Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (J. Z. 3000 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (O. S. 2200 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnį (O. S. turto užvaldymas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. K. 500 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnį (E. K. turto užvaldymas) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. 950 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK180 straipsnio 1 dalį (A. S. plėšimo epizodas) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnyje (A. S. plėšimo epizodas) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (Turto sugadinimas) – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir nustatyta M. Z. galutinė subendrinta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo nuspręsta M. Z. veiką, už kurią jis 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1dalį (500 eurų vertės E. K. turto užvaldymas apgaule) (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti bausmę – 45 paras arešto. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. Z. 3000 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (O. S. 2200 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnį (O. S. turto užvaldymo epizode) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnį (E. K. turto užvaldymo epizode) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. 950 eurų turto užvaldymas) – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK180 straipsnio 1 dalį (A. S. plėšimo epizodas) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnyje (A. S. plėšimo epizode) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (turto sugadinimas) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir palikti 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą – 5 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą.

Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 13 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali pagerinti. Komisija pažymėjo ir tai, jog lygtinis paleidimas susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja svarstant atsižvelgti, ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant jo atžvilgiu taikomų priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymi, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes negalvoja, orientuojasi į savo paties norus ir poreikius. Visos šios aplinkybės kartu rodo ir padidintą neteistojo pavojingumą visuomenei, negebėjimą objektyviai save vertinti, analizuoti, prisiimti atsakomybę dėl netinkamo požiūrio ir elgesio, kas sudaro pagrindą dvejoti dėl probacijos sąlygų laikymosi lygtinio paleidimo atveju. Komisija pažymėjo ir tai, jog praeityje nuteistajam ne vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis sąlygų nevykdė. Pažymėtina ir tai, jog asmuo ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, bausmes atlikimo laikotarpiu du kartus pažeidė nustatytą tvarka, ir nors nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiam asmeniui. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangoj integruotis j visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis M. Z. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nesikėlė į jam paskirtą būrį, nes jam grėsė pavojus gyvybei. Pagal esamą vidaus tvarkos politiką už tai nuteistasis nėra baudžiamas. Jam nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos. Svarbu pažymėti, kad į nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją (jo įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobūdį, pavojingumą, nuteistajam galimai būdinga nusikalstamo elgesio modelį) yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką OASys metodiką bei rengiant socialinio tyrimo išvadą. Taigi, informacija apie nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją tiesiogiai prisideda prie galutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio ir yra įvertinama iki teismo proceso. Todėl sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją. Svarbu kelti klausimą, ar iš tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistoje socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau yra taisyti nuteistojo elgesį, taikant probaciją. Per visą bausmės laikotarpį dėjo visas pastangas keisti savo gyvenimą geresne linkme, pervertino didelę dalį savo vertybių ir padarė dideles išvadas, supranta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, gailisi dėl padarytų klaidų, tačiau kiek gali deda pastangas jų nekartoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa pateikta medžiaga: skundžiamu nutarimu netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, komisijos posėdžio protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, socialinio tyrimo išvada, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimas netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, skatintas 4 kartus, drausmine tvarka nebaustas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, socialinių įgūdžių ugdymo programoje, turi potencialią gyvenamą vietą, šiuo metu stebimas nepriekaištingas elgesys. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. Z. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. Z. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –

kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio ir pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, turi mažą darbo patirtį, skolų, ieškinių ir baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas (pavojingas) elgesys, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, neturi tikslų, linkęs gyventi šia diena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas laisvės atėmimo vietų įstaigos personalo atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, jo nusikaltimų recidyvą, į tai, kad jis yra praeityje 16 kartų teistas, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis visiškai nepasimoko ir kritiškai nevertina savo padarytų klaidų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo M. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.