Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016 m. spalio 6 d. nutarimas, kuriuo A. E. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje padarymą skirta nuobauda – 295 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės N. J. 2016 m. spalio 6 d. priimtu nutarimu A. E. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 20 d., 13.35 val., Kastyčio ir Kretingos gatvių sankryžoje, Palangos m., vairuodamas automobilį „Alfa Romeo GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas šios transporto priemonės išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų, tyčia stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir tokiu būdu priversdamas prasisukti priekiniams varantiesiems ratams, staigiai keisdamas važiavimo kryptį į kairę, t. y. išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, sunkiai suvaldydamas automobilį, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokie A. E. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 18 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus ir atitinkantys ATPK 124² straipsnio 2 dalyje reglamentuoto chuliganiško vairavimo sudėtį.

Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi A. E. skundą atmetė ir Institucijos 2016 m. spalio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliantas A. E. skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Argumentuoja, jog apeliantui inkriminuotas chuliganiško vairavimo pažeidimas neįrodytas, t. y. neįrodyta jo tyčia padaryti šį pažeidimą ir ginčo veikos chuliganiškas pobūdis. Teismas buvo šališkas. Į posėdį atvykusios apelianto sutuoktinės kaip liudytojos neapklausė, todėl liko neišsiaiškintas apelianto nurodytas būtinojo reikalingumo vairuojant aspektas, neatskleista bylos esmė bei pažeista jo teisė būti išklausytam. Teismas tikslino liudytojų – policijos pareigūnų, netikslius parodymus, atsakinėjo arba padėjo suformuluoti atsakymus į jiems užduodamus klausimus. Teigia, jog yra nubaustas remiantis vieno pareigūno, t. y. P. B., parodymų pagrindu. Teismas nepašalino liudytojų, t. y. pareigūnų P. B. ir E. P., fiksavusių ginčo pažeidimą, parodymų tarpusavio prieštaravimų dėl apelianto (ne)slydimo važiuojant, dėl apelianto sutuoktinės sveikatos sutrikimų (ne)buvimo važiuojant, sustabdžius automobilį bei forminant pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas buvo sustabdytas policijos ne iš karto, t. y. kai neva chuliganiškai įvažiavo į Vytauto gatvę iš Kastyčio gatvės, o tik Jūratės–Vytauto gatvių sankryžoje. Tai rodo, kad pareigūnai delsė fiksuoti ginčo pažeidimą, nes abejojo pažeidimo buvimu. Teismas nesiaiškino šių aplinkybių bei posėdyje uždraudė apelianto atstovui apie tai klausti E. P.. Pareigūnai posėdyje smulkiai apibūdino įvykio aplinkybes, tačiau į apelianto atstovo ir teismo klausimus atsakydavo, jog nepamena įvykio aplinkybių. Nurodo, jog pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamera neveikė ir į bylą įvykio vaizdo įrašas nepateiktas. Taigi pareigūnų parodymų kiti duomenys nepatvirtina, todėl lieka abejonės dėl jų parodymų patikimumo. Protokole ir nutarime nepagrįstai nurodyta, jog apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nes šis punktas nustato vairuotojams pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, o šiuo atveju tokių duomenų nebuvo užfiksuota. Teismas motyvų dėl šio punkto reikalavimų pažeidimo nenurodė. Įrodymų, jog apeliantas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, byloje nėra. Pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime nebuvo nurodyta, jog apelianto vairuojamas automobilis dirbtinai slydo. Be to, nėra užfiksuota jokių apelianto vairuoto automobilio padangų gumų žymių ant asfalto. Slydimo automobiliu aplinkybė atsirado tik apklausiant minėtus pareigūnus 2016-01-12 teismo posėdyje. Nurodo, jog pažeidimo dieną apeliantas nuvyko į Kastyčio–Vytauto gatvių sankryžą ir telefonu ją nufotografavo, ko nepadarė pareigūnai. Pateikiamuose su skundu nuotraukose, nėra užfiksuota jokių automobilio slydimo žymių. Apylinkės teismui nuotraukų neteikė, nes slydimo aplinkybe, įrodinėjama pareigūnų parodymais, Institucija rėmėsi tik paskutinio posėdžio metu. Pareigūnai nedetalizavo, kokiais veiksmais apeliantas sukėlė pavojingą situaciją, nepateikė įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, kuri atliko ginčijamo pažeidimo tyrimą bei nubaudė apeliantą. Esamos abejonės ir prieštaravimai byloje turi būti vertinami kaltinamojo, t. y. apelianto, naudai. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, sukėlė pavojingą situaciją, todėl yra trauktinas atsakomybėn už chuliganišką vairavimą.

Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, jog apelianto argumentai nepaneigia teismo išvadų. Byla išnagrinėta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Palaiko apylinkės teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš skundo argumentų turinio matyti, jog apeliantas nesutinka vairavęs automobilį vedamas chuliganiškų paskatų, o jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui ATPK 124² straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat apeliantas kvestionuoja teismo nešališkumą, teigdamas, kad jo teisė būti išklausytam buvo pažeista. Teismas neapklausė kaip liudytojos apelianto sutuoktinės, o kitiems liudytojams – pareigūnams P. B. ir E. P., nepagrįstai padėjo atsakinėti į užduodamus klausimus, nepašalino pastarųjų parodymų tarpusavio prieštaravimų, neįsigilino į ginčo pažeidimo užfiksavimo aplinkybes. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai, apelianto kaltę grįsdamas vien pareigūnų parodymais, paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo jis neteisėtai nubaustas už chuliganišką vairavimą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Pažymėtina, jog tiek pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, tiek pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganišką vairavimą vairuotojams numato ne baudas (ATPK nuo 289 iki 579 Eur; ANK nuo 450 iki 550 Eur), tačiau kartu su bauda privalomą skirti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Tokių griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis, suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti (ne) kaltės įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio ar vien pareigūno (-ų) mačiusio (-ių) asmens vairuojamą automobilį parodymais, neanalizuojant, netiriant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamos pažeidimo (-ų) situacijos aplinkybių kontekste. Akcentuotina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis).

Apygardos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog byloje neįrodyta apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, t. y. neįrodyta, jog apeliantas objektyviai keletą sekundžių trukusio arba tik momentinio veiksmo vairuojant lengvąjį, sportinio modelio automobilį, trumpoje kelio (sankryžos) atkarpoje, t. y. pasukdamas į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį, prieš tai sustojęs ir praleidęs kitus eismo dalyvius, tai atliko vedamas būtent chuliganiškų paskatų, tokiu vairavimu pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir už tai baustinas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Aplinkybę, jog apeliantas prieš važiuodamas sankryžoje į kairę iš šalutinės Kastyčio gatvės į pagrindinį kelią Vytauto gatvėje, sustojo ir praleido kitus eismo dalyvius, patvirtina 2016-08-20 vyriausiojo patrulio P. B., t. y. pareigūno dirbusio viename ekipaže su tyrėja E. P. ir vizualiai mačiusio ginčo pažeidimo situaciją bei surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą A. E., tarnybiniame pranešime aiškiai užfiksuota aplinkybė, kad A. E. privažiavęs sankryžą sustojo praleisti kitų eismo dalyvių važiuojančių pagrindiniu keliu (b. l. 14). Juolab, pareigūnė E. P. apklausiama kaip liudytoja neneigė aplinkybės, jog A. E. prieš atlikdamas manevrą į kairę sustojo ir praleido kitus eismo dalyvius. Ši liudytoja taip pat paaiškino, jog ginčo pažeidimo fiksavimo metu judėjimo Vytauto gatvėje nebuvo, jų sustabdytas A. E. su pažeidimu nesutiko, o su juo automobiliu vykusi keleivė buvo pikta, priekaištavo dėl ilgai pildomo protokolo. Ši liudytoja nurodė ir tai, jog A. E. staiga užsuko į kairę pusę, jį sumėtė, buvo garsas, primenantis slydimą ir jei būtų buvusi kokia kliūtis, vairuotojas galėjo ją kliudyti (b. l. 63–65). Apie tai, jog A. E. staigiai keitė važiavimo kryptį į kairę, nurodė ir P. B. minėtame 2016-08-20 tarnybiniame pranešime, paaiškindamas, jog vairuotojas tai darė tyčia stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, dėl to priverstinai prasisukę priekiniai varantieji ratai cypė, kėlė didelį triukšmą, o sunkiai suvaldomas automobilis vos nepradėjo slysti šonu, taip sukeldamas realų pavojų vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams, nes galėjo atsitrenkti į kitoje gatvės pusėje einančius pėsčiuosius.

Tačiau įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas pažymi, jog įrodymų, kad A. E. atlikdamas posūkio į kairę manevrą, tai atlikdamas leistinoje vietoje bei rodydamas posūkio į kairę signalą, spaudė akceleratoriaus pedalą tiek stipriai, nesaugiai ir dėl to objektyviai sukėlė pavojų eismo, savo arba kitų žmonių saugumui, byloje nėra. Duomenų, jog posūkio į kairę signalo apeliantas nerodė, pareigūnai neužfiksavo ir toks pažeidimas jam neinkriminuotas.

Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų apygardos teismui daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad dėl nurodyto apelianto manevro nurodytu būdu, nurodytoje vietoje, sportiniu automobiliu, šis slydo, ar slydo šonu, ar įslydo į sankryžą, ar slydo ir pavojingai artėjo link šaligatvio, kuriuo ėjo pėstieji, ar automobilis slysdamas išvažiavo į priešingą pagrindinio kelio eismo juostą, ar apskritai dėl posūkio manevro kiti eismo dalyviai buvo priversti keisti savo judėjimo kryptį ir tai sukėlė jiems potencialią grėsmę arba kilo pavojus apelianto, kartu su juo vykusios sutuoktinės ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Kita vertus, negali likti neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas galėjo jautriai ir dėl to impulsyviai, automatiškai sureaguoti į būsimos sutuoktinės (beje susituokė praėjus 3 dienoms po ginčo įvykio), tuo metu buvusios 7 mėn. nėštumo, nusiskundimą bloga savijauta.

Net ir sutikdamas su tuo, jog ekipaže dirbę pareigūnai P. B. ir E. P. matė apelianto posūkio į kairę manevrą ir abu girdėjo apelianto vairuojamo automobilio ratų padangų, beje važiuojant sausa asfalto danga, sukeltą triukšmą, apygardos teismas neturi pagrindo aptarto apelianto važiavimo vertinti būtent kaip kilusio ir daryto iš chuliganiškų paskatų.

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas suabsoliutino ar pernelyg sureikšmino minėtų pareigūnų parodymus, jog ginčo pažeidimo aplinkybės atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį. Tačiau pareigūnų parodymus, paaiškinimus galinčių patvirtinti kitų faktinių duomenų, byloje nėra ir akivaizdu, jog pareigūnai tokių duomenų ginčo pažeidimo vietoje (ar vėliau) nerinko. Institucijos 2016-12-02 rašto apylinkės teismui turinys patvirtina, kad garso ir vaizdo medžiagos iš tarnybinio automobilio, kuriuo vyko minėti pareigūnai, Institucija pateikti į bylą negali, nes tuo metu ši garso ir vaizdo įrašymo įranga buvo sugedusi (b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ekipažas dirbo neturėdamas techninės galimybės fiksuoti KET pažeidimų vaizdo registratoriumi. Toks pareigūnų darbo techninis brokas, pažeidėjui ginčijant kaltę teisme, nepalieka galimybių patikrinti ir įsitikinti pareigūnų paaiškinimų, parodymų išsamumu, objektyvumu ir teisingumu. Dėl to lieka abejonė, ar pareigūnas (-ai) subjektyviai fiksuodamas ginčo pažeidimo situacijos aplinkybes nesuklydo, nepervertino vairuotojo vienkartinio, leistino atlikti manevro automobiliu pobūdžio.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šio KET punkto reikalavimus, policijos protokole ir nutarime, apeliantas taip nurodomas pažeidęs. Šis KET punktas, atsižvelgiant į faktinę apelianto veikos pusę, pagrįstai susietas su ATPK 124² straipsnio 2 dalimi.

Tačiau, kitus apeliantui inkriminuotus, t. y. KET 5 (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.), 18 (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.) ir 127 (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) punktuose numatytus bendruosius reikalavimus, keliamus eismo dalyviams, vairuotojams, Institucija nepagrįstai susiejo su faktine apelianto veikos puse ir ATPK 124² straipsnio 2 dalimi. Šie KET punktai, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą ATPK normą pagrindas šioje situacijoje.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucija priimdama nutarimą ir žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisę taikė itin formaliai, neįsigilino į ginčo pažeidimo situaciją, apeliantui inkriminuoto pažeidimo pobūdį. Apylinkės teismas nemotyvuotai, kaip gynybos poziciją vertino apelianto motyvus, jog jo aptartą vairavimą lėmė sutuoktinės bloga savijauta dėl nėštumo. Toks neišsamus, paviršutiniškas įrodymų tyrimas ir vertinimas neleido apylinkės teismui įsitikinti, jog apeliantui inkriminuota chuliganiško vairavimo veika, tokia nėra, nes objektyviai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Teigti, jog apeliantas atlikdamas standartinį posūkio manevrą siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra.

Pagrįsti bylos duomenimis apelianto teiginiai, jog ginčo pažeidimo metu jo sutuoktinė G. E. (Š.) buvo 7 mėn. nėščia (b. l. 4–5, 6, 7). Apelianto argumentai apylinkės teisme, jog sutuoktinei tuo metu pasidarė bloga, ją supykino, dėl to, apeliantas nedelsiant sankryžoje pakeitė važiavimo kryptį, nes akimirksniu nusprendė ją nuvežti į ligoninę, atsižvelgiant į aptartą jo vairavimo sankryžoje pobūdį, į tai, jog aplinkybę dėl galimai blogos G. E. sveikatos būklės patvirtina pareigūno P. B. parodymai, jog sustabdžius automobilį, jis ir tyrėja siūlė keleivei vykti į ligoninę, bet ji atsisakė (b. l. 63–65), vertinami kaip neatitinkantys minėtų chuliganiškų paskatų turinio ir priešingai patvirtina, kad apeliantas ginčo situacijoje veikė kiek neapgalvotai, neatsargiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir chuliganiškai.

Apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje padaryta išvada, jog vien toks apelianto vairavimas – staigus įvažiavimas į sankryžą, dirbtinis slydimas nesant jokio pavojaus, pripažintinas chuliganišku ir kėlė grėsmę eismo saugumui, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos galimybės nustatyti chuliganiško vairavimo faktą, vietą bei kitas reikšmingas aplinkybes, byloje yra išnaudotos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinių argumentų pritarti apylinkės teismo išvadoms, kad apelianto pažeidimas kvalifikuotas teisingai.

Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Duomenų, jog apeliantas (ar jo atstovas) pirmosios instancijos teisme prašė nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, byloje nėra. Nors apelianto sutuoktinės kaip liudytoja apylinkės teisme nebuvo apklausta, šis procesinis pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas anksčiau išdėstytas aukštesnės instancijos teismo išvadas, nelaikytinas esminiu ar esmingai pažeidęs apelianto teisę būti išklausytam. Bylą nagrinėjantis teisėjas, kaip proceso vedantysis, turi teisę sukonkretinti, patikslinti (perfrazuoti tiksliau) užduodamus klausimus proceso dalyviams, todėl atitinkamas teisėjo elgesys posėdžio metu dėl liudytojų pareigūnų P. B. ir E. P., nelaikytinas netinkamu.

Apygardos teismas, remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teigti esant administracinio įstatymo pažeidimo situaciją nėra pagrindo, nes A. E. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio apelianto vairavimo), todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės N. J. 2016 m. spalio 6 d. nutarimą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį A. E. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.