- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2-31507-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25330-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- M. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 24 377,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi UAB „Košerlita“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Acountera“, įgaliotu asmeniu – R. B.. Juridinių asmenų registre UAB „Košerlita“ įregistruota 2015 m. balandžio 16 d., nuo įsteigimo įmonės vadovu ir akcininku buvo įregistruotas atsakovas A. A.. 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Košerlita“ pavadinimas pakeistas į UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. bankroto administratorė M. D., kaip paskutiniam įmonės vadovui ir akcininkui, išsiuntė įsakymą dėl valdymo organų netekimo ir turto perdavimo. M. D. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš ankstesnio vadovo A. A. paaiškinimus apie įmonės turto bei dokumentų buvimo vietą, tačiau teismas minėto prašymo netenkino. Ieškovės teigimu, atsakovas A. A. jo vadovavimo įmonei metu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo bei prisidėjo prie situacijos, kad ieškovė neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriaus, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai. Nurodo, jog atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu susidarė visi pradelsti kreditorių finansiniai reikalavimai (kurie sudaro 24 377,28 Eur sumą), atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai atsakovui). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi UAB „Košerlita“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Acountera“. Minėta nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registre UAB „Košerlita“ įregistruota 2015 m. balandžio 16 d., atsakovas A. A. nuo įmonės įsteigimo iki 2017 m. liepos 31 d. buvo įmonės vadovas, nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. įmonės vadovas buvo M. D.. 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Košerlita“ pavadinimas pakeistas į UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. patvirtino kreditorių finansiniu reikalavimus 24 377,28 Eur sumai. Ieškovės teigimu, 2017 m. rugsėjo 19 d. bankroto administratorė M. D., kaip paskutiniam įmonės vadovui ir akcininkui, išsiuntė įsakymą dėl valdymo organų netekimo ir turto perdavimo. M. D. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš ankstesnio vadovo A. A. paaiškinimus apie įmonės turto bei dokumentų buvimo vietą, tačiau teismas minėto prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui A. A. už įmonės dokumentų neperdavimą buvo atmestas, tačiau teismas įpareigojo atsakovą įmonės dokumentus perduoti bankroto administratorei iki 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui A. A. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą teismas atmetė ir įpareigojo atsakovą įmonės dokumentus perduoti bankroto administratorei iki 2018 m. gegužės 15 d. Nustatyta, jog atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. pateikė bankroto administratorei dalį įmonės dokumentų, tačiau bankroto administratorė 2018 m. gegužės 17 d. aktu Nr. 1 nustatė, jog pateikti tik netvarkingai sudėti kai kurie įmonės dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais). Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. A., ėjęs įmonės vadovo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria teismas įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovo dalies dokumentų pateikimas bankroto administratorei nelaikytinas tinkamu turto ir dokumentų perdavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau nevykdžius teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų, t.y. tinkamai nepateikus duomenų apie įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bei tinkamai nepateikus įmonės dokumentų, neperdavus įmonės turto, bankroto administratorius negali nustatyti BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ turto ir įsipareigojimų struktūros, turto kiekio ir vertės, kurį būtų galima naudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, atsiskaitymui su bankroto administratoriumi, nustatyti nemokumo atsiradimo priežasčių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išaugo įmonės įsipareigojimai, todėl ieškovei ir kreditoriams atsakovo padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės įsiskolinimų dydis, kuris sudaro 24 377,28 Eur sumą. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 24 377,28 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 377,28 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 548,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,41 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 7,41 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 24 377,28 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 28 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 24 377,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB "Kaminkelio plėtros kompanija", į. k. 304028904, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 548,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,41 Eur (septynis eurus 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.