Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4969-375/2013 pagal pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 pagal ieškovų G. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti V. J. dalyje prašymą atnaujinti procesą, o kitoje dalyje prašymą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas pareiškė apeliacinės instancijos teismui prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 370 straipsnio 1 dalis nustato, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą - tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012, kaip vieną atnaujinimo pagrindą nurodydamas, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimo D. K. teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šioje dalyje prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti, konstatavęs, kad prašymas suinteresuoto asmens vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus reiškia, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Ši teisės norma gali būti taikoma tuomet, kai asmuo kreipiasi į teismą kito asmens vardu ir interesais, atitinkamai nepatvirtindamas šio procesinio veiksmo atlikimo pagrįstumo (netinkamas procesinis atstovavimas). Procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Kartais teismas atstovo įgaliojimų apimties negali patikrinti vien dėl to, kad prie paduoto ieškinio nepridėtas įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Tokio dokumento nepridėjimas prie procesinio dokumento savaime negali būti vertinamas kaip įgaliojimų neturėjimas. Tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o pareiškimą gali atsisakyti priimti tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą. Trūkumų šalinimo institutas gali būti netaikomas tais atvejais, kai teisme gavus kito asmens vardu ir interesais pateiktą procesinį dokumentą, iš karto matyti, kad procesinį veiksmą kito asmens vardu ir interesais atlieka neįgaliotas vesti bylą asmuo, o tokio pobūdžio trūkumai objektyviai negali būti pašalinami.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, 2013 m. vasario 12 d. nutartyje nurodė prašymą pateikusiam ir pasirašiusiam V. J., pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę atstovauti D. K., ir nurodyti, kokiu pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl kito asmens (D. K.) pažeistų teisių gynimo. Apeliantas, šalindamas prašymo trūkumus, teismui nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jis prašymą atnaujinti procesą teikia kaip D. K. atstovas. Apeliantas tik nurodė, kad jis dėl D. K. teisių gynimo kreipiasi viešo intereso gynimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti, kad vienu ar kitu būdu būtų apginta nuo pažeidimų bet kieno teisė, neapibrėžtų asmenų teisė. Asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti (CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Tačiau apeliantas nagrinėjamoje byloje nepriskirtinas prie asmenų, turinčių tokią teisę. Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti apelianto prašymą atnaujinti procesą dalyje, kuria prašoma atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą D. K. teisių ir pareigų, jau pirmojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (CPK 370 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kitoje dalyje apelianto prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu, apeliantui nepašalinus nustatytų trūkumų.

Kaip minėta, teismas, nustatęs, kad paduodamas prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi nustato terminą nurodytiems trūkumams šalinti (CPK 115 str.). Jei dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir įstatyme numatytu terminu teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Prašymui atnaujinti procesą be bendrųjų procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111 straipsnyje, taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnyje. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas sprendimą ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas bei atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymo padavimo terminų skaičiavimas, suformuluotas aiškus prašymas, pateikiami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Šie imperatyvūs proceso reikalavimai yra keliami todėl, kad nesant aiškiai suformuluotiems prašymo reikalavimams, nurodytiems proceso atnaujinimo pagrindams ir motyvams, yra apsunkinama galimybė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, o teismas tokiu atveju neturi galimybės išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai ją išspręsti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartyje nurodęs, kad prašyme atnaujinti procesą apeliantas turi nurodyti savo konkrečias teises ir pareigas, dėl kurių teismas priimdamas sprendimą prašomojoje atnaujinti procesą byloje nusprendė, nurodyti proceso atnaujinimo motyvus bei suformuluoti konkrečius prašymo reikalavimus, taip pat sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, nustatė terminą šiems prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, kurių apeliantui nepašalinus, skundžiama nutartimi nutarė šią prašymo dalį laikyti nepaduota. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus nurodė, kad proceso atnaujinimo motyvai nurodyti atskirajame skunde dėl minėtos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, tačiau šiuo atveju proceso atnaujinimo motyvai turėjo būti nurodyti prašyme atnaujinti procesą, o ne atskirajame skunde, kaip kad nurodė apeliantas, todėl apeliacinės instancijoms teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nuorodą į atskirąjį skundą nelaikė tinkamu šio trūkumo pašalinimu. Be to, kaip minėta, bylos šalims ir teismui pateiktas prašymas turi būti aiškus, turi būti suprantama, ko yra siekiama pateiktu prašymu. Pripažintina, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra surašytas suprantamai ir logiškai, iš jo nėra aišku koks yra šio asmens prašymas atnaujinus procesą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šalindamas trūkumus, nurodė prašymo dalyką, tačiau reikalavimai suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai. Teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu prašomojoje atnaujinti procesą byloje išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei S. V. priteisė konkrečia pinigų suma, o ne turtu, nors pareiškėjas kaip prašymo dalyką suformulavo, kad ši pinigų suma turėtų būti mažintina pareiškėjui įkeisto turto gyvenamojo namo vertės sumažėjimo suma ar kilnojamojo turto verte. Be to, G. V. veiksmais padaryta žala pareiškėjui, negali būti nagrinėjimo dalyku prašomojoje atnaujinti procesą byloje dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp pro­cesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už pareiškėją suformuluoti prašymo atnaujinti procesą dalyko ir pagrindo ar teikti konsultacijų. Taip pat pareiškėjas, šalindamas trūkumus, nesumokėjo įstatymu nustatyto žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo, nors teismas trūkumų šalinimo nutartyje buvo išaiškinęs pareiškėjui, kad turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Šios aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai aptariamoje dalyje pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu, nepašalinus per teismo nustatytą terminą šio prašymo trūkumų.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.