Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kitų reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir prašymą grąžino pareiškėjui.

2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas sprendė, kad atskirasis skundas pateiktas be aplinkybių, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą, galutinio išdėstymo, be apelianto prašymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4–6 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nesuformuluotas skundą padavusio asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei jis to pageidauja. Atskirasis skundas neatitinka ir CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje, t. y. nenurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, asmens duomenys, adresai.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Netinkamai taikyti teisės aktai.

5.2. Neišsamiai išnagrinėtos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo argumentai.

5.3. Pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

5.4. Nepagrįstai atsisakyta atskirąjį skundą vertinti sistemiškai ir jį priimti, nes atskirajame skunde yra suformuluoti prašymai.

5.5. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet toks prašymas atskirajame skunde nėra privalomas.

5.6. Teismas žino procese dalyvaujančius asmenis, jie yra nurodyti anksčiau, todėl atskirasis skundas atitinka CPK 111 straipsnio reikalavimus.

5.7. Neįvardintos aplinkybės, kurių nenurodė pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacija apibrėžiama kaip asmens kreipimasis į aukštesnės instancijos teismą, siekiant panaikinti, jo manymu, neteisingą žemesniojo teismo sprendimą. Aiškias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo pagrindai ir motyvai bei tiksliai suformuluoti apelianto prašymai. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik proceso dalyvio, nesutinkančio su teismo priimtu procesiniu sprendimu, iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tik tada, kai jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Visgi apeliacinis procesas pradedamas ne dėl kiekvieno proceso dalyvio kreipimosi su skundu į apeliacinės instancijos teismą. Šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Tam turi egzistuoti įstatyme numatytų sąlygų visuma: skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis priimto sprendimo apskundimo teisę; skundas turi atitikti įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus; turi būti laikomasi įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883-196/2016).

Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinės instancijos teismui apskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad atskiruoju skundu gali būti pripažįstamas ne bet koks asmens surašytas raštas, o asmens procesinis dokumentas, paduotas dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodant, kokios aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (atskirojo skundo pagrindas), išdėstant konkretų apelianto prašymą (atskirojo skundo dalykas). Be to, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalimi, 306 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, atskirasis skundas, kaip ir bet kuris kitas procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad, nepaisant to, kokį procesinį dokumentą pateikė pareiškėjas, šis turėjo būti priimtas, nes priešingu atveju yra pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. pateiktame procesiniame dokumente, pavadintame atskiruoju skundu, registracijos Nr. DOK-43592, nėra dalies būtinų atskirojo skundo elementų, t. y. apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirajame skunde nenurodyta, kokios konkrečios aplinkybės pagrindžia teismo priimtos nutarties nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), nenurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jei žinomi), gyvenamųjų vietų adresai. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, neįvardino aplinkybių, kurių nenurodė pareiškėjas, kadangi tokios aplinkybės ir argumentai pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente iš esmės visiškai nenurodyti. Pareigą procesiniame dokumente nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis turi pareiškėjas, o ne teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad teismas žino procese dalyvaujančius asmenis, jie yra nurodyti anksčiau, todėl atskirasis skundas atitinka CPK 111 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo atskirojo skundo argumentui, kad atskirajame skunde nėra privaloma suformuluoti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėjo, jog tokį prašymą pareiškėjas gali pateikti, jeigu jis to pageidauja. Pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad jis nori, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, vardindamas pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumus, paminėdamas ir galimybę prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skunde yra suformuluoti prašymai. Iš byloje esančio pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pirmo lapo matyti, kad pareiškėjas iš karto po procesinio dokumento pavadinimu nurodė, jog jis skundžia 2018 m. balandžio 17 d. gautą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pareiškėjas suformulavo prašymą, nors ir nurodė jį procesinio dokumento pradžioje, o ne pabaigoje, kaip yra įprasta, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atskirasis skundas pateiktas be apelianto prašymų. Visgi vien ši aplinkybė, esant konstatuotiems kitiems procesinio dokumento trūkumams, nesudaro pagrindo apeliacine tvarka revizuojamą nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikto procesinio dokumento neatitikimą atskirajam skundui keliamiems reikalavimams galėjo lemti tai, kad pareiškėjas pateikė tik pirmą procesinio dokumento lapą, nors iš jo turinio galima spręsti, jog pareiškėjo teikiamą procesinį dokumentą turėtų sudaryti iš viso 2 lapai (procesiniame dokumente nurodyta – „Psl.: 2“). Kadangi nėra antro procesinio dokumento lapo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog be pirmosios instancijos teismo išvardintų atskirojo skundo trūkumų pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. pateiktas procesinis dokumentas, registracijos Nr. DOK-43592, neatitinka ir CPK 306 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, nes nėra prie skundo pridedamos rašytinės medžiagos sąrašo, taip pat procesiniame dokumente nėra pareiškėjo parašo.

Kaip minėta, civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą nurodytiems atskirojo skundo trūkumams (išskyrus dėl atskirojo skundo dalyko nurodymo) pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, kadangi jis netinkamai konstatavo tik aplinkybę dėl atskirojo skundo dalyko nenurodymo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jam naują terminą iki 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo, paduoto dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, trūkumams pašalinti (išskyrus dėl atskirojo skundo dalyko nurodymo).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nustatyti pareiškėjui V. J. terminą iki 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo, paduoto dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties, trūkumams pašalinti (išskyrus dėl atskirojo skundo dalyko nurodymo).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.