiviniam automobiliui „Volkswagen Polo“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis ir disponuoti juo; pinigams – 87,06 eurų, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis ir disponuoti jais; laikrodžiui „Hugo Boss“, kurio vertė: 100 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis ir disponuoti juo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio pateikė prokurorė ir nuteistasis M. Z.. Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nuteistųjų R. V. ir M. Z. padarytų nusikalstamų veikų (nukentėjusiųjų O. S., E. K., A. K., J. Z. atžvilgiu) kvalifikacijos pakeitimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį bei iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu), t. y. nesutinka, kad iš kaltinimo nuteistiesiems buvo pašalinta aplinkybė, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Taip pat prokurorė skunde prašo I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu). Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar kaltės klausimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme bei prašo ją sušvelninti taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinusi prokurorės bei nuteistojo M. Z. apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog padarant nusikalstamas veikas R. V., M. Z. ir I. B. veikė organizuotoje grupėje, o priešingai – teisingai konstatavo, kad nuteistųjų bendrininkavimo forma atitinka bendrininkų grupės požymius, taip pat pagrįstai I. B. išteisino dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei skirdamas bausmę M. Z. tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles ir nepažeisdamas įstatymų reikalavimų netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

Dėl BK 24, 25 straipsnio nuostatų taikymo

13. Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir atitinkamo amžiaus sulaukusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Siekiant įrodyti, kad asmenys nusikalstamas veikas padarė bendrininkaujant, turi būti nustatyta ne tik konkrečios nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau ir bendrininkavimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, įtvirtinti BK 24, 25 straipsniuose. Taigi, kiekvienu atveju konstatuojant bendrininkavimo požymį turi būti nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje buvo sudarytas bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, turint vieningą tikslą kėsintis į tą patį objektą, bei kiekvienas iš bendrininkų suvokia, kad bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. veikia tyčia. Susitarimas, kuris yra sudaromas tarp bendrininkų iki padarant nusikalstamą veiką ar jos darymo metu, apsprendžia kiekvieno bendrininko tyčią dalyvauti darant nusikalstamą veiką kartu. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad nėra privaloma, jog visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau privalu nustatyti bendrininkavimo sudėtį. Pažymėtina, kad susitarimas šiuo atveju yra itin svarbus, nes nuo jo iš esmės priklauso asmenų veikos bendrumo konstatavimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas tiek žodžiu ar raštu, teik konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo faktą, nebūtina nustatyti, kad bendrininkai detaliai aptarė nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-719/2018). Pažymėtina, kad visiems bendrininkams baudžiamoji atsakomybė kyla pagal to paties BK specialiosios dalies straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-719/2018, 2K-10-628/2023).

14. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. V. ir M. Z. susitarė veikti bendrai, siekdami vieningo tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą – pinigus. Abu nuteistieji suvokė, kad bendrai dalyvauja darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas susitarė dėl jų vykdymo, todėl veikė tyčia. Susitarimo daryti nusikalstamas veikas fakto iš esmės neneigė ir patys nuteistieji R. V. ir M. Z.. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. B. nuo pat pradžių žinojo apie R. V. ir M. Z. nusikalstamą sumanymą sukčiaujant pasisavinti svetimą turtą ir apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, jog gyveno bendrai su R. V. ir jo paprašyta nuveždavo jį ir M. Z. jų nurodytais adresais, tačiau jai nebuvo duodami nurodymai, neaiškinama koks yra kelionės tikslas, be to R. V. jai teigdavo, kad jį reikia pavežti darbo tikslais, dengi stogus, jis visada kartu pasiimdavo darbo drabužius (11 t., b. l. 38), tačiau visgi I. B. pripažino keletą kartų vežusi kitus du nuteistuosius jų nurodytais adresais, girdėjo tam tikras R. V. pokalbių telefonu detales, todėl negalėjo nesuprasti, kad R. V. ir M. Z. vykdo nusikalstamas veikas, susijusias su sukčiavimu.

15. Atsižvelgiant į prokurorės skundo turinį, šiuo atveju svarbu aptarti ir teismų praktikoje suformuotą poziciją dėl bendrininkavimo formų. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Detalus, iš anksto numatytas nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtinas bendrininkų grupės požymis, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad jie veikė kaip bendravykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018, 2K-10-628/2023).

16. Organizuota grupė yra nustatoma tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Siekiant nustatyti, ar asmenys veikė organizuotoje grupėje, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria ir suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo planas, nusikaltimo padarymo ir slėpimo mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, laiko, vietos ir kt. Bendrininkavimo organizuotoje grupėje atveju kiekvienam nariui neprivalu tiesiogiai realizuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tačiau organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Be to, taip pat svarbu nustatyti asmens suvokimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, turinčioje tikslą daryti nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, 2K-75-648/2017, 2K-1-719/2020, 2K-69-788/2023).

17. Šiuo konkrečiu atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad negalima spręsti, jog sukčiavimo nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje visų pirma atsižvelgiant į tai, kad asmenys, dalyvavę darant šias nusikalstamas veikas, jas atliko labiau spontaniškai nei veikiant itin organizuotai ar metodiškai. Kaip skunde nurodo ir pati prokurorė, nuteistieji dėl nusikalstamų veikų darymo susitardavo tik dieną prieš nusikaltimą arba net tą pačią dieną, nebuvo garantuoti nusikalstamos veikos rezultatu, t. y. nežinojo ar nusikalstamos veikos darymo metu pavyks apgaulės būdu iš asmenų išvilioti pinigus, be to, kadangi tiek R. V., tiek M. Z. praeityje buvo teisti už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, abu nuteistieji turėjo analogiškas žinias apie tokio pobūdžio nusikalstamų veikų įgyvendinimo mechanizmą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji I. B. pripažinta kalta dalyvavusi padarant nusikaltimus, nukentėjusiųjų F. O. S. (2021 m. kovo 23 d. nusikalstama veika), E. K. (2021 m. balandžio 7 d. nusikalstama veika) ir A. K. (2021 m. balandžio 9 d. nusikalstama veika), atžvilgiu, t. y. dalyvavo padarant tik tris nusikalstamas veikas kai tuo tarpu nuteistieji R. V. kartu su M. Z. iš viso bendrai įvykdė penkias nusikalstamas veikas, susijusias su sukčiavimu ir plėšimu nukentėjusiųjų J. Z. (2021 m. vasario 27 d. nusikalstama veika), F. O. S. (2021 m. kovo 23 d. nusikalstama veika), E. K. (2021 m. balandžio 7 d. nusikalstama veika), A. K. (2021 m. balandžio 9 d. nusikalstama veika), A. S. (2021 m. balandžio 13 d. nusikalstama veika), atžvilgiu, be to, R. V., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu mirusiu asmeniu, įvykdė sukčiavimą nukentėjusiosios E. G. (2021 m. kovo 13 d. nusikalstama veika) atžvilgiu, kuriame nedalyvavo nei I. B., nei M. Z.. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šioje nusikaltimus dariusių asmenų grupėje iš esmės nebuvo nusistovėjusi struktūra ar nuolatiniai jos nariai, o R. V. ir M. Z. kartu veikę penkiuose nusikalstamų veikų epizoduose buvo šių veikų bendravykdytojai, tuo tarpu I. B. vaidmuo bendrininkaujant buvo pakankamai epizodiškas, be jos dalyvavimo galėjo ir buvo įvykdytos kitos sukčiavimo nusikalstamos veikos, todėl jos dalyvavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo būtinas.

18. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju nuteistųjų R. V. (skambinusio nukentėjusiesiems bei kalbėjusio su jais telefonu) ir M. Z. (ėjusio į nukentėjusiųjų namus ir paėmusio pinigus) vaidmenų pasiskirstymas buvo nulemtas ne aukšto organizuotumo lygio, tačiau pačios nusikalstamos veikos specifikos, t. y. siekiant įvykdyti sukčiavimo nusikalstamą veiką, vienas asmuo turėjo kalbėti telefonu su nukentėjusiaisiais, tuo tarpu kitas asmuo turėjo nueiti į nukentėjusiųjų namus ir paimti sutartą pinigų sumą. Tuo tarpu I. B., dalyvavusi tik keliuose nusikalstamų veikų epizoduose, atvežė R. V. ir M. Z. prie nukentėjusiųjų namų, palaukė kol M. Z. iš nukentėjusiųjų paims pinigus ir išvežė juos iš įvykio vietos. Tai, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderintini tarpusavyje ir papildė vieni kitus bei buvo nukreipti bendram tikslui pasiekti, patvirtina nuteistųjų bendrininkavimo faktą, tačiau neįrodo, kad jie veikė būtent organizuotoje grupėje. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. nuteistoji I. B. pripažinta kalta dalyvavusi nusikalstamų veikų epizoduose, įvykdytuose 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 9 d., R. V. bei M. Z. sukčiavimus ir plėšimą įvykdė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.

19. Kaip jau minėta aptariant organizuotos grupės požymius, vienas iš svarbių aspektų siekiant inkriminuoti šį požymį yra nustatymas, jog asmenys suvokia dalyvaujantys organizuotoje grupėje. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji tapatinosi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Tai nurodė ne tik patys nuteistieji, apklausiami pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu (8 t., b. l. 190, 194, 9 t., 52), tačiau iš nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad R. V. sukčiavimus vykdė ne tik su M. Z., tačiau pasitelkė ir kitą, ikiteisminio tyrimo metu mirusį asmenį, be to, iš pradžių siekė neatskleisti savo nusikalstamo sumanymo kitai ne visose nusikalstamose veikose kartu veikusiai nuteistajai I. B.. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad I. B. įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą buvo įtakotas ne nuolatinio tampraus ryšio palaikymu su R. V. ir M. Z. dėl nusikalstamų veikų darymo, tačiau dėl jos ir R. V. šeiminių santykių. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nors R. V. atliko intensyvesnius veiksmus koordinuodamas nusikalstamus veiksmus, tačiau tiek jis, tiek nuteistasis M. Z. buvo lygiaverčiai kartu padarytų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, be to, sukčiavimo būdu gautus pinigus dalindavosi tik dviese lygiomis dalimis. Taip pat iš nuteistųjų R. V. ir M. Z. pokalbių išklotinių matyti, kad susitarimai daryti nusikalstamas veikas buvo labiau spontaniški tariantis tik dieną prieš darant nusikalstamą veiką arba tą pačią dieną. Nors nuteistieji neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtumą bei bendrumą, ir kiekvienas iš jų nusikalstamoje grupėje turėjo tam tikrą funkciją, nuteistieji R. V. ir M. Z. siekė bendro rezultato, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši bendrininkų grupė nepasiekė tokio organizuotumo lygio, kuris būtų prilyginamas organizuotai grupei, tuo tarpų jų veiksmai atitinka bendrininkų grupės požymius.

20. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nusistovėjusią šios nusikalstamos grupės struktūrą, organizuotumo lygį, nuteistųjų nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Nuteistoji I. B. dalyvavo bendrininkų grupėje padarant ne visas nusikalstamas veikas, taip pat R. V. įvykdė sukčiavimą ir su kitu, ikiteisminio tyrimo metu mirusiu asmeniu, nedalyvaujant M. Z. ar I. B.. Nuteistųjų R. V. ir I. B. bendravimo intensyvumą lėmė jų asmeninis tarpusavio santykis (šeiminiai ryšiai), be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. V. ir M. Z. stengėsi nuo I. B. nuslėpti tikrąjį jų vežimo automobiliu nukentėjusiųjų adresais, tikslą. Sukčiavimo nusikalstamos veikos buvo daromos spontaniškai, neturint konkretaus iš anksto suderinto veiksmų plano, o tik remiantis ankstesne kriminaline patirtimi R. V. ir M. Z. pasiskirsčius vaidmenimis, reikalingais įvykdyti sukčiavimo schemą. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, atitinkanti BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, keliamas organizuotos grupės požymiui. Nesutinkant su prokurorės skundo argumentais, spręstina, kad apylinkės teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir teisingai iš nuteistųjų I. B., R. V. bei M. Z. padarytų nusikalstamų veikų pašalino organizuotos grupės požymį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti prokurorės skundą ir perkvalifikuoti nuteistiesiems I. B., M. Z. ir R. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį bei M. Z. ir R. V. iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl I. B. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį

22. Atkreiptinas dėmesys, kad nors prokurorė argumentuodama skundą prašo I. B. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o nepripažinus jos kalta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, jos veiksmus siūlo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau formuluodama galutinį apeliacinio skundo prašymą, visgi prašo I. B. pripažinti kalta organizuotoje grupėje įvykdžius plėšimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

23. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje, epizode dėl nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, I. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. B. automobiliu veždama kitus du nuteistuosius, suvokė, jog apgaulės būdu ketina užvaldyti nukentėjusiojo A. S. pinigus, tačiau neturėjo jokių objektyvių galimybių įtakoti nuteistojo M. Z. veiksmų, jam būnant nukentėjusiojo namuose ir įvykdant plėšimą. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad pati I. B. plėšime jokia forma nedalyvavo, todėl buvo priimtas sprendimas dėl šios nusikalstamos veikos ją išteisinti.

24. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. neneigė, jog nuteistuosius – R. V. ir M. Z., paprašyta R. V., nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą. Taip pat pritartina prokurorės pozicijai, kad iš R. V. telefoninio pokalbio turinio, vykusio su nukentėjusiuoju, ji turėjo ir galėjo suprasti, kad kiti du nuteistieji bando apgaulės būdu iš nukentėjusiojo įgyti svetimą turtą – pinigus. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad I. B. dalyvavo įvykdant plėšimą organizuotoje grupėje, visų pirma vertinant tai, kad iš visiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo pašalintas organizuotos grupės požymis. Be to, pažymėtina, kad pirminį nusikalstamą sumanymą – apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, turėjo R. V. ir M. Z., tuo tarpu I. B. tiesiogiai neplanavo su kitais dviem nuteistaisiais daryti nusikalstamas veikas bei iš to negavo jokių pajamų, buvo paprašyta tik nuvežti kitus du nuteistuosius reikiamu adresu. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad net ir supratusi, jog R. V. ir M. Z. ketina vykdyti sukčiavimą, I. B. negalėjo numatyti, kad į nukentėjusiojo A. S. namus nuėjęs nuteistasis M. Z. peržengs sukčiavimo nusikaltimo ribas ir panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykdys plėšimą. Tai, kad I. B. girdėjo dalį R. V. ir M. Z. telefoninio pokalbio, nepatvirtina, jog ji galėjo suvokti, kad dalyvauja įvykdant būtent plėšimo nusikalstamą veiką. Pokalbį telefonu su M. Z. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, darymo metu palaikė R. V., todėl jis suprato, kad M. Z. atliekami veiksmai gali peraugti iš pirminio sumanymo – sukčiavimo, į plėšimą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo suvokti ir I. B..

25. Atsižvelgiant į tai, kad jokioje šios baudžiamosios bylos stadijoje I. B. nebuvo pareikštas įtarimas arba kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį arba BK 182 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu, o prokurorė apeliaciniame skunde prašo I. B. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, siūlo paskirti bausmę vadovaudamasi būtent šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytu bausmės dydžiu bei siūlo paskirti galutinę bausmę subendrinus ją su bausme, paskirta būtent pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neišeiti už apeliacinio skundo reikalavimo ribų, šiuo atveju neanalizuoja prokurorės skunde esančių teiginių dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo I. B. atžvilgiu.

26. Apygardos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų I. B. kaltę padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, pirmosios instancijos teismui panaikinus kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį, o apeliacinės instancijos teismui pritarus šiam sprendimui, I. B. nusikalstama veika negalėtų būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio šeštame lape (11 t., b. l. 40), aprašomojoje dalyje, nurodydamas pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes dėl M. Z. 2021 m. vasario 27 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl rašymo apsirikimo klaidos iš veikos aprašymo nepašalino aplinkybės, jog M. Z., savo bei organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo 3000 eurų. Įvertinus analizuojamo nuosprendžio turinį, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pašalino kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį iš visiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, be to, visuose nuteistiesiems inkriminuotuose nusikalstamų veikų aprašymuose apylinkės teismas įvardino, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje.

28. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo rašymo apsirikimo klaida ištaisytina ir iš M. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos 2021 m. vasario 27 d., aprašymo pašalintina aplinkybė, kad M. Z. apgaule įgijo pinigus organizuotos grupės narių naudai ir laikytina, kad nuteistasis apgaule įgytus pinigus įgijo savo ir bendrininkų naudai.

Dėl nuteistajam M. Z. paskirtos bausmės

29. Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar šių veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei ne dėl jo kaltės byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam M. Z. parinkdamas bausmės rūšį bei netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių bei pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (trys nusikalstamos veikos), paskirtos subendrintos bausmės nesumažino vienu trečdaliu.

31. BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat baudžiamąją bylą baigus priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, nuteistajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Ši sąlyga gali būti taikoma tik tais atvejais, kuomet asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Taigi matyti, kad siekiant taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti arba išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 273 straipsnyje numatyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pažymėtina, kad kai keli kaltinamieji padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu aukščiau nurodytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (BPK 273 straipsnio 2 dalis).

33. Šios BPK 273 straipsnio nuostatos iš esmės suponuoja išvadą, kad vieno iš kaltinamųjų pastangos įvykdyti visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kitiems kaltinamiesiems nepripažįstant kaltės arba ją pripažįstant tik iš dalies, negali sukurti lūkesčio, jog baudžiamojoje byloje bus atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir bus galimybė vienam iš kaltinamųjų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei sušvelninti bausmę vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. Z. pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir pirmosios instancijos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kiti nuteistieji – I. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, tuo tarpu nuteistasis R. V. kaltę pripažino tik dėl nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, tuo tarpu kaltės dėl kartu su M. Z. įvykdyto plėšimo nepripažino, dėl to baudžiamojoje byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir sprendė, kad šiuo atveju skiriant bausmę nuteistajam M. Z., nėra teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

34. Pirmosios instancijos teismas, M. Z. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė du apysunkius (BK 180 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 2 dalis) ir septynis nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) nusikaltimus, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Taip pat apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad M. Z. ankščiau teistas, be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad praeityje M. Z. buvo nuteistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (7 t., b. l. 114–131), 2021 m. sausio 29 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro ir praėjus vos metams laiko pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertino ir tai, kad M. Z. baustas administracine tvarka, yra konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini), du kartus buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo (7 t., b. l. 195–197, 209, 212). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek M. Z. nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ir teisingai sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą nusikalstamų veikų sankcijų vidurkiui, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tai, kad nuteistasis M. Z. turi mažametį sūnų, turinti negalią, nešvelnina jo baudžiamosios atsakomybės, be to, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis turi sūnų, prisideda prie jo išlaikymo ar yra vienintelis juo besirūpinantis asmuo. Be to, vien ši aplinkybė, vertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, šiuo konkrečiu atveju negalėtų lemti teismo sprendimo sumažinti M. Z. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį.

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Z. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skyrė po 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, artimą ir šiek tiek mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje, skyrė 8 (aštuonių), 9 (devynių) mėnesių bei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu taip pat artimas arba lygiavertes straipsnio sankcijos vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, lygią straipsnio sankcijos vidurkiui, tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui. Apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam, tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

36. Taigi, įvertinus aptartus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Z. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad šiuo atveju BK 64¹ straipsnio nuostatos skiriant bausmę M. Z. negalėjo būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

37. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. sausio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminės pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąją I. B. sudaro 343,33 Eur, ginant nuteistąjį M. Z. sudaro 30,00 Eur, ginant nuteistąjį R. V. sudaro 150,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistųjų.

38. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

39. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistoji I. B. šiuo metu dirba, serga II tipo cukriniu diabetu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji yra įpareigota solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą, tuo tarpu apeliacinius skundus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė prokurorė ir nuteistasis – M. Z., tačiau prokurorės apeliacinio skundo argumentai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba I. B. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistosios I. B..

40. Nuteistasis R. V. šiuo metu niekur nedirba, yra suimtas ir turės atlikti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra įpareigotas solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą, du kartus baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nuteistajam antrinė teisinė pagalba taip pat buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, baudžiamojoje byloje jis nebuvo pateikęs apeliacinio skundo. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. V..

41. Nuteistasis M. Z. šiuo metu taip pat yra suimtas ir turės atlikti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra įpareigotas solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nėra sumokėjęs baudos. Nors nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. Z..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės ir nuteistojo M. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio šeštame lape (11 t., b. l. 40) padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad 2021 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu M. Z. apgaule įgijo pinigus ne organizuotos grupės narių naudai, o savo ir bendrininkų naudai.

Neišieškoti iš I. B. valstybės naudai 343,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš R. V. valstybės naudai 30,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš M. Z. valstybės naudai 150,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.