Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-585-930/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-15
Bylos Nr.: e2-585-930/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39017-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Ramunė Makelienė (pirm.)
Ieškovas: D. Z.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB Kaminkelio plėtros kompanija, UAB „ACOUNTERA“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Daiva Gadliauskienė, Darius Orla

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-585-930/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39017-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei ir Viktorijai Skorulskienei,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui ir Eglei Smailienei,

dalyvaujant ieškovei D. Z., jos atstoveams advokatei Daivai Gadliauskienei, advokato padėjėjui Dariui Orlai, atsakovui A. A. (A. A.), trečiojo asmens UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ bankroto administratoriaus „ACOUNTERA“ atstovei Rūtai Visockei, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Acountera“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 500 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 4 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 31 d.), išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 12 punktą, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir nustatyti prievolių pobūdį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus. Praėjus kuriam laikui santykiai šeimoje ėmė blogėti, kadangi atsakovas pradėjo naudoti ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą, reikšti priekaištus, nuvertinti ją, pasidarė pavydus ir pradėjo kontroliuoti ieškovę, drausti be atsakovo leidimo priimti sprendimus, susijusius su šeimos bei vaiko gyvenimu. Atsakovas nepalaikė ieškovės noro įsidarbinti, todėl ieškovė neturėjo asmeninių pajamų, ko pasekoje tapo priklausoma nuo atsakovo finansiškai. Atsakovas išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją ir griežtai laikosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kassavaitinė šventė, prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakare) taisyklių, pagal kurias (duomenys neskelbtini) šios šventės metu negali dirbti jokių darbų - negamina valgio, niekur neišvyksta iš namų, todėl visi namų rūpesčiai, rūpinimasis sūnaus poreikiais tekdavo išimtinai ieškovei. Atsakovas minėtas šventes praleisdavo namuose girtaudamas, kas ilgainiui pradėjo ieškovei kelti didžiulį diskomfortą, tarp šalių vis dažniau pradėjo kilti konfliktai. 2018-06-15, būdamas neblaivus, sūnaus akivaizdoje atsakovas eilinį kartą pradėjo tyčiotis iš ieškovės, tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu atsakovas panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą (tampė ieškovę už plaukų), grasino, jog nusižudys, pasiėmė peilį ir užsidarė vonioje. Atsakovas neužtikrino psichologiškai sveikos ir saugios aplinkos ieškovei ir nepilnamečiam sūnui. Po šio įvykio šalių santykiai visiškai pašlijo. 2018-09-06 atsakovas persikėlė gyventi atskirai nuo šeimos, o atsakovo tėvai paprašė ieškovės išsikelti iš jiems priklausančio buto, kuriame tuo metu šalys gyveno, todėl ieškovė kartu su vaiku persikėlė gyventi į nuomojamą butą. Ieškovė ne kartą bandė kalbėtis su atsakovu ir ieškoti susidariusios situacijos sprendimo, tačiau tapo akivaizdu, jog šalių požiūris į šeimą ir vertybes iš esmės skiriasi. Taigi būtent atsakovas veikė priešingai sutuoktinės bei šeimos interesams, jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kadangi yra darbinga ir dirba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 nustatė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 12 punkte nurodoma, kad atsakovas kasmet turi teisę į 4 savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto. Po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas pradėjo reikalauti perduoti jam sūnų nepertraukiamam keturių savaičių bendravimui. Ieškovės įsitikinimu šią teisę atsakovas gali realizuoti tik vasaros atostogų laikotarpiu. 2019-12-10 atsakovas, iš anksto neįspėjęs, pasiėmė sūnų iš ugdymo įstaigos ir pranešė ieškovei, jog pasiima vaiką keturių savaičių atostogoms, o po kurio laiko informavo, jog išvyko su sūnumi į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), 2019-12-18 grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau sūnaus ieškovei negrąžino, tik kelis kartus leido trumpam pasimatyti. Šalių sūnus buvo labai išsiilgęs ieškovės, sutrikęs ir išsibalansavęs. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė aplinkos, kurioje gyveno vaikas, stabilumą. Šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą, vaikui augant didėja jo poreikiai bei tam reikalingų lėšų dydis. Šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti ne mažiau kaip 1000 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos, todėl turi galimybes prisidėti prie augančių sūnaus poreikių tenkinimo. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios teikė vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas 4 500 Eur (15 mėn. x 300 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Santuokos metu nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: 1996 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė minėtais automobiliais nesinaudoja ir jai nežinoma šių automobilių techninė būklė, neturi galimybės nurodyti jų vertės. 2007-02-02 atsakovas įgijo 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 2 896,20 Eur. Kadangi akcijas atsakovas įgijo iki santuokos sudarymo, ieškovė į šį turtą jokių pretenzijų nereiškia. Atsakovo skolos BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ atsiradimo aplinkybės ieškovei nežinomos. Atsakovo skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 bei pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31507-566/2018, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. eL2-32702-937/2019 yra asmeninės, jų atsiradimo aplinkybės ieškovei taip pat nėra žinomos. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka su ieškovės siūlomu bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu, sutinka, kad iš jo būtų priteista po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko išlaikymui, prašo atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, palikti jo asmenine nuosavybe MB „(duomenys neskelbtini)“ bei nustatyti prievolių pobūdį.

4. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad kai šalys susipažino, jis jau buvo religingas ir laikėsi tradicijų, o ieškovė patikino, kad jai tai priimtina. Šalys gyveno religingą gyvenimą, laikėsi (duomenys neskelbtini) tradicijų, (duomenys neskelbtini). Šeštadienį namuose sunkių darbų nedirbdavo nei vienas iš sutuoktinių. Vykstant į svečius ar lankantis svečiams, jis pavartodavo alkoholio, tačiau negirtaudavo. Ieškovė nebuvo kontroliuojama ar uždaroma namuose. Jis rūpinosi šeimos, vaiko ir ieškovės finansinių poreikių užtikrinimu. Santuokos iširimą lėmė tarpusavio supratimo trūkumas. 2018-06-15 tarp šalių įvyko didelis barnis, tačiau smurto nebuvo, policija nebuvo kviesta. Praėjus keliems mėnesiams po įvykio, ieškovė kreipėsi į policiją dėl neva prieš ją panaudoto smurto, tačiau policiją atsisakė pradėti tyrimą. Buvo atvejis, kai ieškovė iškvietė policiją teigdama, kad jis smurtauja, tačiau atvykusiems pareigūnams prisipažino, jog melavo. Po 2018-06-15 įvykio ieškovė pranešė, jog kartu su vaiku išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis prašė neišvežti vaiko, tačiau ieškovė išvyko tvarkyti dokumentų. Jis stengėsi išsaugoti šeimą, buvo pasiryžęs vykti į (duomenys neskelbtini) kartu, santykiai pradėjo gerėti, tačiau ieškovei kartu su vaiku daugiau nei mėnesį praleidus pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), jos elgesys pasikeitė. Ji nustojo skambinti ir atsakinėti į skambučius, labai retai leisdavo pasikalbėti su vaiku, o leidusi kalbėtis, įjungdavo vaikui animacinius filmukus ir vaikas negalėdavo susikoncentruoti pokalbiui. Ieškovei grįžus šalys vyko atostogų į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė elgėsi keistai, sakė nebežinanti ar nori, kad jis keliautų kartu. Jis įkalbėjo ieškovę kreiptis į psichologą šeimos terapijai, tačiau psichologui rekomendavus pirmiausia išspręsti santykių problemas ir tik po to išvykti, ieškovė atsisakė tęsti bendravimą su psichologu ir pareiškė norinti nutraukti santuoką. Dėl įtampos namuose gyventi tapo sunku, todėl jis išsikraustė gyventi pas tėvus, tačiau iš ieškovės niekada nebuvo reikalauta išsikelti iš buto. Jis siekė išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė provokavo konfliktus, kuriems nesiliaujant, jis ieškovę įspėjo, kad pradės įrašinėti jų pokalbius, todėl ieškovė išsikėlė gyventi kitur. Ieškovei išsikėlus, jis vaiką bendravimui pasiimdavo beveik kiekvieną dieną. Ieškovei pradėjus dirbti ir žiemos metu vaikui dažnai sergant, darbo dienomis vaikas būdavo pas jį, dažnai laiką leisdavo ir su jo tėvais. Jis kiekvieną mėnesį duodavo ieškovei pinigų vaiko poreikiams, pats pirkdavo vaikui reikalingus daiktus. Atsakovas nesutinka su ieškovės siekiu, kad jis galėtų su vaiku atostogauti tik vasaros atostogų metu, kad jo atostogos su vaiku būtų skaidomos dalimis, kurių viena sudarytų ne daugiau kaip dvi savaites, kol vaikui sukaks septyneri metai. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti trumpinama atsakovo atostogų su vaiku trukmė iki vaikui sukaks 7 metai, nors vaikas nuo mažens yra įpratęs būti su atsakovu ilgus laikotarpius. Po 2019 m. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, įsiteisėjimo, atsakovas su vaiku praleido 4 savaičių atostogas, duomenų, kad tai galėjo padaryti neigiamą įtaką vaikui, byloje nėra. Vaikas kol kas nelanko mokyklos, todėl nėra grėsmės, kad atostogos ne vasaros laiku pakenktų vaiko ugdymui. Atsakovas apie savo išvykimą su vaiku atostogoms buvo informavęs vaiko ugdymo įstaigą, o po atostogų vaiko ugdymo įstaigos darbuotojai konstatavo, kad vaiko emocinė būklė yra pagerėjusi. Atsakovas sugebės užtikrinti vaiko ugdymo procesą ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Iki šiol atsakovas savo, kaip tėvo pareigas vykdė tinkamai, todėl nėra pagrindo abejoti, jog tai darys ir ateityje. Atsakovas gali neturėti galimybės atostogauti vasarą dėl užimtumo darbe, kas reikštų, kad pakeitus bendravimo tvarką atsakovas išvis neturėtų galimybės atostogauti su vaiku. Apribojus atsakovui galimybę bendrauti su vaiku ilgiau nei dvi savaites, būtų ribojamos galimybės keliauti, ypač vykti į tolimesnes šalis. Pati ieškovė buvo išvykusi mėnesio trukmės atostogoms su vaiku į (duomenys neskelbtini), todėl draudimas atsakovui turėti keturių savaičių atostogas su vaiku, kai ieškovė sau tokias atostogas leidžia, reikštų dvigubų standartų taikymą, pažeistų tėvų lygybės principą. Ieškovės sprendimą kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo lėmė ne pasikeitusios objektyvios aplinkybės, o subjektyvios ieškovės baimės, konfliktiški šalių santykiai. Šuo metu galiojanti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka tiek vaiko interesus, tiek tėvų lygiateisiškumo principą. Išlaidos vaiko poreikiams yra gerokai mažesnės, nei nurodo ieškovė. Vaiko poreikių dydis kol šalys gyveno kartu, nesutampa su ieškovės nurodytu. Įrodymų apie vaiko poreikius ji į bylą nepateikė. Atsakovas su vaiku praleidžia daug laiko, tuo metu aprūpina vaiką reikalingais daiktais, tenkina kitus jo poreikius, apmoka ir visada apmokėdavo visus vaiko lankomus būrelius. Atsakovas sutinka, jog santuokos metu įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Eur, po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 200 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė žinojo apie susidariusį įsiskolinimą BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, iš kurios gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, tą ieškovė patvirtino kitoje civilinėje byloje teismo posėdžio metu. Todėl skola BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ turėtų būti bendra. Skoliniai įsipareigojimai AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ susidarė pagal paslaugų teikimo sutartį už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-30, t. y. už paslaugas, kurios buvo suteiktos santuokos metu, šalims gyvenant kartu, todėl laikytini bendrais. Nepaisant to, atsakovas sutinka, kad skolos BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai liktų jo asmeninėmis.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su ieškove nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių su visais patogumais bute, kuriame sūnui skirtas tinkamai įrengtas atskiras kambarys. Pokalbio su Tarnybos atstove metu vaikas paaiškino, kad jam patinka būti su mama, taip pat patinka važiuoti į svečius pas tėtį, į darželį jį nuveda mama, o pasiima mama arba tėtis. Tarnybos nuomone, nepilnamečiui augant, didėja jo poreikiai, todėl išlaikymas didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Geriausius mažamečio interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl sūnaus auklėjimo, ugdymo ir bendravimo su juo.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė Mokesčių apskaitos informacinės duomenų bazės 2020-02-12 duomenimis valstybės biudžetui neskolinga, o atsakovas valstybės biudžetui skolingas 603,02 Eur pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ir 40,00 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą. VMI manymu, atsakovo prievolės pagal aukščiau nurodytus duomenis visų pirma turi būti tenkinamos iš jo asmeninio turto bei iš to turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą. VMI neketina įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.

7. Trečiasis asmuo BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Acountera“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ yra bendra dalinė ir ieškovei tenka 1/5 prievolės dalis. Trečiasis asmuo, atstovaujamas UAB „Acountera“, siekia įgyvendinti viešą interesą bankroto byloje. Šiam tikslui pasiekti yra būtina, kad ieškovė tinkamai įvykdytų jai Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytą 1/5 dalį 24 377,28 Eur prievolės, kuri sudaro 4 875,46 Eur.

8. Trečiasis asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam į teikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis).

9. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog 2018 m., vadovaudamasi savo ir vaiko interesais, priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Šalių požiūriai į šeimą ir religijos įtaką šeimai yra skirtingi. Iki santuokos sudarymo šalys kartu negyveno, susitikinėdama su atsakovu ieškovė negalvojo, kad jo požiūris bus toks griežtas, atsakovas sakė, kad ji galės gyventi paprasčiau. Santuokos pradžioje atsakovas švelniau žiūrėjo į tradicijas, tačiau laikui bėgant šalims tapo vis sunkiau rasti bendrą kalbą. Visą santuokos laikotarpį šalių santykiai buvo sudėtingi dėl atsakovo emocionalumo ir religingumo, tradicijų laikymosi. Po vaiko gimimo atsakovas mažai laiko skyrė šeimai, per laisvas dienas būdavo namuose, tačiau vartodavo alkoholį ir miegodavo. Atsakovas turėjo prieigą prie ieškovės elektroninio pašto, socialinių tinklų paskyrų, pažeidinėjo jos privatumą. Atsakovo vertinimu ieškovė buvo ne pakankamai religinga ir gera. Dėl atsakovo religinių įsitikinimų tarp šalių kildavo nesutarimai dėl ieškovės įsidarbinimo ir galimybės leisti vaikui lankyti įprastą darželį, tačiau ginčai baigdavosi atsakovo argumentu, kad ieškovė turi gyventi pagal jo religiją arba negyventi kartu. Ieškovė bandė rasti darbą, atsidaryti el. parduotuvę, tačiau trukdė tai, kad vaikas lankė (duomenys neskelbtini) darželį, kuris veikė ne pilną dieną ir nedirbdavo penktadieniais. 2018-06-15 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atsakovas prarado savikontrolę, panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nekvietė policijos, tarnybų, nes buvo šoke, tačiau suprato, kad nebegalės gyventi su atsakovu. Vis dėl to dar davė sau laiko pagalvoti. Atsakovas grasino, kad ieškovė neteks leidimo gyventi Lietuvoje, vaiko. Psichologas patvirtino, kad ieškovė buvo nesveikuose santykiuose. Ieškovei nusprendus išeiti, atsakovas pasamdė psichologą, tačiau šis elgėsi neprofesionaliai, veikė atsakovo interesais, ieškovė juo nepasitikėjo, todėl galimybės tęsti terapiją nebuvo. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio šalys pradėjo gyventi atskirai. Nuo šio momento nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nuomojasi būstą už 300 Eur per mėnesį. Komunalinių mokesčių dydis priklauso nuo metų laiko, žiemos metu už komunalinius patarnavimus moka iki 150 Eur per mėnesį. Vaiko ugdymo įstaigos paslaugos kainuoja 75-80 Eur per mėnesį. Vaikas lankė futbolą už 50 Eur per mėnesį (spalio mėnesį pradėjo lankyti, lapkričio mėnesį dėl karantino nustojo lankyti). Aikido, už kurį mokėjo atsakovas, nelanko. Norėtų, kad lankytų muzikos pamokas. Auklės paslaugomis nesinaudoja, dirba nuotoliniu būdu. Per mėnesį vaiko maistui reikia 200-250 Eur, kadangi jis mažai ką valgo. Drabužiams reikia 50 Eur, bet kai reikia pasiruošti sezonui, išlaidos aprangai gali siekti 100-150 Eur. 20 Eur reikalinga higienos poreikiams, 20-30 Eur - kanceliarinėms prekėms, knygoms ir pan., 20 Eur - vitaminams, 40 Eur – vaistams sergant, be to, vaiko jautri oda. 20-30 Eur reikia laisvalaikiui (kinas, žaidimų kambariai). Transporto išlaidų nepatiria. Buities prekėms reikia apie 45 Eur per metus. Vaikas sveikas, specialių poreikių neturi. Nors atsakovas su vaiku praleidžia daug laiko, apmoka už vaiko būrelius, tačiau ieškovei svarbu, kad ji galėtų sumokėti už pagrindinius vaiko poreikius, kurių patenkinimui reikia 800 Eur per mėnesį. Be to, patiriamos išlaidos vaiko poilsiui. Ieškovė vykdo individualią veiklą, kuri registruota (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos priklauso nuo padaryto darbo – 1000-1500 Eur per mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) gauna 204 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikui. Jai priklausančio turto neturi. Atsakovas dirba, yra įmonės savininkas. Vaiko išlaikymui moka po 200 Eur per mėnesį, yra buvę kad pervedė 50-100 Eur daugiau, tačiau tai buvo susiję su vaikui reikalingais pirkiniais. Kelis kartus yra nepervedęs pinigų. Kartą – iki ieškinio pateikimo. Įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo tokie pat kaip dabar. Atsakovas perka vaikui drabužius, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu taip pat pirko lovą, apmokėjo privataus gydytojo paslaugas, todėl galima sumažinti išlaikymo įsiskolinimą 350 Eur. Nori, kad vaikas su atsakovu atostogautų vasaros metu, kad nesitrukdytų ugdymo procesas ir kad tai būtų atostogos, o ne gyvenimas su atsakovu, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Mėnesio trukmės atostogos ne vasaros laikotarpiu griauna vaiko režimą. Vaikas ugdymo įstaigoje lanko daug užsiėmimų, logopedą, papildomą veiklą. Bendravimas atostogų metu po 2 savaites yra logiškas, pakankamas atsakovui su vaiku išvykti, nepažeidžiant vaiko režimo. Sutinka dalinti atostogas po 1-2 savaites, jei tai nepaveiktų mokslų. Bet pageidautina, kad atsakovas su vaiku bendrautų tuomet, kai vaikui atostogos. Ieškovė nenori bylinėtis dėl kompensacijų už atsakovui tenkantį turtą, mano, kad turto padalijimas jų nepriteisiant nepažeis jos interesų. Neprašo dalinti MB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nenori su ja turėti nieko bendro, prašo pripažinti ją atsakovo asmenine nuosavybe ir nepriteisti iš atsakovo jokios kompensacijos. Skola BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ yra atsakovo asmeninė prievolė, kadangi lėšos nebuvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti. Įsiskolinimas susijęs su atsakovo darbine veikla. Ieškovė atsakovo įmonėje nedirbo. Ieškovė nežino kitų atsakovo skolų kilmės. Šalys nesitarė dėl elektroninio ryšio paslaugų namuose teikimo, todėl nežino, už kokias ryšio paslaugas atsakovas yra skolingas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Internetu naudojosi.

Šalies argumentai

10. Ieškovės atstovė advokatė D. Gadliauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad atsakovui priklauso 1/5 dalis ieškovės pajamų. Ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nesinaudoja atsakovo vardu registruotu automobiliu, automobilis senas, nebenaudojamas, nedidelės vertės, todėl pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe.

11. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas D. Orla teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą pateikti atsakovą charakterizuojantys įrodymai, jog jis turi skolų kreditoriams, yra baustas administracine tvarka, linkęs nesilaikyti įprastų taisyklių, nevykdyti įsipareigojimų, kas vertintina sprendžiant kaltės klausimą. Vaiko atostogos su tėvu neturi pažeisti vaiko ugdymo, jos turi sutapti su vaiko atostogomis ugdymo įstaigoje arba atostogų su atsakovu metu turi būti užtikrintas vaiko ugdymas. Atsakovo teisė į atostogas su vaiku neturi pažeisti vaiko teisės į išsilavinimą. Be to, mažamečiam vaikui nesimatyti su mama visą mėnesį yra per ilgas laiko tarpas. Atsakovas turi galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą, kadangi turi 5 galimus pajamų šaltinius, naudojasi prabangia transporto priemone (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotos akcijos įgytos iki santuokos sudarymo. Iš teismo priimto sprendimo už akių dėl prievolės BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ matyti, jog prievolė yra atsakovo asmeninė. Žalos atlyginimas yra deliktinė atsakomybė. Žala kilo dėl to, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. Jokių sąsajų su ieškove nėra, kadangi ieškovė nebuvo įmonės valdymo organų narys, nebuvo įtraukta į bylą, kurioje priteistas žalos atlyginimas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos didelės, tačiau susidarė dėl atsakovo vengimo pateikti įrodymus, dėl ko buvo atidėti posėdžiai.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad įspėjo ieškovę dėl gyvenimo santuokoje. Ne iš karto pamatė, jog jų vertybės yra skirtingos. Šalys netiko viena kitai. Atsakovas nevertė ieškovės laikytis (duomenys neskelbtini) tradicijų, tačiau sakė, kad tai neigiamai atsilieptų bendram gyvenimui. Šalys buvo sutarę pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas auklėti vaiką. Bet ieškovė pradėjo sakyti, jog tai yra blogai, pervedė vaiką iš (duomenys neskelbtini) darželio, nors jis buvo vienas geriausių (duomenys neskelbtini), vaiko buvimo laiką jame buvo galima prailginti. Atsakovas išlaikė šeimą, 2-3 kartus veždavosi atostogų, ieškovė 4 kartus per metus važiuodavo pas tėvus. Psichologinio smurto atsakovas nenaudojo, ieškovės negąsdino. Abu turėjo prieigą prie vienas kito socialinių tinklų. Santuokinių ryšių šalys nebeturėjo nuo 2018 m. kovo mėnesio, bendrą ūkį nustojo vesti nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas nurodė, kad dirba paslaugų sferoje. Dėl pandemijos jo verslas žlugo. Tuomet dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau sugedo automobilis. Atnaujinęs (duomenys neskelbtini) veiklą galėtų uždirbti apie 300 Eur per mėnesį. Atsakovas gauna periodinių pajamų (duomenys neskelbtini) gamyklose, kuriose uždirba 120-150 Eur per mėnesį, bet tai nėra pastovus darbas. Yra įsidarbinęs įmonėje, gaus 700 Eur per mėnesį. Bando atnaujinti košerinės virtuvės veiklą, iš jos, atsinaujinus turistų srautams, galėtų uždirbti apie 1000-1500 Eur per mėnesį. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o įmonei. Vaiko poreikiams patenkinti pilnai užtenka 400-500 Eur per mėnesį, kadangi vaikas dažnai būna pas atsakovą. Vaikas valgo ugdymo įstaigoje, pas ieškovę būna 4 dienas per savaitę, o vaiko maistui per dieną reikia 3-5 Eur. Per mėnesį 70 Eur kainuoja vaiko ugdymo įstaigos paslaugos, 58 Eur - vaiko avalynė ir striukės, 100 Eur - kiti drabužiai, 30-40 Eur - ugdymas, 30 Eur - knygos, 10 Eur sveikatos poreikiai. Higienos poreikius sudaro 5 Eur dantų šepetėliui, 10 Eur dantų pastai, 10 Eur šampūnui, muilui, 7 Eur tualetiniam popieriui, 10-15 Eur kremams, kurių užtenka ilgam laikui. Patalynės, kurios komplektas kainuoja 30-40 Eur, užtenka 6 metams. Teismas yra paskirstęs atostogas, todėl neteisinga jas priskaičiuoti prie išlaikymo. Iki 2018 m. rugsėjo mėn. šalys vaiką išlaikė iš bendrų lėšų. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio jis tik du kartus nesumokėjo vaiko išlaikymo, tačiau yra pirkęs vaikui striukę, kelnes, batus, tenkino apie 70-80 procentų vaiko poreikių, išleisdavo po 500 Eur savaitgaliui. Pirkimo čekių nerinko. Su vaiku sutaria puikiai. Turi vieną mėnesį atostogų per metus. Vasaros metu negali su vaiku atostogauti mėnesį, nes turi didžiulį užimtumą. Tačiau turi teisę atostogauti su vaiku kitų atostogų metu ir per šventes. Nesutinka atostogauti su vaiku šio atostogų ugdymo įstaigoje metu. Šventės būna ir mokslo metų eigoje. Pirmenybę teiktų ne mokyklai, o religinėms šventėms, bendrautų su vaiku ir ugdymo metu. Toks bendravimas po 3 dienas porą kartų per metus ugdymo procesui nepakenks. Kelionės taip pat yra ugdymo būdas. Su juo nesitariama dėl ugdymo įstaigos parinkimo, tačiau tikisi, kad vaikas lankys (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur atostogaujama pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių. Jei ne, samdytų korepetitorių, per šventes vaikas galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Gali vežioti vaiką į mokyklą. Galima nustatyti bendravimą per atostogas po 1-2 savaites, bet tuomet nemato galimybės įspėti apie tokį bendravimą prieš du mėnesius, pakaktų įspėti prieš savaitę. Iš anksto numatyti bendravimą atostogų metu sudėtinga, nes religinių švenčių kalendorius kinta. Ieškovė nesusijusi su įsiskolinimu BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, atsakovo įmonėje nedirbo, todėl prievolė kreditoriui turi likti atsakovo asmenine. Skola AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ susidarė už internetinio ryšio, kurį šalys naudojo bendrai. Skolos VMI tikriausiai susidarė už automobilio parkavimą.

13. Trečiojo asmens BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ bankroto administratoriaus UAB „Acountera“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditoriaus naudai buvo priteistas žalos atlyginimas. Ieškovė susijusi su atsiradusia žala. Ji dalyvavo įmonės veikloje, pavaduodavo atsakovą. Atsakovas piktybiškai neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Žala padaryta ir prievolė kreditoriui atsirado šalims esant santuokoje, teismo procesiniu sprendimu nustatyta ieškovės turto dalis.

14. Trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis), pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu teikdama Tarnybos išvadą atstovė nurodė, jog orientaciniu kriterijumi, dalinant išlaikymo pareigą lygiomis dalimis, būtų 230 Eur dydžio suma teiktina vaikui kiekvieno iš tėvų. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, nėra būtinybės ją keisti. Bendravimo tvarka turi atitikti vaiko interesus, o ne būti tokia, kokios nori tėvai. Nėra būtinybės nustatyti, jog atsakovas su vaiku atostogauja tik vasarą, nes atostogos būna ir kitais metų laikais. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovas išveš vaiką ir jis nelankys ugdymo įstaigos. Tėvas yra atsakingas. Šalys nepateikė pasiūlymų nustatyti konkrečią bendravimo atostogų laikotarpiu tvarką. Nėra būtina, kad atsakovo atostogos su vaiku sutaptų su atostogomis ugdymo įstaigoje. Vaiko interesus atitiktų formuluotė, jog atsakovas turi teisę atostogauti su vaiku netrikdydamas vaiko ugdymo proceso.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

16. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

17. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 punktas). Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu.

18. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

20. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu reikalavo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, savo reikalavimą argumentavo tuo, jog atsakovas santuokos metu pradėjo reikšti ieškovei priekaištus, nuvertinti jos asmenybę, kontroliuoti ieškovę, vartoti alkoholį bei nepakankamai rūpintis šeima, santykiai buvo sudėtingi dėl atsakovo religingumo, griežto tradicijų laikymosi, dėl ko ilgainiui šalims tapo vis sunkiau rasti bendrą kalbą. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu ir ieškovės nurodytais motyvais, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jo teigimu, nuo pat draugystės pradžios šalys vertino, ar būdamos skirtingų religijų galės gyventi kartu, tarėsi kurti (duomenys neskelbtini) šeimą, pradžioje kartu laikėsi religinių tradicijų, (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau išryškėjo pernelyg dideli sutuoktinių skirtumai, santuokos iširimą lėmė tarpusavio supratimo trūkumas.

22. Minėta, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė atsakovo kaltų veiksmų, esminių pareigų šeimoje nevykdymo, kas lėmė santuokos iširimą būtent dėl atsakovo kaltės, neįrodė. Atsakovo religingumas ir išpažįstamos religijos nulemtas gyvenimo būdas negali būti pripažįstamas kaltais veiksmais dėl santuokos iširimo. Ieškovė pripažino, kad prieš sudarydama santuoką žinojo apie atsakovo religingumą. Nors nurodė nemaniusi, kad atsakovas religinių tradicijų laikysis taip griežtai, buvo ieškovo patikinta, kad pati galės gyventi laisviau, jos lūkesčių neišsipildymas, sąlygotas jos pačios subjektyvaus vertinimo, negali būti laikomas pagrindu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

23. Ieškovė nepateikė visiškai jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas vartojo alkoholį, nesirūpino šeima, naudojo jos atžvilgiu fizinį ar psichologinį smurtą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atžvilgiu būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Bylos medžiaga nepatvirtina atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Nors ieškovė išsamiai papasakojo apie 2018-06-15 įvykį, kurio metu, jos teigimu, atsakovas, būdamas neblaivus, jo sesers, kitų žmonių ir vaiko akivaizdoje smurtavo jos atžvilgiu, grasino nusižudyti, jos paaiškinimai neparemti jokių liudytojų parodymais, tuo tarpu atsakovas, nors pripažįsta įvykus didelį barnį, smurto alkoholio vartojimo, grasinimo dėl savižudybės aplinkybes neigia. Šalių paaiškinimams esant priešingiems, teismas, nesant pateiktų kitų nurodytų aplinkybių įrodymų, neturi pagrindo vertinti ieškovės paaiškinimų kaip patikimesnių. Daroma išvada, kad ieškovė, priešingai nei nustato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, numatanti, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nurodytų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybių neįrodė. Tai, kad atsakovas turi neįvykdytų prievolių, yra baustas administracine tvarka, kas, ieškovės atstovo teigimu, jį charakterizuoja, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas sprendžia, kad šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad šalių santuoka iširo dėl išsiskyrusio požiūrio į religijos įtaką šeimai, tarpusavio supratimo trūkumo. Nors atsakovas bandė ieškoti sprendimo pasitelkdamas psichologo pagalbą, ieškovė šeimos terapijos užsiėmimus nutraukė, motyvuodama tuo, kad atsakovo pasamdytu psichologu nepasitikėjo, tačiau kito atitinkamo specialisto siūliusi nenurodė. Atsakovui išsikėlus iš šeimos namų šalys nebedėjo pastangų išsaugoti santuoką.

25. Teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

26. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys pavardžių santuokos metu nekeitė, todėl šalims paliekamos turimos pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

27. Remiantis į bylą pateikta gimimo liudijimo kopija, šalys turi nepilnametį vaiką A. E. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nutraukiant santuoką nepareikšta, todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimas santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

28. 2019-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 nustatyta nepilnamečio A. E. A. bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurios 12 punktą atsakovas kasmet turi teisę į 4 (keturių) savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš 2 (du) mėnesius, suderinęs su atsakove atostogų laiką. Vilniaus apygardos teismas 2020-09-03 nutartimi patenkino atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-19 sprendimą pakeitė iš dalies, be kita ko, nurodydamas, kad šiuo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 3-13 punktus laiko atitinkamai 2-12 punktais. Pastebėtina, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-19 sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 12 punktą dėl atsakovo bendravimo su vaiku atostogų metu, tačiau remiantis Vilniaus apygardos teismo 2020-09-03 nutartimi, atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu numatyta 11 punkte.

29. Ieškovė reiškia reikalavimą pakeisti numatytą atsakovo bendravimo su vaiku atostogų metu tvarką pakeisti, nustatant, kad atsakovas kasmet turėtų teisę į 4 savaičių vasaros atostogas su vaiku, kurias iki vaikui sukaks 7 metai, atsakovas galėtų paskirstyti po dvi savaites, o vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, galėtų paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš du mėnesius suderinęs su vaiko motina vasaros atostogų laiką. Ieškovės vertinimu, atsakovo bendravimas su vaiku nepertraukiamas 4 savaites ne vasaros laikotarpiu pažeidžia vaiko interesus į stabilią aplinką ir dienotvarkę, kadangi vaikas lanko ugdymo įstaigą, joje dalyvauja papildomoje veikloje, lankosi pas logopedą ir pan. Atsakovui pasiėmus vaiką 4 savaičių atostogoms, būtų sutrikdytas vaiko ugdymo procesas. Be to, per 4 savaičių laikotarpį tokio amžiaus vaikas labai išsiilgsta motinos.

30. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos keitimo, nurodo, jog ieškovė neįrodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti trumpinama atsakovo atostogų su vaiku trukmė iki vaikui sukaks 7 metai, kai vaikas nuo mažens yra įpratęs ilgus laikotarpius būti su atsakovu, pati ieškovė ilgam išvyksta su vaiku atostogauti į užsienio valstybę pas savo tėvus. Atsakovas taip pat motyvavo, jog dėl darbo pobūdžio ir užimtumo, jis negalėtų su vaiku atostogauti vasaros metu, o ieškovės prašomas bendravimo tvarkos pakeitimas apribotų atsakovo teisę praleisti su vaiku kitas atostogas, švęsti šventes.

31. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

33. Visų pirma pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2019-06-19 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019, jo rezoliucinės dalies 12 punkte nekonkretizavo, kad 4 savaičių atostogos, kurias atsakovas turi teisę praleisti su vaiku yra vasaros atostogos, iš sprendimo rezoliucinės dalies 13 punkto formuluotės, numatančios, kad vasaros atostogos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su sūnumi, tačiau nepraleido, nekompensuojamos, ir sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje toks teismo sprendimas argumentuojamas būtinybe nepažeisti teismo nustatytos bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu tvarkos, formuluotės matyti, kad sprendimo 12 punkte numatyta bendravimo tvarka buvo siekta reglamentuoti atsakovo vasaros atostogas su vaiku.

34. Nepaisant to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl atsakovo teisės atostogauti su vaiku mokslo metų eigoje. Nors ieškovė nagrinėjamu atveju teigia, kad atsakovo bendravimas su vaiku nepertraukiamas 4 savaites ne vasaros laikotarpiu pažeidžia vaiko interesus į stabilią aplinką ir dienotvarkę, atsakovui pasiėmus vaiką tokios trukmės atostogoms, būtų sutrikdytas vaiko ugdymo procesas, sutiktina, kad tai nereiškia, jog vaiko bendravimas su atsakovu atostogų metu turi būti apribotas, numatant bendravimą tik per vasaros atostogas. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia, tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

35. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi vieną mėnesį atostogų per metus, tačiau dėl didelio užimtumo vasaros laikotarpiu juo pasinaudoti negali, atostogauja per (duomenys neskelbtini) šventes. Iš anksto numatyti atostogas sunku, nes švenčių kalendorius kinta. Jis nesutampa su mokslo metų atostogomis įprastose mokyklose, o ugdymo įstaigos klausimo ieškovė su atsakovu nederina. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, atsakovo teisės bendrauti su vaiku atsakovo atostogų vaiko mokslo metų eigoje metu apribojimas nagrinėjamu atveju reikštų ir atsakovo teisės išpažinti savo religiją kartu su sūnumi švenčiant religines šventes, ribojimą.

36. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką reiškia, kad ji pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad atsakovas turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ne tik vasaros, bet ir visų kitų atostogų metu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pakeisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku tik vasaros atostogų metu atmestinas.

37. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, siekiant išvengti šalių ginčų ir nustatyti bendravimo tvarką neprieštaraujančią vaiko interesams, būtina pasisakyti dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovo atostogų mokslo metų eigoje metu.

Žemesnės instancijos teismas

38. Sprendžiant šį klausimą visų pirma turi būti įvertinta tai, kad remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas turi maksimaliai suvienodinti laiką, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Teismas gali nustatyti tiek skyrium gyvenančio tėvo bendravimą vaiko atostogų metu, tiek tėvo atostogų metu. Tačiau visais atvejais bendravimo tvarka turi būti orientuota į vaiko interesų užtikrinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021).

39. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jis su vaiku bendrautų ugdymo proceso metu, tuomet vaikas ugdymo įstaigos galimai nelankytų, nes atsakovas prioritetą teikia ne ugdymui, o religinėms šventėms. Nors teigė, kad šventės vyksta tik po 3-4 dienas kas tris mėnesius, vėliau detalizavo, kad Rudens šventė, Chanuka, Pavasarinė šventė tęsiasi net po 8 dienas.

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nustačius atsakovo teisę be apribojimų bendrauti su vaiku atsakovo atostogų metu, nebūtų tinkamai užtikrintas vaiko ugdymo įstaigos lankymas. Toks bendravimas butų patogus atsakovui, tačiau neatitiktų vaiko interesų, neužtikrintų jo teisės į mokslą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas. Remiantis Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktais, tėvai privalo užtikrinti vaiko mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų, užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Įstatyme nenumatyta išimčių, kad ši pareiga gali būti nevykdoma dėl religinių įsitikinimų ar siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku. Šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, remiantis ieškovės paaiškinimais, jis lanko parengiamąją klasę. Taigi jau kitais metais vaikas pradės lankyti mokyklą. Todėl atsakovo siekis turėti galimybę mokslo metų eigoje išsivežti vaiką atostogų, švęsti religines šventes, neužtikrinant ugdymo įstaigos lankymo, neatitinka vaiko interesų.

41. Įstatymai suteikia teismui plačias galimybes, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, įvertinti konkrečių tėvų ir vaikų poreikius bei interesus. Vaiko teisės į mokslą apsauga yra teisėtas tikslas, dėl kurio atsakovo galimybė bendrauti su vaiku per savo atostogas, pasiimant vaiką mokslo metų eigoje, ribotina, numatant, kad atsakovas privalo užtikrinti vaiko ugdymo įstaigos lankymą. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui – tinkamai užtikrinti vaiko teisę mokslą.

42. Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teisę į mokslą, 2019-06-19 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos 11 punktas keistinas, numatant atsakovo teisę į 4 savaičių atostogas su vaiku, įpareigojant atsakovą užtikrinti ugdymo įstaigos lankymą mokslo metų eigoje. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka būtų užtikrinta vaiko teisė į mokslą, o kartu pernelyg neribojama atsakovo teisė praleisti su vaiku savo atostogas ir švęsti su vaiku savo religines šventes.

43. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad iki vaikui sukaks 7 metai, atsakovas turėtų paskirstyti jam tenkančias 4 savaičių atostogas su vaiku po dvi savaites, o vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, galėtų paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš du mėnesius suderinęs su vaiko motina vasaros atostogų laiką. Atsakovas 2021-05-04 ir 2021-05-06 teismo posėdžio metu sutiko, kad jo atostogos su vaiku būtų dalinamos po 1-2 savaites, tačiau nurodė, kad tokiu atveju nemato galimybės perspėti ieškovę apie atostogas prieš 2 mėnesius, mano, kad pakankamas įspėjimo terminas – 1 savaitė. Ieškovė su tokiu terminu nesutiko, nurodė, kad normalu atostogas planuoti prieš du mėnesius.

44. Tarp šalių iš esmės nesant ginčo dėl galimybės skirstyti 4 savaičių atsakovo atostogų su vaiku terminą dalimis po 1-2 savaites, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, numatant, kad atsakovas kasmet turi teisę į keturių savaičių atostogas su vaiku, kurias iki vaikui sukaks 7 metai, turi paskirstyti po vieną ar dvi savaites, o vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto. Tačiau teismas atsižvelgia į ieškovės argumentą dėl vaiko gyvenamosios vietos stabilumo, į tai, kad atsakovo religinės šventės, kaip jis nurodė, nevyksta ilgiau nei dvi savaites, numato, kad mokslo metų eigoje atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku savo atostogų metu, paskirstant jas po vieną ar dvi savaites.

45. Dėl įspėjimo apie atostogas termino sutiktina su atsakovo pozicija, kad esant galimybei skaidyti atostogas dalimis, dviejų mėnesių įspėjimo apie savaitės trukmės atostogas terminas nebūtų protingas, tačiau vienos savaitės įspėjimo terminas tuo atveju, jei atsakovo atostogos su vaiku truktų dvi savaites ar ilgiau (vasarą), nebūtų pakankamas. Teismas daro išvadą, kad visais atvejais tinkamas terminas įspėjimui apie atostogas, kurias ketinama praleisti su vaiku, yra vienas mėnuo ir nustato atitinkamą įspėjimo terminą keisdamas nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 2019-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos 11 punkto pakeitimo tenkinamas iš dalies, nustatant, kad atsakovas kasmet turi teisę į keturių savaičių atostogas su vaiku, šias atostogas paskirstant po vieną ar dvi savaites, įpareigojant atsakovą užtikrinti ugdymo įstaigos lankymą mokslo metų eigoje, o vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, sudarant galimybę vasaros atostogų metu paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

47. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikšto reikalavimo dėl vaiko išlaikymo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). 2019-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

49. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

50. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti ne mažiau nei 1 000 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per metus vaikui reikia: 1 vnt. vasarinės striukės (30 Eur), 2 vnt. rudeninės/pavasarinės striukių (80 Eur), 1 vnt. žieminės striukės (80 Eur), 4 vnt. megztinių (80 Eur), 4 vnt. megztinių aukštu kaklu (60 Eur), 8 vnt. palaidinių ilgomis ir trumpomis rankovėmis (80 Eur), 4 vnt. kelnių (80 Eur), 4 vnt. šortų (40 Eur), 2 vnt. džinsų (40 Eur), 2 vnt. kombinezonų žiemos sportui (160 Eur), 2 vnt. šalikų (20 Eur), 4 vnt. vasarinių/žieminių kepurių (40 Eur), 4 vnt. pirštuotų pirštinių (20 Eur), 2 vnt. žieminių batų (140 Eur), 1 vnt. guminių batų (13 Eur), 2 vnt. rudeninių/pavasarinių batų (80 Eur), 1 vnt. Crocs batų (40 Eur), 2 vnt. basučių (80 Eur), 1 vnt. sportinių batų (50 Eur), 2 vnt. šlepečių vasarai – namams ir darželiui (30 Eur), 1 vnt. šlepečių žiemai (10 Eur), 20 vnt. apatinių kelnaičių (40 Eur), 7 vnt. marškinėlių (70 Eur), 5 vnt. pižamų/naktinių (100 Eur), 20 vnt. kojinių (40 Eur), 6 vnt. šampūno (30 Eur), 6 vnt. muilo, dušo žėlės (18 Eur), 6 vnt. dantų pastos (15 Eur), 2 vnt. dantų šepetėlių (6 Eur), 2 vnt. plaukų šukų (4 Eur), 2 vnt. antklodžių (60 Eur), 2 vnt. šiltų apklotų (20 Eur), 3 vnt. patalynės komplektų (45 Eur), 2 vnt. rinkinių vaiko kūrybai (100 Eur), 5 vnt. knygų (100 Eur), žaislų (720 Eur), 10 kirpimų (150 Eur), 2 vnt. lietsargių (18 Eur), 2 vnt. diržų (14 Eur), 1 vnt. akinių nuo saulės (30 Eur), 1 vnt. maišelio sportinei aprangai (10 Eur), 1 vnt. lagamino (10 Eur), 5 vnt. vaistų nuo peršalimų ir pan. (150 Eur), 9 vnt. maisto papildų (135 Eur), 9 vnt. vitaminų dėžučių (135 Eur), 2 vnt. purškalų nuo uodų ir kremų nuo saulės (32 Eur), 4 tyrimų privačiose laboratorijose savaitgaliais ar švenčių dienomis – šlapimo, kraujo, alerginio tyrimo (80 Eur), 1 vnt. vaistų, emolientų, kremų atopiniam dermatitui (30 Eur), 3 vnt. bilietų į teatrą (36 Eur), 5 vnt. bilietų į kiną (35 Eur), 5 vnt. bilietų į muziejus ar parodas (50 Eur), bilieto į cirką (8 Eur), atostogų prie jūros (500 Eur), atostogų kaime ar kelionės į kaimą ((duomenys neskelbtini)) (300 Eur), gimtadienio šventės (100 Eur), paspirtuko (120 Eur), laiko vaikų kambaryje (300 Eur), maisto (2 400 Eur), auklės (1 200 Eur; 4,5 Eur valandai).Taip pat reikalingos lėšos rinkliavoms bendriems darželio ar mokyklos poreikiams, ekskursijoms (50 Eur), mokesčiui už ugdymo įstaigos paslaugas (maistas, pailginta grupė) (60 Eur mėnesiui, 720 Eur metams), Aikido būreliui (9 mėnesiai - 315 Eur), buto eksploatacinėms išlaidoms (1350 Eur vaiko dalis).

51. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaiko ugdymo įstaigos paslaugos kainuoja 75-80 Eur per mėnesį, vaikas lankė futbolą už 50 Eur per mėnesį, Aikido nebelanko, norėtų, kad lankytų muzikos pamokas. Auklės paslaugomis nesinaudoja. Per mėnesį vaiko maistui reikia 200-250 Eur, drabužiams - 50 Eur, bet kai reikia pasiruošti sezonui 100-150 Eur, 20 Eur - higienai, 20-30 Eur - kanceliarinėms prekėms, knygoms ir pan., 20 Eur - vitaminams, 40 Eur – sergant, 20-30 Eur laisvalaikiui. Buities prekėms reikia 45 Eur per metus. Vaiko darželis prie namų, todėl transporto išlaidų nepatiria. Pagrindiniai vaiko poreikiai sudaro 800 Eur per mėnesį.

52. Atsakovas pripažino, kad 70 Eur per mėnesį kainuoja vaiko ugdymo įstaigos paslaugos, 58 Eur -vaiko avalynė ir viršutiniai drabužiai, 100 Eur - kiti drabužiai, 30-40 Eur ugdymas, 30 Eur -knygos, 10 Eur – sveikatos poreikiai, higienos poreikiai – 5 Eur dantų šepetėliui, 10 Eur dantų pastai, 10 Eur šampūnui, muilui, 7 Eur tualetiniam popieriui, 10-15 Eur kremams, kurių užtenka ilgam laikui. Patalynės, kurios komplektas kainuoja 30-40 Eur, užtenka 6 metams.

53. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

54. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos vaiko poreikiams tenkinti – ugdymo įstaigos paslaugoms (75-80 Eur), higienai (iš viso apie 6 Eur), patalynei ir kitoms buities prekėms (iš viso apie 10 Eur), įvairiems vaikui reikalingiems aksesuarams (apie 7 Eur) yra pagrįstos ir protingo dydžio.

55. Būsto mokesčiams vaiko daliai ieškovė nurodo skirianti apie 113 Eur per mėnesį. Tokiu būdu bendras jos ir vaiko mokėtinas mokesčių vidurkis sudarytų virš 200 Eur per mėnesį. Tokia suma, atsižvelgiant į tai, kad šiltuoju metų laikotarpiu mokesčiai už butą ženkliai sumažėja, nelaikytina pagrįsta, į bylą nepateikta jos įrodymų. Nors ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nuomojasi trijų kambarių būstą, kurio nuoma kainuoja 300 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu paaiškino, nepateikė į bylą nuomos sutarties, nors teismas tokį įrodymą teikti siūlė.

56. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog vaikui lankant ugdymo įstaigą ir kas antrą savaitgalį praleidžiant kartu su atsakovu, 200 Eur dydžio per mėnesį išlaidos vaiko maistui yra neprotingai didelės.

57. Pagal ieškovės poreikių lentelę, nepilnamečio vaiko drabužiams ir avalynei yra reikalinga 1 503 Eur per metus dydžio suma, kas sudaro 125,25 Eur per mėnesį ir, teismo vertinimu, yra nepagrįstai didelė suma. Nesuprantama kam vaikui reikalinga net 4 vnt. megztinių ir 4 vnt. megztinių aukštu kaklu, 8 vnt. palaidinių ilgomis ir trumpomis rankovėmis ir 7 vnt. marškinėlių, 4 vnt. kelnių ir 2 vnt. džinsų, 2 vnt. kombinezonų žiemos sportui, 2 vnt. žieminių batų, 2 vnt. basučių, 20 vnt. apatinių kelnaičių, 5 vnt. pižamų ir 20 vnt. kojinių per metus.

58. Duomenų, jog vaiko ugdymo įstaigoje yra renkamos papildomos rinkliavos, į bylą nepateikta, o mokyklos šalių vaikas dar nelanko. Minėtų išlaidų poreikio ieškovė neįrodė.

59. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos lėšos kirpyklai (15 Eur per mėnesį), remiantis viešai skelbiamomis vaikų kirpimų kainos taip pat pernelyg didelės.

60. Tas pats pasakytina apie ieškovės nurodytas 920 Eur dydžio per metus (apie 77 Eur per mėnesį) išlaidas vaiko žaislams ir ugdymui namuose (knygoms, kūrybai). Tokio dydžio išlaidos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti yra neprotingai didelės. Ieškovė taip pat nurodė kartą per metus patiriamas išlaidas paspirtukui, nors ši prekė yra ilgalaikio naudojimo ir kasmet neperkama.

61. Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę vaiko sveikatos išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai, tyrimai privačiose laboratorijose) per mėnesį sudaro apie 47 Eur, kas nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Duomenų apie šalių sūnaus sveikatos sutrikimus byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aiškus ir tyrimų privačiose įstaigose poreikis net 4 kartus per metus. Nors atsakovas pripažino, kad vaikui reikalingi kremai, nurodė, kad jie kainuoja tik 10-15 Eur ir jų užtenka ilgam laikui.

62. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013).

63. Poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog vaiko lankomam Aikido būreliui skirtina 35 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu vaikas šio būrelio nebelanko, tačiau nori lankyti muzikos mokyklą. Minėta, kad abu tėvai privalo užtikrinti vaiko saviraiškos galimybes, gabumų lavinimą, todėl priteisiant išlaikymą turi būti numatyta atitinkama suma vaiko užklasinei veiklai.

64. Vaiko laisvalaikiui ieškovė nurodė skirianti apie 45 Eur per mėnesį, 800 Eur dydžio išlaidas nurodė kaip skirtinas vaiko atostogoms, 100 Eur – vaiko gimtadieniui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, per vaiko gimtadienį ir per atostogas (4 savaitės per kalendorinius metus), teismo posėdžio metu iš esmės nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas leidžia laiką ir atostogauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, todėl prisideda prie atitinkamų vaiko poreikių su juo bendraudamas, organizuoja vaiko gimtadienius. Esant tokioms aplinkybėms, įskaičiuojant į vaiko išlaikymą ieškovės su vaiku praleidžiamo laisvalaikio, gimtadienio ar atostogų išlaidas, būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas.

65. Vadovaudamasis nustatytų su vaiko poreikiais susijusių aplinkybių visuma, atlikęs vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų skaičiavimus, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems ir papildomo ugdymo poreikiams tenkinti reikalinga iki 500 Eur per mėnesį suma.

66. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, atsakovas registruotas dviejų transporto priemonių (pirmoji registracijos data 1996 m. ir 2012 m.), kurios yra areštuotos, savininku, taip pat dviejų transporto priemonių, kurių turtinės teisės taip pat apribotos, valdytoju. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisės, kurios yra areštuotos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, taip pat gauna pajamas dirbdamas kitose įmonėse – šiek tiek daugiau nei 600 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog gauna periodinių pajamų iš košerinio maisto gamyklų, uždirba apie 120-150 Eur per mėnesį, bet tai nėra pastovus darbas. Yra įsidarbinęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos - 700-800 Eur per mėnesį. Atnaujinęs košerinės virtuvės veiklą, galėtų uždirbti iki 1500 Eur per mėnesį. Iš bylos duomenų (teismų informacinės sistemos LITEKO, Antstolių informacinės sistemos, Turto arešto aktų registro ir kreditorių atsiliepimų) nustatyta, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos jo darbingumo lygiui, turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra.

67. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, transporto priemonių, nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vykdo individualią veiklą, kuri registruota (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos sudaro apie 1000-1500 Eur per mėnesį, taip pat ieškovė gauna 204 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikui. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie užsienyje gaunamas pajamas. Duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra.

68. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, į tai, jog nei viena iš šalių neturi nekilnojamojo turto, nors atsakovas turi transporto priemonių ir įmonės akcijų, nario teisių, tačiau šis turtas yra areštuotas prievolių įvykdymo užtikrinimui, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo, teismas vertina ne tik esamą atsakovo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Be to, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

69. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, šalys prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės ginčo byloje iš esmės nebuvo.

70. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas geba gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės pagalba išlaikant vaiką jam nėra reikalinga ir skaičiuojant išlaikymą vaikui, valstybės išmokos neatimamos.

71. Nustačius, jog savo vaiko poreikių tenkinimui šalys lygiomis dalimis kas mėnesį turi skirti apie 500 Eur suma, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiama po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

72. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

73. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

74. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

75. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki ieškinio padavimo dienos (2019-12-31). Teismo posėdžio metu abi šalys laikėsi pozicijos, jog bendras jų gyvenimas baigėsi 2018 m. rugsėjo mėnesį.

76. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, t. y. nuo tada, kai tėvas (motina) neišlaikė vaiko. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir tai yra įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

77. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. spalio mėnesį, nuo kurio ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, šalys jau gyveno skyrium. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, šį mokėjimą yra praleidęs tik du kartus, bet prisidėjo perkant vaikui lovą, apmokant jo gydymo išlaidas, patirdamas išlaidas, kurios sudarė 350 Eur. Ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo pirkdamas jam reikalingus drabužius. Teismui nustačius, jog vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistina 250 Eur per mėnesį suma, ieškovei patvirtinus, jog įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaiko poreikiai iš esmės nesiskyrė nuo dabartinių, nenustačius, kad šalių gaunamų pajamų dydis kardinaliai skyrėsi nuo šiuo metu gaunamų, darytina išvada, kad atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo turėjo prisidėti 250 Eur per mėnesį suma, ką jis iš esmės ir darė, perduodamas atsakovei vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį ir papildomai prisidėdamas prie vaikui reikalingų daiktų įgijimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas išlaikė vaiką ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

78. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

79. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalių vardais registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotos santuokos metu įgytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1996 m. gamybos), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2006 m. gamybos). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu 2007-02-02 (iki santuokos sudarymo) registruota (duomenys neskelbtini) vnt. UAB ,, (duomenys neskelbtini) akcijų.

80. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti minėtas transporto priemones ieškovo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu patikslino formuluotę, nurodė, kad prašo priteisti šias transporto priemones atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškovė nesinaudoja šiais automobiliais, neturi vairavimo teisių. Automobiliai, seni, nebenaudojami, jų vertė nedidelė, todėl ieškovė neprašo priteisti už juos kompensacijos iš atsakovo. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl automobilio (duomenys neskelbtini) padalinimo, nurodydamas, kad jo vertė galėtų būti 400 Eur ir kad palikus automobilį jo nuosavybe, jis sutinka išmokėti ieškovei 200 Eur kompensaciją. Nesant ginčo tarp šalių, automobilis dalinamas šalių nurodytu būdu – priteisiant jį atsakovui. Kadangi ieškovė neprašė priteisti kompensacijos už nurodytą transporto priemonę, nenustačius pagrindo išeiti už ieškinio ribų, ieškovei kompensacija už atsakovui tenkančią transporto priemonės dalį nepriteisiama.

81. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra parduotas, tačiau šios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikė. Po teismo posėdžio pertraukos įrodymams pateikti paaiškino, kad nors faktiškai jis vis dar yra registruotas automobilio savininku, realiai automobilis parduotas (duomenys neskelbtini). Remiantis Transporto priemonių registro duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini) vis dar registruotas atsakovo vardu, todėl kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė dalintinas santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 str. 1 d.). Ieškovei prašant priteisti šią transporto priemonę atsakovui, nepriteisiant jai kompensacijos, atsakovui teismo posėdžio metu iš esmės su ieškovės reikalavimu sutikus, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) priteisiama atsakovui.

82. Kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) akcijas atsakovas įgijo iki santuokos sudarymo, šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas, nes nėra bendra jungtinė šalių nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

83. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat prašė palikti jo asmenine nuosavybe santuokos metu įsteigtą MB „(duomenys neskelbtini)“, neišmokant ieškovei kompensacijos, kadangi bendrijos įsteigimo metu šalys gyveno skyrium, bendro ūkio nebevedė. Teismo posėdžio metu atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kad jam priklauso šios mažosios bendrijos nario teisės, tačiau pateikė tik duomenis apie tai, kad 2019-04-04 jis registruotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Remiantis Juridinio asmenų registro duomenimis, duomenų apie tai, kad atsakovas yra mažųjų bendrijų narys nėra. Teismas daro išvadą, kad, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nesant duomenų apie tai, kad atsakovo nurodytas turtas yra jo nuosavybė, šis turtas negali būti dalinamas sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo.

84. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

85. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

86. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo prievoles VMI pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 (vykdomoji byla Nr. 0011/19/03655) bei pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31507-566/2018 (vykdomoji byla Nr. 0157/19/01665), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. eL2-32702-937/2019 (vykdomoji byla Nr. 0171/19/04066) ir BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ pripažinti atsakovo asmeninėmis. Atsakovas su šiuo reikalavimu iš esmės sutiko.

87. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui neskolinga, atsakovo prievolė atsirado pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymu paskirtos baudos.

88. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės nurodytos atsakovo prievolės VMI atsirado priteisus bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo klausimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1460-981/2019) ir civilinėje byloje dėl žalos trečiajam asmeniui BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ atlyginimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-31507-566/2018). Remiantis CK 3.112 straipsnio 2 dalimi, teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jei byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo šalių suinteresuotumas buvo priešingas, todėl atsakovo prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei yra akivaizdžiai asmeninė.

89. Civilinėje byloje dėl žalos trečiajam asmeniui BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ atlyginimo iš atsakovo buvo priteistas 24377,28 Eur žalos atlyginimas, nustačius, kad atsakovas, ėjęs UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ vadovo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to išaugo įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Minėta, kad asmenine prievole pripažįstama žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš 2018-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje akivaizdu, kad žala UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ atsirado išimtinai dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, neveikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kaip nors susijusi su šia įmone, vien tai, kad žalos padarymo metu šalys gyveno santuokoje, nereiškia, kad ieškovė galėtų atsakyti pagal prievolę, atsiradusią dėl įmonės administracijos vadovo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Atsakomybės sąlyga šiuo atveju yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, jo kaltė, todėl nėra jokių pagrindų, dėl kurių ieškovei tektų įvykdyti atsakovo prievolės dalį UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“. Šios aplinkybės nekeistų nei tai, jei ieškovė kokiais nors laikotarpiais būtų dirbusi įmonėje, gavusi iš jos kokią nors naudą, žinojusi apie atsakovo neteisėtus veiksmus ar pan.

90. Trečiojo asmens BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ bankroto administratorius UAB „Acountera“ ieškovės dalinę atsakomybę siejo su Vilniaus apygardos teismo 2020-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-436-912/2020, kuria nustatyta 1/5 atsakovo dalis ieškovės darbo užmokestyje. Trečiojo asmens BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ bankroto administratorius UAB „Acountera“ prašė nustatyti atitinkamą ieškovės dalį prievolėje. Tačiau turto aktyvo ir pasyvo padalinimas (prievolių pobūdžio nustatymas) nutraukiant santuoką bei skolininko turto dalies nustatymas, remiantis teismų praktika, nėra tapatūs institutai. Sprendžiant skolininko turto dalies nustatymo klausimus, yra nustatoma kokia turto dalis, iš kurios galima būtų išieškoti, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso skolininkui, sutuoktiniams priklausantis turtas nėra dalijamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016), juolab nenustatomas prievolių pobūdis (bendra dalinė, solidari ar asmeninė). Prievolių pobūdis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu, pagal kurį bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Nagrinėjamu atveju jokių šiame straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis prievolė BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ galėtų būti pripažinta bendra šalių prievole, nėra. Atitinkamai bendra prievole negali būti pripažinta ir pareiga sumokėti byloje, kurioje buvo priteistas žalos atlyginimas, priskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas.

91. Dėl prievolės trečiajam asmeniui AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. eL2-32702-937/2019 (vykdomoji byla Nr. 0171/19/04066) pažymėtina, kad šis trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl prievolės pobūdžio neišreiškė. Nors teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis prievolė šiam kreditoriui atsirado iš naudojimosi elektroninių ryšių paslaugomis sutarties, o šiomis paslaugomis, atsakovo teigimu, naudojosi abi šalys, gyvendamos santuokoje, nei trečiasis asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, nei atsakovas prievolės solidarumo neįrodinėjo. Teismų informacinės sistemos duomenimis skola kreditoriui susidarė laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-30, t. y. kai šalys gyveno santuokoje. Nors ieškovė patvirtino, kad naudojosi internetu, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai kokiu adresu teiktos paslaugos ar būtent šio kreditoriaus teikiamomis interneto paslaugomis naudojosi ieškovė.

92. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas. Trečiasis asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog pagal su juo sudarytą sutartį elektroninio ryšio paslaugos tiektos šalių gyvenamosios vietos adresu, nepateikė jokių prievolės solidarumo įrodymų, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

93. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog prievolė trečiajam asmeniui AB Lietuvos radijo ir televizijos centras yra bendra šalių prievolė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti šią prievolę atsakovo asmenine tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: D. Z. ir A. A. (A. A.).

Pakeisti 2019 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos 11 punktą nustatant, kad atsakovas A. A. (A. A.) kasmet turi teisę į keturių savaičių atostogas su vaiku, įpareigojant atsakovą užtikrinti ugdymo įstaigos lankymą mokslo metų eigoje, kurias iki vaikui sukaks septyni metai, turi paskirstyti po vieną ar dvi savaites, o vaikui sulaukus septynių metų amžiaus, turi paskirstyti po vieną ar dvi savaites mokslo metų eigoje, vasaros atostogų metu gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto.

Priteisti iš atsakovo A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-12-31) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui A. A. (A. A.), asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-981/2019 (vykdomoji byla Nr. 0011/19/03655) bei pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31507-566/2018 (vykdomoji byla Nr. 0157/19/01665), yra asmeninės atsakovo A. A. (A. A.), prievolės.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, į. k. 120505210, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-32702-937/2019 (vykdomoji byla Nr. 0171/19/04066) yra asmeninė atsakovo A. A. (A. A.), prievolė.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“, į.k. 304028904, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „ACOUNTERA“, į. k. 302701921, pagal 2018 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-31507-566/2018 yra asmeninė atsakovo A. A. (A. A.), prievolė.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė