Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-898-577/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: e2A-898-577/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Amitrans“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės staklės“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-898-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01641-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; (S) 3.1.7.6; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amitrans“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės staklės“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amitrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės staklės“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Amitrans“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės staklės“ 17 242 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Ukmergės staklės“ UAB „Amitrans“ užsakymu atliko vikšrinio buldozerio Komatsu D41P-6 reduktoriaus remontą su savo detalėmis. Atsakovė 2017 m. spalio 18 d. ieškovei pateikė išankstiniam apmokėjimui 4 604,05 Eur (799,05 PVM) sumos sąskaitą Nr. 191. 2017 m. spalio 31 d. atsakovė išdavė kokybės pažymą, suteikdama krumpliaračiams gamintojo 6 mėnesių garantiją. Ieškovė atsakovei už paslaugas sumokėjo 2017 m. lapkričio 3 d. Vikšrinis buldozeris Komatsu D41P dirbo pagal 2018 m. sausio 2 d. Technikos nuomos sutartį Nr. 2018/01/024 su UAB „Loro Dizainas“. Vikšrinio buldozerio reduktorius sugedo 2018 m. sausio 19 d. 2018 m. sausio 29 d. reduktoriaus ardymo akte konstatuota, jog krumpliaračiai yra sulūžę. 2018 m. vasario 1 d. UAB „Ukmergės staklės“ kaip gamintoja, būdama atsakinga už parduotų detalių kokybę, pasiūlė taikos sutarties projektą, kuriame įsipareigoja iki 2018 m. kovo 6 d. pagaminti du naujus krumpliaračius, tačiau jiems garantijos nesuteikia. Ieškovė nesutiko su tokiomis sąlygomis. 2018 m. vasario 9 d. ieškovė gavo AS Baltem Vilniaus filialo pasiūlymą dėl galimybės įsigyti krumpliaračius už 5 605,69 Eur (su PVM). UAB „Amitrans“ 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovę su Pretenzija dėl nekokybiškos prekės (gaminio) ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. atsiėmė iš atsakovės išardytą reduktorių be krumpliaračio M6,5 Z-81, o 2018 m. balandžio 3 d. raštu atsakovė informavo, kad nesutinka su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nes nėra jos kaltės. Pasak ieškovės, jos nuostolius sudaro UAB „Amitrans“ išlaidos trūkumams ištaisyti (6 788,18 Eur) ir negautos pajamos. Buldozeris nedirbo nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 6 d. (32 darbo dienas po 9 darbo valandas), o 2018 m. sausio 2 d. Technikos nuomos sutartimi nustatyta 30 Eur + PVM buldozerio vienos darbo valandos kaina, todėl ieškovė patyrė ne mažesnį nei 10 454 Eur nuostolį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Ukmergės staklės“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad taikos sutarties pasiūlymas nereiškė, jog atsakovė pripažino, kad buvo pagamintas nekokybiškas krumpliaratis. UAB „Dekra industrial“, turinti ilgametę metalų tyrimų patirtį Lietuvoje, atliko krumpliaračio tyrimą ir 2018 m. kovo 5 d. tyrimo ataskaitoje nurodė, kad metalas ir paviršiaus kietumas atitinka standartų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Metada“ 2018 m. spalio 23 d. informavo atsakovės atstovą, kad 2018 m. balandžio mėn. ieškovė kreipėsi į šią bendrovę dėl reduktoriaus remonto; apžiūrint buvo matoma reduktoriaus korpuso guoliavietės mechaninė deformacija nuo per didelių apkrovų. Tai, pasak atsakovės, leidžia daryti išvadą, jog krumpliaračio lūžis įvyko ne dėl gamintojo kaltės, bet dėl pernelyg didelių apkrovų eksploatuojant reduktorių. Kad atsakovės pagaminti krumpliaračiai buvo kokybiški, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė buldozerį su atsakovės remontuotu reduktoriumi kurį laiką naudojo. Po gedimo buvo ne tik keičiami krumpliaračiai, bet remontuojama ir guoliavietė bei keičiami guoliai. Dėl nulūžusių krumpliaračio krumplių guoliavietė negalėjo būti sugadinta. Nesant atsakovės kaltės, nėra ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo atveju ieškovė nei nuostolių fakto, nei kitų su tuo susijusių aplinkybių neįrodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Ukmergės staklės“ ieškovei UAB „Amitrans“ 6 710,18 Eur išlaidų atlyginimo defektų šalinimui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 710,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 2 614,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad atsakovė kokybės garantijoje nenumatė užsakovo teisių gynybos būdų, dėl to ieškovė turi teisę savo teises ginti CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu. Šioje normoje numatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

5. Teismas pažymėjo, jog šalys nesutaria dėl krumpliaračio gedimo priežasčių. Ieškovė teigia, kad krumpliaratis lūžo dėl nekokybiškai pagamintos detalės, o atsakovė mano, kad detalė lūžo dėl buldozerio darbo per didelėmis apkrovomis, t. y. pažeidus technikos, kurioje eksploatuojami gaminiai, gamintojo eksploatavimo taisykles.

6. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė. 2019 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akte konstatuota, kad krumpliaračio krumplių lūžio priežastis yra krumplių vainiko įpjovimo brokas. Pažymėjo, jog atsakovė pasitelkė specialių žinių turintį Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto profesorių V. J., kuris, susipažinęs su bylos medžiaga, pateikė išvadą, kad UAB „Armitrans“ buldozerio Komatsu D41P-6 reduktoriaus galimos gedimo priežastys yra netinkamas reduktoriaus eksploatavimas, sąlygojęs krumpliaračių krumplių lūžimo dinaminę perkrovą; netinkamas reduktoriaus eksploatavimas neužtikrinant jo besitrinančių detalių tinkamo sutepimo; reduktoriaus krumplių lūžimą galėjo sukelti dinaminių apkrovų atsiradimas pernelyg susidėvėjus varančiajai žvaigždutei ar išsidėvėjus vikšro jungtims, buldozerio peiliui kliūvant už betono akmenų ir t.t. Papildomoje jo išvadoje dėl ekspertizės nurodoma, kad krumplių pošaknio matmens sumažėjimas 0,89 mm (t. y. 5,9 proc.) negalėjo turėti ženklios įtakos krumpliaratinės pavaros stiprumui.

7. Dėl atsakovės teiginio, kad detalės kokybę patvirtina UAB „Dekra Industrial“ 2018 m. kovo 5 d. Komatsu D41P reduktoriaus dantračio mikrostruktūros tyrimo ataskaita Nr. 386L, kurioje nurodoma, kad krumpliaračių metalas ir paviršiaus kietumas atitinka standartų reikalavimus, teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių ir UAB „Dekra Industrial“ išvadų ieškovė neneigė; jas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu 2019 m. balandžio 24 d. atlikta ekspertizė. Tačiau ekspertizės akte konstatuota, kad krumpliaračio krumplių lūžio priežastis yra krumplių vainiko įpjovimo brokas. Tyrimo metu, atlikus reduktoriaus originalaus didžiojo krumpliaračio fragmentų vizualinę analizę buvo pastebėta, kad skiriasi krumpliaračių krumplių aukščiai ir krumplių storiai. Originalaus krumpliaračio krumplių storis ties pašaknimis yra didesnis negu pateikto ekspertizei, išmatavus nustatyta, kad originalaus krumpliaračio krumplio storis ties pašaknimis yra 0,89 mm didesnis. Ekspertų teigimu, ekspertizei pateikto krumpliaračio silpnesnis atsparumas lenkimui, kas ir buvo lūžimo priežastimi, dirbant reduktoriui sunkiomis sąlygomis (tipinės buldozerio darbo sąlygos).

8. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti šios ekspertizės objektyvumu, nes ją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo A. P., dirbančio UAB „Ukmergės staklės“ inžinieriumi-technologu, parodymai, kad jų pagamintas modulis nežymiai skyrėsi nuo originalo, nes originalas darytas pagal colinę sistemą; AS Baltem Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 12 d. raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „Amitrans“ pristatyto iš dalies išardyto reduktoriaus varančiosios ašies guoliavietė buvo pažeista, guolis turi laisvumą korpuse; varančiojo krumpliaračio dantų parametrai nesuderinami su varomojo; liudytojo A. K., AS Baltem Vilniaus filialo serviso darbuotojo, turinčio inžinerinį išsilavinimą, paaiškinimai, kad minėtų detalių žingsniai nesutapo ir dėl to atsiranda laužimas, o nuo to atsiranda guoliavietės pažeidimas. Taip pat teismas įvertino tai, kad ekspertizę atliko trys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros mokslininkai, turintys aukščiausius mokslinius laipsnius (profesorius, docentas daktaras), kurie buvo įspėti dėl atsakomybės; teismo posėdžio metu ekspertai taipogi prisiekė. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti jų pateiktos išvados nešališkumu. Pažymėjo, kad originalios Komatsu detalės lyginamajam tyrimui pateiktos pačių ekspertų pareikalavimu, o UAB „Dekra Industrial“ išvadas ekspertai patvirtino. Teismo vertinimu, ekspertų pateiktas subjektyvus jų specialiomis žiniomis neparemtas vertinimas, kad visos išpjautos krumpliaračio dalys nepateiktos sąmoningai, siekiant galimai nuslėpti krumplių lūžimo priežastį, pats savaime teismui neturi jokios išankstinės įrodomosios ar vertinamosios reikšmės. Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 27 d. priėmimo – perdavimo akte užfiksuota, kad UAB „Ukmergės staklės“ perduoda, o UAB „Amitrans“ priima Komatsu D41P-6 reduktorių, reduktorius perduotas išardytas be krumpliaračio M6,5 Z-81.

9. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog ekspertai netyrė krumplių lenkimo atsparumo, dėl to jų išvados nėra pagrįstos moksliniais tyrimais ir negali būti laikomos teisingomis, teismas, remdamasis pateiktais duomenimis, pažymėjo, jog neįmanoma paskaičiuoti krumpliaračių atsparumo lenkimui ribas, nes oficialus gamintojas neteikia jokios informacijos, susijusios su gamybos ar projektavimo procesais; ekspertai originalių detalių parametrų iš oficialaus gamintojo atstovo Lietuvoje taipogi negavo. Be to, ekspertas prof. M. J. ir doc. dr. A. K. paaiškino, kad krumplių lenkimo įtempimo tikslus paskaičiavimas nėra tikslingas, nes nepakeistų galutinių išvadų ekspertams pateiktu klausimu.

10. Dėl atsakovės teiginio, kad UAB „Amitrans“ neužtikrino tinkamo reduktoriaus tepimo, grindžiamo prof. V. J. rašytiniais paaiškinimais bei aplinkybe, jog detalė buvo naudojama be riebokšlio (sandariklio), teismas pažymėjo, jog iš eksperto M. J. paaiškinimų matyti, kad riebokšlio nebuvimas nėra krumpliaračio lūžimo priežastis, nes nepakankamas alyvos kiekis gali būti nuovarginio dilimo, bet ne avarinio lūžimo (kas buvo šiuo atveju) priežastis. Be to, ekspertas nesutiko, kad buvo nepakankamas alyvos lygis. Pastebėtina ir tai, kad tiek į dešinį, tiek į kairįjį reduktorių buvo pilta vienodos rūšies alyva, o lūžo tik vienos pusės krumpliaratis, originalus krumpliaratis nelūžo. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad šalys susitarė ir dėl sandarinimo žiedų, kurių pati atsakovė teigia nepakeitusi.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovės teiginiai, kurie įrodinėjami prof. V. J. rašytiniais paaiškinimais, kad krumplių lūžį sąlygojo buldozerio darbas per didelėmis apkrovomis nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Prof. V. J. išvadas teikė, remdamasis išimtinai rašytiniais bylos duomenimis, neatlikęs techninės reduktoriaus apžiūros. Be to, teismas iš ieškovės atstovo, liudytojų paaiškinimų, UAB „Amitrans“ ir UAB „Loro dizainas“ 2018 m. sausio 2 d. Technikos nuomos sutarties Nr. 2018/01/02 nustatė, kad ginčo buldozeris dirbo įprastomis darbo sąlygomis; kad darbininkai viršvalandžių nedirbo. Pažymėjo, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog buvo dirbama per didelėmis apkrovomis, teismui nepateikta. Teismo vertinimu, AS Baltem Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 12 d. rašte esanti informacija; liudytojo A. K., taip pat eksperto prof. dr. M. J. paaiškinimai paneigia UAB „Metada“ 2018 m. spalio 23 d. rašte padarytą išvadą, kad matoma reduktoriaus korpuso guoliavietės mechaniška deformacija yra nuo per didelių apkrovų.

12. Iš bylos medžiagos visumos teismas padarė išvadą, kad pagrindinė krumpliaračių krumplių lūžimo priežastis yra geometrinis detalės parametrų neatitikimas, dėl ko neatitiko krumpliaračių žingsnis. Atsakovės nurodomas tepimo nepakankamumas, teismo vertinimu, turi įtakos detalės dilimui, tačiau, remdamasis eksperto prof. dr. M. J. paaiškinimu, pažymėjo, kad tai negali būti avarinio lūžimo priežastimi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti ir sandariklių pakeitimą reduktoriuje, tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė pagamino netinkamos kokybės detalę, dėl ko turi teisę į defektų šalinimo išlaidų atlyginimą.

13. Teismas nurodė, jog ieškovei atsisakius 78 Eur reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su trūkumų taisymu (suma už diržą), prašoma priteisti suma sudaro 6 710,18 Eur. Teismas šį reikalavimą tenkino, remdamasis 2018 m. kovo 30 d. AS Baltem Vilniaus filialas sąskaita; tos pačios dienos mokėjimo nurodymu, 2018 m. balandžio 12 d. AS Baltem Vilniaus filialo PVM sąskaita faktūra Nr. PSIP086971, PVM sąskaita faktūra Nr. SIP087012, 2018 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu, UAB „Krumplitas“ 2018 m. balandžio 9 d. sąskaita faktūra serija JAS Nr. 25352, 2018 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu, taip pat liudytojo A. K. paaiškinimais, kad tik sąskaitoje nurodomas „diržas“ nėra susijęs su reduktoriaus remontu; UAB „ Krumplitas“ 2018 m. spalio 31 d. raštu.

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų grindžia 2018 m. sausio 2 d. pasirašyta Technikos nuomos sutartimi, pagal kurią įsipareigojo atlikti rangos darbus UAB „Loro dizainas“, tačiau ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad ieškovė užsakymą pagal minėtą nuomos sutartį atliko ir gavo už darbą apmokėjimą. Aplinkybė, kad objekte realiai dirbo vienas buldozeris, niekaip neįtakojo bendros užsakymo kainos ir nesąlygojo ieškovės turtinių praradimų. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad įmonė buvo įsipareigojusi atlikti kitus užsakymus ar juos prarado, dėl to, jog dėl reduktoriaus gedimo vietoj dviejų buldozerių įmonėje liko tik vienas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių negautos naudos forma realumo, dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl ieškovės reikalavimą dėl 9 292,80 Eur negautų pajamų atmetė.

15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsisakė 78 Eur dydžio reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su detalės trūkumų taisymu, o 2019 m. spalio 3 d. atsisakė 1 161,20 Eur ieškinio dalies reikalavimų dėl negautų pajamų. Nustatęs, kad ieškovės pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, teismas civilinės bylos dalį dėl 1 239,20 Eur dydžio ieškinio reikalavimo nuostolių atlyginimui nutraukė.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 360 Eur žyminio mokesčio ir 3 639,43 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė - 6 860,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teiginius, kad atsakovės advokato faktinis dalyvavimo teismo posėdžiuose valandų skaičius neatitinka PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų valandų skaičiaus, teismas laikė nepagrįstais, nes sąskaitos-faktūros išrašytos tiek už pasirengimo veiksmus, konsultavimą, tiek už faktinį dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos teikė įvairius dokumentus ir įrodymus 10 (dešimt) kartų, dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, kurie truko 10 val. 35 min. Advokato G. B. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuota, kad teisinių paslaugų teikimas (konsultuojant, rengiantis bylos nagrinėjimui, dalyvaujant teismo posėdžiuose ir kt.) truko viso 42,5 val., kas teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nėra neprotingai ilgas laikas. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl specialių žinių turinčio liudytojo pateiktų rašytinių paaiškinimų, ir už UAB „Dekra Industrial“ išvadą, atlyginimą, nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir atsakovės teise gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, teikiant teismui įrodomąją reikšmę turinčius duomenis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad įrodymai buvo renkami iki teismo, nepaneigia atsakovės teisių į jų atlyginimą. Teismas sprendė, kad ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, iš pareikšto ieškovės pradinio 17 242 Eur sumos ieškinio, patenkinta 6 710,18 Eur, t. y. 39 procentai reikalavimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 151 Eur žyminio mokesčio, mokėtino nuo patenkintos 6 710,18 Eur sumos ir 1 419,38 Eur kitoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o iš ieškovės atsakovei – 4 184,64 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atliktus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisė 2 614,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17. Ieškovė UAB „Amitrans“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. lapkričio mėn. 13 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti iš atsakovės 9 292,80 Eur negautų pajamų bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė, be teismui pateiktos sutarties su UAB „Loro dizainas“, nagrinėjamu laikotarpiu turėjo pasirašiusi ir kitas sutartis dėl buldozerių nuomos. Dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių minimos sutartys teismui nebuvo pateiktos pirmos instancijos teisme (galimai teismui neišreikalavus, atstovams nepasirūpinus). Iš teismo sprendimo paaiškėjo, kad naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado šioje stadijoje. Pažymi, kad kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Nurodė, jog neužvilkindama bylos nagrinėjimo teikia teismui technikos nuomos sutartis, pasirašytas ir galiojusias nagrinėjamu remonto laikotarpiu su AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Atviri troliai“ ir raštą patvirtinančius buldozerio nuomos užsakymus jo remonto laikotarpiu. Jos neginčijamai įrodo, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi esant normaliai veiklai gauti prašomas priteisti negautas pajamas, kurios buvo numatytos gauti iš anksto ir kurios buvo negautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

17.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

17.3. Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje teismas sprendė du savarankiškus ieškinio reikalavimus, t. y. ar atsakovės veiksmai gali būti traktuojami kaip pažeidžiantys CK numatytą rangovo pareigą atlikti darbus kokybiškai; ar dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolių ir jei patyrė, kokio dydžio nuostoliai laikytini įrodytais. Teismas patenkino pirmąjį ieškovės neturtinį reikalavimą, t. y. pripažino atsakovų veiksmus pagaminant nekokybišką detalę neteisėtais. Priteisdamas iš atsakovų 6 710,18 eurų nuostolių atlyginimo, teismas patenkino ir dalį antrojo reikalavimo, t.y. priteisti atsiradusius nuostolius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pagal tai galima konstatuoti ieškinį esant patenkintą 88,91 %, o atmestą 11,09 %. Ieškovės įsitikinimu, akivaizdu, jog teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai.

17.4. Teismas nepagrįstai įtraukė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovės pasitelktų specialistų darbo atlyginimą, juolab dalies specialistų išvados buvo paneigtos teismo skirta ekspertizės išvada (prof. V. J.), o kitos buvo akivaizdžiai perteklinės (UAB „Dekra Industrial“). Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas, darymo išlaidos. Taip pat, ieškovės teigimu, iš bylinėjimosi išlaidų turi būti šalinamos išlaidos, patirtos advokatui susipažįstant su pagrįstomis ieškovės pretenzijomis iki bylos iškėlimo, be to išlaidos atskiriesiems skundams rašyti kaip nurodyta advokato rašte, kadangi atsakovės advokato surašytų atskirųjų skundų nerasta.

17.5. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Nagrinėjamu atveju, teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau nesutiko su įrodinėjamu dėl neteisėtų veiksmų atsiradusių nuostolių dydžiu. Apeliantės manymu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei neturi jokio teisinio pagrindo bei prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

Atsiliepimas

18. Atsakovė UAB „Ukmergės staklės“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, nepriimti ieškovės teikiamų naujų įrodymų, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naują ieškinio reikalavimo pagrindą. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokį ryšį sutartys, sudarytos su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Atviri toliai“, turėjo su ieškinio reikalavimu priteisti negautas pajamas iš UAB „Loro dizainas“. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nėra nei vieno argumento, kuriuo būtų ginčijami sprendimo teiginiai. Ieškovė turėjo galimybę pateikti sutartis, sudarytas su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Atviri toliai“ pirmosios instancijos teisme. Be to, teikiamos sutartys neįrodo nei realaus buldozerio nuomos poreikio, nei negautų pajamų, nei ryšio su byla. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė turėjo tik du buldozerius, tačiau tuo pačiu metu sudarė sutartis su trimis subjektais dėl buldozerių nuomos. Pasak atsakovės, tai rodo tokių sutarčių nerealumą. Be to, neaišku, kokį ryšį su ieškiniu ir apeliaciniu skundu turi teikiamos sąskaitos už ekskavatoriaus nuomą AB „Kauno tiltai“, šios bendrovės sąskaitos už dizelino pardavimą. Teigia, kad nėra jokio pagrindo priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas neatitinka CPK nustatytų reikalavimų apeliaciniam skundui. Teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, priteisimo, nes ieškovė nei nuostolių fakto, nei kitų susijusių aplinkybių konkrečiai neįrodinėjo ir neįrodė.

18.2. Teiginiai apie du savarankiškus ieškinio reikalavimus yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ieškinyje suformuluotas tik vienas reikalavimas – priteisti iš atsakovės 17 242 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas; tik už tokį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis. Apeliantė painioja ieškinio pagrindą ir dalyką.

Žemesnės instancijos teismas

18.3.Priešingai apeliantės teiginiams, teismas patenkino mažesniąją ieškinio reikalavimo dalį. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vadovavosi CPK normomis; pagrindė, kad atsakovės išlaidos už UAB „Dekra Industrial“ išvadą bei prof. V. J. rašytinius paaiškinimus priskirtinos prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovė turi teisę į jų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos ir priteistos teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų, o apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra neteisingi ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

19. Atsakovė UAB „Ukmergės staklės“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Ukmergės staklės“ ieškovei UAB „Amitrans“ priteista 6 710,18 Eur išlaidų atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, šią sprendimo dalį panaikinant ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pagal teismo išvadas pagrindinė krumpliaračių krumplių lūžimo priežastis yra geometrinis detalės parametrų neatitikimas, dėl ko neatitiko krumpliaračių žingsnis <...> detalės geometrinių parametrų neatitikimas (krumpliaračių žingsnių nesutapimas), kuris nebuvo paskaičiuotas buldozerio galingumo mašinai. Apeliantė pažymi, kad teismas remiasi 2019 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktu, tačiau šiame ekspertizės akte ir jo išvadose nėra nurodyta, jog krumpliaračio krumplių lūžimo priežastis yra geometrinis detalės parametrų neatitikimas. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl krumpliaračių žingsnio neatitikimo (nesutapimo). Tokio klausimo ekspertai netyrė; jų nenurodė ir apklausiami ekspertai, įskaitant M. J., nors sprendime nurodoma, kad tokias aplinkybes jis patvirtino. Be to, jei taip būtų buvę, sumontavus atsakovės pagamintus krumpliaračius, šie nebūtų galėję suktis, buldozeris nebūtų galėjęs pajudėti. Reduktorius sugedo buldozeriui tik kurį laiką atidirbus.

19.2. Pagal Ekspertizės aktą bei eksperto M. J. paaiškinimus krumpliaračio krumplių lūžimo priežastis yra atsakovės pagaminto krumpliaračio krumplių silpnesnis atsparumas lenkimui, tačiau ekspertizės akte nėra nurodyti nei tirto krumpliaračio atsparumo lenkimui rodiklis, nei originalaus krumpliaračio atsparumo lenkimui rodiklis, nei kiek konkrečiai sumažėjo atsakovo pagaminto krumpliaračio atsparumas lenkimui. Pasak ekspertų krumpliaračio krumplių atsparumą lenkimui galima apskaičiuoti ir nustatyti jų rodiklius, tačiau tai nebuvo daroma, tam reikalingi papildomi duomenys. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad ekspertai teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti Ekspertizės akto teiginių. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog krumpliaratis pagamintas iš tinkamos cheminės sudėties plieno; ekspertizės akte nurodyta bei ekspertas M. J. patvirtino, jog atsakovė pritaikė tinkamus krumpliaračių modulius. Teigia, jog tokiu atveju atsakovės pagaminto krumpliaračio fizikinės bei kitokios savybės negali ženkliai skirtis nuo originalaus krumpliaračio pagaminto pagal colinę sistemą savybių. Pasak apeliantės, ekspertų išvada, kad krumpliaračio krumpliai lūžo dėl to, jog sumažėjęs jų atsparumas lenkimui, yra nepagrįsta, neparemta jokiais objektyviais atsparumo lenkimui skaičiavimais bei rodikliais, atsparumo lenkimui rodiklių sumažėjimo skaičiavimais, yra tik ekspertų prielaida, o ne pagrįsta ir įrodyta aplinkybė.

19.3. Neaišku, ar ekspertų tirtas originalus krumliaratis (2018 metų) atitinka buvusį sumontuotą buldozerio reduktoriuje iki gedimo krumpliaratį (2005 metų), pagal kurį atsakovė pagamino krumpliaratį. Atkreipė dėmesį, kad ekspertai pripažino, jog galimos ir kitos krumplių lūžimo priežastys, tačiau jų netyrė. Teigia, jog atlikta ekspertizė ir jos išvados nėra objektyvios.

19.4. Kyla abejonių ir dėl ekspertų nešališkumo, nes ekspertas M. J. pripažino, kad ekspertizės atlikimo metu bendravo su ieškovų advokate; paaiškėjo, jog ieškovė jam yra pateikusi informaciją apie ginčo aplinkybes (nuotraukas). Ekspertizės akto išvadų dalyje išsakyti samprotavimai apie nepateiktus krumplius, kurių net nebuvo prašyta, nėra susiję su ekspertams pavestu atsakyti klausimu, tačiau be pagrindo nepalankiai apibūdina atsakovę.

19.5. Ekspertizės akto išvadoms prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai: profesoriaus V. J. rašytinės išvados, jo paaiškinimai teismo posėdyje, papildomi paaiškinimai teismui. Šio specialisto nuomone, krumpliaračio dviejų krumplių lūžimo priežastis yra konstrukcijos nenumatytas smūginis poveikis, kurį galėjo padaryti kairį šoninį reduktorių varančiajai žvaigždutei prašokus vikšre ar dėl kitos priežasties. Tokių apkrovų tikimybę pagrindė V. J., jos nepaneigė ekspertas M. J. atsakydamas į klausimus teismo posėdyje. Galima išvada, jog analogiškas reduktoriaus gedimas galėjo būti ir anksčiau. Tai patvirtina ir prieš atsakovės atliktą reduktoriaus remontą darytos nuotraukos, kuriose matyti originalaus krumpliaračio krumplių lūžiai. Daro išvadą, jog toks reduktoriaus krumpliaračio krumplių lūžimas gali būti siejamas su netinkamu buldozerio eksploatavimu.

19.6. Nepagrįsti sprendimo teiginiai, kad profesoriaus V. J. paaiškinimai yra nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Pažymi, kad jis savo paaiškinimus teikė remdamasis ekspertų krumpliaračių apžiūros metu gautais matavimais ir juos vertindamas; su kai kuriais jo teiginiais sutiko ir ekspertai. Teismas net netyrė profesoriaus V. J. paaiškinimų. Teiginiai, kad krumpliaračio krumplių lūžį galėjo sukelti smūginis poveikis reduktoriui dėl netinkamo buldozerio eksploatavimo, nepaneigti.

19.7. Nenustačius, jog atsakovė pagamino netinkamus krumpliaračius bei jos kaltės dėl krumpliaračio lūžio bei reduktoriaus gedimo, negalima ir atsakovės atsakomybė už tokį gedimą.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti; priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismo paskirtas ekspertas, atsakydamas į klausimą, kiek atsakovės pagamintas krumpliaratis yra silpnesnis už originalų, nurodė, kad į šį klausimą taip pat galima atsakyti tiksliai, jeigu toks klausimas būtų ar bus užduotas atlikus specialius ekspertinius tyrimus šiuo klausimu, nors, eksperto nuomone, tokio tyrimo atlikimas yra nereikalingas, kadangi pagamintas krumpliaratis skiriasi nuo originalaus ir krumplių lūžio priežastis yra visiškai aiški.

20.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo samdyto specialisto išvados yra deklaratyvios, tokios kaip: „eksploatuojant reduktorių (buldozerį) buvo smūginės apkrovos, ženkliai didesnės už leistinos“. Pažymėjo, kad buldozerio reduktoriaus krumplių lūžis įvyko dirbant durpyne, o, remiantis buldozerio gamintojo atstovo teisme liudijimu, buldozerio konstrukcija yra sukurta taip, kad atlaikytų dvigubas maksimalias apkrovas atitinkančius krūvius. Specialisto išvada dėl tariamai nepakankamo tepimo galimai sąlygojusio lūžimą, taip pat nepagrįsta. Esant nepakankamam tepimui, detalė sudyla, o ne lūžta; apžiūrėjus detalę, detalės dylimo požymių nepastebėta; ant detalės matyti ir likusio tepalo lašai. Šias aplinkybes teisme apklausiamas patvirtino teismo paskirtas ekspertas.

20.3. Teismo paskirtos ekspertizės aktas yra prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Atsakovė, neprašydama skirti naujos ekspertizės, nepagrįstai kritikuoja teismo paskirtąją ekspertizę, siūlo vadovautis jos pasamdyto specialisto išvadomis, nors pastarasis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, išvadas teikia, nematęs tiriamų detalių.

20.4. Gamintojo (Komatsu) atstovo raštas patvirtina, kad krumpliaračiai tam pačiam buldozerio agregatui tiek 2005, tiek 2018 metai buvo ir yra gaminami tapatūs.

20.5. Atsakovė apeliaciniame skunde, taip pat teismo posėdyje atsakovės gamybos vadovas pripažino, kad dėl atsakovės turimų staklių specifikos (colinės, metrinės sistemų skirtumų) neturėjo techninių galimybių padaryti tokią pačią, bent savo geometriniais dydžiais originalą atitinkančią detalę. Atsakovė ėmėsi gaminti detalę savo rizika, nerūpestingai ir aplaidžiai, siekdama gauti atlygį, iš anksto žinodama, kad jos gaminys nebus tinkamas, todėl privalo prisiimti dėl to visą atsakomybę ir atlyginti ieškovei visus dėl to kilusius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Byloje nustatyta, kad UAB „Ukmergės staklės“ UAB „Amitrans“ užsakymu atliko vikšrinio buldozerio Komatsu D41P-6 reduktoriaus remontą. UAB „Ukmergės staklės“ suteikė reduktoriaus krumpliaračiui M6,5 Z-11 ir krumpliaračiui M6,5 Z-81 6 mėnesių garantiją. 2018 m. sausio 29 d. UAB „Amitrans“ informavo UAB „Ukmergės staklės“ apie reduktoriaus gedimą. 2018 m. sausio 29 d. reduktoriaus ardymo akte konstatuota, kad krumpliaračiai sulūžę. UAB „Ukmergės staklės“ 2018 m. vasario 1 d. pateikė Taikos sutarties projektą, pagal kurį buvo siūloma pagaminti du naujus krumpliaračius iki 2018 m. kovo 6 d., nesuteikiant jiems naujos garantijos. UAB „Amitrans“ nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir kreipėsi į teismą dėl 17 242 Eur nuostolių (6 788,18 Eur išlaidų trūkumams ištaisyti ir 10 454 Eur negautų pajamų) atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė gamintojo atstovo AS Baltem Vilniaus filialo techninio palaikymo inžinieriaus 2020 m. sausio 2 d. raštą.

Žemesnės instancijos teismas

24. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė minėtą AS Baltem Vilniaus filialo dokumentą pateikė, siekdama paneigti atsakovės apeliaciniame skunde iškeltą prielaidą dėl galimo 2005 ir 2018 metais gaminamų detalių skirtumo, į tai, kad su naujai pateikiamu įrodymu atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šį dokumentą priima.

Dėl apeliacinio skundo esmės

25. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime suformuluota išvada nesutampa su teismo ekspertizės išvadoje, kuria rėmėsi teismas, nurodyta pagrindine krumpliaračių krumplių lūžimo priežastimi (nebuvo nustatytas krumpliaračių žingsnio neatitikimas (nesutapimas)); ekspertų išvada, kad atsakovės pagaminto krumpliaračio krumpliai lūžo dėl to, jog sumažėjęs jų atsparumas lenkimui yra nepagrįsta, neparemta jokiais objektyviais atsparumo lenkimui skaičiavimais bei rodikliais, o taip pat atsparumo lenkimui rodiklių sumažėjimo skaičiavimais, ir yra tik prielaida; kyla abejonių dėl ekspertų nešališkumo; ekspertizės išvadoms prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai.

26. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. <...> Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

28. Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

29. Nagrinėjamu atveju, teismas išvadą, kad atsakovė pagamino netinkamos kokybės detalę, dėl to turi teisę į defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, padarė, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma - teismo ekspertizės aktu, ekspertų, liudytojų parodymais bei šalių paaiškinimais ir kt., sprendime motyvavo, kodėl vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, kodėl atmetė atsakovės nurodomus argumentus bei įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

30. 2019 m. balandžio 24 d. ekspertizės akte konstatuota, kad krumpliaračio krumplių lūžio priežastis yra krumplių vainiko įpjovimo brokas. Skaičiuojant krumpliaračio geometrinius parametrus ir derinant stakles, nebuvo įvertinta pradinio kontūro perstūma, tai yra krumplių koregavimas tikslu sustiprinti jų pašaknų atsparumą lenkimui (nuo to lūžo krumpliai). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog, atlikus reduktoriaus originalaus didžiojo krumpliaračio ir pateiktų didžiojo krumpliaračio fragmentų vizualinę analizę, buvo pastebėta, kad skiriasi krumpliaračių krumplių aukščiai ir krumplių storiai. Originalaus krumpliaračio krumplių storis ties pašaknimis yra didesnis negu pateikto ekspertizei; išmatavus nustatyta, kad originalaus krumpliaračio krumplio storis ties pašaknimis yra 0,89 mm didesnis. Ekspertų teigimu, ekspertizei pateikto krumpliaračio silpnesnis atsparumas lenkimui, kas ir buvo lūžimo priežastimi, dirbant reduktoriui sunkiomis sąlygomis (tipinės buldozerio darbo sąlygos).

31. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien šios ekspertizės išvada. Išklausius eksperto M. J. paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, jog jis, kaip pagrindinę lūžio priežastį akcentavo krumplio profilio, „geometrijos“ neatitikimą originalui. Taigi, teismo išvada, jog pagrindinė krumpliaračių krumplių lūžimo priežastis yra geometrinis detalės parametrų neatitikimas, nelaikytinas prieštaraujančiu ekspertizės išvadai.

32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl ekspertų galimo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė detales lyginamajam tyrimui pateikė ne savo iniciatyva, o ekspertų pareikalavimu. Taigi, faktas, kad ekspertas bendravo su ieškovės advokate, savaime nereiškia eksperto šališkumo, ir juolab tokio bendravimo įtakos ekspertizės išvadų objektyvumui. Teismo sprendime pabrėžta, jog subjektyvus ekspertų vertinimas dėl to, kad išpjautos krumpliaračio dalys nepateiktos sąmoningai, siekiant galimai nuslėpti krumplių lūžimo priežastį, teismui neturi įrodomosios reikšmės. Be to, šis pastebėjimas nebuvo suformuluotas, kaip ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ekspertai buvo įspėti dėl atsakomybės pagal CPK 215 straipsnį ir BK 235 straipsnį už melagingos išvados davimą, o teisme taipogi prisiekė. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ekspertai turėjo kokį nors suinteresuotumą ir tai galėjo įtakoti pateiktos išvados objektyvumą bei teisingumą.

33. Apeliantė teigia, jog ekspertų išvada neparemta jokiais objektyviais atsparumo lenkimui skaičiavimais bei rodikliais, o taip pat atsparumo lenkimui rodiklių sumažėjimo skaičiavimais, ir yra tik prielaida. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių apeliantės argumentų (kad nėra įmanoma paskaičiuoti krumpliaračių atsparumo lenkimui ribas, nes oficialus gamintojas neteikia jokios informacijos, susijusios su gamybos ir projektavimo procesais; be to, ekspertai paaiškino, kad krumplių lenkimo įtempimo tikslus paskaičiavimas netikslingas, nes nepakeistų galutinių išvadų iškeltu klausimu). Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau būtent dėl ekspertizės atlikimui reikiamų duomenų trūkumo, atsakovės prašymas buvo atmestas. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kad papildoma ekspertizė nepaskirta nepagrįstai ir neprašo ją skirti, nenurodo jokių argumentų dėl faktinės (ne teorinės) galimybės apskaičiuoti jos minimus parametrus, taip pat nepaneigė sprendime atskleistos eksperto pozicijos, kad tai nepakeistų galutinių išvadų ekspertams iškeltu klausimu.

34. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad ekspertizės akto išvadoms prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai. Šiuos argumentus atsakovė grindžia profesoriaus V. J. tiek raštu, tiek žodžiu pateiktomis išvadomis.

35. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio atsakovės teiginio, pažymi, kad minimi prieštaravimai siejami ne su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau su šio, specialių žinių turinčio asmens, ginčo išsprendimui reikšmingu vertinimu dėl atsakovės pagamintos detalės kokybės. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atliekant tokių įrodymų (patvirtinančių ar paneigiančių ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes) atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl eksperto išvados patikimumo, atsižvelgė į paminėtus kriterijus, t. y. papildomai apklausė ekspertus bei atsakovės pasitelktą specialistą, liudytojus, įvertino tai, kad prof. V. J. rėmėsi tik bylos medžiaga ir teoriniais mechanikos dėsniais, t. y. neatliko detalės apžiūros.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto profesorius V. J. paneigė ekspertų išvadas, pateikdamas savo skaičiavimus ir nurodydamas, kad sumažėjęs krumplių storis ties pašaknimis negalėjo turėti lemiamos įtakos dviejų krumplių lūžimui (cituojami keli V. J. paaiškinimai; 2019 m. rugpjūčio 6 d. nurodoma, kad „pagal VGTU ekspertų vertinimą UAB „Ukmergės staklės“ pagaminto didžiojo krumpliaračio pošakniai siauresni apie 5,9 % lyginant su Komatsu gamintu krumpliaračiu. Tai reiškia, kad atitinkamu dydžiu mažėja ir krumplių stiprumas lenkimui, bet tai nebuvo lūžimo priežastimi, kadangi projektuojant krumpliaratines pavaras, krumplių stiprumas skaičiuojamas su 100...200% ir didesniu rezervu už nominalų poreikį“; 2019 m. spalio 18 d. paaiškinimuose nurodyta, kad „UAB „Ukmergės staklės“ pagaminto krumpliaračio pošakniai siauresni apie 5,9 % lyginant su Komatsu gamintu krumpliaračiu. Tai reiškia, kad mažėja ir krumplių stiprumas lenkimui 11,2 % (yra 188,8 %), nuo projektuojant numatytų 200 %. Normalaus pavaros darbo atveju tai mažai tikėtina lūžio priežastis“, ir kt.). Teigiama, kad šio specialisto nuomone, krumpliaračio dviejų krumplių lūžimo priežastis yra konstrukcijos nenumatytas smūginis poveikis, kurį galėjo padaryti kairį šoninį reduktorių, varančiajai žvaigždutei „prašokus“ vikšre ar dėl kitos priežasties.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisme apklaustas ekspertas M. J. nesutiko su V. J. išdėstyta pozicija; paaiškino, kad V. J. nurodyti procentai nesusiję su krumplio storiu; skaičiuojant su atsarga parenkamas krumplio modulis, kuris šiuo atveju, atitiko. Atsakovė dėl šių paaiškinimų nepasisakė, apeliaciniame skunde perrašydama V. J. pateiktas išvadas, kurios, kaip minėta, paremtos teoriniais skaičiavimais, neištyrus ginčo objekto, nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis (įvykio metu buvusiomis apkrovomis, faktais, patvirtinančiais netinkamą buldozerio eksploatavimą). Apeliantė, teigdama, kad per didelių apkrovų tikimybę pagrindė prof. V. J., iš esmės pati pripažįsta, kad šio asmens išvados yra tikėtinos. Teismas atskleidė, kokiais įrodymais ir kodėl vadovavosi, priimdamas sprendimą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas netyrė prof. V. J. paaiškinimų, nepagrįsti. Atsakovė nurodydama, kad su kai kuriais V. J. teiginiais sutiko ir ekspertai, neatsižvelgė į tai, jog ekspertai apeliantės nurodytų aplinkybių nevertino kaip įtakojančių jų pateiktą išvadą.

38. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė atliko reduktoriaus remontą pagal ieškovės pateiktą kitos buldozerio pusės originalaus reduktoriaus pavyzdį. Būtent tai apibrėžė sutartus gaminamo daikto kokybės parametrus, t. y. detalė turėjo turėti tokias pačias savybes. Apeliantė neneigia, kad jos pagaminto krumpliaračio krumplių pošaknio matmuo mažesnis 0,89 mm, o ekspertai nustatė, kad dėl mažesnio pošaknio storio sumažėjo atsparumas lenkimui.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė abejonę, ar ekspertams tyrimui pateiktas originalus krumpliaratis (2018 metų) identiškas buldozerio reduktoriuje iki gedimo buvusiam sumontuotam Komatsu gamybos krumpliaračiui (2005 metai). Reaguodama į šį apeliacinio skundo argumentą, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė gamintojo (Komatsu) atstovo AS Baltem Vilniaus filialo techninio palaikymo inžinieriaus 2020 m. sausio 2 d. raštą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 12 d. UAB „Amitrans“ parduoti krumpliaračiai yra tokie pat, kaip ir gamybos pradžioje. Taigi, atsakovės prielaidos, kad gamintojas galėjo modifikuoti krumpliatratį, pakeisti krumpliaračio parametrus, nepagrįsti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė pagamino netinkamos kokybės detalę, dėl ko turi teisę į defektų šalinimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

41. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos ieškinys dėl negautų pajamų priteisimo, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

42. Apeliantė, neneigdama teismo sprendimo išvadų teisingumo, nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu be sutarties su UAB „Loro dizainas“, ji turėjo pasirašiusi ir kitas sutartis dėl buldozerių nuomos. Teiginius, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti prašomas priteisti negautas pajamas, kurios buvo numatytos gauti iš anksto, ir kurios buvo negautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantė grindžia naujai teikiamais įrodymais - technikos nuomos, paslaugų teikimo sutartimis, pasirašytomis su AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Atviri troliai“, šios įmonės raštu.

43. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktą).

44. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

45. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą). Papildydamas <...> jau išplėtotą praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 21 punktą, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

46. Šiuo atveju, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nenurodo objektyvių aplinkybių, kliudžiusių teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.

47. Kaip jau minėta, civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nenurodė, kad buvo pareiškusi prašymą teismui išreikalauti įrodymus, todėl teiginiai, jog minimos sutartys nepateiktos galimai dėl to, kad teismas jų neišreikalavo, ypač įvertinus įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei tai, kad šiais įrodymais disponuoja pati ieškovė, atmestini, kaip nepagrįsti. Kitos apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės (atstovų nepasirūpinimas ar manymas, kad pateiktų įrodymų pakanka), nelaikytinos objektyvia kliūtimi juos pateikti.

48. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepime esančiu pastebėjimu, kad ieškovė reikalavimą priteisti nuostolius (negautas pajamas) siejo būtent su UAB „Loro dizainas“ sudaryta sutartimi. Aplinkybių apie sutartis su AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Atviri troliai“, turėtus konkrečius užsakymus, jų vertę, ir juolab aplinkybių, kad jų negalėjo įvykdyti dėl buldozerio gedimo, ieškovė neįrodinėjo. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, dėl šios priežasties ieškovės teikiami įrodymai, kaip nesusiję su ieškiniu įrodinėtomis aplinkybėmis, negali būti priimti bei vertinami. Taigi, priimti ir vertinti naujus įrodymus, taip pat tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl nuostolių priteisimo (negautų pajamų) nėra jokio pagrindo.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįsti.

50. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį - teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

51. Apeliantės teigimu CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos (taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais) neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės samprotavimus, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendė du savarankiškus ieškinio reikalavimus, t. y. ar atsakovės veiksmai gali būti traktuojami kaip pažeidžiantys CK numatytą rangovo pareigą atlikti darbus kokybiškai; ar dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolių ir jei patyrė, kokio dydžio nuostoliai laikytini įrodytais.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą <...> (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

53. Nagrinėjamu atveju, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. prašė priteisti iš atsakovės 17 242 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas. Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys (kad atsakovė pažeidė rangovo pareigą atlikti darbus kokybiškai), vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, laikytinos ieškinio pagrindu, ir negali būti laikomos savarankišku neturtiniu reikalavimu. Taigi, tiek motyvai dėl ieškovės pareikštų reikalavimų skaičiaus, tiek teiginiai apie 88,91 % patenkintą bei 11,09 % atmestą reikalavimų dalį, atmestini, kaip nepagrįsti.

54. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005 nagrinėtas ginčas nėra panašus; iš kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad ieškinyje buvo pareikšti keli savarankiški reikalavimai (pripažinti, kad radijo laidoje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; pripažinti, kad atsakovas neteisėtai paskleidė informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą; priteisti ieškovui iš atsakovų neturtinę žalą).

55. Ieškovė taip pat nurodo, kad principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Apeliantės manymu, teismui pripažinus, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, ir nesutikus tik su įrodinėjamu nuostolių dydžiu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei neturi jokio teisinio pagrindo bei prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, šie teiginiai taipogi stokoja pagrįstumo. Atsakovės pagamintos detalės kokybė buvo viena iš įrodinėtinų aplinkybių tiek reikalavimo daliai dėl išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo, tiek reikalavimo daliai dėl nuostolių negautų pajamų forma; be to, ieškinio reikalavimo dalis dėl negautų pajamų nebuvo patenkinta net iš dalies. Apeliantės minima teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006) šioje byloje taip pat netaikytina. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad byloje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, o paskirstant bylinėjimosi išlaidas buvo įvertinta ir tai, kad priteistinos delspinigių sumos nustatymą iš esmės nulėmė teismui suteikta diskrecinė teisė nustatyti priteistinų netesybų sumą taip, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes jos nebūtų neprotingai didelės. Taigi, bylų aplinkybės nėra panašios.

56. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidomis pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas, darymo išlaidos, ir kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovės pasitelktų specialistų darbo atlyginimą.

57. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 88 straipsnyje nurodytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas skundžiamame sprendime pacituotų kasacinio teismo išaiškinimų, Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pritaria išvadai, kad išlaidos už specialių žinių turinčio liudytojo pateiktus rašytinius paaiškinimus, UAB „Dekra Industrial“ išvadą yra susijusios su nagrinėjama byla ir atsakovės teise gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, teikiant teismui reikšmingus, įrodomąją reikšmę turinčius duomenis. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė atsakovės atstovo suteiktas paslaugas, vertino jų trukmę bei išlaidų dydį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius bei kriterijus. Sprendime nenurodyta, kad į priteistų išlaidų sumą įtrauktos išlaidos už atskirųjų skundų surašymą, o apeliacinio skundo motyvai dėl tokių išlaidų pašalinimo yra abstraktūs, nesudarantys prielaidų spręsti dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

58. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, todėl jis atmetamas.

59. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, vienai iš kitos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė