- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-45-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24869-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- Š. B.
- Civilinis ieškovas
- P. V., E. V.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Darius Staškevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio (toliau – ir prokuroras), nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. V. ir E. V. (toliau – ir nukentėjusieji) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
Š. B. (toliau – ir išteisintasis) išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas),
P. V. ir E. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti bei netenkintas jų prašymas dėl išlaidų atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti išieškojimo iš Š. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Š. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 18 val. 1 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo priešinga kryptimi antra eismo juosta, arčiau pirmosios, tiesiai važiavusio motociklo Kawasaki ZX6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V., sukdamas į kairę įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo Kawasaki ZX6R vairuotojo P. V. sveikata – jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės III šonkaulio lūžiu, stuburo krūtininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kūnų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krūtininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krūtininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryškiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu.
2. Skundžiamu nuosprendžiu Š. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmos instancijos teismas šią išvadą grindė tuo, jog bylos įrodymai nepatvirtina, kad Š. B., atlikdamas posūkio manevrą, galėjo ir turėjo pastebėti priešinga eismo kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį P. V. vairuojamą motociklą bei numatyti savo veikos pasekmes, nes pats P. V. važiuodamas viršijo leistiną greitį, motociklą vairavo nesaugiai ir buvo neatidus, todėl šiuo konkrečiu atveju pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo ne Š. B. veika, o paties P. V. labai neatsargus elgesys pažeidžiant KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, jeigu P. V. motociklu būtų važiavęs leistinu greičiu ir motociklą būtų pradėjęs stabdyti laiku, Š. B. vairuojamas automobilis būtų spėjęs išvažiuoti iš jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies ir susidūrimas nebūtų įvykęs.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti Š. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams, tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir, atsižvelgiant į tai, kad Š. B. atsakomybė yra apdrausta, ieškinių sumą priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „C.“ (toliau – ir Draudimo bendrovė).
1.1. Cituoja skundžiamą nuosprendį ir teigia, jog teismo išvada apie nukentėjusiojo važiavimą didesniu, nei leistina, greičiu, nuosprendyje yra tik preziumuojama. Vertindamas Š. B. bei jo bendrakeleivio A. P. parodymus, teismas neatmetė galimybės, jog pastarieji asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl esminiu įrodymu pripažino liudytojos J. G. parodymus, kurie yra prieštaringi, galimai net ir melagingi. Šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, yra prieštaringi dėl jos buvimo vietos prieš pat įvykį ir įvykio metu, be to, parodymų patikrinimas vietoje metu ji parodė ne tą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, o, atlikus matavimus, nustatyta, kad nuo liudytojos nurodyto ženklo „P“ iki susidūrimo vietos yra 37,70 m su ± 2 m paklaida, kas akivaizdžiai skiriasi nuo jos 2020 m. liepos 3 d. vykusioje apklausoje nurodyto 20 m atstumo. Iš specialisto išvados matyti, kad „jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, motociklas Kawasaki ZX6R, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo nutolęs didesniu, nei 29,2 metro atstumu, tuomet jo vairuotojas P. V., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo“. Visa tai reiškia, kad P. V., net ir važiuodamas leistinu greičiu, nebebūtų galėjęs išvengti susidūrimo su Š. B. vairuojamu automobiliu, tuo tarpu pagal teisme duotus J. G. parodymus, leistinu greičiu važiuodamas P. V. jau turėjo visas galimybes išvengti susidūrimo su kelią jam pastojusia transporto priemone. Teismas privalėjo pagrįsti, kodėl vadovaujasi liudytojos parodymais dėl motociklo stabdymo pradžios, duotais 2021 m. lapkričio 3 d. vykusios apklausos metu.
1.2. Duodama parodymus apie motociklo greitį, J. G. nurodė, kad greitis prieš stabdymą galimai siekė 90 km/h – tą nurodė įvertinusi pagal savo individualią patirtį, nes yra vairavusi motociklą, tačiau patikrinus šią aplinkybę, paaiškėjo, jog liudytoja nėra įgijusi teisės vairuoti motociklą, todėl jos parodymai negali būti laikomi objektyviais.
1.3. Tai, kad motociklo ir automobilio kontaktas negalėjo įvykti liudytojos J. G. nurodytoje vietoje, akcentavo ir teisme apklaustas ekspertas V. V., nurodęs, kad susidūrimas įvyko P. V. motociklui važiuojant antra eismo juosta, arčiau pirmos eismo juostos, ką, anot eksperto, patvirtino antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos, išsibarsčiusios šukės bei išsidėstęs motociklo pėdsakas.
1.4. Pagal byloje esančius duomenis, motociklo kontaktas su automobiliu įvyko pastarojo manevro pradžioje, kas reiškia, jog susidariusioje situacijoje nukentėjusysis turėjo pagrįstą lūkestį, kad automobilis jį praleis, todėl važiuodamas nesumažino greičio.
1.5. Pažymi, kad nukentėjusysis buvo užfiksuotas prieš pat eismo įvykį, motociklu važiuojantis (duomenys neskelbtini) sankryžą, esančią 136,95 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Nustatyta, kad motociklas atstumą nuo „Stop“ linijos iki pėsčiųjų perėjos, esančios kitoje sankryžos pusėje, pradžios (per sankryžą) nuvažiavo per 2,625 s. Teisme apklaustas ekspertas paliudijo, kad tuo metu motociklo greitis buvo 50,3 km/h, kas atitiko leistiną greitį. Tą pavirtino ir pats P. V., nurodęs, kad sankryžą pravažiavo apie 50 km/h greičiu. Ekspertas taip pat paneigė ir liudytojos J. G. nurodytas aplinkybes, kad, nukentėjusiajam pradėjus intensyviai stabdyti motociklą, pakilo motociklo galinis ratas, o, motociklininkui atleidus stabdžius, motociklo galinis ratas nusileido, po to, šiam vėl intensyviai stabdant, motociklo galinis ratas pakilo antrą kartą. Pagal V. V. teisme pateiktą paaiškinimą, intensyviai užstabdant priekinį ratą, užpakalinis ratas pakyla, tačiau taip toli pavažiuoti neįmanoma, nes iš karto griūnama, o vien priekinis ratas stabdymo pėdsako nepaliks. Ekspertas patvirtino, kad iš byloje esančio užfiksuoto pėdsako matyti, jog motociklas jau slydo galiniu ratu, o jo priekinis ratas buvo neužblokuotas.
1.6. Abejonių dėl liudytojos J. G. nuoširdumo sukėlė ir aplinkybė, kad savo kontaktinius duomenis ji perdavė Š. B., nuėjo nesulaukusi atvykstančių pareigūnų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti Š. B. bei kartu su juo važiavęs A. P. neužsiminė apie J. G. kaip įvykio liudytoją. Pažymėtina, kad, duodama parodymus teisme, liudytoja nuolat akcentavo, jog dėl eismo įvykio kaltas yra motociklo vairuotojas, nors akivaizdu, kad vienintelė procese numatyta liudytojo funkcija yra reikšmingų duomenų apie įvykį suteikimas, o ne įvykio dalyvių kaltės vertinimas. Iš viso to akivaizdu, kad J. G. parodymai akivaizdžiai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.
1.7. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad transporto priemonių sugadinimai yra minimalūs – tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokoluose ir eksperto paaiškinimuose teismo posėdyje, jog jei motociklas būtų viršijęs greitį, abi transporto priemonės butų stipriai sugadintos bei atsidūrusios už kelių metrų nuo susidūrimo vietos. Be to, privalėjo būti įvertina tai, jog Š. B. bei kartu su juo važiavęs A. P. nurodė, kad nematė ir negirdėjo atvažiuojančio motociklo, nors pagal susidūrimo vietą ir smūgio dinamiką bei J. G. parodymus, kad iš labai toli girdėjo didelį motociklo garsą, akivaizdu, kad Š. B. motociklo nematė, nes buvo neatidus.
1.8. Apibendrindamas prokuroras teigia, jog teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai išteisino Š. B..
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji P. V. ir E. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti Š. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, tenkinti jų civilinius ieškinius bei priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti: P. V. – 2 200 Eur, E. V. – 300 Eur.
2.1. Cituoja BPK 20 straipsnio 5 dalį, 281 straipsnio 3 dalį, KET 9, 157 punktus, skundžiamą nuosprendį ir teigia, jog teismas, remdamasis subjektyviais, prieštaringais ir netgi melagingais J. G. parodymais, padarė akivaizdžiai bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, jog P. V. važiavo 90 km/h greičiu, buvo neatidus ir nesikoncentravo į motociklo vairavimą. 2020 m. liepos 3 d. vykusios apklausos metu J. G. nurodė, kad ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, o parodymų patikrinimo vietoje ir teisiamojo posėdžio metu ji aiškino, kad ėjo (duomenys neskelbtini), o iki (duomenys neskelbtini) buvo 30-40 m. Be to, specialistas V. V. nurodė, kad liudytojos parodymai, jog susidūrimas įvyko automobiliui visiškai išvažiavus iš pagrindinio kelio ir įvažiavus į šalutinį, yra netikslūs, nes įvykio vietoje užfiksuoti pėdsakai rodo, kad susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos.
2.2. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja, spėdama motociklo greitį, nurodė, jog pati važinėja motociklu ir turi atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai šią aplinkybę paneigia, todėl teismas privalėjo J. G. parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir šališkus.
2.3. Taip pat teismas privalėjo itin kritiškai vertinti Š. B. parodymus dėl jo atidumo atliekant posūkio manevrą ir tariamai didelį motociklininko greitį, kadangi išteisintasis yra ne tik bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, tačiau ir ne pirmą kartą dėl neatsargumo sukėlęs eismo įvykį vairuotojas.
2.4. Pažymi, kad eismo įvykių bylose leistino greičio viršijimą galima nustatyti pagal susidūrusių transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, transporto priemonių apgadinimų pobūdį ir kt. Šias aplinkybes vertina specialių žinių turintys ekspertai ar specialistai. Nagrinėjamu atveju specialisto V. V. išvadoje, kuri atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog P. V. pasirinko nesaugų važiavimo greitį – šią aplinkybę specialistas patvirtino ir teismo posėdyje. Specialisto išvadas patvirtina ir byloje ištirtas vaizdo įrašas, iš kurio buvo nustatyta, kad vidutinis motociklo greitis 36,72 m atkarpoje nuo „Stop“ linijos iki pėsčiųjų perėjos pirmo krašto buvo 50,3 km/val. (per 2,625 sek nuvažiuotas 36,72 m atstumas).
2.5. Visiškai atmestini teismo pasamprotavimai apie tai, kad nukentėjusysis buvo neatidus, nes, likus daugiau negu 100 m iki įvykio vietos, pakėlė kairę ranką ir pamojavo priešpriešine eismo juosta važiavusiam draugui A. B.. KET tokio veiksmo nedraudžia, kita vertus, byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis pakėlė ranką tik trumpam ir nežymiai pasuko galvą į kairę pusę, kas neatitinka J. G. parodymų, jog P. V. važiavo nusisukęs. Teismas galėjo šį prieštaravimą pašalinti iškviesdamas į teismo posėdį A. B..
2.6. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Š. B. nenumatė, kad jo rizikingas manevras gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau turėjo ir galėjo tai numatytai, taigi, jis veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui.
3. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė tenkinti apeliacinius skundus, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Apeliaciniai skundai tenkinami.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nuodugniai bei visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Š. B. 2020 m. birželio 24 d., apie 18 val. 1 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 9, 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo priešinga kryptimi antra eismo juosta arčiau pirmosios tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V. ir, sukdamas į kairę, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, su juo susidūrė, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta P. V. sveikata – jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės III šonkaulio lūžiu, stuburo krūtininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kūnų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krūtininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krūtininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryškiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
6. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvada, jog nagrinėjamo eismo įvykio priežastis buvo ne Š. B., o paties nukentėjusiojo P. V. KET pažeidimai, padaryta atmetus nukentėjusiojo parodymus, jog jis važiavo neviršydamas mieste leistino 50 km/h greičio ir kad Š. B. automobilis į jo eismo juostą įvažiavo prieš maždaug 10–15 m iki jų susikirtimo linijos. Teismas rėmėsi Š. B., kartu su juo važiavusio A. P. bei liudytojos J. G. parodymais, kad P. V. vairuoto motociklo greitis prieš eismo įvykį buvo didelis, J. G. parodymais, kad motociklas, prieš pradedant stabdyti, dar didino greitį („akseleravo“), taip pat teismas vadovavosi byloje esančiu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kuri yra apie 137 m atstumu nuo įvykio vietos, vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad P. V. sankryžą, kaip paskaičiavo teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. V., pravažiavo vidutiniu 50,3 km/h greičiu. Iš šių duomenų, taip pat atsižvelgęs ir į motociklo technines galimybes greitai padidinti greitį, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad motociklas, prieš pradedant stabdyti, galėjo judėti žymiai didesniu, nei leistina mieste, greičiu – apie 90 km/h greičiu, dėl ko buvo apribota Š. B. galimybė numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir jų išvengti, bei galimybė įvertinti savo veikos pavojingumą – kad jo atliekamas posūkio manevras į kairę gali nulemti susidūrimą su motociklu.
7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimas atliktas neteisingai vertinant visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
8. KET 157 punkte nurodyta, kad vairuotojas, sukdamas į kairę, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole, plane bei nuotraukose prie jo (t. 1, b. l. 10-13, 22-23) yra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šioje atkarpoje gatvės plotis yra 13,9 m, joje yra po dvi eismo juostas į abi puses, motociklo judėjimo kryptimi eismo juostų plotis po 3,6 m. Po įvykio automobilis, kurio dešinės pusės galinės durelės apačioje ties viduriniu statramsčiu yra apgadintos, stovi priekiu įvažiavęs į įvažiavimą į (duomenys neskelbtini), o jo galinis kairės pusės ratas yra 0,3 m atstumu gatvės važiuojamoje dalyje. Tuo tarpu motociklas užfiksuotas jau po įvykio akivaizdžiai pakeitus jo vietą, buvusią iš karto po įvykio – jis pastatytas ant atraminės kojelės antroje eismo juostoje jo važiavimo kryptimi, o šalia jo, taip pat antroje eismo juostoje, prie linijos, skiriančios eismo juostas jo važiavimo kryptimi, užfiksuotos nulaužtos motociklo detalės. Šiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių transporto priemonių stabdymo žymių, iš kurių būtų galima spręsti apie autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitį iki įvykio.
10. Tačiau šie duomenys buvo pakankami tam, kad specialistas autotechnikas nustatytų, jog transporto priemonių susidūrimo eiga buvo tokia – judėdamas antra eismo juosta arčiau pirmos eismo juostos, tikėtina, motociklas Kawasaki ZX6R buvo intensyviai užstabdytas, griuvo ant šono ir priekinės dalies viršutine dalimi trenkėsi į kairio posūkio kreive judančio automobilio Volvo XC70 dešinio šono dureles ties jų sandūra. Po susidūrimo automobilis judėjo toliau kairio posūkio kreive ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane (t. 1, b. l. 155-159).
11. Šie įrodymai visiškai patvirtina abiejų eismo įvykio dalyvių parodymus, kad P. V., vairuodamas motociklą, važiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos savo eismo juosta. Tuo metu iš priekio, taip pat savo eismo juosta važiavęs, automobilį vairavęs Š. B., su kuriuo kartu važiavo A. P., ties (duomenys neskelbtini), darė kairį posūkį į įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Š. B. atliekant šį posūkio manevrą ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną, ties automobilio viduriu, atsitrenkė stabdomo motociklo nesuvaldęs ir dėl to nuo motociklo nugriuvęs P. V., o taip pat ir jo motociklas. Šio eismo įvykio metu P. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog autoįvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui, o motociklas važiavo su įjungtomis šviesomis, motociklo vairuotojas buvo apsirengęs ryškiais rūbais.
12. Liudytojas A. P., kuris pirmos instancijos teisme nebuvo apklaustas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis motociklą pamatė kai jis buvo 10-15 m atstumu iki automobilio, kai motociklas jau buvo stabdomas ir buvo pravažiavęs pro kelkraštyje esančias automobilių stovėjimo vietas (pagal papildomos įvykio vietos apžiūros duomenis (t. 2, b. l. 124-127) automobilių stovėjimo vietos baigiasi apie 17,9 m P. V. važiavimo kryptimi prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini)) ir pagalvojo, kad motociklas spės sustoti iki jų automobilio, tačiau jis virto ir trenkėsi į automobilį. Taip pat A. P. parodė, kad jis negali nurodyti priežasties, dėl ko jis atvažiuojančio motociklo nepamatė anksčiau, nors matomumui niekas nekliudė.
13. Š. B. pirmos instancijos teisme parodė, jog jis posūkio manevrą pradėjo būdamas įsitikinęs, kad niekam kliūties nesudarys, tačiau jau įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pro šoninį langą pamatė iš priekio atvažiuojantį motociklą, kuris jau važiavo intensyvaus stabdymo režimu ir buvo už apie 20 m nuo jo automobilio. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Š. B. parodė, kad motociklą pastebėjo šiam jau būnant tik apie 10-15 m atstumu nuo automobilio ir pajuto smūgį net jam nespėjus paspausti automobilio stabdžių pedalo.
14. Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina Š. B. parodymus, kad transporto priemonių susidūrimo metu ir dar kurį laiką po jo Š. B. vairuojamas automobilis judėjo ir sustojo beveik visiškai įvažiavęs į įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Atsižvelgiant į šių asmenų parodymus, kad Š. B. prieš sukdamas į kairę sustojęs nebuvo, tik buvo sumažinęs greitį iki ne didesnio nei 10 km/h, t. y. tokiu greičiu jis judėjo kairio posūkio kreive, akivaizdu, jog Š. B. į atsiradusią kliūtį (pastebėtą motociklą) sureagavo tik arba betarpiškai prieš pat motociklui (ar motociklininkui) atsitrenkiant į jo automobilį, arba jau po atsitrenkimo.
15. Iš viešai skelbiamų duomenų (https://www.volvocars.com/lt-lt/support/manuals/xc70/2015w46/ techniniai-duomenys/gabaritai-ir-mases/gabaritai) matyti, kad Š. B. vairuoto automobilio Volvo XC70 bendras ilgis yra 4 838 mm, o atstumas nuo automobilio priekio iki vidurinio statramsčio (krovininės dalies), kur įvyko kontaktas su motociklu, yra 2 960 mm. Atsižvelgiant į tai, kad pagal eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotą motociklo nuolaužų vietą galima daryti iš esmės neginčijamą išvadą, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko antros eismo juostos P. V. važiavimo kryptimi dešinėje pusėje, t. y. apie 3,5 m atstumu nuo gatvės vidurio, tai reiškia, jog Š. B. priešingos krypties eismo juosta, kuria važiavo P. V., iki susidūrimo buvo nuvažiavęs apie 6,5 m (susidūrimo vieta nuo gatvės vidurio + automobilio ilgis nuo jo priekio iki kontakto vietos). Nesant jokio pagrindo netikėti Š. B. ir A. P. parodymais, jog jie, automobiliui darant posūkį, važiavo pastoviu apie 10 km/h, t. y. apie 3 (2,78) m/s greičiu akivaizdu, jog nuo momento, kada Š. B. įvažiavo į P. V. važiavimo krypties eismo juostą, transporto priemonių susidūrimas įvyko ne vėliau nei už 2-3 s, nes tiek laiko važiuodamas nurodytu greičiu Š. B. automobilis važiavo priešingos krypties eismo juosta. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 158) vairuotojo į kliūtį reakcijos laikas yra 0,8 s, o motociklo stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas – 0,2 s, akivaizdu, jog motociklas stabdymo režime iki susidūrimo galėjo būti tik apie 1-2 s, todėl, atsižvelgiant į A. P. parodymus, jog jis pamatęs motociklą pamanė, kad motociklas spės sustoti iki jų automobilio, ir į transporto priemonių nedidelius apgadinimus, padarytus eismo įvykio metu, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad P. V. prieš autoįvykį važiavo ženkliai viršydamas mieste leidžiamą greitį, nes akivaizdu, kad šioje situacijoje, per laiką, kai Š. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į jo eismo juostą (t. y. kai P. V. atsirado kliūtis, į kurią jis galėjo sureaguoti ir pradėti staigiai stabdyti motociklą tik nuo jos atsiradimo momento) nebūtų turėjęs jokios galimybės sumažinti motociklo greičio iki tokio, kad Š. B. vairuotam automobiliui būtų padaryti tik nustatyti iš esmės nedideli apgadinimai. Pažymėtina, kad tokią pat išvadą padarė ir teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme apklaustas specialistas V. V..
16. Nagrinėjamoje situacijoje Š. B., važiuodamas jo nurodytu apie 10 km/h greičiu, darydamas posūkį į kairę, tam, kad pervažiuoti visu beveik 5 m ilgio automobilio visą 7,2 m pločio priešingos krypties eismo juostą, turėjo įveikti 12 m atkarpą, ir tai padaryti galėjo ne mažiau nei per 4 s. Tuo tarpu motociklas, važiuodamas mieste leidžiamu maksimaliu pastoviu 50 km/h, t. y. 13,89 m/s greičiu, per šį laiką nuvažiuoja ne mažiau kaip 55 m. Tai reiškia, kad Š. B., laikydamasis KET reikalavimų, prieš pradėdamas atlikti posūkio į kairę manevrą, privalėjo sureaguoti į motociklu iš priekio atvažiuojantį P. V., kai jis buvo ne mažesniu nei 55 m atstumu iki vietos, kur Š. B. įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.
17. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta (ši aplinkybė taip pat nėra ginčijama), jog matomumas (duomenys neskelbtini) gatvėje Š. B. važiavimo kryptimi yra 100 m, taip pat neginčijama, kad daugiau P. V. važiavimo kryptimi jokių važiuojančių transporto priemonių nebuvo (šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas faktas, jog paskutinis automobilis, darydamas posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę, link nagrinėjamo eismo įvykio vietos, sankryžą pravažiavo prieš 10 s iki ją pravažiuojant P. V.), kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju Š. B. nebuvo jokios objektyvios priežasties, trukdžiusios pamatyti iš priekio atvažiuojantį motociklą ir įvertinti galimybę saugiai atlikti posūkio manevrą.
18. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtent Š. B., prieš sukdamas į kairę, buvo neatidus ir, nors niekas jam netrukdė, prieš pradėdamas manevrą dėl ne nuo objektyvių aplinkybių priklausančių priežasčių laiku nepastebėjo motociklu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio ir jo matymo lauke buvusio P. V., o tą padaryti galėjo ir privalėjo – būtent tokie KET aiškiai prieštaraujantys Š. B. veiksmai, kai jis motociklą pastebėjo tik likus ženkliai mažesniam, nei transporto priemonės galėtų saugiai prasilenkti, atstumu, vienareikšmiškai ir buvo nagrinėjamo įvykio kilimo priežastimi. Tokiu būdu Š. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.
19. Dėl to pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
20. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą dėl itin didelio P. V. vairuojamo motociklo greičio prieš įvykį grindė iš esmės liudytojos J. G. parodymais, kuriuos laikė teisingais, nuosekliais ir patikimais. Su tokiu šios liudytojos parodymų vertinimu kolegija absoliučiai nesutinka, kadangi ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme iš esmės skirtingai nurodė vietą, kurioje ji buvo eismo įvykio metu, ir šios vietos skiriasi 45 m, taip pat ji parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė visiškai kitą nei faktinę transporto priemonių susidūrimo ir motociklo buvimo po įvykio vietas, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje Š. B. ir J. G., kurie pareiškė, jog nėra pažįstami, iš esmės skirtingai nurodė J. G. kontaktų perdavimo Š. B. aplinkybes. Įvertinus visa tai ir aplinkybę, kad Š. B., pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. liepos 1 d.) pasakojo, kaip jis savarankiškai rinko eismo įvykio įrodymus, tačiau apie tai, kad J. G. matė įvykį, net neužsiminė, kolegija abejoja šios liudytojos parodymų tikrumu ir juos visiškai atmeta kaip aiškiai nepatikimus.
21. Pripažinus Š. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, jam skirtina valstybės poveikio priemonės – bausmė (BK 41 straipsnis). Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
22. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
23. Š. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui (XXXIX skyrius), dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta P. V. sveikata. Šis nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. Š. B. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Š. B. yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 108), neteistas (t. 1, b. l. 95-96), metų laikotarpyje iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 106-107). Esant visoms šioms aplinkybėms, bei įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį Š. B. skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant ir į nusikalstama veika sukeltų padarinių mastą, nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatant šios bausmės savo noru įvykdymo terminą, atsižvelgiama į realią Š. B. galimybę baudą sumokėti.
24. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgiama tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
25. Nagrinėjamu atveju Š. B. neatsargų nusikaltimą padarė KET pažeisdamas išimtinai dėl savo neatidumo, jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, 2008 m. vasario 22 d., t. y. daugiau nei prieš 14 metų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kelių eismo įvykio, kurio metu pėsčiųjų perėjoje nesunkiai sužalojo du asmenis, sukėlimą, metų laikotarpyje iki nusikalstamos veikos administracine tvarka nebaustas (daugiau nei prieš metus iki nagrinėjamo įvykio jis buvo baustas administracine tvarka tik už tai, kad 2019 m. vasario 27 d. buvo pastatęs automobilį ant vejos), o nagrinėjamas įvykis buvo sukeltas daugiau nei prieš dvejus metus iki šio nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad uždraudimu kurį laiką Š. B. vairuoti transporto priemones būtų galima efektyviau įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jam tokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, nes būtų aiškiai perteklinė ir neatitiktų teisingumo ir bausmės proporcingumo principų.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
26. Pripažinus Š. B. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat yra pagrindas spręsti klausimą dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 straipsnis).
27. Nukentėjusysis P. V. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti subsidiariai iš Draudimo bendrovės ir Š. B. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo (t. 2, b. l. 118-119). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad P. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jam nustatytas 20 procentų darbingumas, pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jis patyrė didžiulį skausmą, ilgą gydymo ir reabilitacijos procesą, prarado darbą, galimybę užsiimti mėgstama veikla, iki šiol jaučia sunkias pasekmes, dvasinius išgyvenimus.
28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.
29. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.
30. Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai. Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad prašomos neturtinės žalos dydis peržengia teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas, savaime negali būti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumą, negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
31. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, P. V. eismo įvykio metu buvo padaryti itin rimti sužalojimai – stuburo krūtininės dalies keturių slankstelių kūnų lūžiai, šonkaulio lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, dėl kurių sutriko jo vaikščiojimo, dubens organų funkcijos – iš medicininių dokumentų matyti, kad jis nevaldė kojų, galėjo tuštintis tik medikamentų pagalba, jam ilgą laiką buvo įvestas šlapimo pūslės kateteris, nukentėjusysis ilgą laiką juto bei iki šiol jaučia skausmus, gali vaikščioti tik su ramentu bei pėdos įtvaru (t. 1, b. l. 63-64, t. 2, b. l. 26-28). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas (taikomas tiek stacionarinis, tiek ambulatorinis gydymas) (t. 1, b. l. 163-164), jam buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija, po kurios išliko apsunkintos judėjimo galimybės, šalinimo funkcijų kontrolė (t. 1, b. l. 63-64, t. 2, b. l. 18-30), 2021 m. sausio 29 d. – 2022 m. sausio 28 d. laikotarpiu jam buvo nustatytas tik 20 procentų darbingumas, pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (t. 2, b. l. 31-34). Taip pat iš medicininių dokumentų bei nukentėjusiųjų paaiškinimų teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme matyti, kad po eismo įvykio P. V. kelias dienas visiškai nejautė kojų, vėliau jautė jų nutirpimą, negalėjo valdyti kairės kojos, šiuo metu jis taip pat jaučia nutirpimą žemyn nuo krūtinės dešinėje pusėje, kairę koją galį valdyti tik iš dalies, nevaldo pėdos, neturi pusiausvyros, po įvykio jam buvo sunku kvėpuoti dėl šonkaulio lūžio, jis važinėjo neįgaliojo vėžimėliu. Neabejotina, kad išgyvenimus jam sukėlė bendravimo galimybių apribojimas, jaučiama gėda dėl savo būklės, sauskelnių dėvėjimo, jis neteko darbo, aktyvaus laisvalaikio, hobio – važinėti motociklu, jaučiasi nepilnaverčiu, nes namuose viską daro žmona, jis nėra pajėgus prisidėti prie šeimos buities.
32. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo P. V. prašoma priteisti suma – 15 000 Eur – negali būti laikoma aiškiai per didele ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus. Tuo tarpu Draudimo bendrovės siūloma suma – 7 300 Eur (t. 2, b. l. 96-97) nekompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytos itin didelės žalos.
33. Nukentėjusiojo E. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti subsidiariai iš Draudimo bendrovės ir Š. B. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 142-143). Ieškinyje nurodoma, kad dėl Š. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas jos sutuoktinis P. V., dėl ko ji patyrė didžiulį šoką, dvasinius bei emocinius išgyvenimus, jai atiteko visi šeimos rūpesčiai, ji viena turėjo rūpintis mažamečiu vaiku, buitimi, jai teko nuolat slaugyti sutuoktinį, dėl ko turėjo atsisakyti laisvalaikio, iki šiol pairia išgyvenimus dėl sutuoktinio sveikatos ir ateities.
34. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir tiesiogiai nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
35. Nagrinėjamu atveju iš pačios nukentėjusiosios E. V., o kartu ir P. V., parodymų matyti, kad nukentėjusioji patyrė rimtus išgyvenimus dėl eismo įvykio metu sunkiai sutrikdytos sutuoktinio sveikatos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio nukentėjusiųjų santykiai buvo pašliję – netgi priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad net ir įvykio dieną jie kartu leido laiką, taip pat nukentėjusieji turi mažametį vaiką, kartu moka būsto paskolą – yra įgiję namą, kas rodo, jog iki įvykio ir po jo jie planavo bei planuoja ateitį drauge. Taigi, nukentėjusiosios emociniai ir dvasiniai išgyvenimai yra akivaizdūs, todėl E. V. patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti.
36. Sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio, atsižvelgtina į pačios nukentėjusiosios parodymus, kad ji jaučia dideles kančias kasdien matydama sutuoktinio sužalojimų fizinius liekamuosius reiškinius ir jo išgyvenimus dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės, sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laiką ir bendrauti, taip pat E. V. nėra tikra dėl tolesnio gyvenimo kokybės, galimybės ateityje su sutuoktiniu turėti daugiau vaikų. Svarbu tai, kad E. V. po eismo įvykio teko vienai rūpintis mažamečiu sūnumi, namų buitimi, ką ji daro ir iki šiol, paaiškinti vaikui visą susidariusią situaciją, taip pat nukentėjusioji ir pati neteko galimybės užsiimti savo pomėgiais, kadangi yra priversta nuolat rūpintis sutuoktiniu bei namų buitimi.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma – 3 000 Eur – šiuo atveju yra adekvati satisfakcija jos patirtiems išgyvenimams atlyginti.
38. Nukentėjusieji civiliniais ieškiniais taip pat prašo priteisti jiems 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo (procesines palūkanas).
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
40. Esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusiųjų teisę gauti padarytos žalos atlyginimą, prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas.
41. Nors nukentėjusieji civiliniais ieškiniais prašo priteisti žalos atlyginimą subsidiariai iš Draudimo bendrovės ir Š. B., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Š. B. eismo įvykio metu buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir transporto priemonės – automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 22 d. (t. 1, b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 dalies 4 punkte yra numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, o nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti neviršija 5 000 000 Eur, tenkinant civilinius ieškinius nurodytos sumos priteistinos tik iš Draudimo bendrovės.
42. Nukentėjusieji taip pat patyrė išlaidas advokato D. Staškevičiaus teisinėms paslaugoms apmokėti: P. V. – iš viso 2 200 Eur dydžio, o nukentėjusioji E. V. – 300 Eur dydžio. Šios išlaidos yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais – grynųjų pinigų priėmimo kvitais bei mokėjimo patvirtinimo išrašais (t. 2, b. l. 120-123, 144-145, t. 3, b. l. 56-57) ir, įvertinus advokato D. Staškevičiaus darbo sąnaudas rengiant civilinius ieškinius, surašant apeliacinį skundą bei atstovaujant nukentėjusįjį P. V. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat atsižvelgiant į nagrinėtos bylos apimtį bei joje keltus klausimus, tai, kad Š. B. gauna stabilias pajamas, nėra laikytinos aiškiai per didelėmis ar neproporcingomis, todėl šios išlaidos nukentėjusiųjų naudai priteistinos iš Š. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
Š. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (dešimties tūkstančių eurų) baudą.
Nustatyti, kad Š. B. baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Priteisti iš ABD „C.“: P. V. – 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d. iki visiško žalos atlyginimo; E. V. – 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d. iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš Š. B. atstovavimo išlaidas: P. V. – 2 200 (du tūkstančius du šimtus) Eur, E. V. –300 (tris šimtus) Eur.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti Š. B., motociklą Kawasaki ZX6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti E. V..