Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-160-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-14
Bylos Nr.: e2A-160-357/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: A. J.
Ieškovas: M. M.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-160-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00030-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. įmonės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei A. J. įmonei dėl sveikatos sužalojimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir prijungti prie civilinės bylos ieškovo pareiškimo tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui M. M. iš atsakovo A. J. įmonės sveikatos sužalojimu padarytą 2944,77 Eur turtinę ir 2500,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. atsakovei A. J. įmonei priklausančiame sporto klube (duomenys neskelbtini) treniruojantis su vienu iš sporto klube buvusiu daugiafunkciniu treniruokliu lūžo šio treniruoklio dalis, dėl ko ieškovas griuvo ir trenkėsi į šio treniruoklio metalines dalis bei patyrė daugybinius veido sužalojimus. Pažymi, kad patirtiems sporto klube sveikatos sužalojimams gydyti ieškovas patyrė 2944,77 Eur dydžio išlaidų. Jo neturtinė žala pasireiškė didžiuliu fiziniu skausmu, veido estetinio vaizdo subjaurojimu, nepatogumais maitinantis, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl trūkusios apatinės lūpos iki šiol ir visam likusiam gyvenimui yra išlikęs randas. Nurodo, kad nors atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir nėra būtina jos kaltė (treniruoklis laikytinas padidintu rizikos šaltiniu), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams atliekant tyrimą dėl ieškovo sveikatos sužalojimo ir apžiūrint sporto klubo inventorių buvo nustatyta, kad daugiafunkcinis treniruoklis, su kuriuo ieškovas atliko pratimus, lūžo dėl pastarojo netinkamos priežiūros. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios pareigūnų darytos šio treniruoklio fotonuotraukos bei apžiūros protokolas, kuriame aiškiai matyti ir fiksuoti šio treniruoklio dalies seni mechaniniai pažeidimai dėl treniruoklio susidėvėjimo, neginčijamai patvirtinantys ir atsakovės kaltę dėl ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų.

3. Atsakovė A. J. įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo minimas įvykis įvyko dėl paties ieškovo kaltės, t. y. netaisyklingo treniruoklio, kuris vadinasi „prisitraukimai su pagalba“, naudojimo. Pažymi, kaip matyti iš atsakovės pateiktų vaizdo įrašų, treniruoklio atrama, kuri įvykio metu lūžo, veikia tik kaip atrama atliekant prisitraukimą, todėl taisyklingai atliekant pratimą šiuo treniruokliu nėra jokios galimybės, jog šio treniruoklio atrama galėtų lūžti. Teigia, jog ieškovui atlikus pratimą, jis prieš paleidžiant treniruoklio rankenas, turėjo statyti koją ant šalia treniruoklio esančios kojos atramos. Tačiau ieškovui netaisyklingai užbaigus pratimą treniruokliu, t. y. paleidus treniruoklio rankenas ir viso kūno svorį nukreipus į treniruoklio atramą, kuri nėra skirta išlaikyti tokį svorį, t. y. nėra šios atramos funkcija, nuo svorio su visa atrama leidosi žemyn, neatlaikė ieškovo kūno svorio ir atrama lūžo. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje klaidingai nurodo, kad treniruoklis lūžo dėl atsakovo netinkamos jo priežiūros. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta priešingai, kad minimas įrenginys prieš įvykį atitiko jam keliamus reikalavimus arba jo gedimas buvo toks, kurio sporto salės savininkas A. J. bei kiti salės lankytojai nepastebėjo (negalėjo būti pastebimi), o būsimi padariniai nebuvo ir negalėjo būti numatyti. Mano, kad esamas treniruoklio defektas (korozijos poveikis) visiškai nesusijęs su ieškovo minimu įvykiu.

4. Byloje buvo apklausti liudytojai R. K., I. R., A. A., E. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės A. J. įmonės priteisė ieškovui M. M. 1472,39 Eur turtinę žalą, 1250 Eur neturtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės A. J. įmonės priteisė 61 Eur valstybei žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.270 straipsnio nuostatos. Teismas darė išvadą, kad ieškovas dėl įvykio sporto klube iš viso patyrė 2944,77 Eur turtinę žalą. Byloje nustatė, kad kaltė dėl nelaimingo atsitikimo atsakovei priklausančiame klube tenka ir ieškovui, todėl sprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro po 50 procentų. Atsižvelgiant į kaltės procentinę išraišką, ieškovui iš atsakovė priteisė 1472,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai susiję su ieškovo sveikatos būkle neabejotinai patvirtina, kad jis dėl įvykio sporto klube patyrė skausmą. Ieškovui po įvykio nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose vidiniame kampe, nosies kairėje, odos nubrozdinimai nosies galiuke ir apatinės lūpos odoje, 11, 21 dantų III paslankumas, rentgenologiškai stebimi vainikų lūžiai; 22 danties nuskeltas vainikas. Byloje nustatė, kad ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo sporto klube buvo protezuoti trys sužaloti dantys, iš kurių du priekiniai. Nurodė, jog tikėtina, kad ieškovas jau patyrė, šiuo metu patiria ir ateityje gali patirti nepatogumus dėl dantų šalinimo, dantų protezavimo. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio sužalojimai ir gydimas taip pat susiję su estetine išvaizda, todėl sprendė, kad ieškovas dėl priekinių dantų pašalinimo ir protezavimo patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo asmens neatsargumas (kuris konstatuotas šioje byloje) teisminėje praktikoje yra pripažįstamas kaip viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Todėl, atsižvelgus į įvykio pasekmes, atsakovės kaltės laipsnį, padarytos turtinės žalos dydį, ieškovo neatsargumą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. įmonė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Su teismo sprendimu, dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atsakovė nesutinka, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino ir taikė civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas sąlygoja nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, kuris turi būti panaikintas.

7.2. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ieškovas buvo supažindintas su byloje minimo treniruoklio naudojimosi instrukcija, žinojo, kaip taisyklingai juo naudotis, ką ieškovas patvirtino pats teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat pripažino, kad naudojantis šiuo įrenginiu, reikia padėti koją ant specialios atraminės kojos ir tik tada galima pasileisti. Tačiau kaip pats pripažino, elgėsi visai ne pagal instrukciją ir ne taip, kaip buvo apmokytas. Ieškovas netinkamai naudojo treniruoklį paleisdamas rankas nebaigęs pratimo, tai neturi jokio priežastinio ryšio su įrenginio dalies galimu trūkumu. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tylimą nurodyta priešingai, kad minimas įrenginys prieš įvykį atitiko jam keliamus reikalavimus arba jo gedimas buvo toks, kurio sporto salės savininkas A. J. bei kiti salės lankytojai nepastebėjo (negalėjo būti pastebimi), o būsimi padariniai nebuvo ir negalėjo būti numatyti. Kitų sporto salėje esančių treniruoklių instrukcijų buvimas ar nebuvimas nėra susijęs su ginčo objektu. Byloje minimos atramos, kuri lūžo dėl išimtinai atsakovo neteisėtų veiksmų, galimas defektas negalėjo būti pastebimas. Minima atrama yra stacionari, ir apatinėje dalyje buvęs įtrūkimas niekaip negalėjo būti pastebėtas. Akivaizdu, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

7.3. Teismas visiškai nevertino ieškovo nurodytų ir byloje esančių duomenų prieštaringumo. 2018-10-05 eksperto išvadoje, kuria ieškovas iš esmės grindė patirtą žalą, yra nurodyti viršutinės lūpos odoje ir raudonyje abipus įvairių krypčių daugybiniai balti minkšti, paslankūs, žemiau apatinės odos ir raudonio lygio randeliai. Išvados 1.3. punkte ekspertė nurodo, kad randai viršutinėje lūpoje susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 3 mėn. iki teismo medicininės apžiūros, t. y. iki ieškinyje minimo įvykio. Kaip matyti iš ieškovo pateikto priedo 22 psl. esančio dentvaldos odontologo įrašų, ieškovo minimi visi trys dantys, dėl kurių gydymo ir neva žalos atlyginimo keliamas klausimas, yra viršutinėje priekinėje dalyje, t. y. toje vietoje, kur yra matomas ieškovo randas ant lūpos (kurį parodė pats ieškovas teismo posėdžio metu) ir apie kurį kalba ekspertas ką tik paminėtame 1.3. punkte. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad iš karto po įvykio ieškovą apžiūrėję medikai nustatė tik apatinės lūpos žaizdą, kuri buvo vietoje susiūta. Jokių kitų sužalojimų, nei dantų nuskeltų, klibančių, nei nosies sužalotos, nei akių sumuštų, nei žandikaulio skaudančio, nei kad skundžiasi sveikata nenurodė ieškovas (ką patvirtina VšĮ Telšių ligoninė išrašas). Atkreiptinas dėmesys, kad apie nuskeltus dantis ieškovas kažkodėl neužsimena nei 2018-10-05 nei pakartotinės ekspertizės metu 2018-10-10. Šių aplinkybių kontekste sunkiai suvokiama, kad 2 daugiau nei su pusės dantų vainikų lūžimą ieškovas pastebėjo tik praėjus kuriam laikui. Labai svarbi aplinkybė yra ir tai, kad kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje, ieškovui nustatyti randai viršutinėje lūpoje, susiformavę sugijus žaizdoms, padalytoms mažiausiai 3 mėn. laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros. Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovas mažiausiai 3 mėn. iki minimo įvykio, turėjo kitą traumą, būtent viršutinėje lūpos dalyje, dėl ko ieškinyje nurodytų dantų sužalojimai galėjo būti atsiradę būtent ankstesnės traumos metu. Šią aplinkybę patvirtina ir pats sužalojimo mechanizmas - du randai viršutinėje lūpos dalyje, sugydyti (protezuoti) būtent trys viršutiniai dantys (11,21 ir 22 dantys, ieškovo pateiktas odontologo įrašas) šio rando lokacijoje.

7.4. Rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovas įvykio diena susižalojo apatinę lūpą, o ieškinyje nurodyti galimai sužaloti trys dantys yra kito įvykio pasekmė. Svarbi aplinkybė, kurios pirmos instancijos teismas taip pat nevertino, jog ieškovas, kaip matyti iš viršutinėje lūpoje esančių 2 randų turėjo ankstesnę traumą, patvirtino ir pats teismo posėdžio metu. Tai, kad ieškovas galimai neteko ieškinyje minimų dantų būtent ieškinyje minimu metu, ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo, kas tik patvirtina, kad sužalojimai, dėl kurių keliami reikalavimai atsakovui, buvo padaryti anksčiau. Priešingu atveju, ieškovas butu atlikęs ekspertizę ir įrodinėjęs patirtą žalą. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad ieškovas sakė netiesą teismui (posėdžio metu) nurodydamas, jog ieškinyje minimi dantys yra pilnai sutvarkyti, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovo atstovui teismo posėdžio metu paprašius parodyti randus (nusiimti kaukę), kurie nurodyti ieškinyje, paaiškėjo, jog ieškovas visiškai neturi priekinių dantų, apie kuriuos kalba ieškinyje. Ieškovo netiesa teismui dėl neva sutvarkytų dantų tik dar labiau išryškina abejonę, jog ieškovas galimai susižalojo dantis visiškai kito įvykio metu, bet ir apskritai ar ieškinyje nurodyti dantys buvo kada nors tvarkyti. Šioje vietoje abejones kelia ir tai, kad ieškovo pateiktose dentvaldos išrašuose nėra jokių datų, dėl ko nėra galimybių nustatyti kada, ar būtent jam ir ar apskritai ieškinyje minimi dantys buvo tvarkyti.

7.5. Teismas nepagristai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo nurodyta netektų dantų protezavimo kaina, kurią patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo kvitai už odontologines paslaugas. Šioje byloje taip ir liko neaišku kiek kainavo ankstesnės traumos metu netekto danties gydymas ir kiek kiti ieškinyje minimi dantys.

7.6. Nors ieškovas reiškė reikalavimą dėl estetinio, t. y. visą likusį gyvenimą kamuosianti veido estetinį subjaurojimą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovui nusiėmus apsauginę veido kaukę, jokių apatinės lūpos randų nebuvo matyli. Buvo matyti tik ankstesnės traumos metu patiltas sužalojimas, t. y. viršutinės lūpos randas. Svarbi aplinkybė ir tai, kad iš karto po įvykio ieškovas nepageidavo medicininės pagalbos, tiek atsakovui, tiek ir vėliau (atsakovui atsisakius sumokėti pinigus) atvykusiems medikams ieškovas nurodė tik praskeltą lūpą, kuri neturėtų būti vertinama kaip sukėlusi didelį fizinį skausmą.

7.7. Teismas šioje byloje visiškai nevertino ir fakto, kad atsakovei priklausančios treniruoklių sporto salės taisyklėse, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas dar 2014 m. gegužės 6 d., ir kurios yra privalomos visiems asmenims, kurie naudojasi sporto salės paslaugomis, buvo aiškiai nurodyta, kad visa atsakomybė dėl lankytojo sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų, atsiradusių lankantis sporto salėje, tenka lankytojui. Sporto salės administracija neatsako ir neatlygina lankytojui dėl jo sveikatai ir gyvybei padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė tiek procesines, tiek apeliantės civilinę atsakomybę reguliuojančias materialines teises normas ir jų nepažeidė, dėl ko apeliacinis skundas yra tiek fakto, tiek teisės aspektu nepagrįstas.

8.2. Teismas tinkamai įvertino byloje ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų apimties apeliantės sporto klube (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 4 d. apie 08.47 val. treniruotės metu lūžus daugiafunkcinio treniruoklio vienai iš dalių. Šias ieškovo reikalavimų faktinį pagrindą grindžiančias aplinkybes patvirtina eilė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantės samprotavimai apie eilėje sveikatos priežiūros įstaigų 2018 m. spalio 4 d., 8 d., 10 d. nustatytų ir teismo medicinos specialisto įvertintų kaip sporto klube patirtos traumos pasėkoje ieškovui padarytų sveikatos sužalojimų patyrimą kitu laiku ir vietoje nesiremia jokiais objektyviais duomenimis bei yra tik sąmoningas ir tikslingas siekis išvengti civilinės atsakomybės dėl pažeidžiant net viešosios teisės normas aplaidžiai vykdytos sporto klubo ūkinės-komercinės veiklos. Tai, jog ieškovas iki nurodytos sporto klube patirtos traumos praeityje, kaip pats teismui nurodė dar jaunystėje, buvo netekęs vieno viršutinio (12) danties nepaneigia pirmosios intencijos teismo išvadų bei kaip tik įrodo ieškovo sąžiningumą bei jo duotų paaiškinimų teismui patikimumą.

8.3. Ieškovo išlaidas sporto klube patirtų sveikatos sužalojimų nustatymui ir jų gydymui patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti bei teismo tinkamai įvertinti rašytiniai įrodymai - kasos aparatų kvitai, bankiniai mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai, o šių realumą paties ieškovo bylos eigoje pateiktos UAB „Dentvalda“ dantų protezavimo paslaugų metu darytos fotonuotraukos bei ieškovo ligos istorijos šioje odontologijos klinikoje įrašai apie taikytus gydymo metodus bei naudotas medicinines medžiagas. Tai, jog teismo posėdžio metu ieškovas buvo jau be įstatytų dantų implantų pagrindžia tik ieškovui padarytų sveikatos sužalojimų mastą bei tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, kadangi net paprastos buitinės traumos metu ieškovas neteko tik po traumos sporto klube įstatytų implantų, o visi jo biologiniai dantys išliko sveiki, kas šiuo atveju tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie dantų protezais (implantais) nepašalinamas sveikatos sužalojimo pasekmes bei tai, kad šios sveikatos sužalojimų pasekmės jį kamuos visą likusį gyvenimą, kadangi ieškovas ateityje turės itin atsargiai elgtis bei net menkos buitinės traumos ar net valgant kietesnį maistą pasėkoje vėl patirti ženklias išlaidas siekiant bent iš dalies kompensuoti sporto klube patirtos traumos metu netektų nuolatinių priekinių dantų pasekmes.

8.4. Apeliantės samprotavimai neva apie paties ieškovo neatsargiai ir pagal nebuvusias sporto klube gamintojo parengtas treniruoklio naudojimosi taisykles patirtą susižalojimą nesiremia jokiais įrodymais. Tai, jog ieškovas jau nuo 2014 metų su pertraukomis lankė apeliantei priklausantį sporto klubą (duomenys neskelbtini) ir apsilankymų metu naudodamasis sporto instruktoriaus nurodymais nebuvo patyręs jokių traumų tik leidžia daryti išvadą apie jo tinkamą, pagal instruktorių nurodymus, naudojimąsi lūžusiu daugiafunkciniu treniruokliu. Pažymėtina, kad jis pats teismui paaiškino, kad šiuo treniruokliu įvykio metu naudojosi įprastai, t. y. taip, kaip buvo apmokytas sporto klubo instruktorių. Tai, kad darant šiuo treniruokliu pratimus ieškovui išslydo rankos jo vertinimu leidžia kelti tik pagrįstą prielaidą, kad tai nutiko, tikėtina, dėl poveikio jo rankoms jau lūžtant treniruoklio atramai. Ieškovas nurodė, kad darydamas pratimus šiuo treniruokliu buvo fiksavęs maksimalų palengvinantį daromus pratimus svorį, dėl ko lūžus treniruoklio atramai jo rankoms teko visa jo svorio apkrova, kuriai, akivaizdu, dėl pasirinktos didelio svorio pagalbos jis buvo nepasiruošęs bei to pasėkoje rankos neišlaikė jo viso svorio ir išslydo, dėl ko ieškovas kartu su lūžtančia atrama krito žemyn ir veidu trenkėsi į treniruoklio mechanizmus. Tokias trauminio įvykio aplinkybes patvirtina ir pats ieškovo griuvimo mechanizmas trenkiantis veidu į treniruoklio mechanizmą, kadangi apeliantės nurodomos įvykio sekos kontekste ieškovas būtų griuvęs ne veidu į treniruoklio dalis, o nugriuvęs ant nugaros arba su lūžusia atrama nusileidęs ant žemės ir likęs ant jos klūpoti. Be to, tokią trauminio įvykio bei apelianto sužalojimo priežastį patvirtina ir pirmosios instancijos teismo apklausto liudytojo A. A. parodymai, jog paleidus rankas tiesiog nusileistum su įvykio metu lūžusia atrama ant žemės ir liktum ant jos klūpoti. Visuma šių aplinkybių ieškovo vertinimu neginčijamai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytą priežastinį ryšį tarp apeliantės netinkamos ir itin aplaidžios lūžusio daugiafunkcinio treniruoklio techninės priežiūros bei šios jo veikos pasėkoje ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų.

8.5. Pagal ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas fotonuotraukas, senas ir korozijos jau net paveiktas trauminio įvykio metu lūžusios atramos įtrūkimas buvo gerai pastebimoje vietoje, šios atramos viršuje, ir bent minimaliai atliekant vizualinę apžiūrą apeliantės būtų neabejotinai pastebėtas. Tokios aplinkybės lemia išvadas, kad apeliantė visiškai nesirūpino sporto klubo inventoriaus technine priežiūra, neužtikrino, kad ieškovo naudojimosi daugiafunkciniu treniruokliu metu šio treniruoklio mechanizmai atitiktų gamintojo reikalavimus ir būtų saugūs, ką pagrindžia ir pačios apeliantės pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, jog lūžusi treniruoklio dalis po įvykio nebuvo pakeista į naują, o tiesiog suvirinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui sveikatos sužalojimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

11. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2018 m. spalio 11 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas M. M. skundas, kuriuo jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo patirtų sužalojimų sporto salėje (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 16 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. 2018 m. spalio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nustatytas poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose vidiniame kampe, nosies kairėje, odos nubrozdinimai nosies galiuke ir apatinės lūpos odoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 parų laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros, t. y. 2018 m. spalio 5 d. 09.55 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; Muštinės pirminiu chirurginiu būdu sutvarkytos žaizdos apatinėje lūpoje, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) paros laikotarpiu iki klinikinės apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje 2018 m. spalio 4 d. 10.07 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; Randai viršutinėje lūpoje, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 3 mėn. laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros, t. y. 2018 m. spalio 5 d. 09.55 val. 2018 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nustatytas 11, 21 dantų III paslankumo, rentgenologiškai stebimi vainikų lūžiai; 22 danties nuskeltas vainikas, jautrus perkusijai, pagal medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t. y. VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę 2018 m. spalio 10 d. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi objektyvių duomenų ir rentgenogramų dėl 2018 m. spalio 8 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Aspidontas“ diagnozuoto apatinio žandikaulio lūžio 33 danties srityje ir 2018 m. spalio 10 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje diagnozuoto nosies kaulų lūžio nėra, todėl diagnozuoti apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai nevertinami ir nekvalifikuojami. Ieškovas 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. UAB „Dentvalda“ už odontologines paslaugas sumokėjo 3250 Eur.

12. Atsakovei priklausančioje sporto salėje administratore ir instruktore dirbanti R. K. turi nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 26 d. galiojantį leidimą dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno kultūra, taip pat jai 2020 m. kovo 10 d. išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Atsakovei priklausančioje sporto salėje administratore ir instruktore dirbanti I. R. turi nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m rugpjūčio 13 d. galiojantį leidimą dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno kultūra, taip pat jai 2020 m. kovo 10 d. išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

13. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Z. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2012).

14. Atsakovė A. J. įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai.

15. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

16. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai byloje įvertino esančius įrodymus, mano, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Apeliantė, neigdama savo neteisėtus veiksmus, remiasi šiais duomenimis: ieškovas buvo supažindintas su byloje minimo treniruoklio naudojimosi instrukcija, žinojo, kaip taisyklingai juo naudotis; ieškovas elgėsi ne pagal instrukciją; tai, kad ieškovas netinkamai naudojo treniruoklį paleisdamas rankas nebaigęs pratimo, neturi jokio priežastinio ryšio su įrenginio dalies galimu trūkumu; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tylimą nurodyta priešingai, kad minimas įrenginys prieš įvykį atitiko jam keliamus reikalavimus arba jo gedimas buvo toks, kurio sporto salės savininkas A. J. bei kiti salės lankytojai nepastebėjo (negalėjo būti pastebimi), o būsimi padariniai nebuvo ir negalėjo būti numatyti; kiti sporto salėje esantys treniruokliai, jų instrukcijų buvimas ar nebuvimas nėra susijęs su ginčo objektu.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas išvadą, jog apeliantės nerūpestingas (aplaidus) elgesys yra jos neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga, rėmėsi šiais duomenimis: ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatė, kad ieškovas prieš pradėdamas lankyti atsakovei priklausančią sporto salę buvo supažindintas su sporto salės taisyklėmis; ikiteisminiame tyrime esančiais atsakovės atstovo paaiškinimais, kad sporto salėje esantys įrenginiai yra kiekvieną dieną apžiūrimi ir dezinfekuojami, o savaitgaliais vykdomas pagrindinis sporto salės ir įrenginių valymas; ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiu įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu bei ieškovo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių vertino, kad įvykio sporto salėje metu nulūžusios treniruoklio apatinės atraminės dalies laikiklis buvo paveiktas korozijos; ieškovo parodymais, kad jis buvo supažindintas, kaip taisyklingai naudotis atsakovei priklausančioje sporto salėje esančiu daugiafunkciniu treniruokliu „prisitraukimai su pagalba“; aplinkybe, jog atsakovė neturi nurodyto treniruoklio įsigijimo dokumentų ir gamintojo pateikiamos naudojimosi instrukcijos, nes sporto salės įrenginiai buvo įsigyti ne nauji; atsakovės parodymais, kad sporto salėje dirba instruktorės, kurios iškilus neaiškumams dėl įrangos bei inventoriaus naudojimo ar paskirties suteikia visą informaciją; faktu, jog prie treniruoklio, kuriuo naudojosi ieškovas, nėra nurodyta jokia naudojimosi instrukcija ar paaiškinamasis užrašas; 2018 m. spalio 16 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad įrenginys, dėl kurio gedimo ieškovas patyrė traumą, prieš įvykį atitiko jam keliamus reikalavimus arba gedimas buvo toks, kurio sporto salės savininkas nepastebėjo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, reikšmingus apeliantės neteisėtiems veiksmams nustatyti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga yra laikoma vienu iš įrodymų, kuri vertinama su kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi dalimi ikiteisminio tyrimo metu esančių duomenų, o jame nustatyta aplinkybe, jog įrenginys, dėl kurio gedimo ieškovas patyrė traumą, prieš įvykį atitiko jam keliamus reikalavimus arba gedimas buvo toks, kurio sporto salės savininkas nepastebėjo, nesivadovavo, nereiškia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar prieštaringumo. Pažymėtina, jog apelianto pabrėžiama aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime nurodyta, jog ginčui aktualus treniruoklis atitiko keliamus reikalavimus, buvo argumentuotai pirmosios instancijos teismo atmestas, kadangi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2018-10-04 Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad „Apžiūrint pagalbinę atramą kojoms matyti, kad metalinė dalis, kuri laiko atramą kojoms yra atsidalinusi.“; „Apžiūrint atsidalijimo vietą matoma, kad dalis atsidalinimo vietoje esančio metalo yra paveiktas korozijos.“; „Apžiūros metu matyti, kad plokštelės galas, tai yra jo dalis, yra paveikta korozijos.“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog priešingai nei teigia apeliantė, pagal ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas fotonuotraukas senas ir paveiktas korozijos daugiafunkcinio treniruoklio dalies įtrūkimas buvo ne šios dalies apačioje, o viršuje ir gerai pastebimoje vietoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei šis defektas turėjo būti matomas.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus anksčiau aptartus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog byloje nustatyti apeliantės neteisėti veiksmai, pasižymintys aptartu apeliantės neapdairumu. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas šioje byloje visiškai nevertino ir fakto, kad atsakovei priklausančios treniruoklių sporto salės taisyklėse, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas dar 2014 m. gegužės 6 d., ir kurios yra privalomos visiems asmenims, kurie naudojasi sporto salės paslaugomis, buvo aiškiai nurodyta, kad visa atsakomybė dėl lankytojo sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų, atsiradusių lankantis sporto salėje, tenka lankytojui, o sporto salės administracija neatsako ir neatlygina lankytojui dėl jo sveikatai ir gyvybei padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl priežastinio ryšio

21. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; kt.).

22. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė teigia, kad žala kilo tik dėl paties ieškovo veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu ieškovas, atlikdamas pratimą su treniruokliu „prisitraukimai su pagalba“, paleido treniruoklio viršuje esančią rankeną ir visu svoriu krito žemyn, kritimo metu lūžo treniruoklio apatinė atraminė dalis ir ieškovas krisdamas į treniruoklio metalinę dalį patyrė sužalojimus. Pažymėtina, kad byloje nebuvo skirta ekspertizė treniruoklio lūžimo priežasčiai nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas priežastinį ryšį pagrįstai nustatė iš turimų bylos duomenų, t. y. įvertino aplinkybę, jog byloje nėra nustatyta, ar treniruoklio apatinė atramos dalis lūžo tik dėl paties ieškovo kritimo ar ir dėl to, kad treniruoklio dalis buvo paveikta korozijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, įvertinęs paties ieškovo kaltę (ko apeliantė neskundžia), pagrįstai sprendė, jog neatmestina galimybė, kad sužalojimai būtų buvę mažesni, jeigu treniruoklio apatinė atrama nebūtų nulūžusi, nepaisant to, kad šios treniruoklio dalies paskirtis nėra apsaugoti sportuojantįjį nuo kritimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu.

Dėl mišrios kaltės

23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta mišria kalte, mano, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl žalos kilimo yra kaltas vien pats ieškovas. Apeliantės teigimu, vien ieškovo netaisyklingai naudotas daugiafunkcinis treniruoklis nulėmė tai, kad treniruoklio apatinė atrama jam krentant neatlaikė jo viso svorio ir lūžo.

24. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

25. Aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

26. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl mišrios kaltės nagrinėjamoje byloje. Apeliantės kaltė byloje pasireiškė netinkama treniruoklio priežiūra, nes ant jo rasta korozijos, tuo tarpu dėl ieškovo kaltės ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, neišeidama iš apeliacinio skundo objekto (ribų).

Dėl turtinės žalos

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 177/2011).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12,178 straipsnis).

29. Pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Ginčo atveju pasiruošimas bylai vyko parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 straipsnis), jų byloje buvo du. Pažymėtina, kad abi bylos šalis atstovavo advokatai, abi bylos šalys turėjo galimybę pateikti bylos išsprendimui aktualius dokumentus. Apeliantė teigia, kad ieškovas turėjo byloje prašyti skirti ekspertizę jo patirtiems sužalojimams nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato šalims pareigos prašyti ekspertizės. Pažymėtina, kad abi bylos šalys gali prašyti ekspertizės. Taigi, atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktais medicininiais dokumentais dėl žalos dydžio nustatymo, galėjo pati byloje prašyti skirti ekspertizę, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

30. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Teisingos žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovo patirtais sveikatos sužalojimais. Apeliantė teigia, kad rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovas įvykio dieną susižalojo apatinę lūpą, o ieškinyje nurodyti galimai sužaloti trys dantys yra kito įvykio pasekmė. Pažymi, kad ieškovas, kaip matyti iš viršutinėje lūpoje esančių 2 randų turėjo ankstesnę traumą, tą patvirtino ir pats teismo posėdžio metu. Teigia, jog ieškovas neįrodė to, kad jis galimai neteko ieškinyje minimų dantų būtent ieškinyje nurodytu metu.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės keliamos abejonės dėl ieškovo patirtų sužalojimų laikotarpio nepaneigia byloje esančių įrodymų ir jų duomenų teisingumo. Aplinkybė, jog iš 2018 m. spalio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kitą dieną po įvykio sporto klube ieškovui nenustatyti jokie sužalojimai, susiję su dantų netekimu, nepaneigia kitų ieškovo pateiktų duomenų dėl patirtos turtinės žalos, kadangi minėtoje išvadoje, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad „išsižiojimas ribotas, skausmingas, todėl kitur lūpų ir burnos gleivinė bei dantys neapžiūrėti“. Teismas rėmėsi 2018 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovui nustatytas „11, 21 dantų III paslankumo, rentgenologiškai stebimi vainikų lūžiai, 22 danties nuskeltas vainikas, jautrus perkusijai“. Aplinkybę, kad dantų ieškovas galėjo netekti dėl kitos traumos, paneigia liudytojo A. A. parodymai, kad po įvykio ieškovas pasakė „dantys sulindo“, taip pat patvirtino, kad matė ieškovą po įvykio be netektų dantų ir po to su įdėtais dantimis. Dantų trauma (klibantis dantis ir nuskeltas dantis) yra nurodyta ir ieškovas nurodo ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2018 m. spalio 4 d. apklausos protokole. Tuo tarpu jokių duomenų, kad ieškovas dantų neteko anksčiau, apeliantė nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantė byloje neprašė ir ekspertizės dėl po treniruoklio lūžio kilusios traumos masto nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas yra turėjęs ankstesnę traumą, nepaneigia visų aptartų duomenų teisingumo. Pažymėtina, jog pats ieškovas teisme nurodė, kad iki nurodytos sporto klube patirtos traumos praeityje buvo netekęs vieno viršutinio (12) danties. Teisėjų kolegijos vertinumu, toks ieškovo elgesys paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovas bando pasipelnyti iš atsakovės, jos sąskaita padengdamas ankstesnių traumų padarinius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktas oficialiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliantė leistinais įrodymais byloje nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų teisingumo.

33. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino ir aplinkybės, jog ieškovas sakė netiesą teismui (posėdžio metu) nurodydamas, jog ieškinyje minimi dantys yra pilnai sutvarkyti, Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovo atstovui teismo posėdžio metu paprašius parodyti randus (nusiimti kaukę), kurie nurodyti ieškinyje, paaiškėjo, jog ieškovas visiškai neturi priekinių dantų, apie kuriuos kalba ieškinyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teigimu, tai, jog teismo posėdžio metu ieškovas buvo jau be įstatytų dantų implantų yra paprastos buitinės traumos padarinys, kas įrodo jo patirtų sužalojimų mastą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nepaneigia ieškovui atliktų procedūrų fakto, todėl plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo nurodyta netektų dantų protezavimo kaina, kurią patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo kvitai už odontologines paslaugas. Pažymi, jog šioje byloje taip ir liko neaišku, kiek kainavo ankstesnės traumos metu netekto danties gydymas ir kiek kiti ieškinyje minimi dantys.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas procesinį sprendimą priima pagal byloje esančius duomenis. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo kvitai patvirtina sumokėjimo už odontologines paslaugas faktą. Byloje teismas taip pat pasisakė, jog įrodymų nebuvimas apie kiekvieno danties taisymą nepaneigia ieškovo turėtų išlaidų dėl dantų protezavimo. Pažymėtina, kad PVM sąskaitas faktūras išrašo paslaugas teikęs asmuo, todėl ieškovui negali tekti neigiamos pasekmės dėl PVM sąskaitos faktūros išrašymo išsamumo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovui suteiktų gydymo paslaugų kainomis. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis patyrė 2 944,77 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visos bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro po 50 procentų, todėl teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 1 472,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36. Ieškovas byloje prašė iš atsakovės priteisti 2500 Eur neturtinės žalos. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė neturtinę žalą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu ieškovui nusiėmus apsauginę veido kaukę, jokių apatinės lūpos randų nebuvo matyli, buvo matyti tik ankstesnės traumos metu patiltas sužalojimas, t. y. viršutinės lūpos randas. Teigia, kad teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Pažymi, kad iš karto po įvykio ieškovas nepageidavo medicininės pagalbos, tiek atsakovui, tiek ir vėliau (atsakovui atsisakius sumokėti pinigus) atvykusiems medikams ieškovas nurodė tik praskeltą lūpą, kuri neturėtų būti vertinama kaip sukėlusi didelį fizinį skausmą.

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ieškovo patirtus sužalojimus, tai, kad jie sukėlė jam skausmą, kad ieškovui buvo protezuoti trys sužaloti dantys, iš kurių du priekiniai. Pirmosios instancijos teismas pat pagrįstai pažymėjo, jog dėl patirtos traumos ir ateityje ieškovas gali patirti nepatogumus dėl dantų šalinimo, dantų protezavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirti sužalojimai galimai apribojo ieškovo galimybes bendrauti, sukėlė davininius išgyvenimus. Apeliantė byloje nepaneigė, kad pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai iš apeliantės priteista 1250 Eur suma neturtinei žalai atlyginanti būtų nepagrįsta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovas M. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų apmokėjimo duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės individualios A. J. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė