Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. įgaliotajai atstovei advokatei Jolantai Činčikienei, jo atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 ir 129 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. S. sveikata – 2023 m. balandžio 15 d. apie 15.25 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 110 km/h greičiu (viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio (kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties) susidūrė su priekyje jo tos pačios važiavimo krypties eismo juostos kairiuoju kraštu iš stovimos padėties pradėjusiu judėti motociklu „Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo J. S. ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo nukentėjusiojo J. S. sveikata (nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, blužnies sumušimas ir įtrūkimas, kasos sumušimas, kairio inksto sumušimas, kairio antinksčio sumušimas, kepenų sumušimas, 2–5 juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžiai, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, kairio juosmeninio raumens sumušimas ir kraujosruva, kairiojo stipinkaulio ir alkūnkaulio apatinių dalių lūžiai, kairės pusės pirmo delnakaulio lūžis, kairio laivelio lūžis, kairiojo didžiojo daugiakampio lūžis, kairio blauzdikaulio kūno atviras lūžis, kairės pusės abiejų kulkšnelių lūžiai, kairės pusės pirmo padikaulio lūžis, kairės blauzdos daugybinės muštinės plėštinės žaizdos, juosmens kairės pusės ir dešinio kelio odos nubrozdinimai, komplikuotas trauminis šokas, mažakraujystė po nukraujavimo).

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 15 d. apie 15.25 val. Tuo metu jis važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu eismo sąlygos buvo geros – kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras, eismo intensyvumas buvo vidutinis. Kartu su juo (su kaltinamuoju) automobilyje važiavo jo šeimos nariai – sutuoktinė (ji sėdėjo galinės automobilio sėdynės kairėje pusėje (už kaltinamojo)) ir trys vaikai ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus G. sėdėjo priekinėje dešinėje automobilio sėdynėje (priekinėje keleivio sėdynėje); kitas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus D. sėdėjo galinėje dešinėje automobilio sėdynėje; mažiausią sūnų P. sutuoktinė laikė ant kelių, nes automobilyje yra tik keturios sėdimos vietos). Vaikai automobilyje buvo prisegti saugos diržais. Nepamena, ar abu vyresnieji sūnūs sėdėjo automobilinėse vaikų saugos kėdutėse, bet gali būti, jog tuo metu automobilyje nebuvo automobilinių vaikų saugos kėdučių, nes jos galėjo būti kitame automobilyje. Būdamas prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą (laukdamas, kol jam užsidegs žalias šviesoforo signalas) matė sankryžą pravažiavusį motociklą, kuris važiavo jo (kaltinamojo) važiavimo kryptimi (link (duomenys neskelbtini) kaimo). Motociklas buvo maždaug už 500 metrų (priekyje). Motociklas važiavo dešiniuoju žvyruotu kelkraščiu, šalia asfaltuotos važiuojamosios dalies. Pravažiavęs paminėtą sankryžą, nedaug likus iki miesto riboženklio, jis (kaltinamasis) padidino automobilio greitį – važiavo apie 80 km/h greičiu. Tuo metu kelyje buvo keli automobiliai. Vieną automobilį, važiavusį jo (kaltinamojo) važiavimo kryptimi – tamsios spalvos automobilį „Audi“ – jis (kaltinamasis) aplenkė. Priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo daug. Jam (kaltinamajam) privažiavus motociklą pastarasis lėtėjo (motociklas lėtėjo). Likus ne daugiau kaip 10 metrų iki jo (iki motociklo), motociklininkas staiga, neparodęs jokių įspėjamųjų manevravimo signalų, nuo kelkraščio pasuko į kairę, link jo (link kaltinamojo) vairuoto automobilio ir statmenai užkirto jam (kaltinamajam) kelią. Siekdamas išvengti susidūrimo jis (kaltinamasis) nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą iki galo, padidino savo automobilio greitį (kadangi automobilis yra galingas, per ne didesnį kaip 10 metrų atstumą automobilio greitis galėjo padidėti iki 110 km/h) ir pasuko automobilio vairą į kairę tam, kad apvažiuotų motociklą ir nesusidurtų su juo. Jam (kaltinamajam) išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą įvyko susidūrimas (su motociklu), kurio metu jis (kaltinamasis) automobilio priekiniu dešinės pusės kampu kliudė motociklą. Po susidūrimo iššovė automobilio saugos pagalvės. Po susidūrimo jis (kaltinamasis) sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie motociklininko. Motociklininkas gulėjo pirmoje eismo juostoje, ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies, šalia kelkraščio, už jo (už kaltinamojo) vairuoto automobilio, maždaug už 20 metrų. Motociklininkas buvo su šalmu ir jis (kaltinamasis) pasilenkęs matė, kad motociklininkas judino lūpas, t. y. buvo gyvas. Motociklininkas buvo smulkaus kūno sudėjimo. Motociklas gulėjo griovyje. Vienas iš eismo įvykio vietoje buvusių asmenų iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jis (kaltinamasis) iškvietė policijos pareigūnus. Į eismo įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė motociklininką, o jis (kaltinamasis) dar apie 2–3 valandas buvo eismo įvykio vietoje, kol policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Po aptariamo eismo įvykio su nukentėjusiuoju nesusiekė. Ikiteisminio tyrimo metu paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino, nes gynėjas pasiūlė jam pripažinti savo kaltę ir susitaikyti su nukentėjusiuoju. Tačiau prieš teisiamąjį posėdį jis (kaltinamasis) nusprendė nepaminti savo orumo ir nepripažinti savo kaltės, nes ne jis (ne kaltinamasis) sukėlė aptariamą eismo įvykį – eismo įvykis kilo dėl to, kad motociklininkas grubiai pažeidė KET (važiavo neturėdamas teisės vairuoti motociklo, motociklininkas neturėjo būti eismo įvykio vietoje ir jis (motociklininkas) elgėsi neatsakingai, nes manevravo staiga, neparodęs jokių įspėjamųjų manevro signalų). Mano, kad jo (kaltinamojo) viršytas važiavimo greitis neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes jeigu jis (kaltinamasis) būtų važiavęs leistinu greičiu, dėl staigaus ir netikėto motociklininko manevro vis tiek nebūtų išvengęs susidūrimo ir būtų pervažiavęs motociklininką, kuris būtų žuvęs vietoje. Mano, kad automobilio greitis turėjo įtakos tik smūgio stiprumui, bet ne eismo įvykio kilimui. Dėl pareikštų civilinių ieškinių mano, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo padaryta abipusė žala. Dėl nukentėjusiojo J. S. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. S. patirtų 1300 eurų dydžio proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą mano, kad J. S. yra avarijos kaltininkas, todėl su šiomis proceso išlaidomis nesutinka. Eismo įvykio metu jo (kaltinamojo) šeimos nariams buvo sukeltas išgąstis, vienas iš jo (kaltinamojo) vaikų dėl patirto išgąsčio iki šiol nekalba. Vaikų vežimą ne automobilinėse vaikų saugos kėdutėse vertina kaip nepakankamai saugų savo elgesį.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnamečio nukentėjusiojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nepilnametis nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 13.45 val. jis susitiko su draugais (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių garažų. Jis atvažiavo su motociklu, su kuriuo vėliau pateko į eismo įvykį. Su draugais buvo susitarę važiuoti į garažus pas kitą draugą, į (duomenys neskelbtini) gatvę, dažyti draugo motociklą. Kelio danga buvo sausa. Nepamena, kaip važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (Duomenys neskelbtini) gatvėje yra du įvažiavimai į garažus. Iš draugų pasakojimų suprato, kad draugai įsuko į pirmą įvažiavimą, o jis suko į antrą įvažiavimą. Tik iš draugų pasakojimo žino koks automobilis jį partrenkė, pats nieko nepamena. Atsipeikėjo tik ligoninėje apie 22 val. Teisės vairuoti motociklą neturi ir žinojo, kad negali vairuoti motociklo, tačiau vairavo, nes draugai jį skatino. Panašius motociklus vairuoja apie 3–4 metus (nuo 2019–2020 metų). Eismo įvykio metu jam lūžo kairė ranka, kairė koja, dubens gaktikaulio kairė dalis, keturi stuburo juosmens dalies slanksteliai. Dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu turi problemų su atmintimi, jam skauda galvą kiekvieną dieną, kartais pykina. Jam visą laiką padeda mama ir močiutė, jis pats negali pavalgyti, nueiti į tualetą, jam reikalinga artimųjų pagalba, dėl to jis jaučiasi blogai. Numetė svorio, daro mankštas, kad sustiprėtų. Iš pradžių jam gulint neišėjo apsiversti, jam padėdavo artimieji, dabar jau išmoko (1 t., 185–186 b. l.).

2.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2023 metų pradžioje nupirko savo sūnui J. S. motociklą, nes sūnus domisi technika, jis ketino įsigyti vairuotojo pažymėjimą bei sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų juo važinėtis. Motociklas buvo sugedęs, jis buvo remontuojamas, o užregistruotas buvo vėliau. Motociklą užregistravo savo (nukentėjusiosios) vardu. Motociklą sūnui pirko galvodama, kad jis nevažinės motociklu, kol jam nesueis (duomenys neskelbtini) metų. 2023 balandžio 15 d. apie 15.40 val. vykstant iš darbo į namus jai paskambino greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ir pranešė, kad jos sūnus J. S. (tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų) pateko į eismo įvykį su motociklu, kad jis yra sąmoningas ir jai reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tuo metu ji buvo miesto centre, todėl greitai nuvyko į ligoninės Priėmimo skyrių. Jai nuvykus sūnus į ligoninę dar nebuvo atvežtas – sūnų atvežė maždaug po 5 minučių. Sūnus buvo sutvarstytas, jo kairė pusė buvo įmobilizuota, buvo įtvirtintas sūnaus kaklas. Ji paklausė sūnaus kas nutiko, o sūnus atsakė, kad apie įvykį nieko nepamena. Tąkart pokalbis su sūnumi truko labai trumpai ir jį išvežė sveikatos tyrimui. Maždaug po 2 valandų sūnus buvo perkeltas į Intensyvios terapijos skyrių ir tada jai leido trumpam pakalbėti su sūnumi, tačiau sūnus apie įvykį nieko neprisiminė. Vėliau sužinojęs apie įvykį iš savo draugų sūnus jai pasakojo, kad tądien jis atsikėlė, susitiko su draugais ir važiavo pro (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius garažus. Sūnaus draugai (jų buvo 6–8) važiavo pirmi, o jis važiavo jiems iš paskos. Į garažus sūnus važiavo, nes norėjo padėti draugui dažyti motociklą. Įvykio metu sūnaus apranga nebuvo pritaikyta važinėjimui motociklu. Po aptariamo įvykio sūnus buvo gydomas Intensyvios terapijos skyriuje 3–4 dienas, pagėrėjus situacijai jis buvo perkeltas į Bendrą skyrių ir po 10 dienų, pagerėjus sveikatos būklei, jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) dėl kairės plaštakos nykščio operacijos (aptariamo įvykio metu nykštys buvo sutrupintas). (Duomenys neskelbtini) iki operacijos sūnus gulėjo apie 10 dienų, o po operacijos (duomenys neskelbtini) gulėjo dar apie savaitę. Iš (duomenys neskelbtini) sūnus buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninę dar 5 dienoms, o po to jis buvo išleistas gydytis namuose. Namuose sūnus gulėjo dar apie 1,5 mėnesio (jam buvo gulimas rėžimas). Namuose sūnui paslaugas teikė kineziterapeutas. Nuo 2023 metų liepos mėnesio pradžios (gali būti, kad nuo liepos 4 d.) sūnus 30 dienų gydėsi sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Bendrai sūnus J. S. gydymo įstaigų stacionaruose buvo gydomas apie 2 mėnesius ir apie 1,5 mėnesio namuose. Daugiau operacijų (išskyrus kairės plaštakos nykščio piršto operaciją) sūnus nepatyrė. Šiuo metu sūnaus gydymas yra baigtas. Sūnaus patirtą neturtinę žalą vertina 30000 eurų, nes šiuo metu sūnui dažnai pasikartoja galvos skausmai su pykinimu ir svaigimu, jam skauda kaulų lūžių vietose, sunku susikoncentruoti mokantis, pasitaiko atminties spragų, jam sudėtinga ilgiau sėdėti, o ilgiau pavaikščiojus pavargsta sužalota koja (kairė koja). Sūnaus socialinis gyvenimas yra apribotas, jis nebenori važinėtis motociklu. Prasidėjus mokslo metams sūnus dėl patirtų traumų neišėjo į mokyklą, nes jam buvo sunku vaikščioti ir sėdėti, todėl jam buvo nustatytas mokymasis iš namų. Šiuo metu sūnus į mokyklą nueina tik atsiskaityti, kai negali to padaryti nuotoliniu būdu. Nors šiuo metu sūnus jau vaikšto savarankiškai, jis pašlubuoja kaire koja. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokios bus sūnaus sužalojimų pasekmės ateityje (pavyzdžiui, dėl sužaloto gaktikaulio gali būti problemų dėl sūnaus vaisingumo). Draudimo bendrovė atlygino sūnui tik dalį neturinės žalos – 9500 eurų, todėl sūnui liko neatlyginta 20500 eurų dydžio neturtinė žala. Kadangi aptariamo įvykio metu sūnus buvo nepilnametis, mano, kad už jį iš dalies atsakingi ir tėvai (už tai, kad sūnus nesinaudotų motociklu, atsakinga buvo ji (nukentėjusioji); ji nesiėmė pakankamų priemonių, kad užtikrinti sūnaus saugumą (nes garažo ir motociklo raktai nebuvo slepiami, jie buvo padėti namuose)). Nepaisant to, mano, kad tiek dėl aptariamo įvykio, tiek dėl sūnui padarytos neturtinės žalos kaltas yra tik kaltinamasis. Taip pat dėl aptariamo įvykio ji (nukentėjusioji) patyrė turtinę žalą – už motociklą, kuris šiuo metu yra neberemontuojamas, buvo sumokėta 1300 eurų; įvykio metu buvo sugadintas sūnaus mobiliojo ryšio telefonas (už kurį buvo sumokėti 94 eurai), motociklininko šalmas (kuris kainavo 150 eurų (jis yra perskilęs ir nebetinka naudojimui (nebeatlieka savo apsauginės funkcijos))), žaidimų konsolės „Play Station“ du pulteliai (bendra jų vertė 80 eurų, išskaičius nusidėvėjimą), drabužiai (bendra jų vertė 180 eurų). Be to, ji sumokėjo už sūnaus pervežimo (į gydymo įstaigas) paslaugas (sūnų reikėjo vežioti specialiai gulimoje padėtyje), už sūnui būtinas gydymo bei higienos priemones ir medikamentus, taip pat ji neteko pajamų dėl nedarbingumo (kuomet gulėjo kartu su sūnumi gydymo įstaigų stacionaruose). Aptariamu laikotarpiu jos darbo užmokestis, išskaičius mokesčius („į rankas“) sudarė apie 630 eurų.

2.4. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet aptariamas įvykis galėjo būti 2023 m. balandžio mėnesį. Buvo dienos metas. Tuo metu jis su savo mama važiavo iš sodo, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miesto. Priartėjus prie (duomenys neskelbtini) miesto, ties garažų masyvu ir nuosavu namu (neprivažiavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos) prasilenkė su dvirate transporto priemone (tiksliai nežino, ar tai buvo motociklas, ar mopedas). Ši transporto priemonė tvarkingai stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje, arčiau įsivaizduojamos kelio vidurio linijos ir rodė kairįjį posūkio signalą. Suprato, kad dviratės transporto priemonės vairuotojas ketina įvažiuoti į garažų masyvą. Dviratė transporto priemonė eismui nekliudė, matė, kaip šią transporto priemonę ta pačia (dviratės transporto priemonės) judėjimo kryptimi važiavę automobiliai apvažinėjo iš dešinės pusės. Kiek pamena, dviratės transporto priemonės vairuotojas dėvėjo šalmą. Prasilenkęs su minėta dvirate transporto priemone pamatė priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojantį džipą. Tai buvo išskirtinis „Mercedes Benz“ džipas, tokio paprastai nenusipirksi. Jo spalvos nepamena. Šio automobilio greitis buvo didelis, jis (liudytojas) nespėjo pastebėti šio automobilio nei numerio, nei spalvos. Šio automobilio vairuotojas važiavo agresyviai, chuliganiškai, lyg norėdamas aplenkti kitus automobilius išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavo zigzagais, kad galėtų pamatyti daugiau kelio į priekį, ar gali lenkti. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad gali įvykti avarija ir pasakė savo mamai, kad kažkas bus, todėl prasilenkęs su šiuo automobiliu jis (liudytojas) pradėjo žiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kaip paminėtas automobilis susidūrė su dvirate transporto priemone, kaip jaunuolis (dviratės transporto priemonės vairuotojas) pakilo į orą ir nukrito. Tada jis (liudytojas) sustojo, apsisuko ir nuvažiavo į eismo įvykio vietą. Atvykęs į eismo įvykio vietą matė, kad dviratės transporto priemonės vairuotojas gulėjo ant kelio, tačiau prie jo (prie vairuotojo) nebuvo priėjęs. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jis nurodė savo duomenis ir išvyko iš eismo įvykio vietos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.5. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2023 m. balandžio mėnesio viduryje. Dienos metu kartu su mama automobiliu važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė motociklą, kuris stovėjo kitoje kelio pusėje, arti kelio vidurio juostos ir buvo įsijungęs kairės pusės posūkio žibintą, laukė kol pravažiuos priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantys automobiliai ir norėjo atlikti manevrą į kairę pusę. Ten, kur buvo sustojęs motociklas, jam (motociklininkui) iš kairės pusės buvo kelias, įvažiavimas į garažų kooperatyvą, mano, kad motociklininkas ten norėjo įvažiuoti. Motociklininkas dėvėjo šalmą. Prasilenkęs su stovinčiu motociklininku pastebėjo priešinga kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“. Jo greitis buvo didesnis nei kitų važiuojančių automobilių. Matė, kad to automobilio vairuotojas norėjo aplenkti kitus priešais save važiuojančius automobilius, automobilis važiavo zigzagais, vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Pamatęs tokį paminėto automobilio važiavimą pasakė mamai, kad dabar jau kažkas bus. Prasilenkęs žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kaip motociklininkas pakilo į orą bei nukrito ant kelio dangos. Matė, kad automobilis „Mercedes Benz“ po eismo įvykio iš karto sustojo. Tada jis (liudytojas) sustojo, apsisuko ir atvažiavo į eismo įvykio vietą. Kai privažiavo prie eismo įvykio vietos, iš automobilio „Mercedes Benz“ jau buvo išlipęs vyras ir moteris, kuri laikė ant rankų verkiantį vaiką. Motociklininkas gulėjo ant kelio dangos (ant asfalto) ir nejudėjo (2 t., 85–86 b. l.).

2.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 15 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miesto, jau miesto ribose, bet neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, netoli įvažiavimo į garažų masyvą, pamatė priešpriešais (nuo (duomenys neskelbtini) miesto) atvažiuojantį visureigį „Mercedes Benz“. Šis automobilis buvo juodos spalvos. Paminėtas automobilis atkreipė jo dėmesį (jam įstrigo), nes važiavo greitai ir išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Paminėtas visureigis važiavo labai pavojingai ir vos nekliudė jo (liudytojo) automobilio, nes pravažiavo labai arti kelio vidurio. Automobilis važiavo nenormaliai, ne taip kaip priklauso, lyg kažką norėtų aplenkti. Visureigis vis priartėdavo prie jo (prie liudytojo) važiavimo juostos. Gali būti, kad prieš tai jis (liudytojas) prasilenkė su motociklininku, bet jo (motociklininko) neįsidėmėjo, nes tai buvo eilinė situacija. Kurioje vietoje motociklininkas buvo, kur stovėjo ir ką darė jis (liudytojas) neįsidėmėjo. Apie motociklininko elgesį kelyje jis (liudytojas) negali nieko pasakyti. Prasilenkęs su visureigiu išgirdo trenksmą, o pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė į orą pakilusį (skrendantį) motociklininką. Tada jis (liudytojas) sustojo kelkraštyje ir nubėgo į įvykio vietą. Matė, kad motociklininkas buvo gyvas, nes judėjo. Motociklininkas buvo su šalmu. Pagal kūno sudėjimą manė, kad motociklininkui yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Matė sustojusį visureigį ir iš jo išlipusius asmenis (vyrą, moterį ir 2 ar 3 vaikus). Sulaukęs policijos pareigūnų jis (liudytojas) pasakė savo duomenis ir išvyko iš eismo įvykio vietos.

2.7. Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 15 d. popietę. Tuo metu su šeima vyko į (duomenys neskelbtini). Negali nurodyti kur tiksliai yra (duomenys neskelbtini), nes yra ne vietinė ir negali patikslinti vietovės. Važiavo ji (liudytoja), jos sutuoktinis E. G. ir trys vaikai. Vyko automobiliu „Mercedes Benz Brabus“, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), o raidžių nepamena. Automobilyje yra 4 sėdimos vietos, o automobiliu važiavo penkiese. Automobilį vairavo sutuoktinis E. G., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vienas sūnus, ji (liudytoja) sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje už priekinės keleivio sėdynės, o šalia jos galinėje sėdynėje sėdėjo kitas sūnus. Nepamena, ar vaikai sėdėjo automobilinėse vaikų saugos kėdutėse. Ant kelių ji laikė mažiausią vaiką (kuris buvo kėdutėje; kėdutė prisegta nebuvo). Negali nurodyti, kokiu greičiu jie važiavo, nes nepastebėjo, bet ji nepajuto, kad važiavo neleistinu greičiu. Sutuoktinis vairavo tiesia trajektorija. Nepamena, ar buvo aplenktos kokios nors kitos transporto priemonės. Važiuodama kartais atsisukdavo pasižiūrėti kaip vaikai, kartais pasižiūrėdavo į kelią. Buvo pasilenkusi į kairę pusę, kairę ranką pasidėjusi ant porankio, kad galėtų matyti kelią priekyje. Matė priekyje važiuojantį motociklininką, kuris buvo šalikelėje, jų važiavimo kryptimi. Kažko išskirtinio apie motociklininką pasakyti negali, motociklininko greitis buvo nedidelis. Likus apie 10 metrų iki motociklininko pastarasis pasuko į jų pusę (į kairę pusę) ir išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį po jų automobilio ratais. Tuo metu ji (liudytoja) atsirėmė į sėdynę ir prasidėjo manevravimas. Tada pajuto smūgį ir automobilis sustojo. Automobiliui sustojus sutuoktinis E. G. išlipo, išleido iš automobilio ją su vaikais ir jie visi nuėjo į įvykio vietą. Įvykio vietoje matė gulintį žmogų, kuris gulėjo ant asfalto dešiniau ir nejudėjo. Jis buvo su šalmu. Motociklas buvo kelio dešinėje, griovyje. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuėmė nukentėjusiajam šalmą, ar atidengė šalmo stiklą, tiksliai nepamena, ir ji (liudytoja) pamatė, kad jaunuolis fokusuoja žvilgsnį, suprato, kad jis gyvas. Policijos pareigūnai užtvėrė kelią ir įformino eismo įvykį. Matė, kad buvo apgadinta jų automobilio priekinė dešinė dalis. Apie savo sutuoktinio E. G. vairavimo stilių nepasisakys.

2.8. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūrų protokolų, plano ir fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje leistinas greitis yra 50 km/h. Įvykio vietoje yra apgadintas motociklas „Senda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jis guli ant dešiniojo šono, nuo kelio rytinėje pusėje esančiame žaliame plote, priekiu į pietus) ir apgadintas lengvasis automobilis „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jis stovi priekiu į šiaurę, dešinėje kelio juostoje). Įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuotos automobilio ir motociklo padėtys, pėdsakai, kelio būklė, kelio ženklinimas ir kiti duomenys, susiję su eismo įvykio vieta. Be to, eismo įvykio vietos apžiūra buvo atlikta naudojant bepilotę skraidyklę „DJI Mavic 2Pro“, kurią panaudojant buvo sudaryta orto foto mozaika, pagal kurią specialistas suformavo įvykio vietos apžiūros mastelinę ortomozaiką ir 3D modelį (jie buvo įrašyti į optinę duomenų laikmeną) (1 t., 31–34, 36–46, 119–120 b. l.).

2.9. Iš motociklo techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad motociklo ,,Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gale nėra galinio žibinto, galinių posūkių žibintų, valstybinio numerio skydelis persikreipęs, susilankstęs, vietomis nubraukti dažai. Motociklo kairėje pusėje gale nėra šoninės plastikinės apdailos detalės, tvirtinamos po balneliu. Kairės pusės baltos spalvos plastikinė apdailos detalė su mechaniniais pažeidimais. Taip pat mechaninio poveikio pažeidimai matomi ant motociklo balnelio kairės pusės. Motociklo rėmas ties viduriu įlenktas. Priekinis ratas ne vienoje linijoje su galiniu. Deformuota galinė pakaba, matomi mechaninio poveikio pažeidimai ties galinio rato ašimi. Galinis motociklo ratas yra užsikirtęs, nesisuka dėl deformacijos. Kairėje pusėje nulaužta atraminė kojelė. Mechaninio poveikio pažeidimai yra matomi ant baltos spalvos plastikinės apdailos detalės, šalia degalų bako. Galinis kairės pusės pakojis užlenktas ir pažeistas. Deformuotas (sulinkęs) priekinis kairės pusės amortizatoriaus vamzdis. Nėra priekinio žibinto. Dešinės pusės posūkio žibintas pritvirtintas su plastikiniais užtraukiamais dirželiais. Kairės pusės priekinis posūkio žibintas apžiūros metu buvo rastas padėtas ant motociklo. Nėra priekinių stabdžių rankenėlės (nulūžusi). Vairo kairėje pusėje yra išlikusi rankos apsaugos plastikinė detalė, bet nėra guminės vairo rankenos dalies. Vairo dešinėje pusėje nėra rankos apsaugos plastikinės detalės. Dešinėje motociklo pusėje matosi deformuota baltos spalvos plastikinė apdailos detalė šalia degalų bako. Dešinėje pusėje po balneliu nėra dviejų plastikinių apdailos detalių, išlikęs tik vienas tvirtinimo varžtas su baltos spalvos plastikinės detalės dalimi. Dešinėje pusėje priekinis pakojis ir galinis pakojis užlenkti į viršų ir pažeisti mechaniškai (1 t., 49–52, 65–66, 68–86 b. l.).

2.10. Iš automobilio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad stipriai apgadinta automobilio ,,Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis, ypač keleivio (dešinė) pusė. Priekinėje automobilio dalyje sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, jo apdaila bei posparnis, dešinės pusės priekinis žibintas, įvairūs elektros instaliacijos ir kiti smulkūs pažeidimai. Suskilęs priekinis stiklas dešinės pusės apatinėje dalyje. Šalia matomas plastikinės detalės mechaninio poveikio pažeidimas. Nubrauktas dešinės pusės priekinio rato ratlankis bei pažeista to paties rato padanga. Automobilio viduje suveikusios priekinės vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės. Eismo įvykio vietoje apžiūrint automobilį, jo viduje, priekinėje keleivio sėdynėje vaikiškos kėdutės nėra (1 t., 53–61, 88–89, 91–104 b. l.).

2.11. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:

2.11.1. automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. G. ir motociklo „Derbi Senda Cross City“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. S., susidūrimo mechanizmas buvo toks – automobilio „Mercedes Benz Brabus“ vairuotojas prieš eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatve važiuodamas, tikėtina, apie 110 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini), kada, tikėtina, ties vairuotojo važiavimo krypties eismo juostos kairiuoju kraštu stovėjusio motociklininko liko apie 39,7 metro atstumas, vairuotojas sureagavo efektyviai stabdyti automobilį, pasukdamas jį link gatvės kairiojo krašto. Efektyviai stabdomas automobilis „Mercedes Benz Brabus“ ties gatvės važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su, tikėtina, kairiojo posūkio kreive pajudėjusiu motociklu, priekinės dalies dešiniu kraštu ir priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkdamas į motociklo kairį šoną ties jo vidurine sritimi. Susidūrimo metu motociklas ir vairuotojas buvo nublokšti automobilio judėjimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo į padėtis, kuriose motociklas buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nusuko efektyviai stabdomą automobilį link dešiniojo gatvės krašto ir sustabdė padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

2.11.2. motociklo „Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nutrenkimo metu, tikėtina, galėjo apie 6,5–8,4 km/h greičiu važiuoti kairiojo posūkio kreive link įvažiavimo į garažų masyvus;

2.11.3. automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš pat motociklo nutrenkimą važiavo, tikėtina, apie 110 km/h greičiu;

2.11.4. automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad motociklo „Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas užtvėrė jam kelią sukdamas į kairę iš (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo kelkraščio, negalima pagrįsti pateiktoje tyrimui medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis;

2.11.5. automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai ((duomenys neskelbtini) gatvėje, kur leistinas maksimalus greitis 50 km/h, keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo apie 110 km/h greičiu, artėdamas prie gatvės vidurio, tikėtina, stovėjusio motociklininko, nesulėtino greičio, kad sukantį į kairę motociklininką apvažiuoti pro dešinę pusę, kada jis, važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir neefektyviai stabdydamas, tokią galimybę turėjo) buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (2 t., 108–116 b. l.).

2.12. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiajam J. S. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, blužnies sumušimas ir įtrūkimas, kasos sumušimas, kairio inksto sumušimas, kairio antinksčio sumušimas, kepenų sumušimas, 2–5 juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžiai, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, kairio juosmeninio raumens sumušimas ir kraujosruva, kairiojo stipinkaulio ir alkūnkaulio apatinių dalių lūžiai, kairės pusės pirmo delnakaulio lūžis, kairio laivelio lūžis, kairiojo didžiojo daugiakampio lūžis, atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis, kairės pusės abiejų kulkšnelių lūžiai, kairės pusės pirmo padikaulio lūžis, kairės blauzdos daugybinės muštinės-plėštinės žaizdos, juosmens kairės pusės ir dešinio kelio odos nubrozdinimai, komplikuotas trauminis šokas, mažakraujystė po nukraujavimo; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2023 m. balandžio 15 d., jam vairuojant motociklą ir susidūrus su lengvuoju automobiliu; nukentėjusiajam J. S. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro kairio blauzdikaulio kūno lūžio jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (1 t., 167–168 b. l.).

2.13. Vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokole užfiksuotas važiuojantis motociklas (motociklo apdailos detalės baltos spalvos). Motociklas važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, asfaltuota danga, toliau nuo dešiniojo kelio krašto. Motociklas lėtėja ir beveik sustoja arčiau kelio vidurio. Motociklui iš paskos greitai (lyginant su motociklo važiavimo greičiu) važiuoja juodos spalvos automobilis (visureigis). Matyti kaip į orą pakyla detalės, girdisi garsai, panašūs į automobilio signalą, į stabdymą, čiuožimą (slydimą asfaltu). Juodos spalvos automobilis stabdydamas važiuoja priešinga eismo juosta, o paskui jį matomos atskrendančios detalių nuolaužos. Arčiau kelkraščio matomas asfaltu slystantis gulintis žmogus, paskui jį čiuožia motociklas. Automobilis stabdydamas grįžta į savo (dešinę) eismo juostą, sustoja ir iš automobilio išlipa vairuotojas (1 t., 124–126, 128–132 b. l.).

2.14. Iš laikrodžio apžiūros protokolo matyti, kad laikrodis „Orentex“ su metaline pertrūkusia apyranke (rastas ir paimtas eismo įvykio vietos apžiūros metu); apyrankė prie laikrodžio sutvirtinta viena apyrankės ąsele, kitos ąselės nėra; laikrodžio rodyklės nejuda, sustojusios ties 15.52:34 (1 t., 154–155, 157–159 b. l.).

2.15. Iš duomenų apie vairuotojo pažymėjimą matyti, kad kaltinamajam E. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis turi teisę vairuoti, be kita ko, „B“ kategorijos transporto priemones (1 t., 108 b. l.; 2 t., 158 b. l.).

2.16. Iš policijos pareigūnės G. P. tarnybinio pranešimo ir Vairuotojų registro išrašo matyti, kad nukentėjusysis J. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (1 t., 107, 121 b. l.).

2.17. Iš privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio ,,Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra galiojo nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d. (1 t., 110 b. l.).

2.18. Iš privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad motociklo „Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. (2 t., 75 b. l.).

2.19. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašą seka, kad automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. (1 t., 111 b. l.).

2.20. Iš duomenų apie automobilį matyti, kad automobilio „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 109 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.1. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 127 ir 129 punktuose įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

3.2. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. S. sveikata, jog aptariamo įvykio metu automobilį „Mercedes Benz Brabus“ vairavo kaltinamasis E. G., o motociklą „Derbi Senda Cross City“ – nukentėjusysis J. S..

4.4. Atsižvelgiant į bausmės dydį, savanoriško baudos mokėjimo terminas išdėstomas ilgesniam laikotarpiui.

5.2. Šiuo atveju kaltinamasis E. G. vairavo transporto priemonę būdamas blaiviu, tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, eismo įvykį lėmė šiurkštus ir piktybiškas kaltinamojo E. G. KET ignoravimas. Kaltinamojo E. G. padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, taip pat kaltinamasis sukėlė realų pavojų kartu su juo važiavusiems savo šeimos nariams – sutuoktinei ir mažamečiams vaikams (automobilis pritaikytas važiuoti 4 asmenims, tačiau juo važiavo 5 asmenys; vaikai automobilyje buvo vežami nesilaikant KET reikalavimų (be automobilinių saugos kėdučių, ant kito žmogaus kelių)). Svarbu ir tai, kad kaltinamasis E. G. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, anksčiau jam jau 3 kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Visos anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimai trumpam laikui – nesulaikė jo nuo naujų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, o naujų KET pažeidimų kaltinamasis nepadarė tik po to, kai jam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Nors teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam E. G. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones rūpinantis savo artimaisiais ir darbe, šiuo konkrečiu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog žinodamas visas šias aplinkybes kaltinamasis E. G. turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir suinteresuotas nepadaryti teisės aktų pažeidimo, kuris lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą, o padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką jis turi prisiimti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį ar jo šeimos (jos narių) interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltinamajam, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti poveikio priemonę arba jos neskirti.

6.1.4. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad nusikalstamą veiką, kurios metu buvo sugadintas nukentėjusiosios D. S. turtas, padarė kaltinamasis E. G., kurio civilinė atsakomybė aptariamo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale.

6.1.6. Taip pat aptariamo įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiosios D. S. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi A1“ (šis telefonas aptariamo įvykio metu buvo nukentėjusiojo J. S. kuprinėje ir buvo sudaužytas bei suskaldytas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šį telefoną nukentėjusioji D. S. taip pat įsigijo neseniai prieš aptariamą įvykį (2023 m. kovo 8 d.), už telefoną ji sumokėjo 94,25 Eur (4 t., 28 b. l.). Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios D. S. nurodytus mobiliojo ryšio telefono sugadinimus, šio telefono remontuoti taip pat neapsimoka. Todėl teismas laiko įrodytu, jog dėl mobiliojo ryšio telefono sugadinimo nukentėjusioji D. S. patyrė 94,25 Eur dydžio turtinę žalą.

6.1.8. Be to, nukentėjusioji D. S. patyrė 130,02 Eur išlaidas už įsigytus medikamentus ir sūnaus pervežimo paslaugas.

6.1.9. Taip pat nukentėjusioji D. S. neteko pajamų.

6.1.9.1. Iš byloje esančio civilinio ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji D. S. dėl sūnaus slaugymo į darbą negalėjo eiti laikotarpiais nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. liepos 4 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. spalio 16 d. (4 t., 24–25 b. l.).

6.1.9.2. Pagal byloje esančius dokumentus seka, kad iki aptariamo įvykio nukentėjusiosios D. S. mėnesinis darbo užmokestis buvo 850 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 630 eurų („į rankas“) (4 t., 22–23 b. l.). Būtent taip nukentėjusioji D. S. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu.

6.1.9.3. Už 2023 m. gegužės mėnesį nukentėjusiajai D. S. buvo sumokėtas atlyginimas (už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 14 d.) – 284,89 Eur („į rankas“) ir 341,52 Eur dydžio ligos išmoka (už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.). Tokiu būdu nukentėjusioji D. S. 2023 m. gegužės mėnesį neteko apie 3,59 Eur pajamų.

6.1.9.5. Už 2023 m. liepos mėnesį nukentėjusiajai D. S. buvo sumokėtas atlyginimas (už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 5 d. iki 2023 m. liepos 31 d.) – 598,20 Eur („į rankas“) ir 52,54 Eur dydžio ligos išmoka (už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d.). Tokiu būdu nukentėjusioji D. S. 2023 m. liepos mėnesį gavo daugiau apie 20,74 Eur pajamų.

6.1.9.6. Už 2023 m. rugpjūčio mėnesį nukentėjusiajai D. S. buvo sumokėtas atlyginimas (už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.) – 146,29 Eur („į rankas“) ir 359,34 Eur dydžio ligos išmoka (už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.). Tokiu būdu nukentėjusioji D. S. 2023 m. rugpjūčio mėnesį neteko apie 124,37 Eur pajamų.

6.1.9.7. Už 2023 m. rugsėjo mėnesį nukentėjusioji D. S. atlyginimo negavo, jai buvo išmokėta iš viso 471,64 Eur dydžio ligos išmoka. Tokiu būdu nukentėjusioji D. S. 2023 m. rugsėjo mėnesį neteko apie 158,36 Eur pajamų.

6.1.9.8. Už 2023 m. spalio mėnesį nukentėjusiajai D. S. buvo sumokėtas atlyginimas (už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d.) – 340,79 Eur („į rankas“) ir 247,05 Eur dydžio ligos išmoka (už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d.). Tokiu būdu nukentėjusioji D. S. 2023 m. spalio mėnesį neteko apie 42,16 Eur pajamų.

6.1.9.9. Taigi, už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. nukentėjusioji D. S. negavo iš viso apie 359,80 Eur pajamų.

6.1.10. Apibendrinant visus pirmiau paminėtus duomenis matyti, kad dėl aptariamo įvykio nukentėjusioji D. S. patyrė iš viso 2294,07 Eur dydžio turtinę žalą. Nukentėjusiajai buvo atlyginta tik dalis šios žalos – 130,02 Eur (4 t., 76 b. l.). Tokiu būdu nukentėjusiajai D. S. liko neatlyginta 2164,05 Eur dydžio turtinė žala.

6.2. Nukentėjusiojo J. S. atstovė pagal įstatymą D. S. pareiškė civilinį ieškinį 30000 Eur dydžio neturtinei žalai nukentėjusiajam J. S. atlyginti (2 t., 1–64 b. l.). Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų J. S. turėjo kęsti fizinį skausmą, penkis mėnesius nuolat gulėti lovoje, vartoti vaistus nuo skausmo, patirti operacijas, daugybę įvairių tyrimų, nuolat jaustis bejėgiu ir savęs neapsitarnaujančiu, nes jam reikalinga ilgalaikė slauga. Nukentėjusysis J. S. jaučia skausmą kojose, sutrikusi koordinacija, dažnai skauda galvą. Nuo tos dienos, kai įvyko eismo įvykis, jis beveik nuolat guli lovoje, neturi fizinių jėgų, nesugeba ilgai būti susikaupęs. Negalėjimas laisvai judėti, vaikščioti, atlikti elementarių buities darbų, savęs apsitarnauti, sužlugusi svajonė vairuoti motociklą, nukentėjusiajam sukėlė ir sukelia sunkius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, būtinumą ilgam atsisakyti daugelio veiklos sričių ir pomėgių, kadangi jis negali išeiti iš namų, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be patirto fizinio skausmo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu, o taip pat ir su ikiteisminiu tyrimu bei bylos nagrinėjimu teisme.

6.2.1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-105-222/2019 ir kt.).

6.2.2. Formuodamas teismų praktiką bylose, susijusiose su neturtinės žalos dydžio nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas eismo įvykyje) priteisiama nuo 5000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-211/2011, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-95/2013, Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-154-699/2016, Nr. 2K-25-489/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-94-696/2017, Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-276-458/2019, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-219-628/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-70-458/2020, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-20-689/2020 ir kt.).

6.2.3. Šiuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. neabejotinai kentė didelį fizinį skausmą, jis eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus (įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų), neaišku su kokiais liekamaisiais reiškiniais jam teks gyventi visą likusį gyvenimą. Dėl patirtos traumos jis patyrė ne tik fizinį skausmą, operacijas ir gydymą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę, netikrumą dėl ateities bei kitus neigiamus išgyvenimus. Visa tai sudaro nukentėjusiojo J. S. neturtinę žalą.

6.2.4. Tačiau nustatant nukentėjusiajam J. S. dėl aptariamos E. G. nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos dydį būtina nustatyti priežastis, dėl kurių įvyko aptariamas eismo įvykis.

6.2.4.1. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis J. S. buvo sužalotas dėl to, kad kaltinamasis E. G. pažeidė KET reikalavimus. Tačiau vien tik šios aplinkybės savaime nelėmė nukentėjusiojo J. S. sužalojimo. Aptariamam įvykiui kilti, nukentėjusiojo J. S. sveikatos sužalojimui ir neturtinei žalai atsirasti įtakos turėjo ne vien tik kaltinamojo E. G. veika, bet ir kito asmens, privalėjusio tinkamai rūpintis ir užtikrinti nukentėjusiojo priežiūrą, abejingumas.

6.2.4.2. Nukentėjusysis J. S. yra nepilnametis, todėl jo mama D. S. kartu yra ir jo įstatyminė globėja, kuri prieš nusikalstamą veiką privalėjo tinkamai rūpintis ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko priežiūrą.

6.2.4.3. Tačiau nukentėjusysis J. S., būdamas nepilnamečiu, savarankiškai dalyvavo viešame eisme vairuodamas motociklą, kurį jam nupirko mama (motociklas registruotas jos vardu) ir kurį vairuoti jis neturi teisės bei tinkamų įgūdžių (jie nepatikrinti nustatyta tvarka). Be to, nukentėjusysis J. S. motociklą vairavo nedėvėdamas specialių motociklininko drabužių (su papildomomis apsaugomis), sumažinančių traumų ir jų pasekmių riziką. Svarbu tai, kad, pasak paties nukentėjusiojo J. S., motociklus jis jau vairavo apie 3–4 metus iki aptariamo eismo įvykio (nuo 2019–2020 metų), kas rodo, jog nukentėjusiojo mamos abejingumas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą iki aptariamo eismo įvykio.

6.2.4.4. Akivaizdu, jog aptariamam įvykiui kilti, nukentėjusiojo J. S. sveikatos sužalojimui ir neturtinei žalai atsirasti įtakos turėjo ne vien tik kaltinamojo E. G. nusikalstama veika, bet ir nukentėjusiojo J. S. mamos, privalėjusios tinkamai rūpintis ir užtikrinti nukentėjusiojo priežiūrą, abejingumas.

6.2.4.5. Pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nukentėjusiajam J. S. prašomos priteisti būtent dėl nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos dydį.

6.2.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, į pirmiau paminėtą teismų praktiką, nukentėjusiojo J. S. patirto sužalojimo pasekmes, kaltinamojo E. G. kaltę dėl nukentėjusiojo J. S. patirtos neturtinės žalos ir kitas turinčias reikšmės neturtinės žalos nustatymui svarbias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis J. S. būtent dėl E. G. nusikalstamos veikos šiuo metu yra patyręs 12000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus (patirtus būtent tik dėl kaltinamojo E. G. nusikalstamos veikos).

6.2.6. Nukentėjusiajam buvo atlyginta tik dalis šios žalos – 9500 Eur (4 t., 6, 7 b. l.). Tokiu būdu nukentėjusiajam J. S. liko neatlyginta 2500 Eur dydžio neturtinė žala.

6.3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. G. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatyta žala neviršija įstatymu nustatyto maksimalaus iš draudimo bendrovės priteistinos žalos dydžio, kad nukentėjusiesiems buvo atlyginta tik žalos dalis, neatlyginta turtinė žala nukentėjusiajai D. S. (iš viso 2164,05 Eur) ir neturtinė žala nukentėjusiajam J. S. (2500 Eur) priteisiamos iš civilinio atsakovo – iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo.

7.1. Kaltinamajam E. G. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (3 t., 34–36, 38–40, 42–44 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

7.2.1. motociklo kairės pusės priekinis posūkio žibintas, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) (3 t., 90, 92 b. l.), grąžinamas D. S.;

7.2.3. automobilis „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas kaltinamajam E. G. (1 t., 114–115 b. l.), paliekamas kaltinamajam E. G.;

7.2.4. laikrodis „Orentex“, grąžintas nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. S. (2 t., 81 b. l.), paliekamas nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. S.;

7.2.5. 6 skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomos byloje (1 t., 48, 120, 124, 149, 153, 189 b. l.), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga.

7.3. Nukentėjusioji D. S. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jai išlaidas už įgaliotosios atstovės suteiktą teisinę pagalbą – iš viso 1300 Eur (4 t., 83–86 b. l.).

7.3.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.

7.3.2. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo E. G. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo E. G. nusikalstamas elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai ir jos sūnui (nepilnamečiui) nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, nukentėjusioji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo ir sūnaus teises. Ji galėjo tai daryti per atstovą (advokatą ar jo padėjėją), o atstovą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis E. G. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji.

7.3.3. Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusioji už įgaliotosios atstovės teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 1300 Eur. Įgaliotosios atstovės darbų apimtis šio proceso metu (atstovė į procesą įstojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., 179 b. l.); ji atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; ji teikė į bylą reikšmingus dokumentus; teisiamojo posėdžio metu advokatė nebuvo pasyvi, ji uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudama nukentėjusįjį ji aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog atstovė atsakingai ruošėsi tiek šios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotoji atstovė konsultavo nukentėjusiąją klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo E. G. turtinė padėtis būtų itin sudėtinga. Kaltinamasis nukentėjusiajai neatlygino šių proceso išlaidų, nes nesutinka su šiomis proceso išlaidomis. Tokiu būdu teismas nukentėjusiajai D. S. iš kaltinamojo E. G. išieško visas jos patirtas proceso išlaidas už įgaliotosios atstovės suteiktą teisinę pagalbą.

7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. G. valstybei išieškomos 16,16 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

7.5. Kaltinamasis E. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 250 MGL (12500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 26 d.

E. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo:

- J. S. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- D. S. 2164,05 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 5 ct) turtinei žalai atlyginti.

- motociklo kairės pusės priekinį posūkio žibintą, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), grąžinti D. S.;

- motociklą „Derbi Senda Cross City“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą M. L., palikti M. L.;

- automobilį „Mercedes Benz Brabus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą E. G., palikti E. G.;

- laikrodį „Orentex“, grąžintą D. S., palikti D. S.;

- 6 (šešias) skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomas byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš E. G. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) D. S. už įgaliotosios atstovės advokatės pagalbos (už atstovavimą) apmokėjimą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš E. G. valstybei 16,16 Eur (šešiolikos eurų 16 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti E. G., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Urbo bankas) (įmokos kodas 6801).

Išaiškinti E. G., kad proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jas į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti E. G., kad mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.