Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. B. (S. B.), N. G. (N. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-946-613/2016 pagal S. B., N. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl pilietybės, bendražmogiškų teisių ir laisvių atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacija apibrėžiama, kaip asmens kreipimasis į aukštesnės instancijos teismą siekiant panaikinti, jo manymu, neteisingą žemesniojo teismo sprendimą. Aiškias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo pagrindai ir motyvai bei tiksliai suformuluoti apelianto prašymai. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik proceso dalyvio, nesutinkančio su teismo priimtu procesiniu sprendimu, iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tik tada, kai jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Tačiau apeliacinio proceso pradžią reikš ne kiekvienas proceso dalyvio kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą. Šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Tam turi egzistuoti įstatyme numatytų sąlygų visuma: skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis priimto sprendimo apskundimo teisę; skundas turi atitikti įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus; turi būti laikomasi įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti.

Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinės instancijos teismui apskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Išvardintos įstatyminės nuostatos reiškia, kad atskiruoju skundu, kuriam būtų taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas, gali būti pripažįstamas ne bet koks asmens surašytas raštas, o asmens procesinis dokumentas, paduotas dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodant, kokios aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (atskirojo skundo pagrindas) ir išdėstant apelianto prašymą.

S. B. ir N. G. pateiktame dokumente nėra būtinų atskirojo skundo elementų. Šiame dokumente išdėstyti samprotavimai apie, ieškovų manymu, teisėjos nepripažįstamą savo pačios pilietybę, konstitucinės santvarkos Lietuvos Respublikoje įvedimo, Lietuvos suvereniteto, laisvės ir kt. niekaip nėra susiję su šios teisėjos 2016 m. vasario 1 d. priimtu procesiniu sprendimu. Skunde nėra prašymo dėl konkretaus teismo procesinio sprendimo. Remdamasis tokiu jo turiniu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. B. ir N. G. pateiktame dokumente nurodytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo pripažinti, jog šis dokumentas yra atskirasis skundas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 316 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo apeliacinės instancijos teisme. Nesant atskirojo skundo kaip būtinos apeliacinio proceso prielaidos, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

Nuspręsdamas, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktas pareiškėjų dokumentas nesudaro pagrindo apeliacijai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ne tik S. B. ir N. G. apeliacijai pateikto dokumento turinio neatitiktimi išvardintiems įstatymais, bet ir pagrindiniu civilinio proceso principu dėl kiekvieno suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

Šią teisę pareiškėjai pageidauja realizuoti pateikę teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublika atėmė iš ieškovų ir jų vaikų pilietybės, pažeidė laisves ir teises, susijusias su privačiu gyvenimu ir orumu bei teigiama, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta teisėtais savo pačios valstybinės sienos ir teritorijos, Prezidento pilietybės, Seimo, Konstitucinio Teismo, pašto, gimdymo namų, teisėsaugos institucijų, diplomatinių ir konsulinių atstovybių. Nurodoma, kad tai patvirtina Kauno apygardos teismas, Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos paštas bei pridedami dokumentai. Pareiškėjai nurodė, kad pateikia Lietuvos Respublikos Konstituciją, Kauno apygardos teismo nutarties vertimą iš lietuvių į rusų kalbą, įgaliojimą atstovauti teisme. Ieškovai prašo pripažinti pridėtus dokumentus, nustatyti priklausomybę Lietuvos pilietybei, leisti laisvai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Sprendžiant, ar toks ieškinys gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka, turi būti įvertinta, ar jis gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., T. Č., A. N., N. K., M. K., V. K., A. B., J. B., D. S., bylos Nr. 3K-3-71-415/2016).

Ieškinys dėl teisių pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo aspektu vertinant pareiškėjų teismui pateikto pareiškimo turinį pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d., todėl reikalavimai Konstituciją pripažinti teismuose negali būti nagrinėjami. Ieškovų reikalavimas pripažinti Kauno apygardos teismo nutarties vertimą ir įgaliojimo pripažinimas civilinio proceso tvarka taip nėra nagrinėjami. Tokių reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovams jokių teisių ir pareigų (CPK 1, 3 straipsniai). Ieškinyje pareikšti reikalavimai pripažinti priklausomybę Lietuvos Respublikos pilietybei ir leisti laisvai kirsti Lietuvos Respublikos sieną nenagrinėtini civilinio proceso tvarka (CPK 22 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neaiškus ieškinio faktinis pagrindas. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr.3K-3-453/2013). Kadangi Klaipėdos apygardos teismui S. B. ir N. G. pateiktas ieškinys teisme negali būti nagrinėjamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), konstatuotina, kad apeliacinio proceso nutraukimas nepažeidžia principinės nuostatos dėl pareiškėjų teisės į teisminę gynybą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal S. B. (S. B.), N. G. (N. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-946-613/2016 pagal S. B., N. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai.