Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 13 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-1552 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra vidutinė, tačiau yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Tuo tarpu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažiną tai, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, formaliai yra patvirtinęs gyvenamosios vietos galimybę, nuteistasis turi patvirtintą įdarbinimo pažymą, lygtinio paleidimo atveju. Taigi, Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga yra pakankama, savo elgesį jau yra pakeitęs tiek, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o šiuo metu jį jau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl nustatyti pagrindai lygtinio paleidimo taikymui.

R. V. nuteistas 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 289 straipsnį (3 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 13 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. V. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia spręsti egzistuojant formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Tuo tarpu materialiojo pagrindo nuteistojo elgesyje nustatyta nėra, ir tai jau sudaro pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau norint visapusiškai įvertinti materialiojo pagrindo egzistavimą/neegzistavimą, reikalinga paanalizuoti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą. Tuo tarpu bendroji išvada, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, šiuo atveju daroma atsižvelgus į tai, kad atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką buvo nustatyta, jog ši rizika vertintina kaip vidutinė, kas BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik, kaip jau ir aptarta, siekiant visapusiško įvertinimo reikalinga nustatyti ar nuteistasis deda maksimalias pastangas, kad ši rizika būtų sumažinta, o tos pastangos tokios akivaizdžios, jog įtikintų teismą dėl nuteistojo elgesio pokyčio ir galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nebuvo efektyvus, todėl šiuo atveju teismas nuteistojo elgesio pokytį turi vertinti itin atidžiai.

Vis tik, susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nėra nustatyta akivaizdžių nuteistojo pastangų keičiant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada yra daroma atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja didelė gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir kuriuos nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir siekdamas lygtinio paleidimo, dar ne tik, kad gali, tačiau ir privalo koreguoti. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis Komisijai svarstyti buvo pristatomas antrą kartą, pirmąjį kartą lygtinis paleidimas jam taikytas nebuvo, Komisija teikė rekomendacijas, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, per laikotarpį iki kito svarstymo, nuteistasis įgyvendino ne visas rekomendacijas, kas leidžia spręsti apie jo nepakankamas pastangas keičiant savo elgesį išskirtinai teigiama linkme.

Tai, kad Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, nurodė, jog nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamąją vietą ir turi įsidarbinimo galimybes, teismo nėra vertinama kaip išskirtinės aplinkybės. Visų pirma gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir darydamas nusikalstamas veikas, kas akivaizdu jo nesustabdė nuo nusikalstamo elgesio raiškos, todėl nemanytina, jog šiuo metu, gyvenamosios vietos aplinkybė, veiktų kaip apsauginis veiksnys, juo labiau nuteistasis buvo pripažintas nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas recidyvistu, taigi akivaizdu, kad gyvenamosios vietos turėjimas, jo elgesiui įtakos neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis netgi nėra pastovus gyvenamosios vietos atžvilgiu, nes pirmojo svarstymo metu teigė, jog gyvens su sugyventine, o pastarojo svarstymo metu nurodė, kad gyvens su mama. Taip pat, teismas įvertina, tai, kad šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl veikų, kurias įvykdė siekdamas finansinės naudos bet kokiomis priemonėmis, juo labiau į veikų darymą įtraukė ir savo sugyventinę, tuo tarpu šiuo metu nuteistojo vis dar turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, mažos darbo patirties kontekste, leidžia daryti išvadą, jog finansiniai sunkumai, gali turėti įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, jam būnant laisvėje, kadangi šiuo metu tik nedidelė dalis įsipareigojimų jau yra įvykdyti.

Tuo tarpu Komisijos nutarime nurodytos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, tai, kad jis buvo skatintas, šiuo metu dirba ir kiek gali dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, teismo vertinimu išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, kadangi šiuo metu nuteistasis tiesiog elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis vis dar turi dėti maksimalias pastangas siekdamas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau ji išliko nepakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir kaip aukščiau nurodyta, dar vis fiksuojama daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Be aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo, tuo tarpu šiuo atveju apskritai buvo nustatytas tik formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis R. V. dar yra neatlikęs net 2 metų 5 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos, o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo daroma pažanga jau yra tiek įtikinanti, kad leistų spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo galimumą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. spalio 13 d. priimtą nutarimą Nr. RV-19-1552

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. spalio 13 d. priimtą nutarimą Nr. RV-19-1552 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.