Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, kuriuo nutarta A. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 23.17 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 promilių girtumas), iškvietė greitosios medicinos pagalbą, melagingai pranešdamas apie viešoje vietoje gulintį nepažįstamą asmenį, žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 566 straipsnyje, apibrėžiančiame administracinių nusižengimų teisenos principus, numatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Laikantis šių normų bei suformuotos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau analizuojamoje byloje duomenų apie teismo aktyvumą siekiant pašalinti prieštaravimus, nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamame nutarime Telšių rajono apylinkės teismas A. K. pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, remdamasis administracinio nusižengimo protokolu, A. M. paaiškinimu, alkotesterio parodymais ir neva kita bylos medžiaga, kuri nebuvo detalizuota. Pažymėtina, kad dalis minėtų įrodymų (nusižengimo protokolas ir A. M. paaiškinimai) yra prieštaringi, nes protokole užfiksuotas nubaustojo paaiškinimas apie tai, kad jo draugui buvo bloga, prieštarauja medicinos darbuotojos paaiškinimui, tačiau šis prieštaravimas nebuvo įvertintas, aptartas ar pašalintas. Be to, skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo išvadų apie A. K. veikos subjektyviosios pusės požymius. Nutarime vienareikšmiškai konstatuota, jog A. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą žinodamas, kad pagalba nereikalinga, tačiau visiškai neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remiantis ši išvada buvo padaryta, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti jokie asmenys. Aukštesniojo teismo nuomone, nebuvo motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo. Skundžiamame nutarime buvo pripažinta A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, tačiau visiškai neaišku, kuo remiantis tokia išvada buvo padaryta.

Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl A. K. kaltės/nekaltumo pašalinti, todėl negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sukliudžiusiu teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą A. K. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Telšių rajono apylinkės teisme.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.