Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas S. O. 2022 m. liepos 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. M. už tai, kad jis 2022 m. liepos 7 d., 16 val. 50 min., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje susidariusiam transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklo Nr. 1.1.) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje vienoje eismo juostoje stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo eilėje. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 4, 8, 9, 82 ir 125 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. V. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10129-2022 G. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens G. M. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato Gintaro Žičkaus skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį.

5.1. Pažymima, jog teismui buvo pateikta visa turima administracinio nusižengimo medžiaga įskaitant ir vaizdo įrašą. Nurodoma, kad apylinkės teismas visapusiškai įvertino visas administracinėje byloje esančias reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto atstovo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent G. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą G. M. veiksmuose.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).

10. Pažymėtina kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punkte įtvirtinta, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad situacija nebuvo įvertinta objektyviai, nes Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nors ir pateikė vaizdo įrašą, tačiau jis yra koreguotas, t. y. pateiktas trumpesnės apimties, todėl apelianto atstovo įsitikinimu, Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatas turėtų būti įpareigotas pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą dėl G. M. sustabdymo. Tačiau apygardos teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra pakankami G. M. vairavimą vertinti kaip chuliganišką, nes jis padarė vienas po kito sekusius KET pažeidimus. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo prašyti pateikti kitą vaizdo įrašą.

12. Iš administracinėje byloje esančio, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikto vaizdo įrašo matosi, kad kelyje susidaręs transporto priemonių kamštis. G. M. persirikiuoja į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiuoja kelkraščiu iki posūkio į dešinę, kur sustoja. Taigi, iš minėto įrašo matyti, kad G. M. atliko visus administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, kurie teisingai buvo vertinti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimai, kas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog G. M. nustatytus veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks G. M. elgesys, kai priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, tai apvažiuodamas visas kamštyje vienoje eismo juostoje stovėjusias transporto priemones, teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, ir savo veiksmais sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo eilėje. Pažymėtina, kad savo veiksmais jis pažeidė visą eilė KET reikalavimų. Priešingos išvados neleidžia daryti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog chuliganiškai savo transporto priemonės apeliantas nebūtų vairavęs jau vien dėl to, kad už nugaros matė esant policijos pareigūnus, bei tai, kad aplenkė vos tris ar keturias transporto priemonės. Atkreipiamas dėmesys, jog iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog aplenkė daugiau nei tris ar keturias transporto priemones. Apeliacinio skundo teiginiai, jog jis matė policijos pareigūnus, o dėl šiuo atveju galimai buvo reikalingas transporto priemonės rato pakeitimas, kadangi padangų slėgio davikliai signalizavo apie slėgio padangose trūkumą, tačiau kelio danga kelkraštyje buvo šlapia dėl po iškritusių kritulių į gruntą susigėrusio vandens, joje vietomis telkšojusių balų, o ant tokios kelios dangos, pakeitimas neįmanomas iš techninės pusės, vertintini kaip gynybinė pozicija. Nors iš vaizdo įrašo matyti, jog kelkraštyje buvo kelios balos, tačiau tiek kelio danga buvo sausa, tiek kelkraštyje esantis žvyras buvo sausas, tačiau darytina išvada, jog minėtais apeliacinio skundo motyvais tik siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog G. M. 2022 m. liepos 7 d., 16 val. 50 min., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje susidariusiam transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklo Nr. 1.1.) ir važiavo kelkraščiu, padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

15. Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M. buvo paskirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažinus, jog G. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriamas kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminas.

16. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis juo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš to, kas paminėta, išeina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

17. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali skirti švelnesnę administracinę poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją gerokai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą. Pažymima, kad G. M. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė nėra per griežta.

20. Apeliaciniam skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, o tai rodo, kad padarytas teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Neįvertino, jog apeliantas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje veikloje, be to, jo teisė vairuoti reikalinga rūpinantis senyvo amžiaus tėvu, kuris serga lėtine inkstų liga. Apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir dar labiau sumažinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad G. M. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, rūpintis sergančių tėvu, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Asmuo, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti savo buitimi, šeima, visų pirma, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės termino sumažinimas, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė skunde nurodyta teismų praktika. Skunde itin gausiai cituojami apylinkių ir apygardų teismų sprendimai, kuriais buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, savaime neįpareigoja tokį sprendimą dėl minėtų nuostatų taikymo priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir minimose bylose nustatytoms aplinkybėms (skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, jį įvykdžiusį asmenį charakterizuojantiems duomenims, skirtingai nusižengimų teisinei kvalifikacijai), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra jokio pagrindo.

22. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato Gintaro Žičkaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.