Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-635-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-22
Bylos Nr.: e2A-635-357/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: V. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-635-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00635-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. B. ieškovui V. B. nuostolių atlyginimą 3034,43 Eur sumoje, 5 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos ieškovo naudai iki prievolės visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo žiniai buvo perduoti ir negrąžinti ar nekompensuota jų vertė patikslintame ieškinyje įvardyti daiktai, kurių rinkos vertė sudaro 3034,43 Eur. Nuo likusių daiktų, nurodytų ieškinyje priteisimo ir kompensacijos taikymo ieškovas atsisako. Ieškovo reikalavimas grindžiamas faktu, jog ginčo daiktus jis buvo perdavęs atsakovui, ko atsakovas iš esmės neneigia, todėl faktinė aplinkybė dėl daiktų buvimo ir perdavimo atsakovui atskirai nėra įrodinėjama. Tuo pačiu atsakovas turi pagrįsti, jog minėtus daiktus, priklausančius ieškovui, grąžino. Tačiau šio fakto atsakovas nepagrindžia, dėl ko nesant sąlygų grąžinti daiktų natūra, jie laikytini prarastais ir dėl to atsakovas privalo kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius. Daiktų faktinį buvimą yra pripažinęs pats atsakovas, tiek civilinio proceso tvarka, tiek apklausus ikiteisminio tyrimo metu, kas įrodo ieškovo keliamo reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas pažymėjo, kad jis visą laiką elgėsi rūpestingai ir aktyviai siekė atgauti iš atsakovo jam priklausančią nuosavybę, tuo tarpu atsakovas vengė geranoriškai grąžinti ieškovui priklausančius daiktus. Vadovaujantis CK 4.95 str. nuostatomis, ieškovas turėtų formalią teisę išreikalauti daiktus iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog daugelis daiktų natūroje pas atsakovą neišliko, o galimai išlikusių būklė gali būti pakitusi, ieškovas laiko, kad geriausiai jo teisės bus apgintos atlyginant nuostolius, kurie prilygsta netektų daiktų vertei. Kadangi ieškovui priklausantys daiktai, paties atsakovo leidimu ir sutikimu buvo laikomi jam priklausančiame name iki pareikalavimo momento, ieškovui pareiškus reikalavimą juos grąžinti tiek geranoriškai, tiek rašytine tvarka atsakovui to nepadarius, laikytina, kad daiktai neišsaugoti dėl atsakovo kaltės, taip padarant žalą ieškovui, kuri privalo būti atlyginta aukščiau nurodytais pagrindais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas L. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas savo dispozicijoje neturi jokių ieškovui nuosavybės teise priklausančių daiktų. Visi ieškinyje nurodyti, anot ieškovo, jam priklausantys daiktai buvo įsigyti už atsakovo asmenines lėšas, todėl nuosavybės teise priklauso atsakovui. Reikalaudamas kompensacijos priteisimo, ieškovas turi įrodyti, jog ieškinyje išvardinti daiktai yra jo, t. y. priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Dalies ieškovo nurodomų daiktų atsakovas iš viso nėra matęs ir savo dispozicijoje neturi, o dalį ieškinyje išvardintų daiktų ieškovas, 2018-12-22 patekęs į atsakovui priklausantį namą, dėl ko atsakovas buvo kreipęsis į policiją, yra galimai pasisavinęs. Atsakovas pasisakė dėl kiekvieno iš ieškovo ieškinyje nurodyto daikto teisinio statuso ir jo priklausomybės. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų nuosavybės teisę į atsakovo dispozicijoje esančius daiktus, šie daiktai galėtų ir turėtų jam būti priteisiami natūra, bet jokiu būdu ne piniginės kompensacijos forma. Atsakovas iš esmės nepripažįsta ir ginčija ieškinyje išvardintų daiktų priklausomybės ieškovui nuosavybės teise faktą. Su ieškinyje nurodytu daiktų įvertinimu atsakovas taip pat nesutinka ir mano, jog jis atliktas visiškai neatsižvelgus nei į daiktų nusidėvėjimo, nei į kitas svarbias aplinkybes. Priešingai, dauguma ieškinyje išvardintų daiktų, nuosavybės teise priklausančių ir esančių pas atsakovą, yra nusidėvėję, ar itin mažos vertės. Taigi, atitinkamai, laikytina, jog ieškovas neįrodė ir realių savo neva patirtų nuostolių dydžio. Mano, kad tarp ieškovo ir atsakovo neegzistuojant ir niekada neegzistavus prievoliniams teisiniams santykiams, procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ir priteisiamos ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo L. B. 3034,43 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2265,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui V. B. 18,00 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė Šiaulių apylinkės teismui 302,50 Eur vokiečių kalbos vertėjo išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas, o ne atsakovas įgijo ieškovo nurodytus daiktus, kadangi didžioji dalis daiktų įsigijimo yra pagrįsta dokumentais, turimais ieškovo, dalyje dokumentų net nurodyta ieškovo pavardė. Tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad ginčo daiktus įgijo būtent atsakovas. Dėl aplinkybės, kad dalis daiktų įgyta IĮ „Baltijos ratai“ vardu, teismas pastebėjo, jog ši įmonė priklausė pačiam ieškovui ir buvo ieškovo likviduota. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad biuro įranga, įgyta šios įmonės vardu, į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta. Kadangi įmonė likviduota, o ne bankrutavusi, teismas sprendė, kad iš esmės tam tikrų daiktų įsigijimas įmonės vardu neturi reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes individualios įmonės savininko ir įmonės turtas nėra atskirti, o po įmonės likvidavimo likvidatoriaus sprendimu turtas gali likti įmonės savininkui. Turto įsigijimas įmonės arba jos savininko vardu taip pat yra įmonės ir jos savininko tarpusavio teisinių santykių klausimas, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad didžioji dalis ginčo daiktų (padangos, ratlankiai, biuro baldai, reikmenys ir įranga) susiję būtent su ieškovo, o ne atsakovo, vykdyta veikla, ką patvirtina netgi ieškovo įmonės pavadinimas IĮ „Baltijos ratai“. Atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad iš atsakovo banko sąskaitos ieškovui buvo pervedamos įvairios sumos pinigų. Dėl to atsakovas, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad laiko, jog ieškovo nurodyti daiktai priklausė jam. Pažymėjo, kad iš kitų įrodymų (2019-05-07 teismo sprendimo) taip pat matyti, kad ieškovas tam tikras pinigų sumas grąžino atsakovui, o jei ginčo daiktai būtų buvę pirkti atsakovui, būtent atsakovas disponuotų jų įsigijimo dokumentais. Pažymėjo, kad atsakovas skyrybų byloje jau kėlė nurodytų ieškovui pervestų lėšų klausimą, tačiau 2019-05-07 teismo sprendimu nebuvo konstatuota, kad dėl lėšų pervedimo ieškovui sumažėjo bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad ieškovui pinigai atsakovo ir ieškovo motinos buvo pervesti be pagrindo. Teismas vertino, kad atsakovui ir ieškovo motinai esant santuokoje, gyvenant kartu, buvo susiklostę tam tikri giminiški santykiai, dėl ko ieškovą pasiekdavo tam tikri pinigų pavedimai, galimai inicijuoti tiek atsakovo, tiek ieškovo motinos, skirti spręsti įvairius su nurodytų asmenų buitimi susijusius klausimus (pavedimai atlikti iš bendros atsakovo ir ieškovo motinos sąskaitos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad ginčo daiktų savininkas yra ieškovas.

5. Atsakovas byloje išreiškė poziciją, kad dalį daiktų ieškovas jau yra pasiėmęs. Tokia pozicija, teismo vertinimu, prieštarauja faktinei situacijai, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas jau ilgą laiką imasi įvairių teisinių veiksmų ginčo daiktams atgauti, dėl jų pretenzijas reiškė dar atsakovo skyrybų byloje, rašė pretenziją atsakovui, kreipėsi dėl to į policiją. Dėl daiktų pobūdžio ir atsiradusių trūkumų, konfliktiškų šalių santykių teismas sprendė, kad jų grąžinimas natūra būtų netinkamas ieškovo teisių gynimo būdas, galėtų kelti tolimesnius teisinius ir teisminius ginčus, lemtų prielaidas vėl kreiptis į valstybės institucijas, įskaitant policiją, kas lemtų neekonomišką teismo sprendimo vykdymą. Be to, absoliuti dauguma daiktų yra dingę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikė, kad ginčo daiktai yra žuvę bei sužaloti, dėl ko turi būti atlyginama pinigais jų tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu (CK 6.237 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teises normas, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Nesant jokių byloje įrodymų, kuriuos privalėjo pateikti ieškovas, teismas netinkamai padarė prielaidą, kad atsakovas būtų iš ieškovo gavęs ir natūroje turėjęs ieškinyje nurodytą turtą - daiktus, ir kad privalėjo ieškovui šiuos daiktus grąžinti, kad šiuos daiktus yra praradęs ar juos sugadinęs, nėra įrodyta, kad šie daiktai, išskyrus biuro baldų komplektą, juodą odinę kėdę, interneto stiprintuvą ir 4 vnt. (duomenys neskelbtini) ratlankių, kada nors buvo atsakovui priklausančio gyv. namo dalyje, kad jis šiais daiktais realiai galėjo disponuoti ir jais naudotis, ko pasėkoje turi atlyginti daiktų vertę pinigais, nors dalis daiktų natūroje yra.

6.2. Bendra daiktų vertė, kuriems ieškovas nepateikė įsigijimo dokumentų yra 519,00 Eur, ir nėra įrodyta, kad šiuos daiktus atsakovas būtų natūroje turėjęs ar neteisėtai užvaldęs iš ieškovo ar juos praradęs. Ieškovas negalėjo konkrečiai apibūdinti, kokie tai daiktai, nurodyti jų identifikacinius požymius - markę, galingumą ir pan., pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir jų vertes. Teismas už biuro kėdę priteisė darydamas prielaida, „kad jeigu ieškovas buvo įsirengęs biurą, tai priimant klientus kėdė savaime suprantama reikalinga ne tik biuro šeimininkui, bet ir klientui“. Teismas laikė, kad antra biuro kėde irgi galėjo būti, o vertę, netgi neidentifikuodamas daikto, nustatė iš ieškovo pateiktos nuotraukos darytos parduotuvėje, kai jis pirko kitą kėdę. Jeigu ieškovas pirko vieną kėdę, tai akivaizdu, kad tuo pačiu metu, jis būtų nupirkęs ir antrą kėdę. Tačiau iš pateiktos ieškovo sąskaitos matyti, kad ieškovas pirko tik vieną kėdę. Nesant įrodymų, kad ieškovas buvo šių daiktų savininku, teismas negalėjo remiantis tik prielaida už šiuos daiktus ieškovui priteisti žalos atlyginimą.

6.3. Visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ir jo sutuoktinei N. B., kuri kartu su savo sūnumi ne kartą buvo atvykę pasiimti savo daiktų, paskutinį kartą jie kartu lankėsi gyv. name 2018-12-22 ir dalį daiktų pasiėmė, jam nebūnant ir nematant, ko pasėkoje atsakovas kreipėsi į policiją.

6.4. Byloje nustatyta, kad pas atsakovą namuose natūroje yra šie daiktai: 1. Dalis biuro komplekto, kurio vertė - 199,00 Eur; 2. interneto stiprintuvas (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 119,00 Eur; 3. biuro kėdė - 99,00 Eur vertės. Bendra natūroje esančių daiktų vertė - 417,00 Eur. Kadangi CK 6.237 str. 3 d. įsakmiai numato, kad nuostoliai gali būti priteisti tik tuo atveju, jeigu tie daiktai būtų žuvę ar sugadinti, tai teismas, esant natūroje daiktams, negalėjo už šiuos daiktus iš atsakovo priteisti nuostolius sumoje - 417,00 Eur; 2019 04 25 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Radviliškis) priimtame nutarime konstatuota, kad atlikus ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad L. B. būtų tyčia sugadinęs ar pagrobęs N. B. ir V. B. priklausantį turtą. (T2 b.l. 40).

6.5. Teismas negalėjo priteisti nuostolių atlyginimą už daiktus, kuriuos pagal į bylą pateiktus įrodymus buvo įsigijęs kitas asmuo – IĮ „Baltijos ratai“. Bendra šių daiktų vertė - 629,00 Eur. Ieškovas likviduojamos įmonės likvidavimo akto, iš kurio matytųsi, kad jam ĮĮ „Baltijos ratai“ būtų perdavusi pagal įsigijimo dokumentus pirktus daiktus, nepateikė. Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (LR IĮ įstatymo 2 str.). Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise (LR IĮ įstatymo 8 str. l d. ), o tai reiškia, kad individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko. Nuo kitų juridinių asmenų individuali įmonė skiriasi tik tuo, kad ji yra neribotos atsakomybės asmuo, kuri pirmiausia atsako savo turtu, o jeigu įmonės turto nepakanka tada individualios įmonės savininko turtu. Individuali įmonė kaip ir bet kuri kita turtą įgyją ir disponuoja savo vardu.

6.6. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (T2 b.l. 136) matyti, kad IĮ „Baltijos ratai“ 2015-10-01 ir jos buveinė buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini) iki 2016-01-20. Laikotarpyje nuo 2016-01-20 iki 2017-01-05 IĮ „Baltijos ratai“ buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Visus daiktus, kurie yra ieškovo išvardinti ieškinyje už kuriuos ieškovas prašo priteisti nuostolius, pagal į bylą pateiktus įsigijimo dokumentus, ir ieškovo nurodytas aplinkybes yra įsigyti iki 2016 metų sausio - kovo mėn. ir tik 9 p. nurodytas daiktas: (duomenys neskelbtini) ratlankis su (duomenys neskelbtini) padanga (išmatavimai 225/45 R17 94 V) yra pirkti 2017 01 20. Visi daiktai pirkti (duomenys neskelbtini). O tai reiškia, jeigu ieškovas ieškinyje nurodytus daiktus ir turėjo, tai jie pirmiausia buvo laikomi adresu: (duomenys neskelbtini), ten kur ĮĮ „Baltijos ratai“ buvo įsirengusi savo biurą ir vykdė ūkinę veiklą. Duomenų, kokius daiktus ieškovas iš savo buvusio biuro pervežė į atsakovui ir ieškovo mamai priklausantį namą, nėra. Kaip nėra ir įrodymų, kad ieškovas daiktus būtų parsivežęs į Lietuvą.

6.7. Jeigu ieškovas turėjo interneto maršrutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur, kuris įsigytas iš (duomenys neskelbtini), tai jį ieškovas naudojo biure, adresu: (duomenys neskelbtini). Nes gyv. name, kuriame gyvena atsakovas interneto maršrutizatorius yra įsigytas iš interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini), ir kurį atsakovas pristatė į teismo posėdį apžiūrai. Duomenų, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2017 01 05 iki 2018 m. pabaigos gyv. name būtų naudotas interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini) internetas, nėra. Atsakovas niekada nepripažino, kad jis būtų matęs ar turėjęs interneto maršrutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur. Tai teismas visiškai nepagrįstai už šį daiktą iš ieškovo priteisė - 81,00 Eur. Biuro reikmenys (11 p.), kurių vertė - 53,73 Eur, teismas negalėjo už juos priteisti nuostolius iš atsakovo, nes jie, kaip nurodė pats ieškovas 2021 05 10 teismo posėdžio metu, garso įrašas 39.57 min. - 41.00 min., buvo naudoti įmonėje ir jie buvo įtraukti į įmonės apskaitą. Kadangi biuro reikmenys (segtuvai, popierius, sąvaržėlės ir kt.) buvo įsigyti 2016 m. ir jie buvo sunaudoti įmonės naudai. Įmonei pakeitus buveinės adresą, kaip nurodo ieškovas, įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė (2021 05 10 teismo posėdžio garso įrašas).

6.8. Nuotraukos, kurios yra pateiktos ieškovo kaip įrodymai, kad tam tikri daiktai buvo, negalėjo būti tinkamu įrodymu, nes juose nėra užfiksuota, kada ir kurioje vietoje šios nuotraukos yra darytos. Tai, kad per langą matyti tvora, kaip nurodo teismas, tai negalima teigti, kad ji yra daryta atsakovo gyv. name. Ratlankiai, kaip matyti iš nuotraukų, yra ne gyv. name, bet kitoje patalpoje, kurioje yra padangų montavimo įrenginys, o tai reiškia, kad jie buvo sudėti visai kitoje vietoje ir atsakovas jų turėti ir užvaldyti negalėjo. Kadangi ieškovas buvo įsirengęs biuro ofisus ir kitais adresais, tai ieškovo nuotraukos yra darytos būtent jose. Ieškovas nurodo, kad ratlankiai buvo sudėti metalinėse lentynose, tačiau duomenų, kad metalinės lentynos būtų buvusios pas atsakovą nėra. Ieškovas netgi atsisakė už metalines lentynas priteisti nuostolius, nes tokių lentynų nebuvo.

6.9. Nesant duomenų (įrodymų) apie ieškovo įgytą turtą, ir negalint turto identifikuoti (nežinant nei daikto markės, galingumo ir pan.), teismas negalėjo priteisti ir nuostolius už prarastą turtą (daiktą), nes nėra žinoma tikroji turto vertė buvusi turto įgijimo metu (jeigu ieškovas iš tikro tokį turtą butų įsigijęs). Galiojanti teisės norma nesuteikia teisę ieškovui ir teismui nustatyti daikto vertę, nežinant, kokį konkrečiai daiktą ieškovas buvo įsigijęs ir už kokią sumą. Be to, dalis nuostolių priteista naujų daiktų įsigijimo verte, be jokio nusidėvėjimo, nors ieškovas šiuos daiktus buvo įsigijęs dar 2016 metų pradžioje, ir jie buvo naudojami įmonės poreikiams tenkinti, ir ne vieną kartą perkeliami iš vienos vietos į kitą.

6.10. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais į bylą dokumentais, kurie yra gauti iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019, kurioje bylos dalyviais buvo ieškovas L. B. ir atsakovė N. B., atstovaujama adv. D. V., o V. B. liudytoju. Teismas šiais dokumentais, kaip įrodymais negalėjo vadovautis, nes jie gauti ir pateikti į bylą nesilaikant CPK reikalavimų.

6.11. Teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pradiniu ieškiniu teismo prašė priteisti - 3814,43 Eur, o patikslintu ieškiniu - 3034,43 Eur, t. y., 780,00 Eur mažiau, o tai reiškia, kad ieškovo patenkinto ieškinio dalis sudaro - 80 proc., o atsakovo naudai - 20 proc. Tai tokiu atveju ieškovui teismas galėjo priteisti iš 2265,23 Eur ieškovo patirtų išlaidų tik - 1892,18 Eur, o atsakovui iš 6325,00 Eur patirtų išlaidų, turėjo būti priteista - 1265,00 Eur iš ieškovo. Kadangi teismas už vertimus patyrė- 302,50 Eur, tai iš ieškovo priteistina suma sudaro - 60,50 Eur, o iš atsakovo - 242,00 Eur.

6.12. Nei ieškinys, pagal kurį apeliantas buvo teisme apklaustas ir davė parodymus, nei priimtas teismo sprendimas jam yra teikti be vertimo į jam suprantamą kalbą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Sutiktina, kad daliai daiktų įsigijimo dokumentų ieškovas negalėjo pateikti, tačiau jų priklausomybę jam byloje įrodė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi daiktų nuosavybę apibūdina ir pagrindžia ne vien sąskaitos faktūros. Vertintina, kad ginčą sprendžiant dar apeliantui santuokos nutraukimo su ieškovo mama byloje, kur buvo pripažinta ieškovo daiktų egzistencija, tiek atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo taip pat nustatyta dalies daiktų realus buvimas. Teismui ginčo atveju duomenys buvo pateikti ir tinkamai įvertinti.

7.2. Apeliantas deklaruoja, kad daiktus ieškovas buvo pasiėmęs anksčiau, tai tvirtino ir teisminio proceso metu, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti nepateikė.

7.3. Apeliantas kvestionuoja, kad dalis sąskaitų - biuro reikmenys, spausdintuvas, du monitoriai ir spausdintuvo papildymas 629 Eur vertės, priklausė individualiai įmonei, todėl negalėjo būti priteisiama ieškovui. Priešingai apelianto pozicijai, teismas tinkamai įvertino, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo savininko turto, nes tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Apelianto teigimu, ieškovo turtas buvo atskirtas nuo įmonės turto, tik pati įmonė, sprendžiant jos atsakomybės klausimus, galėtų lemti jos savininko atsakomybę su jo asmeniniu turtu. Šie aspektai neturi juridinės reikšmės, kadangi apeliantas nepaneigia fakto, jog likvidavus įmonę, net jei ir būtų buvęs ginčo turtas buvęs jos balanse, vis tiek būtų laikomas perėjęs ieškovo, o ne apelianto žiniai. Nors ieškovas motyvuotai pagrindė aplinkybes, kaip buvo šis turtas įgytas ir kodėl tai buvo jo asmeninė nuosavybė.

7.4. Apeliantas nėra nuoseklus, kadangi vienu atveju pripažinęs fizinį daiktų buvimą ginčijo tik jų priklausomybę ieškovui, kitu atveju jau teigia išvis daiktų nematęs, dar kitu atveju teigia, kad ginčo daiktus pirko ieškovas apelianto naudai už apelianto duotas lėšas. Tokios viena kitai prieštaraujančios ir nenuoseklios pozicijos patvirtina ir rodo paties apelianto nesąžiningą veikimą ir tolesnį siekį nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.

7.5. Apeliantas kvestionuoja ir nuotraukas kaip įrodymo šaltinį. Dalis jų buvo pateiktos iš paties apelianto iniciatyva iniciuoto faktinių aplinkybių nustatymo protokolo, kuris buvo jo skyrybų bylos dalimi, be to fizinį daiktų buvimą apeliantas taip pat buvo pripažinęs, todėl keista apelianto pozicija kvestionuojant klausimą, kada ir kurioje vietoje nuotraukos buvo darytos, jeigu dėl šio įrodymo patikimumo ir tinkamumo pirmosios instancijos teisme taip pat ginčo nebuvo keliama.

7.6. Civilinės bylos 2-38-632/2019 duomenys jungti ir analizuoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl jų prigimtis ir šaltinis nėra vienintelis, kurį akcentuoja apeliantas.

7.7. Ieškovas keitė savo reikalavimo apimtį ne todėl, kad pareiškė nepagrįstą ieškinį, o todėl, kad išties dėl objektyvių priežasčių jau negalėjo byloje pateikti jokių įrodymų dėl dalies daiktų, kurie jam priklausė, priklausomybės ir buvimo apelianto žinioje. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovas pažymi, kad jis proceso metu neatsisakė savo ieškinio, o tik sumažino galutinį reikalavimą bei sutikslino ieškinio pozicijas, dar bylos neišnagrinėjus iš esmės ir teismas galutinį procesinį sprendimą priėmė būtent atsižvelgiant į patikslintą ieškinį, kurio turinys buvo išverstas į apeliantui suprantamą kalbą. Kadangi procesinis rezultatas - viso ieškinio patenkinimas, akivaizdu kad ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytos tinkamai, įvertinus sąnaudas ir papildomų duomenų surinkimui, pozicijos pateikimui, šalių atsikirtimui.

7.8. Apelianto teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi jei jis laikytų, kad nesuprato proceso ar proceso dokumentų, tokią poziciją būtų pareiškęs iškart. Apeliantas atsikerta į visus ieškinio argumentus, apeliaciją pateikė visais teismo sprendimo aspektais, apeliaciją pateikė tik lietuvių kalba, be vertimo į vokiečių kalbą ir neprašo proceso vesti kita kalba, be to žodinio bylos nagrinėjimo metu, jam buvo užtikrinta vertėjo pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, kompensacijos už prarastus daiktus priteisimo pagrįstumo ir jos dydžio, įrodymų vertinimo.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

11. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų daiktų nuosavybės bei jų vertės pinigais priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo. Ieškovas V. B. į bylą pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį atsakovo skyrybų byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismas įpareigojo L. B. leisti N. B. pasiimti sūnaus V. B. biuro daiktus, esančius ieškovo ir atsakovės namuose: baldus – biuro komplektą, stalą, stalčių konteinerį su ratukais, spintą su durimis ir lentynas, ratlankius pavyzdinius – 10 vnt., du monitorius, (duomenys neskelbtini) spausdintuvą, biuro kėdę rudos odos ir juodą odinę kėdę, stacionarų kompiuterį, kompresorių, veržliarakčių komplektą, stacionarų diskinį pjūklą, kampinį šlifuoklį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus ir nuotraukas apie įvairių daiktų, nurodytų ieškinyje, įsigijimą (t. 1, b. l. 21-34, 36-37, 40-61), pretenziją atsakovui (t. 1, b. l. 35). Pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį, kuria atmestas V. B. prašymas įtraukti jį į civilinį procesą trečiuoju asmeniu. Prašyme V. B. nurodė, kad šalių ginčo name yra jo asmeniniai daiktai (baldai, biuro įranga, automobilių dalys, kiti įrankiai), kurių vertė – 3640,80 Eur. Ieškovas pateikė VĮ Regitra duomenis (t. 1, b. l. 62-63), kitus duomenis apie atsakovo pareiškimą policijai (t. 1, b. l. 68-71), Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio informacinę pažymą (t. 1, b. l. 72-87), nekilnojamojo turto vertės duomenis (t. 1, b. l. 88-89), 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 90-117), ieškovo motinos priešieškinį atsakovo skyrybų byloje (t. 1, b. l. 120-131), 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio informacinę pažymą (t. 1, b. l. 134-135), papildomus duomenis apie ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimą bei jų galimą vertę (t. 1, b. l. 163-172), 2019-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 173-200; t. 2, b. l. 1-16), papildomus duomenis apie ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimą bei jų galimą vertę (t. 2, b. l. 25-31, 89-91), duomenis apie turto neįtraukimą į įmonės apskaitą (t. 2, b. l. 92).

12. Atsakovas L. B. į bylą pateikė duomenis apie ieškovui atliktus piniginius pavedimus (t. 1, b. l. 143-155), kratos protokolą (t. 1, b. l. 156-159), atsakovo pretenziją ieškovui (t. 2, b. l. 34), 2019-04-25 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 37-42), 2019 m. gegužės 7 d. teismo sprendimą atsakovo skyrybų byloje (t. 2, b. l. 43-60), 2019 m. birželio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 111-118), JAR išrašą (t. 2, b. l. 136-139), 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 140-141).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nagrinėjamoje byloje

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.). CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

14. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą).

15. Atsakovas nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti visų ieškinyje nurodytų daiktų priklausomybę jam nuosavybės teise, tačiau to byloje neįrodė. Su tokiu atsakovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

16. Byloje ieškovas V. B. pateikė šių daiktų įsigijimo dokumentus: 1) Biuro baldų komplektas, 199,00 Eur, pirkta 2016-01-23 (t. 1, b. l. 49-50, 56-57); 2) Biuro kėdė (juoda-ruda) 99,00 Eur, pirkta 2016-04-11 (t. 1, b. l. 46, 61); 4) Spausdintuvas, 2 monitoriai ir spausdintuvo papildymas, 576,99 Eur, pirkta 2016-03-19 (IĮ „Baltijos ratai“ vardu) (t. 1, b. l. 24, 54-55, t. 2, b. l. 90-91); 5) (duomenys neskelbtini) interneto maršrutizatorius, 81,00 Eur, pirkta 2016-01-13 (t. 1, b. l. 37); 6) (duomenys neskelbtini) ratlankiai, 4 vienetai (duomenys neklebtini), 200,00 Eur, pirkta 2016-01-13 (t. 2, b. l. 25, 29); 7) (duomenys neskelbtini) ratlankiai, 2 vienetai (duomenys neklebtini), 2 vienetai (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur, pirkta 2016-02-19 (t. 2, b. l. 25, 27); 8) Reklaminiai ratlankiai, 7 vienetai 116,62 Eur, pirkta 2016-03-16 (t. 1, b. l. 25, 58); 9) Ratlankis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017-01-20, kaina be PVM 11,00 Eur, su (duomenys neskelbtini) padanga (išmatavimai 225/45 R17 94V), kaina 58,19 Eur (t. 1, b. l. 21, 22, 59, 60); 10) (duomenys neskelbtini) ratai, 4 vienetai, su žieminėmis (duomenys neskelbtini) (išmatavimai 225/45 R17) padangomis, 700,00 Eur. Pirkta 2016-03-21 (t. 1, b. l. 163, t. 2, b. l. 28); 11) Biuro reikmenys, 53,73 Eur (IĮ „Baltijos ratai“ vardu) (t. 1, b. l. 36); 17) (duomenys neskelbtini) bevielio interneto stiprintuvas, kaina 119,90 Eur (t. 1, b. l. 40-41, 53).

17. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad ieškovas nepateikė į bylą šių konkrečių daiktų įsigijimo dokumentų: 1. kampinio šlifuoklio (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 40,00 Eur; 2. stacionaraus diskinio pjūklo (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 150,00 Eur; 3. kompresoriaus (duomenys neskelbtini), kurio ieškovo nurodyta vertė – 100,00 Eur; 4. veržliarakčių komplekto (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 30,00 Eur; 5. spausdintos drobės paveikslų 2 vnt., kurių ieškovo nurodyta vertė – 80,0 Eur; 6. Biuro kėdės (juodos spalvos), kurios nurodyta vertė – 119,00 Eur. Sutiktina su atsakovu, jog bendra daiktų vertė, kuriems ieškovas nepateikė įsigijimo dokumentų yra 519,00 Eur, tačiau teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad byloje nėra įrodyta ir nustatyta, jog šiuos konkrečius daiktus atsakovas būtų neteisėtai iš ieškovo užvaldęs ar juos praradęs.

18. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E.R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.K. v. R.S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

19. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (lot. prima facie).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo name buvo bent vienas paveikslas (atsakovas 2019-02-19 skyrybų byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad paveikslas su mašina yra V. B. ir jis yra pas atsakovą (t. 1, b. l. 74); toks paveikslas matosi iš 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116). Ieškovas pateikė nuotrauką, kurioje matyti dar vienas, tačiau kitoks, tokio paties tipo (automobilio dalis) paveikslas, kabantis kambaryje, kuriame, pasak ieškovo, buvo įrengtas jo įmonės ofisas (t. 1, b. l. 167), šis paveikslas matyti ir 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116), padėtas lentynoje. Tai, kad šis paveikslas susijęs su byla, teismas sprendė iš per langą matomos tvoros, kuri yra tokio paties tipo, kaip ir užfiksuota nuotraukose 2019-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole dėl ginčo namo (t. 1, b. l. 179, 180, 181, 192, 196). Teismas pažymėjo, kad iš nuotraukų matyti, jog paveikslai nėra paprasti popieriniai plakatai, todėl vertintino, kad ieškovo nurodyta 80,00 Eur jų įsigijimo kaina yra reali (2x40 Eur). Atsakovui patvirtinus, kad bent vienas iš šių paveikslų priklauso ieškovui, vertino, kad abu paveikslai buvo įgyti ieškovo, kadangi jie yra vienodo stiliaus, pagrįstai įvertino, kad paveikslai atsakovo skyrybų byloje į dalintiną turtą nebuvo įtraukti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, nors ir nesutikdamas su tokiais teismo įrodymais ir paveikslų nuosavybės fakto pripažinimu ieškovui, tačiau jokių įrodymų, galinčių paneigti išsamiai pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus, į bylą nepateikė. Kadangi teismai įrodymus vertina vadovaudamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad jam nuosavybės teise priklauso du paveikslai. Teismas paaiškino, kodėl ieškovo nurodytą paveikslų vertę laiko pagrįsta, tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, dėl galimos paveikslų vertės. Įrodyti savo teiginius yra bylos šalių pareiga. Atsakovui nenuginčijus pirmosios instancijos teismo nustatytos paveikslų vertės, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su detaliai aprašytais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip teisingai pažymi ieškovas, dalis nuotraukų buvo iš atsakovo pateikto faktinių aplinkybių nustatymo protokolo, kuris buvo jo skyrybų bylos dalimi, o apie fizinį daiktų buvimą atsakovas taip pat buvo pripažinęs.

21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas skyrybų byloje 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, klausinėjamas apie daiktus, kokie yra nurodyti ir ieškovo ieškinyje, apie biuro baldus, nurodė, kad savo žinioje turi juodą ir rudą kėdes (t. 1, b. l. 74), taip pat, kad jos priklauso atsakovui, kaip ir biuro baldai. Ieškovas pateikė vienos kėdės įsigijimo dokumentus, pateikė nuotrauką kitos kėdės, kurią pirko biurui (t. 1, b. l. 74), su ant jos matoma užkabinta pardavimo kaina 119,00 Eur (t. 1, b. l. 48). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdyje pripažinus, kad yra dvi kėdės, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas buvo įgijęs biuro kėdę už 119,00 Eur, kuri buvo atsakovo namuose. Kitokios kėdės vertės atsakovas neįrodinėjo, todėl teismas pagrįstai jos vertę nustatė pagal ieškovo pateiktus duomenis.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad egzistavo daiktai - kompresorius (duomenys neskelbtini), 100 Eur; veržliarakčių komplektas (duomenys neskelbtini), 30 Eur; stacionarus diskinis pjūklas (duomenys neskelbtini), 150 Eur; kampinis šlifuoklis (duomenys neskelbtini) 40 Eur. Iš 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo namo garaže buvo padėta - stacionarus diskinis pjūklas (duomenys neskelbtini), kampinis šlifuoklis dėžėje (t. 1, b. l. 115). Pažymėtina, kad atsakovas skyrybų byloje 2019-02-19 teismo posėdžio metu klausinėjamas apie daiktus, kokie yra nurodyti ir ieškovo ieškinyje, dėl kurių skyrybų byloje buvo reiškiamas (nors nepriimtas) ieškovo reikalavimas bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad kompresorius, stacionarus pjūklas, veržliarakčių komplektas egzistavo, tik juos pasiėmė ieškovas, o apie kampinį šlifuoklį atsakovas nežinantis (t. 1, b. l. 74-75). Tokie įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip pakankami daiktų egzistavimo faktui įrodyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėti daiktai į santuokoje dalintiną turtą nebuvo įtraukti, dėl jų ieškovas pretenzijas reiškė jau iki atsakovo santuokos nutraukimo. Tokie bylos duomenys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi jokių nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančių įrodymų, kad daiktai nebuvo dalijami nutraukiant atsakovo santuoką, yra pakankami išvadai, kad ieškovas nurodytus daiktus buvo įsigijęs savo lėšomis, ir šie daiktai buvo laikomi atsakovo ir ieškovo motinos namuose. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šiame nutarties punkte minimų daiktų vertė, nurodyta ieškovo, yra pagrįsta, atsižvelgė į tai, kad ieškovas taip pat pateikė pavyzdžius dėl daiktų verčių (t. 1, b. l. 169-172), todėl darė pagrįstą išvadą, ieškovo nurodyta daiktų kaina yra reali ir galimai net mažesnė, nei galėtų būti. Kitokių daiktų verčių atsakovas leistinais įrodymais byloje neįrodinėjo.

23. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ir jo sutuoktinei N. B., kuri kartu su savo sūnumi ne kartą buvo atvykę pasiimti savo daiktų, paskutinį kartą jie kartu lankėsi gyv. name 2018-12-22 ir dalį daiktų pasiėmė, jam nebūnant ir nematant, ko pasėkoje atsakovas kreipėsi į policiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių įrodymų apie ginčo daiktų pasiėmimą atsakovas teismui nepateikė ir pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šio argumento.

24. Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo priteisti nuostolių atlyginimo už daiktus, kuriuos pagal į bylą pateiktus įrodymus buvo įsigijęs kitas asmuo – IĮ „Baltijos ratai“. Šie daiktai yra: 1. Biuro reikmenys, - 53,00 Eur vertės; 2. Spausdintuvas, 2 monitoriai ir spausdintuvo papildymas - 576,00 Eur vertės, bendra šių daiktų vertė - 629,00 Eur. Pažymi, kad ieškovas likviduojamos įmonės likvidavimo akto, iš kurio matytųsi, kad IĮ „Baltijos ratai“ būtų perdavusi pagal įsigijimo dokumentus pirktus daiktus, nepateikė.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šį apelianto argumentą ir teisingai nurodė, jog IĮ „Baltijos ratai“ buvo ieškovo įsteigta įmonė ir buvo ieškovo likviduota (t. 2, b. l. 136-139). Ieškovas pateikė įrodymus, kad biuro įranga, įgyta šios įmonės vardu, į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta (t. 2, b. l. 92). Į įmonės apskaitą buvo įtraukti tik biuro reikmenys 53,73 Eur, o po įmonės likvidavimo, likvidatoriaus sprendimu turtas pereina įmonės savininkui. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), ir individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus. Todėl apelianto argumentai dėl IĮ „Baltijos ratai“ teisinio statuso nėra pagrindu atmesti ieškinį minėtu aspektu ir teisėjų kolegija dėl įmonės ir jos savininko tarpusavio teisinių santykių plačiau nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Apeliantas nurodo, jeigu ieškovas ieškinyje nurodytus daiktus ir turėjo, tai jie pirmiausia buvo laikomi adresu: (duomenys neskelbtini), ten kur ĮĮ „Baltijos ratai“ buvo įsirengusi savo biurą ir vykdė ūkinė veiklą, o duomenų, kokius daiktus ieškovas iš savo buvusio biuro pervežė į atsakovui ir ieškovo mamai priklausantį namą, nėra, taip pat nėra ir įrodymų, kad ieškovas daiktus būtų parsivežęs į Lietuvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių argumentų atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neteikė. Atsižvelgus į tai, kad CPK 312 straipsnis imperatyviai numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl atsakovo naujų nurodomų aplinkybių nepasisako.

27. Apeliantas teigia, kad duomenų, jog ieškovas laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. pabaigos gyvenamajame name būtų naudojęs interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini) internetą, nėra. Atsakovas niekada nepripažino, kad jis būtų matęs ar turėjęs interneto maršrutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai už šį daiktą iš ieškovo priteisė - 81,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į bylą pateikė šio daikto įsigijimo dokumentus, byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) interneto maršrutizatorius buvo atsakovo gyvenamajame name, todėl šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Atsakovas skyrybų byloje 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad name yra maršrutizatorius (t. 1, b. l. 74-75), kad šis daiktas buvo reikalingas ieškovui vykdyti veiklą. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikrų daiktų atsakovas nenaudojo pagal paskirtį, nėra reikšminga, kadangi svarbus tik pats faktas, kad daiktas buvo pas atsakovą ir jo atsakovas neatidavė savininkui, tai yra ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo ieškiniu reikalaujami biuro reikmenys, 53,73 Eur, būtų buvę sunaudoti. Ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad biuro reikmenys buvo įtraukti į įmonės apskaitą, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas nenurodė, jog biuro reikmenys būtų sunaudoti įmonės veikloje (2021-05-10 teismo posėdžio garso įrašas 39.57 min. - 41.00 min.). Įvertinus faktą, kad visi kiti patikslintame ieškinyje nurodyti daiktai buvo atsakovo gyvenamajame name, tikėtina, kad ir biuro reikmenys buvo ten laikomi su visais kitais individualiai veiklai vykdyti reikalingais daiktais.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog ratlankiai būtų buvę jo gyvenamajame name. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ratlankiai buvo atsakovo gyvenamajame name. Teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 37-42), iš kurio matyti, kad ieškovas kreipėsi į policiją dėl įvairių ratlankių dingimo, įskaitant 120 Eur vertės 7 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini), kurie pagal kainą atitinka ieškovo ieškinyje nurodytus 7 vnt. reklaminių ratlankių, kurių vertė 116,62 Eur. Sutiktina su teismo vertinimu, kad tai tie patys ratlankiai, tą galima spręsti iš jų itin mažos kainos, nes tikri ratlankiai būna gerokai brangesni. Taip pat įvertino, jog 2016 m. kovo 6 d. kratos protokole nurodyta, jog tokie keturi ratlankiai buvo rasti ginčo name, apie keturis ratlankius ir padangas, baldus, biuro įrangą, paveikslą iš atsakovo žodžių nurodyta ir 2019 m. balandžio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 40). 2019 m. birželio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 111-118) nurodyta, kad liudytojas A. W. R. parodė, jog ieškovo motina jam rodė, kad ginčo name yra įrengtas ieškovo, kuris turėjo padangų verslą, biuras, kambaryje buvo biuro baldai, kompiuteris. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo ratlankiai buvo atsakovo name.

29. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais į bylą dokumentais, kurie yra gauti iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019, kurioje bylos dalyviais buvo ieškovas L. B. ir atsakovė N. B., atstovaujama adv. D. V., o V. B. liudytoju. Mano, kad teismas šiais dokumentais, kaip įrodymais negalėjo vadovautis, nes jie gauti ir pateikti į bylą nesilaikant CPK reikalavimų. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad teismas turi teisę naudotis jam prieinamais duomenimis per teismų informacinę Liteko sistemą. Atsakovo santuokos nutraukino byla, kuria rėmėsi teismas, yra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi atsakovas joje pasisakė dėl ginčo turto, kuris nebuvo įtrauktas į sutuoktinių dalintiną turtą. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo dėl susipažinimo su civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019 medžiaga, nesudaro pagrindo teismui nesiremti minėta byla. Pažymėtina, kad atsakovas buvo minimos bylos šalis, bylos duomenys buvo prijungti ir nagrinėjamoje byloje.

30. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kitas aktualias aplinkybes, kad atsakovas ir ieškovo motina buvo suteikę teisę ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieškovo įmonės buveinę IĮ „Baltijos ratai“, įsirengti įmonės IĮ „Baltijos ratai“ biurą, reikalaujami daiktai yra susiję su įmonės veikla. Remiantis įrodymų pakankamumo taisykle pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė savo nuosavybės teisę į ginčo daiktus, taip pat įrodė, kad daiktai buvo pas atsakovą.

31. Apeliantas teigia, kad nustačius, jog pas atsakovą namuose natūroje yra šie daiktai - dalis biuro komplekto, kurio vertė - 199,00 Eur,. interneto stiprintuvas (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 119,00 Eur, biuro kėdė - 99,00 Eur vertės (Bendra natūroje esančių daiktų vertė - 417,00 Eur) jie turėjo būti priteisti ieškovui natūra. Taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo buvusių daiktų vertę ieškovui, neįvertino jų nusidėvėjimo.

32. CK 6.237 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą. Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą.

33. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčo daiktai yra žuvę bei sužaloti, dėl ko turi būti atlyginama pinigais jų tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu (CK 6.237 str. 3 d.). Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per teismo posėdį nurodė, kad šiuo metu jo žinioje yra išlikę tik biuro baldų komplektas, dvi biuro kėdės ir bevielio interneto stiprintuvas; kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad baldai, kėdės yra nusidėvėję, o interneto stiprintuvui, kurį parodė atsakovas, trūksta komponentų; kitų daiktų atsakovo žinioje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3034,43 Eur pagal nustatytą daiktų įsigijimo vertę. Pažymėtina, kad įmonės veikloje ieškovui buvo reikalingi visi daiktai kartu, todėl kelių daiktų grąžinimas jam netenka prasmės, tuo labiau, kad daiktai yra nusidėvėję, todėl net priteisus juos natūra turėtų būti kompensuojamas jų nusidėvėjimas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad apartas įstatyminis reglamentavimas numato, jog daiktų vertė skaičiuojama pagal jų įsigijimo metu buvusią vertę, todėl atsakovo teiginiai, kad teismas turėjo vertę nustatyti įvertinęs daiktų nusidėvėjimą, yra nepagrįsta.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo teisė į gynybą nebuvo pažeista, viso proceso metu jis turėjo atstovą, iš procesinių atsakovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jis aktyviai atstovavo savo interesus byloje. Pažymėtina, kad ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose atsakovas nekėlė procesinių dokumentų vertinimo klausimo, apeliaciniame skunde nenurodė, kad koks nors bylos aspektas nebuvo jam žinomas ir nulėmė netinkamą bylos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciją pateikė tik lietuvių kalba, be vertimo į vokiečių kalbą ir neprašo proceso vesti kita kalba, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu, jam buvo užtikrinta vertėjo pagalba.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Atsakovas nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė dalies savo reikalavimų, kurių vertė – 780,00 Eur, ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino dalį ieškovo pareikšto reikalavimo, bet dėl to, kaip nurodo pats ieškovas, kad jis neturi dokumentų, kad įrodančių nuosavybės teisę į tam tikrus daiktus ir daiktų vertei pagrįsti, o tai laikytina, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai į šias aplinkybes neatsižvelgė paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas patikslintą ieškinį pateikė tik 2021 m. birželi 4 d., tai yra po bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Tokiu atveju laikytina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, o byla dėl 780,00 Eur ieškinio reikalavimų dalies nutraukiama. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimui daliai, laikant, kad buvo patenkinta 80 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų (ieškovas pradiniu ieškiniu teismo prašė priteisti 3814,43 Eur, o patikslintu ieškiniu – 3034,43 Eur, t. y., 780,00 Eur mažiau).

37. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2265,23 Eur (be pirmosios instancijos teismo grąžintos 18,00 Eur žyminio mokesčio dalies). Vadinasi ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 1812,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 6325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jo naudai iš ieškovo priteisiama 1265 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sudėjus šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 547,18 Eur (1812,18 – 1265) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi teismas už vertimus patyrė 302,50 Eur, tai iš ieškovo priteistina suma sudaro - 60,50 Eur, o iš atsakovo - 242,00 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, bylą dėl 780,00 Eur ieškinio reikalavimų dalies nutraukti ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai šalims paskirstyti tyrėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 68 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kitų duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jo naudai iš ieškovo priteisiama 13,6 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl jo naudai iš atsakovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Sudėjus šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai priteisiama 386,4 Eur (400 – 13,6) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3034,43 Eur (tris tūkstančius trisdešimt keturis eurus 43 centus), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 547,18 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 18 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) permokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) Šiaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Šiaulių apylinkės teismo nurodytą sąskaitą.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 centų) Šiaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Šiaulių apylinkės teismo nurodytą sąskaitą.

Bylą dėl 780,00 Eur ieškinio reikalavimų dalies nutraukti.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 386,40 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė