Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-215-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-21
Bylos Nr.: e2A-215-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05623-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: E. R., F. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“

Kategorijos

2.6.1.3Prievolių rūšys
2.6.2.1Netesybos
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.2Viešoji sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-215-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05623-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.2; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 2.6.29.1; 2.6.37; 3.1.3.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. R. ir F. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2710-1119/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovams E. R. ir F. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. R. ir F. R. 4 500 Eur skolą, 634,93 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog pradinis kreditorius R. V. apie 2015 metų kovo mėnesį internete pamatė skelbimą apie parduodamą laivą. Pradinis kreditorius paskambino atsakovui F. R. ir nurodė, jog norėtų įsigyti laivą. Pokalbio telefonu metu atsakovas nurodė, jog laivas yra Ispanijoje ir jam reikalingas 2 000 Eur avansas, kad galėtų laivą pargabenti į Lietuvą. 2015-03-23 atsakovas atsiuntė trečiajam asmeniui pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje numatyta, kad L. T. M., kuriam atstovauja tarpininkas (duomenys neskelbtini), sutaria, jog pradinis kreditorius, pasirašydamas šią sutartį ir sumokėjęs 2 000 Eur sumą, įsipareigoja įsigyti JEANNEAU (duomenys neskelbtini) laivą, kurio kaina – 4 000 Eur. Pradinis kreditorius suabejojo atsakovu, ši situacija atrodė kaip apgaulė, tačiau atsakovas patikino, kad pradinis kreditorius laivą gaus ir nurodė, jog apsidrausdamas pradinis kreditorius pinigus gali pervesti į atsakovės E. R. banko sąskaitą ir pavedimo paskirtyje nurodyti, kad tai yra paskola. Tokiu būdu pradinis kreditorius, esant poreikiui, teisme galės lengviau prisiteisti skolą. Pradinis kreditorius 2015-03-23 į atsakovės banko sąskaitą pervedė 2 000 Eur. Atsakovas 2015-04-28 pristatė pradiniam kreditoriui laivą ir pradinis kreditorius pasirašė 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavė atsakovui 2 000 Eur sumą už laivą. Abi pirkimo – pardavimo sutartys buvo pasirašytos pinigų perdavimo momentu. Pradinis kreditorius pretenzijų dėl minėto laivo atsakovams neturi.

3. 2016-09-14 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė pradiniam kreditoriui priekabą Tabbert (duomenys neskelbtini), o pradinis kreditorius sumokėjo 500 Eur. Tačiau priekabos registracijos dokumentus turi atsakovas, ji yra bevertis daiktas, kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pradinis kreditorius bandė įregistruoti priekabą VĮ „Regitra“, tačiau jam buvo nurodyta, kad priekabos nėra galimybės registruoti, nes ši neturi identifikacinio numerio. Patikrinus sutartyje nurodytus daikto duomenis buvo nustatyta, kad tai kemperis, o ne priekaba.

4. Pradinis kreditorius į atsakovės sąskaitą atliko šiuos pavedimus: 2015-03-23 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra paskola; 2015-03-23 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 1 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra paskola; 2015-04-30 mokėjimo nurodymas, kuriuo pervesta 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra paskola; 2015-05-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 2 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra paskola, pinigai buvo skirti Magix katerio įsigijimui; 2015-06-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 1 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola, pinigai buvo skirti Magix katerio įsigijimui, nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei iki ieškinio pareiškimo katerio likimas nebuvo žinomas, kateriu naudojasi atsakovai; 2015-08-28 nurodymas įnešti grynuosius pinigus, kuriuo atliktas 1 000 Eur mokėjimas, pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola, pinigai skirti Windy katerio įsigijimui, nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei iki ieškinio pareiškimo katerio likimas nebuvo žinomas, kateriui naudojasi atsakovai.

5. Viso į atsakovės banko sąskaitą pervesta 6 500 Eur, iš kurių 2 000 Eur buvo skirti laivo įsigijimui, o likusiais 4 500 Eur suteikta paskola atsakovui, kad šis galėtų įsigyti laivus iš Ispanijos. 2019 m. sausio 14 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovo skolą.

6. Ieškovė pažymėjo, kad byloje persipina santykiai dėl kitos ieškovės perimtos reikalavimo teisės pagal 2019-01-14 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į A. R. 8 000 Eur skolą pagal 2015-06-15, 2015-06-22, 2015-07-01 mokėjimo nurodymus. A. R. į procesą neįtraukta ir šioje byloje ieškovė šiam asmeniui reikalavimų nereiškia, apie Tullio Abbate Magic katerį byloje nekalbama, nes tai susiję su A. R. skola.

7. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai, nes iš bylos medžiagos aišku, jog tarp atsakovų yra sudaryta ikivedybinė sutartis, taip pat piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovės banko sąskaitą ir neaišku, kas būtent, ar atsakovė, ar atsakovas piniginėmis lėšomis pasinaudojo. Atsakovas pinigines lėšas prašė pervesti būtent į atsakovės banko sąskaitą, argumentuodamas tuo, kad Lietuvoje yra nedeklaruota jo gyvenamoji vieta, todėl darytina išvada, jog ieškovei išieškoti pinigines lėšas iš atsakovo neįmanoma.

8. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ieškovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 - 6.242 straipsniuose nustatytą teisių gynimo būdą ir išreikalauti iš atsakovų jų nepagrįstai gautas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

9. A. E. R. ir F. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad tik trečiajam asmeniui išsiuntus per Watsapp ar Viber programėlę atsakovo pasirašytą 2015-03-23 sutartį dėl laivo JEANNEAU (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, trečiasis asmuo atliko 2 000 Eur pavedimą kaip avansą už laivą. 2015-05-18 laivas buvo pristatytas į Klaipėdą, šalys tuomet pasirašė 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovas su savimi neturėjo 2015-03-23 sutarties. Laivą trečiojo asmens prašymu atsakovas įregistravo bei sumokėjo valstybės rinkliavą. 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutartyje nėra nurodyta, jog perduoti grynieji pinigai, o žodis „sumokėjo“ apima grynuosius ir negrynuosius pinigus. 2015-03-23 įrašas sutartyje ir banko pavedimų data bei suma – 2 000 Eur - sutampa, o šios sutarties originalo R. V. neturi, joje nėra jo parašo. Be to, trečiasis asmuo nenurodė aplinkybių, kaip jis 2015-04-28 perdavė grynuosius pinigus atsakovui, o patikslintame ieškinyje ieškovė pati sau prieštarauja – nurodė, kad R. V. grynaisiais sumokėjo 4 000 Eur, tačiau kita vertus, suabejojęs atsakovo patikimumu, pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą. 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutartyje atkartotos tos pačios sąlygos dėl 2 000 Eur avanso sumokėjimo.

10. Įsigijęs laivą, trečiasis asmuo pasiteiravo atsakovo, ar šis turi parduoti priekabą. Atsakovas jam pasiūlė priekabą Tabbert, taigi, 2016-09-14 sutartyje nurodyta 500 Eur kaina neatitiko priekabos vertės (1 500 Eur). Šalys buvo susitarę, kad priekabos kaina yra 1 500 Eur. Priekaba buvo registruota transporto priemonių registre, tačiau R. V. praleido terminą ją įregistruoti savo vardu, todėl priekaba buvo išregistruota. Sudarant šią pirkimo-pardavimo sutartį, trečiasis asmuo jau buvo sumokėjęs į atsakovės banko sąskaitą 4 000 Eur už laivą ir 1 500 Eur už priekabą.

11. R. V. pageidavo įsigyti greitaeigį katerį Tullio Abbate Magic 23, kurio kaina 7 000 Eur, su tikslu jį rekonstruoti ir parduoti. Šis laivas buvo registruotas trečiojo asmens vardu 2015-06-15, už šį laivą trečiasis asmuo pervedė pinigus atsakovei (iš viso pervesta 6 500 Eur) bei buvusiai atsakovo sutuoktinei A. R. (8 000 Eur). Taigi, trečiajam asmeniui buvo perduoti 2 laivai, kurių kainos 4 000 Eur ir 7 000 Eur, bei priekaba už 1 500 Eur. Atsakovas buvo pradėjęs Tullio Abbate Magic 23 rekonstravimo darbus – laivas buvo pilnai išardytas, paruoštas ir perdažytas (darbų kaina – 1 500 Eur), laivui sutvarkyti buvo nuomojamos patalpos. Šalių sutarta laivo restauravimo kaina – 5 000 Eur. Tačiau tarp šalių kilo konfliktas, R. V. atsisakė toliau mokėti už laivo restauravimo darbus, todėl darbai buvo nutraukti. R. V. vardu registruotų laivų ir priekabos vertė bei rekonstrukcijos vertė viršija jo atliktų pavedimų sumą. Pažymėjo, kad atsakovai nėra gavę pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų F. R. ir E. R. ieškovei UAB „Legal Balance“ 4 000 Eur skolą, 520,55 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 520,55 Eur sumą nuo 2019-09-10 iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo F. R. ieškovei 104,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės E. R. ieškovei 104,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo F. R. valstybei 12,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės E. R. valstybei 12,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje teismas patikslintą ieškinį atmetė.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovės E. R. banko sąskaitą, ja ji galėjo naudotis elektroninės bankininkystės pagalba, piniginėmis lėšomis naudojosi atsakovas F. R., kuris pinigus išsigrynindavo arba apmokėdavo už prekes ir paslaugas panaudodamas jo vardu išduotą banko kortelę, kuri buvo susieta su atsakovės E. R. banko sąskaita, taip pat į tai, kad atsakovai yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, kaip nurodė atsakovas F. R. teismo posėdyje, jį atsakovė E. R. iki šiol išlaiko, taigi, atsakovės E. R. lėšos yra naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, bei į tai, kad nors atsakovas F. R. nurodė, kad tik jis naudojosi banko kortele, o atsakovė E. R. nurodė, kad ji nesinaudojo banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis, tačiau šias aplinkybes patvirtinančio banko išrašo nepateikė, teismas sprendė, jog trečiojo asmens R. V. atsakovei E. R. pervestos piniginės lėšos galėjo būti naudojamos abiejų atsakovų, todėl ir prievolės, kylančios iš minėtų lėšų pervedimų, yra solidariosios.

14. Teismas nurodė, kad 2015-03-23 mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta iš viso 2 000 Eur suma skirta laivui JEANNEAU (duomenys neskelbtini) įsigyti kaip dalinis mokėjimas (avansas) už minėtą laivą, 2015-04-30 500 Eur pavedimas skirtas minėtam laivui transportuoti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai - 2015-03-23 pirkimo - pardavimo sutartis, kuri buvo atsiųsta R. V. elektroniniu paštu. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad F. R. yra pardavėjo Lisset Tolledo Medina ir pirkėjo R. V. atstovas, sutartis pasirašyta tik F. R. kaip pardavėjo. Šalys taip pat sudarė 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad pardavėjas F. R. pardavė pirkėjui R. V. laivą JEANNEAU (duomenys neskelbtini), visa laivo kaina – 4 000 Eur, sutartis pasirašyta F. R. ir R. V.. Trečiasis asmuo patvirtino, kad minėtas laivas yra registruotas jo vardu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iki laivo įregistravimo R. V. vardu, elgėsi su laivu kaip savininkas – jį transportavo, pristatė trečiajam asmeniui, pasirašė 2015-04-28 sutartį kaip laivo savininkas (pardavėjas), o daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas laivas iki 2015-03-23 sutarties pasirašymo priklausė kitam asmeniui, byloje nėra, Lisset Tolledo Medina 2015-03-23 sutarties nepasirašė. Todėl įvertinęs visas šias aplinkybes taip pat tai, kad atsakovė E. R. 2015-03-23 nesiskolino iš R. V. 2 000 Eur sumos, o 2015-04-30 nesiskolino 500 Eur sumos, teismas sprendė, kad tarp F. R. ir R. V. susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

15. Teismas pažymėjo, jog 2015-03-23 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas Lisset Tolledo Medina, atstovaujamas F. R., parduoda R. V. laivą JEANNEAU (duomenys neskelbtini), visa laivo kaina – 4 000 Eur, sutartis pasirašyta pardavėjo F. R.. Šalys sutartyje, be kita ko, numatė, kad „...pirkėjas, šiandien pasirašydamas šią sutartį ir sumokėjęs 2 000 Eur sumą, įsipareigoja įsigyti žemiau aprašytą laivą...“. Šalys sutartyje nustatė, kad „laivas bus pristatytas sumokėjus visą sumą“. Minėta sutartis buvo atsiųsta R. V. elektroniniu paštu. Tą pačią dieną R. V. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo E. R. 1 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“, ir pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo E. R. 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“. Iš 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas F. R. pardavė pirkėjui R. V. laivą JEANNEAU (duomenys neskelbtini), visa laivo kaina – 4 000 Eur, sutartis pasirašyta F. R. ir R. V.. Šalys sutartyje, be kita ko, numatė, kad „...pirkėjas, šiandien pasirašydamas šią sutartį ir sumokėjęs 2 000 Eur sumą, įsipareigoja įsigyti žemiau aprašytą laivą...“. Dar daugiau, šalys sutartyje nustatė, kad „laivas bus pristatytas sumokėjus visą sumą“. Taigi, abejose sutartyse yra nurodyta, kad jų pasirašymo metu buvo sumokėta 2 000 Eur. Kad 2015-03-23 R. V. sumokėjo iš viso 2 000 Eur, patvirtina mokėjimo pavedimai. Tuo tarpu analogiški pavedimai 2015-04-28 nebuvo atlikti, taip pat šalys 2015-04-28 nebuvo susitikusios, nes 2015-04-30 R. V. pervedė 500 Eur sumą E. R., kad atsakovas galėtų organizuoti laivo vežimą, taigi, laivas 2015-04-28 dar nebuvo pristatytas trečiajam asmeniui, laivas į Klaipėdą buvo pristatytas 2015-05-18. Todėl teismas sprendė, jog 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė trečiajam asmeniui laivą JEANNEAU LEADER 65, šalys sudarė 2015-05-18.

16. Teismas iš trečiojo asmens R. V. paaiškinimų nustatė, jog 2015-05-26 mokėjimą jis atliko turėdamas tikslą rezervuoti laivą Shaparal, tačiau nepavykus jo rezervuoti, 2 000 Eur suma buvo skirta kateriui TULLIO ABBATE Magic 23 rezervuoti. Taip pat 2015-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 000 Eur suma buvo skirta minėtam kateriui parvežti ir remontuoti, o 2015-08-28 1 000 Eur suma buvo skirta kateriui Windy rezervuoti, tačiau jo nepavykus rezervuoti, šią sumą atsakovas nurodė panaudosiąs kateriui TULLIO ABBATE Magic 23 restauruoti. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir 2015-06-15 Lietuvos saugios laivybos administracijos Vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. V. vardu yra registruotas kateris TULLIO ABBATE Magic 23, kas leidžia spręsti, jog 2015-08-28 pavedimas turėjo būti skirtas minėto katerio restauracijai, nes kateris 2015-08-28 buvo parvežtas ir registruotas trečiojo asmens vardu. Šias aplinkybes (išskyrus 2015-05-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) gautos sumos panaudojimą) teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas F. R.. Taigi, trečiasis asmuo atsakovams kateriui TULLIO ABBATE Magic 23 pirkti, parvežti ir remontuoti bei restauruoti pervedė iš viso 4 000 Eur.

17. Teismas nurodė, kad šalys tarėsi dėl katerio TULLIO ABBATE Magic 23 kainos, parvežimo ir restauravimo, kuri, pasak trečiojo asmens, buvo iš viso 7 000 Eur (5 000 Eur katerio kaina ir parvežimas, 2 000 Eur - katerio remontas), o anot atsakovo – 12 000 Eur (katerio kaina ir parvežimas – 5 000 Eur, 7000 Eur - katerio restauracija ir remontas). Aplinkybę, kad minėtam kateriui pirkti, parvežti ir restauruoti bei remontuoti buvo skirta ne 4 000 Eur, o daugiau, patvirtina ir išrašai iš A. R. banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad R. V. 2015-06-15 pervedė 2 000 Eur, 2015-06-23 pervedė 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „Paskola“, E. V. 2015-07-01 pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Paskola“. Teisme buvo gauti rašytiniai A. R. paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog iš R. V. ir E. V. minėtų pinigų nesiskolino, šiuos pinigus, juos išgryninusi, perdavė F. R., kuris pinigus turėjo perduoti katerio pardavėjui. Taigi, papildomai buvo pervesta iš viso 8 000 Eur A. R., tačiau reikalavimo šiai sumai ieškovė nereiškia, nurodė, kad yra pasirašyta kita skolos perleidimo sutartis. Atsižvelgdamas į tai teismas netyrė aplinkybių, susijusių su lėšų pervedimais A. R., tačiau A. R. perleistų lėšų suma (8000 Eur), įvertinus ir atsakovei E. R. perleistų lėšų sumą (4 000 Eur), teismui leido spręsti, kad trečiasis asmuo ir atsakovas buvo susitarę, jog katerio TULLIO ABBATE Magic 23 kaina ir parvežimas kainuos 5 000 Eur, katerio restauracija ir remontas – 7 000 Eur.

18. Teismas pažymėjo, kad nors iš pirmo žvilgsnio minėti šalių santykiai atrodo kaip daikto (katerio TULLIO ABBATE Magic 23) pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau daiktas iki šiol trečiajam asmeniui nėra perduotas, daikto registracijos dokumentas yra pas atsakovą, trečiasis asmuo nereiškė reikalavimo perduoti jam katerį su visais jo dokumentais, daikto registracija turėjo būti kaip prievolės, kad jam bus grąžinti už katerį sumokėti pinigai, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Taigi, teismas konstatavo, jog nėra pagrindinio pirkimo-pardavimo sutarties požymio - daikto ir jo dokumentų perdavimo pirkėjui. Be to, trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo nesiekė minėto katerio įgyti nuosavybės teise, šalys buvo susitarusios vykdyti bendrą veiklą. Šiame kontekste šalių žodinis sutarimas paneigia tai, kad tarp šalių buvo sudaryta katerio TULLIO ABBATE Magic 23 pirkimo-pardavimo sutartis.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo paklausus apie jo įnašą į bendrą veiklą, jis nurodė, jog to neįmanoma įkainoti, kad katerio remontas kainavo apie 800 Eur, jis turėjo išlaidas katerio laikymui ir saugojimui. Taigi, šiuo atveju prezumpcija, kad trečiojo asmens ir atsakovo įnašai buvo lygūs – negalima, ir ją paneigia paties atsakovo paaiškinimai. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šalys rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nesudarė, kad jų įnašai į jų bendrą veiklą nebuvo vienodo dydžio, kad trečiasis asmuo tik finansavo daikto pirkimą, parvežimą, remontą ir restauraciją, teismas sprendė, jog šalių žodinis susitarimas nebuvo sutartis dėl jungtinės veiklos (partnerystės).

20. Teismas nurodė, kad tikslinės paskolos (kateriui pirkti, parvežti, remontuoti ir restauruoti) sudarymą patvirtina trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai bei 2015-05-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-08-28 nurodymas įnešti grynuosius pinigus. Tai, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami skirtingomis sumomis, patvirtina, jog buvo sudaromos atskiros paskolos sutartys tam tikriems veiksmams atlikti, t. y. kateriui rezervuoti ir pirkti – 2 000 Eur, kateriui parvežti – 1 000 Eur, kateriui remontuoti ir restauruoti – 1 000 Eur. Todėl teismas nelaikė, kad buvo reikalinga notarinė paskolos sutartis. Taip pat iš trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, jog pardavus minėtą katerį, trečiajam asmeniui būtų grąžintos visos atsakovui paskolintos sumos, taigi, šalys nesusitarė dėl konkrečios paskolos grąžinimo datos. Tuo tarpu šios sutarties šalių minėtas pelnas nuo katerio pardavimo turėjo būti dalinamas pusiau, tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų ir atsakovo paaiškinimų, pelnas už katerį nebuvo garantuotas, jo dydis kito, o trečiasis asmuo šioje byloje nereiškia reikalavimo dėl negautų pajamų. Šios aplinkybės ir tai, jog šalys buvo susitarusios, kad trečiajam asmeniui bus grąžinta visa jo atsakovams paskolinta suma, teismui leido spręsti, jog šalys sudarė atskiras paskolos sutartis tam tikriems veiksmams atlikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016-09-14 E. R. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė R. V. transporto priemonę (priekabą) Tabbert (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 500 Eur. Kaip matyti iš šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų, E. R. šiuo atveju buvo tik pirkimo – pardavimo sutartį surašęs ir pasirašęs asmuo, tačiau tikrosios sutarties šalys buvo F. R. ir R. V.. Trečiasis asmuo bei atsakovas nurodo skirtingas priekabos kainas, tačiau abu sutinka su tuo, kad nors minėta priekaba yra perduota trečiajam asmeniui, tačiau nėra registruota trečiojo asmens vardu, todėl priekabos trečiasis asmuo negali naudoti. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl priekaba nėra registruota – minėta priekaba neturi identifikavimo numerio, tačiau daugiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Šalys ir trečiasis asmuo nereiškė šioje byloje reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat trečiasis asmuo nereiškė reikalavimų, susijusių su pažeistų pirkėjo teisių gynimu. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo teismo posėdyje svarstė priekabos grąžinimo ir/ar kompensavimo už ją galimybes sudarant taikos sutartį. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog priekabos pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenustatyti pagrindai spręsti klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog perduodamas minėtą priekabą trečiajam asmeniui atsakovas iš dalies grąžino skolą trečiajam asmeniui, tačiau, kita vertus, atsakovas teigė, kad trečiojo asmens 2015-05-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-08-28 nurodymas įnešti grynuosius pinigus buvo skirti TULLIO ABBATE Magic 23 nupirkti, parvežti, remontuoti ir restauruoti, taigi, šiuo atveju atsakovo paaiškinimai ir argumentai yra nenuoseklūs, todėl jais teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad 2015 m. atlikti pavedimai ir 2016-09-14 priekabos pirkimo-pardavimo sutartis nėra susiję, nes tarp paskutinio pavedimo ir priekabos pirkimo-pardavimo sutarties yra 1 metų laiko tarpas, pavedimai buvo skirti konkrečiam veiksmui atlikti - TULLIO ABBATE Magic 23 pirkti, parvežti ir remontuoti bei restauruoti. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad priekabos pirkimo-pardavimo sutartis neturėjo įtakos šalių sudarytoms paskolos sutartims, šalys svarsto galimybę taikiai susitarti dėl priekabos grąžinimo ir/ar kompensavimo.

22. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo R. V. 2019-01-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedo pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į 4 000 Eur E. R. skolą ir visas šalutines prievoles pagal 2015-06-07 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį kreditorių ieškovė informavo išsiųsdama atsakovei 2019-01-15 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, prie pranešimo buvo pridėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kaip matyti iš ieškovės atstovės ir atsakovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, minėtas pranešimas buvo įteiktas atsakovui 2019-01-17.

23. Teismas nurodė, kad pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo teisų perleidimo sutartis tinkamai įteikti 2019-01-17 atsakovui, jis šio fakto neginčijo. Nors atsakovė neigė žinojusi apie atsakovo skolą taip pat apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau šiuos teiginius teismas vertino atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra sudariusi santuoką su atsakovu, jai buvo žinoma apie tai, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis, trečiasis asmuo paskolos sumas vedė į atsakovės banko sąskaitą, kuria atsakovė turėjo galimybę naudotis elektroninės bankininkystės pagalba, o atsakovas naudojosi banko kortele, susieta su atsakovės banko sąskaita, be to, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jį šiuo metu išlaiko jo sutuoktinė, taigi, atsakovai tiek paskolos sutarčių sudarymo metu, tiek ir šiuo metu veda bendrą ūkį, o atsakovė padėjo užsiimti atsakovui laivų pirkimo-pardavimo veikla, atidarydama banko sąskaitą bei banko kortelės sutartyje nurodydama naudotoju atsakovą. Šių aplinkybių visuma teismui leido spręsti, kad atsakovei buvo žinoma apie skolą trečiajam asmeniui, jai taip pat kaip sutuoktinei tapo žinoma ir apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl atsakovės teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Nurodytos aplinkybės taip pat leido teismui spręsti apie tai, kad atsakovų prievolė grąžinti paskolintas sumas yra solidari sutuoktinių prievolė.

24. Teismas pažymėjo, kad skolos perleidimo sutarties priede yra nurodytas konkretus atsakovų skolos dydis – 4 000 Eur, kurį pagrindžia tik iš dalies nurodyti mokėjimo nurodymai, tačiau ši aplinkybė nedaro minėtos skolos perleidimo sutarties negaliojančia, o suteikia teisę reikalavimą perėmusiam kreditoriui reikalauti iš pradinio kreditoriaus pateikti visus su reikalavimo perleidimu susijusius dokumentus. Tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, pateikė 2015-08-28 nurodymą įnešti grynuosius pinigus, patvirtina, jog minėtą pareigą trečiasis asmuo įvykdė. Atsižvelgdamas į tai, kad prie pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą buvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis, pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo tinkamai įteiktas atsakovams, teismas sprendė, jog ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą pranešti apie kreditoriaus pasikeitimą, o pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo pakankamai informatyvus.

25. Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje taip pat reiškė reikalavimą ir dėl 500 Eur skolos pagal 2015-04-30 mokėjimo pavedimą priteisimo, tačiau šiuo atveju, kaip nustatyta byloje, 500 Eur mokėjimas buvo skirtas ne kateriui TULLIO ABBATE Magic 23 pirkti, o laivui JEAUNEU (duomenys neskelbtini) parvežti, kai reikalavimas dėl šio laivo byloje nėra reiškiamas. Tuo pačiu teismas pastebėjo, kad trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teises tik į 4 000 Eur sumą, įrodymų, kad šalys sudarė dar vieną susitarimą dėl papildomos 500 Eur skolos perleidimo, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas, kurį ji grindžia 2015-04-30 mokėjimo pavedimu, yra nepagrįstas.

26. Nustatęs, kad trečiasis asmuo iš viso paskolino atsakovams 4 000 Eur, kad atsakovai, kaip paskolos gavėjai, turėjo pareigą grąžinti paskolos sumą trečiajam asmeniui, tačiau šios pareigos trečiajam asmeniui pareikalavus neįvykdė, taip pat nustatęs, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į atsakovų 4 000 Eur skolą ieškovei ir atsakovai neatsiskaitė su ieškove, teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovai F. R. ir E. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, dėl ko priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

27.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutarčių turinys rodo, jog atsakovas du kartus gavo apmokėjimą po 2 000 Eur grynaisiais pinigais. Minėta teismo išvada paneigiama bylos medžiaga ir atsakovo sudarytų sutarčių aplinkybėmis: 1) 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutartyse nėra tiesiogiai nurodyta, kad perduoti grynieji pinigai, žodis „sumokėjo“ apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus; 2) R. V. visą eilę mokėjimų atliko naudodamas banko sąskaitą, mokėjimas grynaisiais neatitinka bendro konteksto; 3) 2015-03-23 įrašas sutartyje ir banko pavedimų data bei suma 2 000 Eur sutampa; 4) R. V. neturi 2015-03-23 sutarties originalo; 5) 2015-03-23 sutartyje nėra R. V. parašo, kas patvirtina, kad atsakovas ir R. V. 2015-03-23 nebuvo susitikę, todėl negalėjo perduoti grynųjų pinigų; 6) ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, kur ir kokiomis aplinkybėmis 2015-03-23 vyko grynųjų pinigų tariamas perdavimas, nors tai yra esminė bylos aplinkybė; 7) ieškovė ieškinyje pati sau prieštarauja – nurodo, kad R. V. tariamai sumokėjo grynaisiais pinigais 4 000 Eur, kita vertus, nurodo, kad abejodamas atsakovo patikimumu R. V. atsakovo pasiūlymu pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą pavedimo paskirtyje nurodydamas, jog tai yra paskola; 8) 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutarties versijos yra analogiškos, jose atkartotos tos pačios sąlygos dėl 2 000 Eur avanso; 9) sutarties sąlyga, kad laivas bus pristatytas sumokėjus visą sumą, nepatvirtina faktinio sumokėjimo, kadangi apie tai nėra nurodyta raštu; 10) kadangi trečiasis asmuo visus mokėjimus darė banko pavedimais, nėra jokio pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo atsiskaitė grynaisiais pinigais.

27.3. Priešingai nei nurodė teismas, trečiasis asmuo pripažino, kad su atsakove niekada, išskyrus teismo procesą, nebendravo. Pervedamos piniginės lėšos buvo skirtos atsakovui ir trečiasis asmuo būtent to ir siekė, kad atsakovas jas gautų. Faktiškai atsakovės banko sąskaita naudojosi atsakovas. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir nereikalavo pateikti kokių nors papildomų duomenų apie faktiškai atsakovės banko sąskaitoje atliktas operacijas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė duomenų apie savo sąskaitos naudojimą nepateikė. Atsakovų sudaryta vedybinė sutartis patvirtina, kad atsakovai vienas už kito prievoles neatsako. Trečiasis asmuo siekė, kad pinigines lėšas iš atsakovės banko sąskaitos gautų atsakovas.

27.4. Teismo išvada, jog prezumpcija, kad trečiojo asmens ir atsakovo įnašai buvo lygūs - negalima, yra neteisėta, kadangi teise reikalauti pripažinti šalies įnašą į bendrą veiklą nelygiu disponuoja tik sutarties šalis, bet ne teismas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiškę. Be to, tokia teismo išvada nelogiška, kadangi iš abiejų šalių paaiškinimų, registracijos liudijimo, pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad kateriai įgyti Ispanijoje, atsakovas atliko pakrovimo, iškrovimo darbus, pats juos gabeno automobiliu, atliko katerio TULLIO ABBATE Magic 23 remontą, saugojimą. Be to, katerių suradimui ir įgijimui buvo būtinos atsakovo ekspertinės žinios apie katerių techninę būklę, naudotų laivų rinką Ispanijoje, asmeniniai kontaktai tarp laivų pardavėjų, su laivais susijusias paslaugas teikiančių asmenų. Kateriai buvo užregistruoti laivų registre trečiojo asmens vardu. Visa tai yra atsakovo įnašas į jungtinę veiklą. Trečiasis asmuo nesuteikė teisės ir neperleido reikalavimo iš jungtinės veiklos sutarties, ieškovė neturėjo teisės reikšti tokio reikalavimo, susijusio su trečiojo asmens jungtine veikla, o teismas neturėjo teisės tokio reikalavimo nagrinėti ir pažeidžiant CPK 13 straipsnyje numatytą šalių dispozityvumo principą pripažinti šalių įnašus į jungtinę veiklą nelygiais.

27.5. Tai, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami skirtingomis sumomis, patvirtina, jog buvo sudaromos atskiros paskolos sutartys tam tikriems veiksmams atlikti. Tokia teismo išvada nelogiška, kadangi ir pirkdamas katerį Jeanneau Leader 655 2015-03-23 trečiasis asmuo per vieną dieną pervedė 2 000 Eur dalimis (1 500 ir 500), nors tai buvo avansas, kurį pats teismas pripažino. Pinigų pervedimas dalimis negali nieko patvirtinti, kadangi mokėjimas dalimis gali būti atliekamas dėl to, kad trečiasis asmuo neturėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti visą dviejų katerių kainą. Tokia teismo išvada nelogiška ir prieštaringa dar ir dėl to, kad sprendime teismas konstatavo, jog trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo nesiekė minėto katerio įgyti nuosavybės teise, šalys buvo susitarusios vykdyti bendrą veiklą.

27.6. Tai, kad ieškovė negalėjo įvardyti tariamos paskolos palūkanų dydžio, patvirtina, jog trečiasis asmuo ir atsakovas patikslintame ieškinyje įvardintą „premiją“ siejo su kiekvienos šalies indėliu į katerio įsigijimą ir remontą, sėkme parduodant suremontuota katerį. Nebūdama tikra dėl paskolos kaip ieškinio pagrindo realumo, ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė ne tik paskolą, bet ir atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Pačiai ieškovei pripažįstant, kad trečiasis asmuo ir atsakovas vykdė bendrą veiklą, teismas neturėjo pagrindo daryti kitokios išvados ir konstatuoti, jog trečiąjį asmenį ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai.

27.7. Ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai apibrėžė ieškinio pagrindą, pareikšdama, kad nei viena iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nesusijusi su kateriu Tullio Abbate Magic. Tuo tarpu teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai kitų nustatytų aplinkybių kontekste yra svarbūs kvalifikuojant šalių santykius, susiklosčiusius tarp šalių dėl katerio Tullio Abbate Magic. Konstatavęs, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, teismas toliau analizavo, ar jungtinės veiklos partnerių įnašai buvo lygūs, nors aplinkybės dėl šalių lygių įnašų prezumpcijos paneigimo ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo. Peržengdamas tokį ieškinio pagrindo formulavimą teismas konstatavo, kad šalių įnašai nebuvo lygūs.

27.8. Neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo ir nenurodė ieškinyje jokių aplinkybių dėl katerio Tullio Abbate Magic 23, kad neįtraukta su šio katerio pirkimu susijusi A. R., teismas konstatavo, jog trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo nesiekė minėto katerio įgyti nuosavybės teise, šalys buvo susitarusios vykdyti bendrą veiklą. Šiame kontekste šalių žodinis sutarimas paneigia tai, kad tarp šalių buvo sudaryta katerio pirkimo – pardavimo sutartis. Aukščiau nurodyta teismo išvada prieštarauja faktui, kad atsakovas teismui buvo pateikęs registracijos liudijimo kopiją, iš kurio matyti, kad kateris yra registruotas kaip trečiojo asmens nuosavybė Vidaus vandenų transporto priemonių registre. Kad kateris registruotas 2015-06-15 jo vardu, pripažino ir pats trečiasis asmuo. Taip pat tą pripažino ir teismas, konstatuodamas, kad daikto registracijos dokumentas yra pas atsakovą, trečiasis asmuo nereiškė reikalavimo perduoti jam katerį su visais jo dokumentais, daikto registracija turėjo būti kaip prievolės, kad jam bus grąžinti už katerį sumokėti pinigai, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Darydamas išvadą, neigiančią, kad trečiajam asmeniui buvo perleista nuosavybės teisė į minėtą katerį, teismas pažeidė imperatyvias teisės normas (CK 4.262 straipsnis).

27.9. Katerio registracijos viešame registre faktas paneigia ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad viso į atsakovės banko sąskaitą pervesta 6 500, iš kurių 2 000 Eur buvo skirti laivo įsigijimui, o likusiais 4 500 Eur suteikta paskola atsakovui, jog šis galėtų įsigyti laivus iš Ispanijos; pradinis kreditorius už suteiktą paskolą gautų tam tikrą premiją, kompensaciją. Priešingai nei teigė ieškovė, trečiasis asmuo iš atsakovo įsigijo du katerius: Tullio Abbate Magic 23 ir Jeanneau Leader 655. Mokėjimų būdas (visi mokėjimai atlikti banko pavedimais), sumos, laikotarpis (2015 m. pavasaris ir vasaros pradžia), kitokių turtinių trečiojo asmens ir atsakovo santykių nebuvimas, katerio Tullio Abbate Magic 23 registracijos data 2015-06-15, katerio Jeanneau Leader 655 perdavimas trečiajam asmeniui 2015-05-18, atitinka mokėjimo pavedimų laikotarpį, patvirtina, kad trečiasis asmuo banko pavedimais mokėjo už abu katerius.

27.10. Ieškovei trečiasis asmuo nėra perleidęs reikalavimo teisės, kylančios iš jungtinės veiklos ar pirkimo-pardavimo sutarčių. Pranešime apie reikalavimo perleidimą ir sutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo nukreipiama į 2015-06-07 banko mokėjimo nurodymą, kuriame mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“. Nepaisant to, teismas sprendime konstatavo ir jungtinę veiklą tarp trečiojo asmens ir atsakovo, ir pirkimo-pardavimo sutarties teisinius santykius dėl katerio Jeanneau Leader 655. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė.

27.11. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis tiesiogiai draudžia panaudoti kaip įrodymą informaciją ar šalies poziciją, sužinotą derybų dėl taikos sutarties metu net ir tais atvejais, kai derybos vyko nedalyvaujant mediatoriui. Tai, kad atsakovas derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu sutiko „atsitraukti“ nuo savo atsiliepime išdėstytos pozicijos ir sumokėti ieškovui daugiau, negu pripažįsta nurodydamas šalių santykių aplinkybes, nereiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog yra gavęs iš trečiojo asmens grynaisiais pinigais 2 000 Eur. Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti įrodymu ir juo grįsti teismo išvadą, kad atsakovas neva pripažįsta gavęs iš trečiojo asmens grynaisiais pinigais 2 000 Eur.

27.12. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė įteikė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė pateikė teismui 2019-01-15 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad šis pranešimas buvo įteiktas atsakovei. Minėtame pranešime nurodyta tik bendra perleidžiamo reikalavimo suma – 4 000 Eur. 2019-01-14 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje ir jos priede nurodyta, kad perleidžiama 4 000 Eur reikalavimo teisė pagal 2015-06-07 mokėjimo nurodymą. Tačiau iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos duomenų matyti, kad neegzistuoja 2015-06-07 mokėjimo nurodymas 4 000 Eur sumai. 2015-06-07 mokėjimo nurodymas yra 1 000 Eur sumai. Aplinkybė, pagal kokį mokėjimo nurodymą reikalavimas yra perleidžiamas, yra esminė, kadangi atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai dėl dviejų katerių ir dėl katerio priekabos, taip pat jungtinė veikla, trečiasis asmuo atliko su tuo susijusius mokėjimus.

27.13. Byloje nėra sutarties, patvirtinančios, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimą į F. R.. Taip pat svarbi aplinkybė, kad atsakovai yra sudarę vedybinę sutartį ir vienas už kito prievoles neatsako.

27.14. Nei 2019-01-15 pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, nei 2019-01-14 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje ir jos priede nėra nurodyta, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą, susijusį su jungtinės veiklos sutartimi, pirkimo-pardavimo sutartimi ar kitomis sutartimis, išskyrus tai, kas nurodyta trečiojo asmens mokėjimo pavedimuose, t. y. „paskola“. Nepaisant to, teismas sprendime konstatavo esant ir jungtinę veiklą dėl katerio Tulio Abbate MAGIC 23, ir pirkimo-pardavimo sutartį dėl katerio Jeanneau Leader 655. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi atsakovė neturėjo galimybės žinoti, kokia reikalavimo teisė į kokį iš daugelio mokėjimo nurodymų yra perleista.

27.15. Sprendime teismas konstatavo, kad trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog trečiasis asmuo nesiekė minėto katerio įgyti nuosavybės teise, šalys buvo susitarusios vykdyti bendrą veiklą. Šiame kontekste šalių žodinis sutarimas paneigia tai, kad tarp šalių buvo sudaryta katerio Tullio Abbate Magic 23 pirkimo-pardavimo sutartis. Darydamas tokią išvadą teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutartį ir viešojo registro duomenų teisingumą. Kateris registruotas viešame registre trečiojo asmens vardu. Trečiojo asmens vardu kateris negalėjo būti įregistruotas nedalyvaujant trečiajam asmeniui ir nesant pirkimo-pardavimo sutarties.

27.16. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad banko mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“, neatitinka CK 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nelaikoma rašytinės formos sandoriu. Ieškinyje pati ieškovė pripažino, kad trečiasis asmuo ir atsakovas tarėsi vykdyti bendrą veiklą, dalintis pelną. Be to, ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė ne tik paskolą, bet ir atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovei pripažįstant, kad trečiasis asmuo ir atsakovas vykdė bendrą veiklą, teismas neturėjo pagrindo daryti kitokios išvados. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad paskirtis „paskola“ banko mokėjimo nurodyme buvo nurodyta formaliai, t. y. ieškovė pripažino, kad pinigai į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesti kaip avansas būsimų mokėjimų sąskaita už laivą Jeanneau Leader 655, kuris vėliau ir buvo perduotas trečiajam asmeniui, t. y. šalys niekada dėl paskolos nesitarė.

27.17. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas du kartus gavo apmokėjimą po 2 000 Eur grynaisiais pinigai. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad šalims per trumpą laiką sudarius keletą sandorių, jie negali būti vertinami izoliuotai. Aiškindamas trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas sutartis, teismas privalėjo vertinti jų sudarymo aplinkybes (kateris nupirktas užsienyje, atsakovas jį apie mėnesį gabeno automobiliu, šalys bendravo ryšio priemonėmis), identišką sutarties dalyką.

Atsiliepimas

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, iš esmės tik kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Šalies argumentai

28.2. Atsakovų apeliaciniame skunde teismo sprendimo tekstas pateikiamas iškraipytas. Atsakovai interpretuoja ir nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog pagal 2015-03-23 ir 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartis buvo atlikti du mokėjimai po 2 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos teismo sprendime, to nenurodė nei ieškovė, nei trečiasis asmuo.

28.3. Teismas, vadovaudamasis bylos aplinkybių visuma, analizavo, kokiu būdu - grynaisiais pinigais, pavedimu ar kokia kita forma, buvo atsiskaityta pagal 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutartis. Tik po JEANNEAU LEADER 65 laivo pardavimo šalys susitarė bendradarbiauti, todėl atsakovų argumentai, kad buvo atlikta visa eilė pavedimų ir niekada nebuvo mokama grynaisiais pinigais, yra nepagrįsti ir prieštaringi, nes tuo metu, kai buvo mokama už minėtą laivą grynaisiais pinigais, jokia „pavediminė“ praktika tarp šalių nebuvo susiklosčiusi. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, ne kartą paminėjo, kad su trečiuoju asmeniu buvo susitikę ir laivo registracijai jam buvo duoti grynieji pinigai.

28.4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė ir trečiasis asmuo posėdžio metu teikė prašymus pateikti banko išrašus, jog galima būtų matyti, kur buvo išleisti pinigai, tačiau atsakovų atstovo nuomone toks prašymas buvo perteklinis ir jis sutiko pateikti tik banko išrašą, kuriame būtų matomi iš trečiojo asmens gauti mokėjimai, būtent taip ieškovė pastebėjo, kad realiai skolos suma yra didesnė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad už gautas lėšas atsakovas pirko laivus, pinigai buvo naudoti tik Ispanijoje, tačiau šių paaiškinimų neįrodinėjo ir neteikė teismui rašytinių įrodymų, nebuvo gautas banko išrašas, iš kurio būtų galima spręsti, kad piniginės lėšos tikrai naudotos tik Ispanijoje. Byloje nėra pirminių laivų pirkimo-pardavimo dokumentų, nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo patirtas išlaidas ar kitas jo nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

28.5. Atsakovė nurodė, kad išlaiko atsakovą, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad tarp atsakovo ir atsakovės sudaryta vedybinė sutartis ir jie vienas už kito prievoles neatsako, yra nepagrįsti, nes patys atsakovai patvirtino esant priešingai.

28.6. Byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo įnašo į bendrai vykdomą veiklą, taip pat atsakovų atstovas apie jungtinės veiklos teisinius santykius kalbėjo posėdžio metu ir pažymėjo, kad teismo teisė yra taikyti teisę pagal galiojančius įstatymus, todėl teismo sprendime pagrįstai buvo analizuojami jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Atsakovas neteikė dokumentų, kurie pagrįstų jo menamas išlaidas, nors ne kartą į šią aplinkybę buvo apeliuojama.

28.7. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paskolos sutartis turi būti notarinės formos, jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais. Šiuo atveju didžioji daugumą mokėjimų atlikti bankiniais pavedimais, šie neviršija trijų tūkstančių eurų sumos bei kiekvienas turėjo konkrečią paskirtį.

28.8. Nėra aiškiai suprantama, apie kokius neva tariamos paskolos palūkanų dydžius atsakovas kalba, šio klausimo atsakovas nekėlė pirmosios instancijos teisme, o patikslintame ieškinyje aiškiai nurodytas prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis. Ginčo dėl to nebuvo, kad trečiasis asmuo į atsakovės banko sąskaitą pervesdavo pinigus, o atsakovas žadėjo, kad nupirks laivus, suremontuos ir parduos, trečiasis asmuo atgaus savo sumokėtus pinigus, o gautą pelną pasidalins per pusę, tačiau pats atsakovas pripažino, kad laivų remontas užtruko, todėl tarp šalių ir kilo ginčas.

28.9. Ieškovei nėra nustatyto draudimo byloje pareikšti alternatyvius reikalavimus, todėl nepagrįsta atsakovų išvada, kad ieškovė nebuvo tikra dėl ieškinio pagrindo. Ieškovė nurodė, kad šalių susitarimu pinigai į atsakovės banko sąskaitą buvo pervedami kaip paskola, jei santykiai pakryptų neigiama linkme, pinigus bus galima išsireikalauti kaip paskolą, todėl šalys iš anksto numatė galimas pasekmes ir kaip tokiu atveju turėtų būti kvalifikuojami susiklostę tarpusavio santykiai.

28.10. Trečiasis asmuo niekuomet nesiekė įgyti TULLIO ABBATE Magic 23 katerio nuosavybės teise ir juo naudotis, šalių susitarimu kateris buvo registruotas trečiojo asmens vardu kaip garantas, kad atsakovas laikysis susitarimo, tai yra katerį nupirks, suremontuos ir parduos, pasidalins gautais pinigais. Trečiasis asmuo kateriu nesinaudojo ir šis jam nebuvo perduotas. Apie A. R. 8 000 Eur skolą nekalbama ir patikslintu ieškiniu neprašoma priteisti 8 000 Eur, tačiau aplinkybės neabejotinai yra susijusios, todėl teismas dėl jų pasisakė. A. R. nėra susijusi su šia byla ir jos teisių tai niekaip nesuvaržo, nes visi proceso dalyviai sutiko, kad santykiai dėl minėto katerio pirkimo, remontavimo ir pardavimo susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens.

28.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kateris trečiojo asmens vardu negalėjo būti įregistruotas nedalyvaujant trečiajam asmeniui, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pats registravo katerius, o trečiasis asmuo pasirašė reikalingus dokumentus, bet niekada nesiekė katerio įgyti nuosavybės teise, juo naudotis.

28.12. Teismas faktą dėl grynųjų pinigų gavimo pagal 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį pripažino vadovaujantis byloje ištirtų aplinkybių visuma ir paties atsakovo išdėstytais paaiškinimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo remiamasi vien tik derybų dėl taikos sutarties sudarymo medžiaga, o tuo labiau atskleista konfidenciali informacija, nei atsakovai, nei jų atstovas prieštaravimų pirmosios instancijos teisme neišreiškė.

28.13. Ieškovė pateikė teismui pašto siuntų lydraštį, iš kurio matyti, kad atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo įteiktas 2019-01-17. Ieškovė priėmė iš trečiojo asmens visas jo reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo, nes pradinis kreditorius, siekdamas apginti savo pažeistas teises, galėtų nukreipti reikalavimą į atsakovą, todėl perleidus reikalavimo teisę šią galimybę įgijo ir naujasis kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

32. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojamos pirmosios instancijos teisme apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kvestionuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei jų pagrindu padarytos išvados, nurodant priešingas išvadas.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, byloje dalyvaujančių asmenų teiktais paaiškinimais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismas nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

35. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad pagal 2015-03-23 ir 2015-04-28 pirkimo-pardavimo sutartis buvo atlikti du mokėjimai po 2 000 Eur grynaisiais pinigais. Tačiau, kolegijai įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad tokios aplinkybės nebuvo nurodytos teismo sprendime. Skirtingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas analizavo, kokiu būdu (grynaisiais pinigais, pavedimu) buvo atsiskaityta pagal 2015-03-23 ir 2015-04-28 sutartis ir, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo R. V. 2015-05-18 sumokėjo atsakovui likusią 2 000 Eur sumą už laivą JEANNEAU (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais, o 2015-05-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2 000 Eur suma buvo skirta kitam laivui, o ne JEANNEAU (duomenys neskelbtini) pirkti.

36. Apeliantai taip pat teigia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo R. V. pripažino, jog su atsakove E. R. niekada, išskyrus teismo procese, nebendravo. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėtą aplinkybę būtų nurodęs motyvuojamojoje dalyje ir šia aplinkybe grindęs savo sprendimą.

37. Apeliantai taip pat nurodo, kad jų sudaryta vedybinė sutartis be jokių papildomų įrodymų patvirtina, kad atsakovai vienas už kito prievoles neatsako. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Sutarties laisvės principas suponuoja, jog sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad trečiasis asmuo R. V. bankinius pavedimus atliko į atsakovės E. R. banko sąskaitą, byloje nenustatyta, kad E. R. banko kortele naudojosi tik vienas iš atsakovų, kas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti, jog trečiojo asmens R. V. atsakovei E. R. pervestos piniginės lėšos galėjo būti naudojamos abiejų atsakovų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų prievolių solidarumą CK 3.109 straipsnio pagrindu. Tai, kad apeliantai turi sudarę vedybinę sutartį, šios bylos kontekste, nenustačius tik vieno iš atsakovų asmeninės prievolės trečiajam asmeniui, neturi teisinės reikšmės.

38. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, jog trečiasis asmuo R. V. nesuteikė teisės ir neperleido reikalavimo iš jungtinės veiklos sutarties, ieškovė neturėjo teisės reikšti tokio reikalavimo, susijusio su trečiojo asmens jungtine veikla, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės tokio reikalavimo nagrinėti ir pažeidžiant šalių dispozityvumo principą pripažinti šalių įnašus į jungtinę veiklą nelygiais. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau bet kuriuo atveju teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016).

39. Nagrinėjamu atveju tai, kad teismas vertino atsakovo įnašą į bendrai vykdomą veiklą norėdamas nustatyti, ar šalių susitarimas vykdyti bendrą veiklą gali būti laikomas jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, negali būti vertinama ieškinio ribų peržengimu ir šalių dispozityvumo principo pažeidimu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovų (apeliantų) atstovas advokatas R. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad galbūt galima sandorius kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sandorius, galbūt kaip jungtinę veiklą, o galbūt ir kaip be pagrindo gautas lėšas, tačiau šias aplinkybes šalys turi įrodyti.

40. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pačiai ieškovei pripažįstant, jog trečiasis asmuo ir atsakovas vykdė bendrą veiklą, teismas neturėjo pagrindo daryti kitokios išvados ir konstatuoti, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai. Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai apibrėžė ieškinio pagrindą, pareikšdama, kad nei viena iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nesusijusi su kateriu Tullio Abbate Magic 23, tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime analizavo, ar dėl katerio Tullio Abbate Magic 23 buvo sudarytos pirkimo-pardavimo, jungtinės veiklos sutartys. Remdamasi šios nutarties 38 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog byloje persipina santykiai dėl kitos ieškovės perimtos reikalavimo teisės pagal 2019-01-14 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į A. R. 8 000 Eur skolą pagal 2015-06-15, 2015-06-22, 2015-07-01 mokėjimo nurodymus, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimų šiam asmeniu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, įvertinęs tai teismas netyrė aplinkybių, susijusių su lėšų pervedimais A. R., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai kitų nustatytų aplinkybių kontekste yra svarbūs kvalifikuojant šalių santykius, susiklosčiusius tarp šalių dėl katerio TULLIO ABBATE Magic 23. Skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl A. R. teisių ir pareigų. Ieškovė savo reikalavimą nukreipė į atsakovus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ir pasisakė tik dėl ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens R. V. tarpusavio santykių, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl byloje neįtrauktų asmenų.

41. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad darydamas išvadą, neigiančią, jog trečiajam asmeniui buvo perleista nuosavybės teisė į katerį Tullio Abbate Magic 23, teismas pažeidė imperatyvias teisės normas (CK 4.262 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, apeliantai neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kateris TULLIO ABBATE Magic 23 iki šiol trečiajam asmeniui nėra perduotas, daikto registracijos dokumentas yra pas atsakovą, trečiasis asmuo nereiškė reikalavimo perduoti jam katerį su visais jo dokumentais, daikto registracija turėjo būti kaip prievolės, kad jam bus grąžinti už katerį sumokėti pinigai, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas darė išvadą, kad tarp šalių nebuvo buvo sudaryta katerio pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, kaip matyti, teismas skundžiamame sprendime, skirtingai nei teigia apeliantai, nepasisakė apie tai, jog trečiajam asmeniui nebuvo perleista nuosavybės teisė į katerį Tullio Abbate Magic 23. Kartu pažymėtina, kad vien katerio registracijos faktas savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti trečiojo asmens sumokėtų pinigų dydžio ar pinigų mokėjimo paskirties, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl katerio registracijos šios bylos kontekste atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

42. Apeliantai nurodo, jog CK 6.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis tiesiogiai draudžia panaudoti kaip įrodymą informaciją ar šalies poziciją, sužinotą derybų dėl taikos sutarties metu net ir tais atvejais, kai derybos vyko nedalyvaujant mediatoriui. Tai, kad atsakovas derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu sutiko sumokėti ieškovams daugiau, negu pripažįsta nurodydamas šalių santykių aplinkybes, nereiškia, kad atsakovas pripažino, jog yra gavęs iš trečiojo asmens grynaisiais pinigais 2 000 Eur. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti įrodymu ir juo grįsti teismo išvadą, kad atsakovas neva pripažįsta gavęs iš trečiojo asmens grynaisiais pinigais 2 000 Eur.

43. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, derybų šalys, ikisutartinių santykių stadijoje nesudariusios konfidencialumo sutarties ir nesant išimtinių informacijos apsaugos teisių, bendriausia prasme neturi konfidencialumo pareigos. Tačiau tokiais atvejais, kai viena šalis aiškiai pareiškia kitai šaliai, kad derybų metu pateikiama informacija yra konfidenciali, tai tokią informaciją sutinkanti priimti šalis netiesiogiai išreiškia savo sutikimą jai suteikiamą informaciją traktuoti kaip konfidencialią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019).

44. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo.

45. Nagrinėjamu atveju 2020-11-13 vykusio teismo posėdžio garso įrašo turinys patvirtina, kad atsakovas posėdžio metu siekė aptarti derybų dėl taikos sutarties sąlygas, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygų vykdymą atsakovės E. R. Tokio pobūdžio atsakovo teikta informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka konfidencialios informacijos požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo ribojamas tokia informacija remtis. Kita vertus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik atsakovo pozicija dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ir byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė negavo pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą, ir ieškovė nepateikė teismui dokumento, patvirtinančio, kad 2019-01-15 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo įteiktas atsakovei. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad apie pasikeitusį kreditorių ieškovė informavo išsiųsdama atsakovei E. R. 2019-01-15 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, pranešimas buvo įteiktas atsakovui F. R. 2019-01-17 (atsakovės gyvenamosios vietos adresu), atsakovas šio fakto neginčijo.

47. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra sudariusi santuoką su atsakovu, jai buvo žinoma apie tai, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis, trečiasis asmuo paskolos sumas vedė į atsakovės banko sąskaitą, o atsakovas naudojosi banko kortele, susieta su atsakovės banko sąskaita, be to, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jį šiuo metu išlaiko jo sutuoktinė, taigi, atsakovai tiek paskolos sutarčių sudarymo metu, tiek ir šiuo metu veda bendrą ūkį, o atsakovė padėjo užsiimti atsakovui laivų pirkimo-pardavimo veikla, atidarydama banko sąskaitą bei banko kortelės sutartyje nurodydama naudotoju atsakovą. Tai ir apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovei buvo žinoma ir apie reikalavimo teisių perleidimą.

48. Apeliantai nurodo, kad byloje nėra sutarties, patvirtinančios, jog trečiasis asmuo perleido reikalavimą į F. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog ieškovė priima iš trečiojo asmens visas jo reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Taigi, trečiasis asmuo reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į 4 000 Eur E. R. skolą ir visas šalutines prievoles pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog pradinis kreditorius, siekdamas apginti savo pažeistas teises, nebuvo ribojamas nukreipti reikalavimą ir į atsakovą, todėl perleidus reikalavimo teisę naujasis kreditorius taip pat turi teisę nukreipti reikalavimą į atsakovą.

49. Kaip jau minėta šios nutarties 38 punkte, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad nei 2019-01-14 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, nei jos priede nėra nurodyta, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą, susijusį su jungtinės veiklos sutartimi, pirkimo-pardavimo sutartimi ar kitomis sutartimis, išskyrus tai, kas nurodyta trečiojo asmens mokėjimo pavedimuose, t. y. „paskola“.

50. Apeliantai nurodo, kad banko mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“ neatitinka CK 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nelaikoma rašytinės formos sandoriu. Pažymėtina, kad CK 1.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500 Eur, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys; motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys. Tačiau pagal CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalis, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, rašytinei paskolos sutarčiai prilyginamas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

51. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami skirtingomis sumomis, patvirtina, jog buvo sudaromos atskiros paskolos sutartys tam tikriems veiksmams atlikti, t. y. kateriui rezervuoti ir pirkti – 2 000 Eur, kateriui parvežti – 1 000 Eur, kateriui remontuoti ir restauruoti – 1 000 Eur. Todėl šiuo atveju nelaikytina, kad buvo reikalinga notarinė paskolos sutartis (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

52. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad šalims per trumpą laiką sudarius keletą sandorių, jie negali būti vertinami izoliuotai. Aiškindamas trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas sutartis teismas privalėjo vertinti jų sudarymo aplinkybes (kateris nupirktas užsienyje, atsakovas jį apie mėnesį gabeno automobiliu, šalys bendravo ryšio priemonėmis), identišką sutarties dalyką. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į trečiojo asmens ir atsakovo(-ų) sudarytų sandorių (sutarčių) tarpusavio ryšį, jų esmę, tikslą, jų sudarymo aplinkybes, į trečiojo asmens ir atsakovo (-ų) derybas dėl sandorių (sutarčių) sudarymo, jų elgesį po sandorių sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

53. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiama patikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą materialinių ir procesinių teisės normų taikymo aspektu, o ne išnagrinėti bylą iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 181,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė